- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- 1S-20-593/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00005-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- E. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2022 m. lapkričio 14 d. priimto nutarimo Nr. 95-826 netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. B. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 22 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 200 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 25 straipsnio 3 dalį, 226 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (aštuonios veikos), 25 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, galutine subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 3 (trejiems) metams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 3 (trejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 3 (trejiems) metams.
2.1. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrintos Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu (pakeistu 2019 m. sausio 28 d. nutartimi) ir Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 (šešeri) metai laisvės atėmimo.
3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi subendrinta bausme, galutinė bausmė – 7 (septyneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
4. Bausmės pradžia – 2019 m. lapkričio 21 d., bausmės pabaiga – 2027 m. sausio 18 d.
Žemesnės instancijos teismas
5. 2022 m. lapkričio 14 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-826 nutarta netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką, kurią jis privalo mažinti. Be to, išskiriami kriminogeniniai veiksniai, reikalaujantys tęstinių ir tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kuri tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese. Komisija pažymėjo, kad asmuo net ir struktūrizuotoje aplinkoje nėra itin pavyzdingas, vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nesilaikė du kartus. Toks E. B. elgesys atskleidžia dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas yra itin aktualus. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių – nedalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse. Padaryta išvada, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi nuteistojo E. B. skundą dėl pirmiau nurodyto Komisijos nutarimo panaikinimo atmetė, nurodydamas, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas įvertino ir tai, kad E. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teistas, teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, nusikaltimai priskiriami būdingam nusikaltimų modeliui, kas rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. E. B. turi reikšmingų finansinių įsipareigojimų, kurie gali apsunkinti jo finansinę padėtį galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Asmens situacijos bei savęs analizė yra paviršutiniška, buitinio lygmens. Vertinimo metu buvo stebimas teisės pažeidėjo orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, neatsižvelgiant į teisės aktus. Nors nuteistasis šiuo metu neigiamai vertina įvykdytus nusikaltimus, tačiau požiūris į juos išlieka paviršutiniškas, stokojantis gilesnės analizės. Nuteistojo skunde akcentuojama aplinkybė dėl šeimos išlaikymo ir penkių vaikų turėjimo neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Teismo vertinimu, E. B. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją visų aptartų aplinkybių kontekste, taip pat neleidžia daryti išvados, kad jo pataisos procesas jau yra baigtas, o paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Šalies argumentai
7. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis E. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
7.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrista. Teismas sutiko, jog formalusis lygtinio paleidimo pagrindas yra, tačiau materialusis pagrindas – pakankamai abejotinas. Tokiai išvadai skundo autorius nepritaria, nes, jo nuomone, egzistuoja tiek faktiniai, tiek teisiniai pagrindai, reikalingi lygtinio paleidimo taikymui. Jis yra atlikęs laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Be to, jis neturi drausminių nuobaudų, yra ne kartą skatintas, jam suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už pataisos ištaigos ribų, jis turi patvirtintą gyvenamąją vietą, atvykęs į įkalinimo įstaigą, sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas, jo rizikos pakartotinai nusikalsti balai sumažėjo nuo 73 iki 43, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra atsiribojęs nuo kriminalinės subkultūros, pataisos įstaigoje aktyviai dalyvavo ir dalyvauja elgesį koreguojančiose programose ir viktorinose, yra (duomenys neskelbtini) komiteto narys. Taigi, teigiamai jį apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria jam nepalankias sprendžiamu klausimu aplinkybes ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad jis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės.
7.2. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, jog bausmę atlieka ne tik lengvojoje grupėje, tačiau ir be sargybos sąlygomis. Nuo kėlimosi iki miego laiko jis turi teisę laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje, gali turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, gali be apribojimų gauti pasimatymus, turėti ir naudotis telefonu ir kt. Šiuo metu jis gyvena ir dirba patalpose, kuriose nėra jokių išorinės apsaugos priemonių, t. y. jis nėra izoliuotas nuo visuomenės. Bausmės atlikimo vietos administracija juo pasitiki ir nemano, kad jis galėtų nepateisinti esamų lūkesčių, juo labiau kad jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką rodo, jog skirtoji bausmė iš esmės jau yra pasiekusi jai keliamus tikslus.
7.3. E. B. skunde pažymi, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d., kai įsigaliojo 2019 m. sausio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis (iš dalies pakeičianti Šiaulių apygardos teismo nuosprendį), jis atliko minėto teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, t. y. devynis mėnesius ir dvidešimt tris dienas lygtinio paleidimo bausmės. Probacijos laikotarpiu (nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d.) jis buvo įpareigotas neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei uždrausta dirbti darbą su ne jam priklausančių finansų tvarkymu. Jis nuosekliai ir be pažeidimų vykdė bausmės atidėjimo sąlygas, tačiau 2019 m. rugsėjo 4 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartimi byloje Nr. T-247-733/2019, kuria buvo subendrinti įsiteisėję nuosprendžiai, minėtas atliktos bausmės laikotarpis nebuvo įskaičiuotas į bausmės atlikimo laiką. Byloje nėra duomenų, kad jis pagal 2019 m. sausio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį lygtinio paleidimo metu būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 3 punkte įtvirtintas pareigas.
7.4. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad serga sunkia ir nepagydoma liga, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl jo sveikatos būklė atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto priedo Nr. 1 „Sunkių nepagydomų ligų sąrašas“ 6.1. ir 29 punktų kriterijus. Šia liga jis susirgo ne nusikalstamos veikos padarymo metu, o po jos. (duomenys neskelbtini) išsivystė po 2012 m. balandžio 27 d. – 2012 m. rugpjūčio 28 d. laikotarpio, kurio metu jam buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Dėl netinkamai ir nesavalaikiai Lukiškių tardymo izoliatoriuje jam gydyto (duomenys neskelbtini) (savalaikės pagalbos nesuteikimo ir nesubalansuotos mitybos) išsivystė (duomenys neskelbtini) ir pastoviu regos silpnėjimu (gresiantis visiškas aklumas).
7.5. E. B. teigia, kad dėl ligos turi laikytis specialaus mitybos plano, dėl ko ne kartą kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų administraciją su prašymu užtikrinti jam būtiną mitybą, tačiau pataisos įstaigos administracija atsakė, kad teisės aktai nenumato nuteistųjų maitinimo pagal individualius valgiaraščius (raštas pridedamas). Iš minėto atsakymo akivaizdu, kad jam įkalinimo įstaigoje neužtikrinamas esminis ir gyvybiškai svarbus kasdieninių mitybos produktų pateikimas ir jų specialus apdorojimas, kas jau šiai dienai sukelia negrįžtamas pasekmes jo sveikatai.
7.6. Nuteistasis skunde nurodo, jog iki 2019 m. rugsėjo 4 d. atlikto nuosprendžių subendrinimo jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas visuomenei nebuvo vertinamas kaip didelis, nes buvo skirtos bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu. Pažymima ir tai, kad jis turi daugiavaikę šeimą – augina penkis nepilnamečius vaikus, kurių mažiausiam tik ketveri metai. Dukrai S. B. yra nustatyti specialieji poreikiai ir neįgalumas. Lygtinio paleidimo atveju jis turi garantuotą darbo vietą MB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose (pažyma pridedama), todėl galės išlaikyti tiek save, tiek ir savo šeimą.
7.7. E. B. prašo vadovautis Europos Tarybos rekomendacijos Rec(2003)22 nuostatomis, kuri yra privaloma, nes Europos Tarybos Statuto ratifikavimu Lietuvos Respublika prisiėmė atitinkamus įsipareigojimus. Oficialių rekomendacijų nepaisymas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, neteisėta veika Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio prasme. Rekomendacijos Rec(2003)22 18 punktas reikalauja, jog kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs; 20 punktas numato, kad lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų.
7.8. Teismų praktika, sprendžiant bet kurio pobūdžio klausimus, turėtų būti kiek įmanoma vienoda ir stabili. Šiuo aspektu pažymima, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 13 d. nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. 1S-547-594/2018) pagrįstai ir teisėtai panaikino apylinkės teismo nutartį ir patenkino Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, kuris ne tik ginčijo savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, bet ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu buvo dešimt kartų pažeidęs pataisos namų vidaus tvarkos taisykles, be to, buvo atsisakęs jam siūlyto pataisos namuose darbo. Taigi, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, lemiamą reikšmę turi tai, kokia yra tendencija laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo elgesyje. Šiuo atveju esamos aplinkybės liudija jo naudai. Kadangi tiek Komisijos nutarimas, tiek apylinkės teismo nutartis prieštarauja šiuose sprendimuose nurodytoms teisės normoms, todėl juos būtina naikinti, kaip priimtus nepakankamai įvertinus reikšmingas nagrinėjamam klausimui aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. B. skundas atmetamas.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija iki 2023 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Jei Komisija priima nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tuomet pastarasis dėl tokio Komisijos sprendimo gali pateikti skundą apylinkės teismui, kuris svarsto šio skundo pagrįstumo klausimą.
9. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir motyvavo, kodėl atmeta nuteistojo skundą. E. B. savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, ar dėl kurių būtų padaryta fakto klaida. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kuriais patvirtintas Komisijos nutarimo teisėtumas bei pagrįstumas. Šiame kontekste pažymėtina, jog teisėjų kolegija nenustatė, kad skundžiama nutartis būtų neindividualizuota, atsižvelgiant į nuteistojo asmens bylos duomenis.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (Komisijos nutarime klaidingai nurodyta, kad nuteistasis nedalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau šis netikslumas ištaisytas apylinkės teismo, nes E. B. Socialinio tyrimo išvados duomenimis dalyvavo Pravieniškių bibliotekos organizuojamuose „Auksinio proto žaidimuose“ ir viktorinoje „Pažink Lietuvą ir pasaulį“), yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas su intensyvia priežiūra, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ar akivaizdi pažanga ją mažinant. E. B. priklauso vidutinės pakartotinio nusikalstamumo rizikos nuteistųjų grupei, o jo elgesys bei mąstysena bausmės atlikimo metu dar neleidžia daryti patikimos išvados, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.
11. E. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą pagal tris subendrintus apkaltinamuosius nuosprendžius. Du kartus laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė ir toliau tęsė nusikalstamų veikų vykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma nusikaltimų yra finansinio pobūdžio (sukčiavimai, siekiant lengvai pasipelnyti), E. B. yra būdingas nusikaltimų modelis, kas didina jo pavojingumą visuomenei. Be to, dalis nusikaltimų buvo įvykdyti ir veikiant organizuotoje grupėje, t. y. būnant vienu šios grupės lyderių, kas patvirtina, jog neteisėtam svetimų pinigų užvaldymui buvo atsakingai ruošiamasi iš anksto, kuriamas sukčiavimo planas, schema, pasidalinama užduotimis ir pan. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu E. B. savo kaltę neigė. Apeliacinis skundas dėl paskutinio jo atžvilgiu priimto nuosprendžio atmestas 2022 m. kovo 3 d., o 2022 m. lapkričio 10 d. nuteistasis jau svarstytas Lygtinio paleidimo komisijoje, kur teigė pripažįstantis savo kaltę. Įvertinus aplinkybę, jog ikiteisminiai tyrimai ir teisminis bylų nagrinėjimas truko beveik aštuonerius metus ir visą šį laikotarpį E. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aktyviai neigė, spręstina, jog šiuo metu deklaruojamas prisipažinimas ir atgaila yra daugiau formali, nei nuoširdi, nulemta noro greičiau išeiti į laisvę, o ne prisiimti atsakomybę už atliktus neteisėtus veiksmus.
12. Šią išvadą patvirtina ir Socialinio tyrimo išvados duomenys, kurie liudija, kad nuteistasis stokoja gilesnių savianalizės įgūdžių, vengia detalizuoti nusikaltimus ar juos lėmusias aplinkybes. Vertinimo metu buvo stebimas E. B. orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, neatsižvelgiant į teisės aktus. Nors asmuo gali priimti ir išklausyti naują informaciją, tačiau priimdamas sprendimus dažniausiai remiasi savo asmeniniu patyrimu, kas didina riziką pakartotinai nusikalsti. Teisėjų kolegija neneigia, jog tam tikri teigiami pokyčiai E. B. veiksmuose neabejotinai atsispindi, jis suvokia darbo teikiamą naudą ir praktiškai nuo pat bausmės atlikimo pradžios sąžiningai dirba, be to, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nepiktnaudžiauja alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, nepalaiko kriminalinės subkultūros ir nereiškia diskriminacinių nuostatų. Šiuo metu E. B. nepažeidinėja pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų, vis dėlto, priešingai nei šias aplinkybes suvokia nuteistasis, jos nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui ir nenusveria neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis niekada neturėjo problemų dėl alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, taip pat nefiksuota smurtinių protrūkių, polinkio azartiniams lošimams ir pan. Tiek iki nusikalstamų veikų padarymo, tiek ir po jų įvykdymo E. B. gyveno šeimoje, turėjo vaikų, tačiau tai jo nesulaikė nuo priešingų teisei veiksmų. Aptartos aplinkybės nuteistajam nebuvo ir nėra probleminės, todėl jos nėra reikšmingos ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymui. Jau minėta, kad E. B. vykdė finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl skundą nagrinėjanti kolegija atidžiau vertina jo gebėjimą tvarkyti lėšas ir pajamas, gyvenimo stilių ir draugų ratą, mąstysenos ypatumus. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 208 257,19 Eur, savanoriškai ši suma nebuvo dengta, priverstinai išieškota vos 986,15 Eur. Ši informacija patvirtina, kad E. B. požiūris į turimus finansinius įsipareigojimus yra atsainius, nors nuteistasis dirba ir gauna tam tikras stabilias pajamas, tačiau jas skiria tik savo (ar šeimos narių) poreikių tenkinimui, visiškai ignoruodamas finansines skolas. Kaip ketina atlyginti išieškotiną sumą, nuteistasis planų neturi ir apie tai visiškai nemąsto. Todėl pritartina Socialinio tyrimo išvadoje nurodytam teiginiui, kad E. B. lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumai, jei nebus koreguojami, gali apsunkinti jo tolesnį integracijos į visuomenę procesą.
14. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, kad kol nebuvo subendrintos keliais nuosprendžiais jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jis sąžiningai laikėsi bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų ir naujų teisės pažeidimų nepadarė. Teisėjų kolegija pritaria, kad tokios informacijos (apie probacijos sąlygų pažeidimus) negauta, vis dėlto, tai nepatvirtina, jog ir ilgesnį laikotarpį E. B. sugebės išlaikyti teigiamą elgesį. Nors iki pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmės nuteistasis stengėsi įstatymų imperatyvų nepažeisti, tačiau bausmės atlikimo metu, net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje, du kartus pažeidė nustatytas režimo taisykles. Paskutinė nuobauda jam panaikinta 2021 m. gegužės 5 d. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad iš paprastos į lengvąją nuteistųjų grupę E. B. buvo perkeltas dar 2020 m. rugpjūčio 11 d., tačiau joje neišbuvo nei pusmečio ir 2020 m. gruodžio 8 d. buvo grąžintas į paprastą grupę. Nuo 2021 m. liepos 30 d. bausmę vėl atlieka lengvojoje grupėje. Šie duomenys rodo, kad nuteistojo pataisos procesas nėra itin nuoseklus ir sklandus. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo sureikšminti fakto, jog šiuo metu E. B. bausmę atlieka lengvojoje grupėje ir jam suteikta be sargybos teisė. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė gerai besielgiančiam nuteistajam, nes jo elgesys vertinamas viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors konkrečiu laikotarpiu.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog apylinkės teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrindo teigti, jog šis sprendimas yra šališkas, priešingas įstatymų leidėjo valiai, formuojamai teismų praktikai, konstitucinei doktrinai ar Europos Sąjungos teisės aktams. Šiuo atveju nėra pažeistos ir Europos Tarybos rekomendacijos Rec(2003)22 nuostatos, kurios numato, jog lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas visiems nuteistiesiems, atitinkantiems lygtinio paleidimo sąlygas. E. B. šių sąlygų neatitinka, todėl resocializuotis privalo struktūrizuotoje aplinkoje. Pažymėtina, jog nuteistasis nėra diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, nes kiekvieno probacijos siekiančio asmens byla yra vertinama individualiai, todėl galimos situacijos, kai nuteistasis, kuriam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nėra paleidžiamas lygtinai, o nuteistasis su vidutine ar aukšta rizika išleidžiamas tęsti bausmės atlikimo neizoliuotas nuo visuomenės. Lygtinį paleidimą lemia ne vien įvertinimas pagal OASys metodiką, kaltės pripažinimas ar nepripažinimas, tačiau ir nuteistojo elgesio bei mąstysenos pokyčiai bausmės atlikimo metu, jo pastangos resocializuotis ir siekti savo gyvenimo tikslų teisėtomis priemonėmis. Todėl teisėjų kolegija plačiau neaptaria E. B. skunde nurodytos Kauno apygardos teismo nutarties byloje Nr. 1S-547-594/2018, kurioje susidariusi situacija nėra tapati analizuojamam atvejui.
16. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog lygtinio paleidimo taikymui didelės įtakos neturi ir E. B. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kuris yra lėtinio pobūdžio, vaistais bei tinkama, subalansuota mityba kontroliuojama liga. BVK 34 straipsnio 6 dalis (redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.) numato, kad lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę: gauti neribotą pasimatymų, iš kurių du per mėnesį vyksta neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui, skaičių; neribotai paskambinti; kasdien pasivaikščioti po keturias valandas; naudotis maisto ruošimo patalpomis. Taigi, jeigu E. B. netenkina pataisos įstaigos teikiamas maitinimas, jis gali pats sau ruošti (gaminti) maistą, laikydamasis gydytojų nurodytų rekomendacijų jo ligos atveju.
17. Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisija savo nutarime padarė pagrįstą išvadą dėl lygtinio paleidimo nuteistajam E. B. netaikymo. Apylinkės teismas, tikrindamas Komisijos nutarimo pagrįstumą bei teisėtumą, pagrįstai pažymėjo, jog nuteistasis nepadarė pakankamos pažangos, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apylinkės teismo nutartis yra tinkamai motyvuota, ji nėra šabloniška ar pažeidžianti kurias nors nacionalinės ar Europos Sąjungos teisės nuostatas. Todėl E. B. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.