Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovams – įgaliotam asmeniui D. S. ir advokatei R. P., atsakovui A. L. ir atsakovo atstovei advokatei D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. L. dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Sutarties 7.3 p. numatyta bauda Sutarties vienašalio nutraukimo dėl atsakovo kaltės atveju – 10 proc. Sutarties sumos ir sudaro 4884,00 Eur (nuo 48840,00 Eur sumos (Sutarties 2.1 p.)). Sutarties 7.3 p. numatyti delspinigiai dėl darbų neatlikimo laiku 0,5 proc. nuo Sutarties sumos (Sutarties 2.1 p.) (t. y. 244,20 Eur) už kiekvieną pavėluotą dieną ir sudaro 21245,40 Eur. Delspinigiai paskaičiuoti nuo 2021-07-16 iki atsakovo prievolės įvykdymo 2021-10-11 (t. y. už 87 dienas), šiuo atveju – ieškovės samdytų trečiųjų asmenų pajėgomis.

4. Kaip nurodė ieškovė, dėl to buvo priversta pasitelkti trečiuosius asmenis atsakovo pradėtiems ir iki galo neatliktiems darbams užbaigti bei ištaisyti jo vykdytų darbų defektus, ko pasėkoje patyrė papildomų išlaidų. Kadangi atsakovas vėlavo vykdyti darbus, neužbaigė jų nustatytu terminu ir visai nutraukė jų vykdymą, ieškovė teisėtai ir pagrįstai (duomenys neskelbtini) nutraukė Sutartį ir pareikalavo sutartinių netesybų kaip minimalių nuostolių, ieškovės patirtų dėl atsakovo kaltės, atlyginimo.

11. Teismo posėdžio metu atsakovas ir atstovė nesutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais iš esmės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytais argumentais. Atsakovas papildomai paaiškino, jog negalėjo atlikti fasado plokščių tvirtinimo darbų dėl to, jog ieškovė nuardė pastolius. Mano, jog pagal apimtų atliko ne mažiau kaip pusę pagal Sutartį sutartų atlikti darbų. Atsakovo atstovė suabejojo ar Sutartis ieškovės atstovo tinkamai pasirašyta. Teigia, jog pagal Sutartį nėra pagrindo atsakovui mokėti baudą, pagal įstatymą – 8 proc. palūkanas. Mano, jog yra pagrindas mažinti netesybas. Nurodė, jog ieškovės išlaidos dėl atstovės suteiktos teisinės pagalbos yra nepagrįstai didelės. Taip pat prašė iš ieškovės priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl ginčo esmės.

12. Byloje kilo ginčas dėl baudos ir delspinigių priteisimo atsakovui tinkamai ir nustatytu terminu neatlikus pagal Sutartį ieškovei įsipareigotų atlikti darbų.

13. Byloje nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė Subrangos darbų pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas (subrangovas), veikiantis pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), įsipareigojo atlikti ieškovei (rangovei) ventiliuojamojo fasado, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimo darbus, o rangovas įsipareigojo sumokėti už subrangovo atliktus darbus nustatytą kainą sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka (b. l. 7 – 11). Ieškovė pateikė ginčo šalių susirašinėjimo el. paštu duomenis dėl sutarties derinimo, įskaitant ir susirašinėjimą, kurio metu (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo atsiųsta pakoreguota projektinė dokumentacija, reikalinga fasadų įrengimui.

14. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021-03-12 įgaliojimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas įgaliojo Subrangos darbų pirkimo sutartį su A. L. pasirašyti D. S. (b. l. 12). Pateikta statybos darbų žurnalo kopija (b. l. 13 – 15). Byloje yra 2021-06-07 tiekėjo elektroninis laiškas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl plokščių tiekimo su PVM sąskaita faktūra, papildomai pateikti rašytiniai įrodymai (važtaraščių kopijos) dėl tvirtinimo detalių, kronšteinų ir tarpinių pristatymo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 17). 2021-06-11 ir 2021-06-21 raštais dėl darbų vykdymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į A. L. (b. l. 18 – 19, 20). Subrangovo atliktų darbų rašytiniai įrodymai ir duomenys apie rangovo atliktus mokėjimus už atliktus darbus (17232,00 Eur už atliktus darbus pagal Sutartį) (b. l. 21 – 30). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2021-07-23 Statinio konstrukcijų tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją ir duomenis apie šiuo aktu užfiksuotus darbų defektus įteikimą atsakovui (b. l. 31, 32 – 42). 2021-10-11 pranešimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė A. L. apie Sutarties vienašališką nutraukimą ir netesybų pritaikymą ir pateikė duomenis apie šio pranešimo įteikimą (b. l. 43 – 44, 45).

15. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie ginčo šalių 2021-03-26, 2021-03-31 susirašinėjimą el. laiškais, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), fotonuotraukas, 2021-06-16 atsakymo į pretenziją parengimo duomenis ir jo kopiją.

16. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog atsakovas neįrodė, jog egzistavo aplinkybės, kurios jam trukdė vykdyti ir baigti darbus objekte. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai įrodo, jog dėl fasado plokščių pateikimas buvo uždelstas, tačiau dėl to atsakovui buvo pratęstas terminas darbų vykdymui. Teismas atmeta, kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog papildomi darbai, projektinės dokumentacijos keitimas ar pastolių trūkumas sutrukdė laiku pradėti ir baigti fasado plokščių montavimo darbus. Šiuos argumentus patvirtina ir liudytojo E. J. parodymai. Būtent šio liudytojo parodymai leidžia pagrįstai teigti, jog darbų atsakovas nebaigė, nes neturėjo galimybių turimais darbo jėgos ištekliais nustatytu terminu atlikti darbų.

17. Kaip nepagrįstus teismas atmeta ir atsakovo argumentus, jog darbų trūkumai buvo nustatyti ne jo darbo zonose. Ieškovė įrodė, kad darbų trūkumai fiksuoti atsakovo zonose (F ašyje nuo 10 iki 15 ir C ašyje nuo 1 iki 10). Taip pat teismas vertina, jog ginčo šalių Sutartis ieškovės yra pasirašyta tinkamo atstovo ir tai nesudaro pagrindo spręsti klausimą dėl jos galiojimo sutarties šalims. Taip pat sutiktina su ieškove, jog atsakovas nereagavo į pretenzijas, nes nėra duomenų, jog jis parengtą pretenziją išsiuntė ieškovei. Šalių tarpusavio susirašinėjimo vertinimas Sutartyje numatytam šalių tarpusavio informavimui ginčo esmei esminės įtakos neturi, todėl teismas dėl šio argumento nepasisako ir jo nevertina.

18. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad atsakovas per nustatytą terminą neįvykdė visų Sutartyje numatytų atlikti darbų.

19. Tačiau atsakovo vertinimu, ieškovės apskaičiuotos netesybos yra nepagrįstai didelės, be to jo prievolė ieškovei buvo iš dalies įvykdyta. Teismas su atsakovo argumentais dėl netesybų priteisimo sutinka tik iš dalies.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-247-248/2015).

21. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti netesybas, kai nustato, kad jos yra neprotingai didelės arba kad prievolė yra iš dalies įvykdyta. Aptariamuose straipsniuose taip pat nustatyta ir netesybų mažinimo riba – teismas gali sumažinti netesybas tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas, o toks pažeidimas būtų, jeigu netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-409/2010).

22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje 3K-3-443/2008).

23. Teismas pažymi, kad atsakovės priskaičiuotų 26129,40 Eur netesybų suma (53,5 proc. nuo visos 48840,00 Eur Sutarties sumos), atsižvelgiant į Sutarties pobūdį ir mastą, yra neprotingai didelės. Tačiau skaičiuojant netesybas atsakovo pagal Sutartį atliktų darbų dalis negali būti atimta iš visos preliminarios Sutarties sumos, nuo kurios skaičiuojamos netesybos. Teismo vertinimu tuo būtų paneigtas sutartinės atsakomybės principas.

24. Ieškovė nurodė, jog buvo priversta pasitelkti trečiuosius asmenis atsakovo pradėtiems ir iki galo neatliktiems darbams užbaigti bei ištaisyti jo vykdytų darbų defektus, ko pasėkoje patyrė papildomų išlaidų. Tačiau ieškovė pažymėjo, jog ieškiniu reikalauja ne nuostolių atlyginimo, o sutartinių netesybų, kurios laikomos iš anksto sutartais nuostoliais ir kurių dydžio ieškovei nereikia įrodinėti. Nors Statinio konstrukcijų tyrimo aktas įrodo, jog atsakovo atlikti darbai turėjo trūkumų, tačiau ieškovės argumentai nepagrindžia, kad jos apskaičiuotos 26129,40 Eur sumos netesybos yra protingos ir tinkamai kompensuoja dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo bei nustatytų atsakovo darbų trūkumo (defektų) ieškovės patirtus praradimus.

25. Ieškovė nurodė, jog plokščių montavimas sudaro maždaug 40 proc. Sutarties apimties. Atsakovas nurodė, jog atliko visus darbus iki fasado plokščių sumontavimo. Teismas konstatuoja, jog atsakovas atliko daugiau nei 50 proc. darbų. Tuo tarpu ieškovės prašomos priteisti netesybos (jų suma) sudaro daugiau nei 53 proc. visos sutarties sumos.

26. Kaip jau minėta, atsakovas per nustatytą terminą neįvykdė visų Sutartyje numatytų atlikti darbų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, ginčo šalių ir jų atstovų parodymai teismo posėdžio metu patvirtina, kad beveik visi pagal Sutartį numatyti atlikti darbai iki fasado plokščių montavimo buvo atlikti laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas iki 2021-07-16 pagal Sutartį numatytų darbų nebeatliko, tačiau išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą teigti, jog tie darbai sudarė mažiau nei pusę visų numatytų atlikti darbų pagal jų vertę.

27. Aukščiau išdėstytos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą teigti, kad atsakovo laiku neatlikti darbai buvo jau baigiamosios stadijos, o visi esminiai pasiruošimo darbai fasado plokščių montavimui atsakovo jau buvo atlikti laiku ir jų rezultatu (ieškovei pašalinus darbų trūkumus) buvo pasinaudota. Išdėstytos aplinkybės taip pat leidžia teigti, jog atsakovas, kurio atliktuose darbuose buvo nustatyti trūkumai bei praleidęs Sutarties įvykdymo terminą, nesukėlė ieškovei esminės žalos ar nepateisinamų sunkumų.

28. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pagal Sutarties nuostatas (Sutarties 7.3 p.) turėjo teisę skaičiuoti baudą nuo visos Sutarties sumos ir/ar papildomai savo interesus ginti, reikalaudama sumokėti 0,5 proc. delspinigius nuo visos Sutarties sumos, jeigu subrangovas uždelsia pradėti, atlikti ir/ar priduoti statybos rangos darbus Sutartyje nustatytais terminais, t. y. už tą patį pažeidimą (darbų neatlikimą laiku) taikyti subrangovei dvigubas netesybas. Teismo vertinimu, ginčo šalių sulygtos dvigubos netesybos (delspinigiai ir bauda už termino įvykdyti prievolę praleidimą) reiškia baudines netesybas. Todėl toks šių netesybų kumuliatyvus taikymas – nėra negalimas. Todėl teismas kaip nepagrįstą atmeta ieškovės reikalavimą dėl 4884,00 Eur baudos priteisimo iš atsakovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

29. Todėl teismas konstatuoja, jog 21245,40 Eur delspinigiai, kuriuos ieškovė apskaičiavo dėl to, kad atsakovas 87 dienas pavėlavo atlikti baigiamuosius darbus, ir kurių vertė sudaro jau mažiau ne pusę visų numatytų atlikti darbų vertės, ieškovei neįrodinėjant, kad ji patyrė kokių nors reikšmingesnių turtinių nuostolių, sudaro galimybę praturtėti atsakovo sąskaita, o ne kompensuoti praradimus, atsiradusius dėl netinkamo Sutarties vykdymo. Tokia situacija teismo vertinimu neatitinka netesybų tikslų ir iškreipia šalių interesų pusiausvyrą. Dėl nurodytų priežasčių nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuotų netesybų (t. y. delspinigių) mažinimo.

30. Tačiau teismo vertinimu šalys sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią dėl konkrečios delspinigių skaičiavimo tvarkos (Sutarties 7.3 p.). Nustatyta delspinigių skaičiavimo tvarka atsakovui, kaip individualia veikla užsiimančiam asmeniui, negalėjo tapti netikėta ar nesuprantama. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų nesutikęs su Sutarties sąlygomis, būtų jas ginčijęs, prašęs išaiškinti ar keisti ginčo punktuose. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas dar iki Sutarties sudarymo žinojo, kad jam netinkamai ar laiku neįvykdžius net ir dalies numatytų atlikti darbų, netesybos bus skaičiuojamos nuo visos sutarties kainos. Šias sutarties sąlygas sudarydamas Sutartį atsakovas be išlygų akceptavo (CK 6.193 straipsnis).

31. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, į Sutarties vertę ir reikšmę, laiku neatliktų darbų ir nustatytų trūkumų pobūdį ir mastą, Sutarties įvykdymo termino praleidimo laiką bei priežastis, į tai, jog ieškovė patirtų nuostolių neįrodinėjo, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra pagrindas sumažinti atsakovui pagal Sutartį priskaičiuotus delspinigius ½ dalimi arba 10622,70 Eur suma (21245,40 Eur / 2). Nurodyto dydžio netesybos tinkamai atliks kompensacinę funkciją, nepažeis sutarčių laisvės principo ir Sutarties šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1,5 straipsnis, 6.228 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

32. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis, ūkio subjektas (skolininkas), praleidęs pagal komercinę sutartį atliktino mokėjimo terminą, privalo mokėti kreditoriaus naudai palūkanas, apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas, o pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Fiksuotoji palūkanų norma 2021-07-01 buvo 0,00 procentai. Ieškinys teisme priimtas 2021-12-10, todėl nuo šios dienos iš atsakovo ieškovei priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 10622,70 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nesant šio įstatymo išimčių ginčo šalių atžvilgiu (šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalis) ieškovė pagrįstai prašė priteisti iš atsakovo šias procesines palūkanas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

33. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Įvertinus tai, kad teismas patenkino 40,65 procentus ieškovės ieškinio ir atitinkamai atmetė 59,35 procentų dalį. Ieškovei priteistina 40,65 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui – 59,35 procentai bylinėjimosi išlaidų.

34. Ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 588,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 46) bei patyrė 1370,00 Eur teisinės advokatės pagalbos išlaidų už ieškinio parengimą (b. l. 60, 61), 900,00 Eur išlaidų už atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą (b. l. 83, 84) ir atstovavimą advokatės teismo posėdyje – 600,00 Eur, prašymo dėl papildomų dokumentų parengimas bei pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje – 600,00 Eur, iš viso patyrė 4058,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 40,65 procentų nurodytų išlaidų t. y. 1649,58 Eur.

35. Atsakovas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sumokėjo 45,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 71). Todėl pagal CPK 288 straipsnio 7 dalį, ieškinį tenkinus iš dalies, teismas konstatuoja, jog iš dalies atsakovo pasyvumas lėmė jo išlaidas dėl žyminio mokesčio, sumokėto už pareiškimą už akių padavimą. Todėl tik 50 proc. jo, t. y. 22,50 Eur, skaičiuoja, kaip pagrįstą sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovas patyrė 1815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisinę pagalbą, kurią sudarė: 100,00 Eur atstovės susipažinimas su dokumentais ir konsultavimas, 1200,00 Eur – procesinių dokumentų surašymas ir 200,00 Eur – pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teisme, PVM – 315,00 Eur). Viso atsakovas patyrė 1837,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus tai, atsakovui iš ieškovės priteistina 59,35 procentai bylinėjimosi išlaidų t. y. 1090,56 Eur. Atlikus vienarūšių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 559,02 Eur (1649,58 – 1090,56 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.

36. Pažymėtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės patirtos 3470,00 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidos neviršija maksimalaus, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą (paslaugas), dydžių.

37. Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (17,92 Eur) priteistinos iš šalių, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Iš atsakovo priteistina 7,28 Eur, likusi dalis 10,64 Eur – iš ieškovės, nes ieškinį tenkinus iš dalies, tiek ieškovei, tiek atsakovui jų proporcingos dalys viršija nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei nepriteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 2, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 – 270, 289 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. L., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini)), 10622,70 Eur (dešimties tūkstančių šešių šimtų dvidešimt dviejų eurų, 70 centų) delspinigius, 8 (aštuonių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (10622,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-12-10) iki visiško sprendimo įvykdymo ir 559,02 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt devynių eurų, 00 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), 10,64 Eur (dešimt eurų, 64 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į.k. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662 – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Priteisti iš atsakovo A. L., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini)), 7,28 Eur (septynis eurus, 28 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į.k. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662 – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.