Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą dėl bausmių subendrinimo nuteistajam A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos), paskirta subendrinta 30 parų arešto bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 54 parų arešto bausmė. Be to, A. T. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. nuosprendžiu A. T. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir jam paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į subendrintą bausmę nurodyta įskaityti bausmės laiką, atliktą ir įskaitytą, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. nuosprendį. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. birželio 13 d.

Taip pat A. T. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam paskirta 90 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir A. T. paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025 m. liepos 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Esant tokiai situacijai, teismas, vadovaudamasis BK 63 ar 64 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, pagal šio straipsnio taisykles bausmė skiriama ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Nagrinėjamu atveju, priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. baudžiamąjį įsakymą, juo A. T. paskirta bausmė nebuvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi jam paskirta bausme, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo dieną Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartis dar nebuvo įsiteisėjusi. Šiuo metu abu minėti sprendimai jau yra įsiteisėję, jais paskirtos bausmės nebuvo subendrintos, todėl būtina subendrinti A. T. jais paskirtas bausmes.

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis). Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 3 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 63 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmių apėmimą teismas taiko, be kita ko, ir tokiu atveju, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Teismų praktikoje laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011).

Pagal teismų praktiką, jei priėmus nuosprendį teismai nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Jei nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, 63 straipsnio 9 dalis ar 63 straipsnio 1, 9 dalys) ir paskirta subendrinta bausmė, teismai nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje bendrina tik tas, kurios turi būti apimamos, o po to jas subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismai bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes prideda (t. y. subendrina apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – prideda prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-133/2012). Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A- 2/2014, Nr. 2A-6-976/2016, Nr. 2A-6-495/2022 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika, už kurios padarymą A. T. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu, buvo padaryta iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties priėmimo, šiais sprendimais jam paskirtos bausmės turi būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi buvo subendrintos A. T. paskirtos bausmės už du baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Pastaruoju nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, A. T. paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nutartyje pažymėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nuosprendžiu A. T. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, už tai, kad pavogė svetimą, 160,81 Eur vertės turtą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už tai, jog atvirai, veikdamas bendrininkų grupėje, pavogė svetimą, 494,23 Eur vertės turtą. Abejų nusikalstamų veikų atvejais buvo grobiami alkoholio buteliai iš parduotuvių, iš esmės tuo pačiu būdu – imant butelius nuo lentynos ir dedant juos į krepšį ar nešant rankose, tokiu būdu padarant panašią turtinę žalą. Pažymėtina, kad žalos dydis skyrėsi iš esmės dėl to, kad buvo veikiama bendrininkų grupėje, tačiau vien veikimas matant pardavėjai, bendrai su kitais asmenimis ir dėl šios priežasties padaryta kiek didesnė turtinė žala, iš esmės esant identiškoms kitoms nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėms, nėra pakankamos teigti, kad šios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą. Dėl šios priežasties teismas sprendė, jog bausmių apėmimo būdas šiuo atveju netaikytinas, kadangi nėra pagrindo teigti, jog A. T. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, kurios nors ir priskiriamos skirtingos nusikalstamų veikų rūšims, savo esme labai skirtųsi pagal savo pavojingumą. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu A. T. buvo nuteistas už vieno apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarymą. Pastaruoju baudžiamuoju įsakymu A. T. buvo paskirta 90 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė.

Įvertinus tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu A. T. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) už atviros vagystės įvykdymą, atvirai pagrobiant nedidelės 160,80 Eur vertės turtą, nusikalstamą veiką įvykdant iš esmės tuo pačiu būdu, kaip ir nusikalstamas veikas, aptartas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartyje, teismas dėl analogiškų priežasčių, kurios buvo išdėstytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartyje, konstatuoja, kad ir šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog A. T. įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), bei nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, aptartos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartyje, labai skiriasi pagal savo pavojingumą, todėl šiuo atveju bendrinant bausmes nėra pagrindo taikyti bausmių apėmimo būdą. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 60 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, švelnesnę arešto bausmę keičiant griežtesne laisvės atėmimo bausme, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai. Nustatant pridedamą bausmės dalį atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų kiekį, jų pobūdį ir pavojingumą bei nuteistojo A. T. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad jis yra gana jauno amžiaus, vykdantis individualią veiklą, daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes, baudos nesumokėtos, turintis galiojančių nuobaudų, teistas 9 kartus, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, iš ankstesnių teistumų akivaizdžiai išvadų nepadarė, savo elgesio nekeitė, toliau darė tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei, kas rodo, jog toks A. T. elgesys nėra atsitiktinis, o yra akivaizdaus nenoro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas pasekmė. Tokiu būdu pridėtina arešto bausmės dalis nustatytina lygi 30 parų (dvigubai didesnė už minimalų arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, dydį), vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, pridedamos arešto bausmės dalį prilyginant 1 (vienam) mėnesiui laisvės atėmimo, ir A. T. paskirtina galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai A. T. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamasis yra ne kartą teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau, kaip jau minėta, būdamas laisvėje kaltinamasis savo elgesio nekoregavo, sistemingai darė vagystės ir tik realiai suvaržius kaltinamojo laisvę pavyko pasiekti, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nedarys naujų analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų, taigi, bausmės tikslai jo atžvilgiu nebūtų įgyvendinti atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Dėl šios priežasties laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas A. T. atžvilgiu netaikytinas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263-289/2018). Nagrinėjamu atveju teikime nurodyta, kad A. T. šiuo metu atlieka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į išdėstytą, šia nutartimi paskirtos subendrintos bausmės pradžia skaičiuotina nuo šios nutarties paskelbimo dienos (2025 m. liepos 18 d.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinos bausmių dalys, A. T. atliktos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. baudžiamąjį įsakymą, taip pat minėtais sprendimais įskaityti laikotarpiai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą tenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, subendrinti A. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, taikant dalinį bausmių sudėjimą, švelnesnę arešto bausmę keičiant griežtesne laisvės atėmimo bausme, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir paskirti A. T. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Subendrintos bausmės pradžią A. T. skaičiuoti nuo šios nutarties paskelbimo dienos (2025 m. liepos 18 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti bausmės dalis, A. T. atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. baudžiamąjį įsakymą, taip pat minėtais sprendimais įskaitytus laikotarpius.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.