- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- I-6-289/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00675-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rokauto“
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
sekretoriaujant Jolantai Miežienei,
nedalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rokauto“ atstovui,
nedalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. vasario 26 d. raštu Nr. (44.2)S-1804 įforminto atsisakymo pateikti visus privalomus patikrinimo akto priedus ir pratęsti pastabų pateikimo terminą panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. kovo 9 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo skundas (b. l. 2–5), kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. vasario 26 d. raštu Nr. (44.2)S-1804 įformintą atsisakymą pateikti visus privalomus patikrinimo akto priedus ir pratęsti pastabų pateikimo terminą ir įpareigoti Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją pateikti pareiškėjui Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akto Nr. FR0680-835 priedus: visų apklaustų fizinių asmenų paaiškinimus dėl sandorių su pareiškėju bei visus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM raštus, kuriuose buvo pateikta informacija vertinta patikrinimo akte, – ir pratęsti pastabų dėl šio patikrinimo akto pateikimo terminą 30 dienų nuo nurodytų priedų įteikimo pareiškėjui dienos.
Pareiškėjo skunde (b. l. 2–5) nurodoma, kad 2015 m. vasario 11 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, kad jis atliktų savo pareigą įteikti patikrinimo aktą pagal įstatymo reikalavimus ir atitinkamai pratęstų pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo terminą. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. vasario 26 d. raštu Nr. (44.2)8-1804 pareiškėjas buvo informuotas, kad laikas pateikti prašymą dėl pastabų pateikimo termino pratęsimo praleistas, o argumentų, kodėl ir kurie prašomi pateikti dokumentai nenurodyti patikrinimo akto prieduose ir neįteikti mokesčių mokėtojui negali būti įteikti pagal nustatytas taisykles, nepateikė. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamame rašte įformintu, bet rezoliucinėje dalyje neišreikštu (nėra rezoliucinės dalies): 1. atsisakymu pateikti įrodymus, kuriais buvo grindžiamas patikrinimo aktas; 2. atsisakymu pripažinti prašomus pateikti įrodymus privaloma sudėtine patikrinimo akto dalimi; 3. laikyti tinkama patikrinimo akto įteikimo data datą, kai mokesčių mokėtojui įteikiamas patikrinimo aktas su visais privalomais priedais; 4. atitinkamai pratęsti pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo terminą. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akte Nr. FR0680-835 pareiškėjui nustatytos papildomos mokestinės prievolės. Jos apskaičiuotos remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio nuostatomis: 1) remiantis fizinių asmenų paaiškinimais dėl įsigytų prekių kainos, 2) remiantis mokesčių administratoriaus turimais duomenimis apie kitus tapačia / panašia veikla užsiimančių asmenų veiklos rezultatus. Mokesčių mokėtojas, gavęs patikrinimo aktą, pateikė pastabas dėl patikrinimo akto ir jos, nors ir argumentuotos, tačiau turi trūkumą, trukdantį mokesčių mokėtojui pilnai realizuoti savo teisę teikti paaiškinimus ir pastabas dėl patikrinimo akto ir iš esmės kliudančios mokesčių mokėtojui realizuoti savo teisę į gynybą, nuo, jo nuomone, nepagrįstų mokesčių administratoriaus veiksmų. O konkrečiai, mokesčių mokėtojas, kuriam kartu su patikrinimo aktu nebuvo įteikti duomenys / įrodymai, kuriais buvo grindžiamas papildomas apmokestinimas, negali patikrinti papildomo apmokestinimo pagrįstumo ir pateikti savo prieštaravimų konkrečiai dėl apskaičiavimo. Mokesčių administravimo įstatymo 129 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „Vienas patikrinimo akto egzempliorius įteikiamas mokesčių mokėtojui. Prie šio egzemplioriaus pridedami visi priedai, jei juose nėra valstybės paslaptį sudarančios informacijos, taip pat paslaptimi pagal šį Įstatymą laikomos informacijos apie kitą mokesčių mokėtoją.” Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 „Dėl Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių patvirtinimo“, 81 punkte numatyta, kad „vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis prie mokėtojui įteikiamo patikrinimo akto turi būti pridedami pažeidimo nustatymo faktą pagrindžiantys įrodymai, t. y. visi priedai, jei juose nėra valstybės paslaptį sudarančios informacijos, taip pat paslaptimi pagal Mokesčių administravimo įstatymą laikomos informacijos apie kitą mokėtoją.“ Tų pačių Taisyklių 81.1. punkte numatyta, kad „jei faktams pagrįsti yra naudojami dokumentai, kuriuose pateikiami duomenys apie kitus mokėtojus, minėti dokumentai kaip priedai prie patikrinimo akto pridedami ir tikrinamam mokėtojui pateikiami, jei Mokesčių administravimo įstatymo 38, 39 straipsniuose nustatyta tvarka tokie duomenys apie mokėtoją gali būti skelbiami. Kitu atveju reikalingas mokėtojo sutikimas, kad informacija apie jį būtų paskelbta tikrinamam mokėtojui. Neturint tokio sutikimo prie patikrinimo akto pateikiama susisteminta informacija, bet neidentifikuojamas duomenų šaltinis.” Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatyti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai. Minimo akto dalyje numatyta, kad „Individualus administracinis aklas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.” Individualaus administracinio akto pagrįstumas objektyviais duomenimis turi būti pagrįstas rašytiniais įrodymais, kurie konkrečiai, kiek tai susiję su patikrinimo aktu, yra / privalo būti neatsiejama patikrinimo akto dalimi ir įteikiami mokesčių mokėtojui kartu su individualiu administraciniu aktu. Toks reglamentavimas nėra savitikslis, nes mokesčių mokėtojas turi turėti realias galimybes patikrinti pirminius informacijos šaltinius, patikrinti, ar jie atitinka / patvirtina pačiame patikrinimo akte nurodytas faktines aplinkybes, ar nėra jų turinio iškraipymo, ar aritmetika atitinka patikrinimo akte pateiktus skaičiavimus, kurie tiesiogiai įtakoja mokestinės prievolės dydį. Maža to, siekiančiam pasinaudoti savo teise ginčyti patikrinimo aktą mokesčių mokėtojui turi būti sudarytos galimybės pasinaudoti ir specialistų pagalba, kurie turi turėti tokias pačias sąlygas, kaip ir mokesčių administratoriaus pareigūnai disponuoti pirmine informacija. Tačiau skundžiamame sprendime nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų, jog prašoma pateikti informacija sudaro valstybės paslaptį ar paslaptį apie mokesčių mokėtoją. Šios konkrečios bylos atveju Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akte Nr. FR0680-835 UAB „Rokauto“ apskaičiuojant papildomas prievoles faktams pagrįsti buvo remiamasi fizinių asmenų paaiškinimais dėl įsigytų automobilių kainų. Nei vienas rašytinis dokumentas, patvirtinantis nurodytus faktus, nepridėtas ir neįvardintas patikrinimo akto prieduose. Rašytinis paaiškinimas mokesčių administratoriui, jei jis susijęs su UAB „Rokauto“, nesudaro jokios valstybės paslapties ar paslapties apie mokesčių mokėtoją, davusį paaiškinimą. Skundžiamame sprendime, nepaisant to, jog pareiškėjas prašė pateikti jam patikrinimo akto prieduose privalomą pateikti informaciją, sutikdamas su fizinių asmenų duomenų, tokių kaip: jų gimimo data, asmens kodas, gyvenamoji vieta – užtušavimu, t. y. nuasmeninimu, nėra jokių objektyvių duomenų, kokia prašoma informacija sudaro neteiktiną informaciją. Be to, šiuo konkrečiu atveju yra susiklosčiusi situacija, kad pareiškėjas disponuoja būtina informacija apie pirkėjus, nes jų pavardės, vardai, asmens kodai ir jų įsigytos prekės pareiškėjui ir taip žinomos. Pareiškėjas prašė pateikti įrodymus, kokie klientai ir dėl kokių sandorių ir kokias aplinkybes nurodė. Tai nėra informacija apie kitą mokesčių mokėtoją, kurios paskleidimui reikalingas jo sutikimas. Be to, pareiškėjo klientai šiame patikrinime nėra mokesčių mokėtojai Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalies pateiktos mokesčių mokėtojo sąvokos kontekste, ir pateikdamas jų paaiškinimus patikrinimo akto prieduose mokesčių administratorius objektyviai negali atskleisti duomenų apie kitą mokesčių mokėtoją, nes toje informacijoje nėra ir negali būti nieko apie šių asmenų mokestines prievoles. Prekių pirkėjai buvo pareiškėjo klientai, veikiantys pagal sandorį, iš kurio jų pačių mokestinių prievolių nekyla ir nekilo. Taigi šiuo klausimu mokesčių administratorius skundžiamame sprendime nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kodėl fizinių asmenų paaiškinimai negali būti pateikti pareiškėjui kartu su patikrinimo akto priedais. Ir apskritai skundžiamame sprendime apsiribojo tik teisės aktų nuorodomis nepasisakydamas dėl faktinių aplinkybių, kurioms tos teisės normos taikomos. Taip pat pareiškėjas prašė pateikti patikrinimo akte nurodomus Valstybinės mokesčių inspekcijos raštus, kuriuose pateikta informacija buvo remiamasi patikrinimo metu apskaičiuojant papildomas mokestines prievoles. Šie duomenys mokesčių mokėtojui yra reikalingi norint įsitikinti, kad patikrinimo akte nurodyti duomenys atitinka rašytinius pirminius šaltinius. Pareiškėjas nurodė, kad jei prašomuose dokumentuose yra kitą mokesčių mokėtoją identifikuojanti informacija – jis sutinka su jos nuasmeninimu. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM pateikti duomenys nesudaro valstybės paslapties, o neatskleidžiant konkretaus mokesčių mokėtojo tapatybės juose pateikta informacija yra tik apibendrinti duomenis, kurių pateikimo neriboja Mokesčių administravimo įstatymo 129 straipsnio 4 dalis, nes juose neatsispindi jokie su mokesčių administravimo procedūromis, kaip tai nurodyta Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, susiję veiksmai, bei iš kitų šaltinių (pareiškėjui ir šaltinis nežinomas ir jis jo negali patikrinti) surinkta statistinio pobūdžio informacija negali būti prilyginama informacijai apie mokesčių mokėtoją Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodytai mokesčių mokėtojo sąvokai. Taigi ir šiuo klausimu mokesčių administratorius skundžiamame sprendime nenurodė jokių taktinių aplinkybių, kodėl VMI prie FM raštai negali būti pateikti pareiškėjui kartu su patikrinimo akto priedais. Ir apskritai skundžiamame sprendime apsiribojo tik teisės aktų nuorodomis nepasisakydamas dėl faktinių aplinkybių, kurioms tos teisės normos taikomos. Atsižvelgiant į aukščiau pateikus argumentus, mano, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pažeidžia Mokesčių administravimo įstatymo 129 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir lokalinius aktus, reglamentuojančius tikrinimo akto įteikimą, ir atitinkamai iškreipia sprendimo dėl pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo pratęsimo klausimą, kas tiesiogiai įtakoja mokesčių mokėtojo teisės pateikti motyvuotas pastabas ir realizuoti savo teisę į gynybą galimybes. Atsakovas spręsdamas pareiškėjo pateiktą klausimą prie sprendimo priėmimo priėjo „ne iš to galo”. Pirmiausia sprendžiant klausimą dėl pastabų pateikimo terminio pratęsimo reikia atsakyti, ar patikrinimo aktas įteiktas taip, kaip nustato įstatymas, t. y. ar jis mokesčių mokėtojui įteiktas su visais privalomais įteikti priedais. Nustačius aplinkybę, jog to padaryta nebuvo, reikia sudaryti galimybes mokesčių mokėtojui pateikti argumentus dėl visų, jo manymu, reikšmingų aplinkybių. Pats nepilno individualaus administracinio akto įteikimas, esant mokestinių prievolių skaičiavimo klausimui, glaudžiai susijusiam su aritmetiniu skaičiavimu, o šios bylos kontekste ir netiesioginiu mokestinės prievolės apskaičiavimo metodu ir jo tikslumu, yra akivaizdus mokesčių mokėtojo teises ribojantis veiksmas, trukdantis jam realizuoti savo teises teikti pastabas dėl patikrinimo akto.
Atsakovo Šiaulių apskrities valstybės mokesčių inspekcijos atsiliepime (b. l. 63–64) nurodoma, kad Šiaulių AVMI atliko UAB „Rokauto”, įmonės kodas 300587458 (toliau vadinama – Bendrovė), registruota Kaštonų g. 4A-17, Radviliškis, Radviliškio r. sav., pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo bei sumokėjimo į biudžetą teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Mokestinis patikrinimas atliktas vadovaujantis 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-212 (toliau vadinama – MAĮ) nuostatomis, 2004 m. gegužės 5 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-87 „Dėl mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių (toliau vadinama – Taisyklės) patvirtinimo” patvirtintomis taisyklėmis bei kitais mokesčių įstatymais, nepažeidžiant minėtų teisės aktų procedūrinių reikalavimų. MAĮ 131 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinant patikrinimo akto rezultatus, turi teisę per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo dienos pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog mokesčių mokėtojo prašymu pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo terminą dėl svarbių priežasčių dar 30 dienų gali pratęsti atitinkamo mokesčių administratoriaus viršininkas ar jo įgaliotas asmuo. Patvirtintose Taisyklėse taip pat numatyta, kad raštiškas prašymas pratęsti rašytinių pastabų pateikimo terminą priimamas ir nagrinėjamas tik tuo atveju, jei mokėtojas tokį prašymą pateikia per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo mokėtojui dienos. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas pateikia pastabas dėl patikrinimo akto, sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo turi būti priimamas per 30 dienų nuo tos dienos, kai mokesčių administratorius šias pastabas gauna (MAĮ 132 straipsnis 4 dalis). Pagal Taisyklių 113 punkto nuostatas, mokesčių mokėtojas turi teisę papildyti ar pakeisti pateiktas rašytines pastabas. Bendrovė, nesutikdama su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, nepažeisdama įstatymu numatytų terminų, 2015 m. sausio 14 d. pateikė Šiaulių AVMI rašytines pastabas dėl patikrinimo akto. Šiaulių AVMI, įvertinusi patikrinimo aktą Nr. FR0680-835 bei gautas pastabas, 2015 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą Nr. (4)FR0682-98 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo patikrinimo aktą patvirtino iš dalies. Bendrovė, nesutikdama su Šiaulių AVMI 2015 m. vasario 12 d. sprendimu, šį sprendimą apskundė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pasibaigus rašytinių pastabų pateikimo terminui, papildytos ar pakeistos rašytinės pastabos gali būti įvertinamos, jeigu mokesčių administratorius jas faktiškai gavo ne vėliau, kaip likus 5 dienoms iki termino, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, pabaigos (Bendrovės prašymas dėl patikrinimo akto priedų ir pastabų pateikimo termino pratęsimo Šiaulių AVMI pateiktas 2015 m. vasario 13 d.), todėl prašymas pratęsti pastabų pateikimo terminą bei pateikti papildytas pastabas nenagrinėtinas. MAĮ 129 straipsnio 4 dalis nurodo, kad vienas patikrinimo akto egzempliorius įteikiamas mokesčių mokėtojui. Prie šio egzemplioriaus pridedami visi priedai, jei juose nėra valstybės paslaptį sudarančios informacijos taip pat paslaptimi pagal šį įstatymą laikomos informacijos apie kitą mokesčių mokėtoją. Taisyklių 81 punktas detalizuoja šio įstatymo 4 dalį, nurodant, kad prie mokėtojui įteikto patikrinimo akto, kaip priedai, turi būti pridedami pažeidimo nustatymo faktą pagrindžiantys įrodymai. Taisyklių 81 punkto 1 papunktyje nurodyta, kad tuo atveju, jei faktams pagrįsti yra naudojami dokumentai, kuriuose pateikiami duomenys apie kitus mokėtojus, minėti dokumentai kaip priedai prie patikrinimo akto ir tikrinamajam mokėtojui pateikiami, jei MAĮ 38, 39 straipsniuose nustatyta tvarka tokie duomenys apie mokėtoją gali būti skelbiami. Kitu atveju reikalingas mokėtojo sutikimas, kad informacija apie jį būtų paskelbta tikrinamajam mokėtojui. Neturint tokio sutikimo prie patikrinimo akto pateikiama susisteminta informacija, neidentifikuojant duomenų šaltinio. Šiaulių AVMI 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo aktas Nr. (41.2)5-14252 su priedais, kuriuose yra pateikta visa susisteminta informacija, Bendrovei buvo įteiktas 2014 m. gruodžio 12 d. Mano, kad Bendrovės skundas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl nėra pagrindo Bendrovės 2015 m. kovo 6 d. skundo tenkinti. Be to, kaip atsiliepime informavo, Bendrovė 2015 m. kovo 16 d. apskundė Šiaulių AVMI sprendimą centriniam mokesčių administratoriui t. y. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir šiuo metu vyksta mokestinis ginčas, mano, kad tikslinga administracinę bylą sustabdyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kol bus išspręstas mokestinis ginčas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo UAB „Rokauto“ skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas byloje kilo dėl atsakovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. vasario 26 d. rašto Nr. (44.2)S-1804, kuriuo įformintas atsisakymas pateikti visus privalomus patikrinimo akto priedus ir pratęsti pastabų pateikimo terminą.
Pareiškėjo 2015 m. vasario 11 d. prašyme (b. l. 8) nurodoma, kad Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akte Nr. FR0680-835 UAB „Rokauto“ apskaičiuojant papildomas prievoles faktams pagrįsti buvo remiamasi fizinių asmenų paaiškinimais dėl įsigytų automobilių kainų; nei vienas rašytinis dokumentas, patvirtinantis nurodytus aktus, nepridėtas ir neįvardintas patikrinimo akto prieduose ir prašoma tokius fizinių asmenų duomenis, kaip jų gimimo data, asmens kodas, gyvenamoji vieta užtušuoti ir pateikti su UAB „Rokauto“ susijusį dokumentą. Taip pat pareiškėjo prašyme prašoma pateikti patikrinimo akte nurodomus Valstybinės mokesčių inspekcijos raštus, kuriuose pateikta informacija buvo remiamasi patikrinimo metu apskaičiuojant papildomas mokestines prievoles. Kartu prašoma, pateikus aukščiau nurodytus dviejų pareiškėjo išskirtų kategorijų dokumentus, pratęsti rašytinių pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo terminą 30 dienų ir sudaryti sąlygas mokesčių mokėtojui papildyti jau pateiktas pastabas paskaičiavimais.
Atsakovo 2015 m. vasario 26 d. atsakyme Nr. (44.2)S-1804 (b. l. 6–7) pareiškėjo UAB „Rokauto“ direktoriui V. D. nurodomas nagrinėjamam klausimui aktualių teisės normų visetas (LR mokesčių administravimo įstatymo 129 straipsnio 4 dalis, 131 straipsnio 1–2 dalys, 132 straipsnio 4 dalis, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-87 „Dėl mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) patvirtintų Taisyklių 81 punktas, 113 punktas). Taip pat pareiškėjas informuojamas, kad vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio 4 dalies nuostatomis Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, įvertinusi patikrinimo aktą bei gautas pastabas, 2015 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo patikrinimo aktą Nr. FR0680-835 patvirtino iš dalies.
Skundžiamame akte dėl pareiškėjo prašymo pateikti dokumentus nurodoma: „patikrinimo aktas su priedais, kuriuose yra pateikta visa susisteminta informacija, Jums buvo įteiktas 2014 m. gruodžio 16 d.; iš dalies nesutikdami su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis sumomis, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Jūs pateikėte rašytines pastabas dėl patikrinimo akto (Šiaulių AVMI pastabos dėl patikrinimo akto gautos 2015 m. sausio 14 d.), kuriose nurodėte konkrečius nesutikimo motyvus.“
Taigi atsakovas bendrai, abstrakčiai nurodo, kad pareiškėjui 2014 m. gruodžio 16 d. buvo įteiktas patikrinimo aktas su priedais, kur pateikta visa susisteminta informacija, tačiau neatsižvelgiama į pareiškėjo prašyme išskirtas konkrečiais dokumentų kategorijas, nepaaiškinama, kurie pareiškėjo prašomi pateikti dokumentai jau buvo pateikti su patikrinimo aktu su priedais. Atsakovas nurodo pareiškėjo 2015 m. sausio 14 d. rašytines pastabas, bet rengdamas skundžiamą aktą neatsižvelgė į tai, kad būtent minimų rašytinių pastabų 9 lape (b. l. 49) pažymima, kad patikrinimo akto prieduose nėra pridėta pirkėjų apklausas pagrindžiančių dokumentų. Taip pat pažymėtina, kad ir pareiškėjas neginčija, kad patį patikrinimo aktą (30 lapų) ir priedus prie patikrinimo akto (413 lapų) gavo į rankas (ant Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. (41.2)S-14252 2014 m. gruodžio 16 d. pasirašė direktorius V. D.) (Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo aktas Nr. FR0680-835 su priedais, byla Nr. 1, 38–39 lapai).
Skundžiamo akto paskutinėje pastraipoje taip pat nurodoma, kad „atsižvelgiant į išdėstytą, prašymas pratęsti pastabų pateikimo terminą bei pateikti papildytas pastabas nenagrinėjamas“, nors, kita vertus, skundžiamo akto pradžioje pirmosios trys dokumento pastraipos skiriamos būtent teisės normų, reglamentuojančių termino pratęsimą rašytinių pastabų pateikimui ir mokesčių mokėtojo teisę papildyti ar pakeisti pateiktas pastabas (LR mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 1–2 dalys, 132 straipsnio 4 dalis, Taisyklių 113 punktas), išaiškinimui.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).
Šiuo atveju negalima konstatuoti, kad skundžiamame akte dėl pareiškėjo prašymo dėl fizinių asmenų paaiškinimų dėl įsigytų automobilių kainų pateikimo ir patikrinimo akte nurodomų Valstybinės mokesčių inspekcijos raštų pateikimo, termino rašytinių pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo pratęsimo ir jau pateiktų pastabų papildymo buvo nurodomas aiškus faktinis atsisakymo patenkinti prašymą / dalies prašymo nenagrinėjimo pagrindas. Kaip jau buvo minėta, skundžiamame akte nurodyti bendrieji juridiniai pagrindai, neatlikus pareiškėjo prašyme pateiktų tų konkrečių faktinių aplinkybių analizės, kuriomis pareiškėjas grindė savo prašymą.
Darytina išvada, kad skundžiamas aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
Pareiškėjo skundo antruoju (išvestiniu) reikalavimu prašoma įpareigoti Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją pateikti pareiškėjui Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akto Nr. FR0680-835 priedus: visų apklaustų fizinių asmenų paaiškinimus dėl sandorių su pareiškėju bei visus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM raštus, kuriuose buvo pateikta informacija, vertinta patikrinimo akte, – ir pratęsti pastabų dėl šio patikrinimo akto pateikimo terminą 30 dienų nuo nurodytų priedų įteikimo pareiškėjui dienos.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi nutarta administracinę bylą Nr. I-1715-289/2015 pagal pareiškėjo UAB „Rokauto“ skundą dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. vasario 25 d. raštu Nr. (44.2)-S-1804 įforminto atsisakymo pateikti visus privalomus patikrinimo akto priedus ir pratęsti pastabų pateikimo terminą panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus sustabdyti iki administracine tvarka bus išspręstas UAB „Rokauto“ skundas centriniam mokesčių administratoriui dėl mokestinio ginčo bei jo pagrindu priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
Pažymėtina, kad pareiškėjas UAB „Rokauto“, nesutikdamas su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 69-53, kuriuo patvirtintas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. (4) FR0682-98 (pastaruoju sprendimu patvirtintas 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo aktas Nr. FR0680-835), 2015 m. birželio 22 d. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 69-53 ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. (4)FR0682-98.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-485-438/2017 (b. l. 97–100) nutarta pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rokauto“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-9758-331/2015 nurodoma, kad pareiškėja teigia, kad prie patikrinimo akto nebuvo pridėti surinkti duomenys, ji negalėjo susipažinti su visa patikrinimo medžiaga, patikrinti mokesčių administratoriaus pateiktus skaičiavimus. Teismas negali sutikti su šiais teiginiais, nes patikrinimo akte, mokesčių administratoriaus sprendimuose aiškiai išdėstyti sprendimų argumentai, papildomų mokesčių apskaičiavimai, sprendimuose minimi VšĮ „Emprekis“, bendrovės „Lietuvos draudimas“ taikomos palyginamosios kainos. Teismas pažymi, kad visa mokestinio ginčo medžiaga teismui buvo pateikta 2015 m. rugpjūčio 17 d. kartu su atsiliepimu, pareiškėja su visa mokestinio ginčo medžiaga galėjo susipažinti teisme, pasidaryti dominančių dokumentų kopijas, o susipažinus su dominančia informacija, pateikti paaiškinimus dėl jų įrodomosios galios bei reikšmės šiame mokestiniame ginče. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog LVAT praktikoje yra pripažįstama, jog MAĮ įpareigoja mokesčių administratorių supažindinti mokesčio mokėtoją ne tik su mokestinio patikrinimo aktu, kaip savarankišku sprendimu (dokumentu), bet ir su visais jo priedais, kurie iš esmės yra patikrinimo akto sudėtinė dalis (LVAT administracinės bylos: Nr. A8-589/2004; Nr. A438-2926/2011). Tačiau, nagrinėjant šios mokesčių mokėtojo teisės įgyvendinimą mokestinio ginčo nagrinėjimo metu ir su tuo susijusias teisines pasekmes, LVAT praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog vien tik mokestinio patikrinimo dokumentų (mokestinio ginčo nagrinėjimui reikšmingos įrodomosios medžiagos) nepateikimas mokesčių mokėtojui nekliudo nagrinėti mokestinį ginčą tuo atveju, jei visa įrodomoji medžiaga, kurios pagrindu buvo priimti ginčijami mokesčių administratoriaus sprendimai, yra pateikiama teismui (LVAT administracinėse bylose: Nr. A442-43/2011; Nr. A438-2926/2011). Esant tokiai teisinei situacijai pripažįstama, jog teisminio proceso metu mokesčių mokėtojui nėra procesinių kliūčių susipažinti su visa byloje esančia medžiaga, kurios pagrindu buvo konstatuoti jos padaryti pažeidimai, ir pateikti reikiamus savo argumentus bei paaiškinimus. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjos, jos atstovės teisė susipažinti su byloje esančia medžiaga buvo tinkamai užtikrinta teisme, pareiškėjos atstovė galėjo šia teise pasinaudoti nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d., tačiau naujų paaiškinimų, argumentų nepateikė, tai leidžia teigti, kad šis skundo argumentas yra formalus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-485-438/2017 nurodoma, kad „atitinkamai teiginys, kad pareiškėjui buvo apribota teisė į gynybą yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti MAĮ 67 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą, t. y. pagrįsti, kodėl mokesčių administratoriaus apskaičiuotos konkrečios mokesčio ir su jais susijusios sumos yra neteisingos, neturėjo jokių kliūčių pateikti jo išreiškiamą poziciją patvirtinančius duomenis, skaičiavimus.“
ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis numato, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Vadovaujantis šia nuostata, darytina išvada, jog prejudicinę galią teismo procese turi ir neįrodinėtinais faktais pripažįstamos tik tos aplinkybės (faktai), kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu, t. y. res judicata galią įgijusiu, teismo sprendimu. Būtent įsiteisėjęs teismo sprendimas, kaip teisės taikymo aktas, pasižymi išskirtine teisine galia ir yra privalomas visiems asmenimis ir visoms valdžios institucijoms. Tokio sprendimo priėmimas ir atitinkamų faktų (aplinkybių) konstatavimas jame reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai, visiems laikams ir teismo nustatytos aplinkybės (faktai) nebegali būti revizuojami kokių nors kitų institucijų. Teisės teorijoje akcentuojama, jog būtent teismo sprendimai kartu su pozityviosios teisės normomis garantuoja tam tikrą visuomenės gyvenimo stabilumą, visuomeninių santykių apibrėžtumą ir aiškumą (2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-54/2012).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-485-438/2017 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-9758-331/2015 motyvus, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją pateikti pareiškėjui Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akto Nr. FR0680-835 priedus: visų apklaustų fizinių asmenų paaiškinimus dėl sandorių su pareiškėju bei visus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM raštus, kuriuose buvo pateikta informacija, vertinta patikrinimo akte, – ir pratęsti pastabų dėl šio patikrinimo akto pateikimo terminą 30 dienų nuo nurodytų priedų įteikimo pareiškėjui dienos atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
Taigi pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies panaikinant Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. vasario 26 d. raštą Nr. (44.2)S-1804 „Dėl prašymo“ ir atmetant kaip nepagrįstą likusią pareiškėjo skundo dalį.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia: