- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-16
- Bylos Nr.
- 1-3017-1189/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14702-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Kaltinamasis
- S. K.
- Advokatai
- Rimantas Bučma
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Domeikavos sen., Kauno rajono sav., Lietuva, nevedęs, pensininkas, anksčiau teistas, šiuo metu teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. K. 2025 m. balandžio 27 d. apie 23.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Domeikavos k., Domeikavos sen., Kauno rajono sav., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė fizinį skausmą V. K. atžvilgiu ir ją sužalojo, tai yra suėmęs už V. K. plaukų, pakaušio srityje, ją tampė, po ko V. K. išbėgus į laiptinę, šią du kartus pastūmė, po ko V. K. griūdama prarado sąmonę, tokiu būdu jai padarė muštinę žaizdą kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, nugaroje, kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos skeveldrinis intrasąnarinis lūžį ir taip nesunkai sutrikdė V. K. sveikatą.
Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis S. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2025 m. balandžio 27 d. gėrė kartu su nukentėjusiąją ir susiginčijo, susistumdė. Pastūmė nukentėjusiąją ant sofos, kad nuramintų. Neatsimena, kad būtų nukentėjusiąją stūmęs laiptinėje, jos nestūmė laiptinėje, o pakėlė. Konfliktavo nukentėjusiosios bute, laiptinėje nekonfliktavo, o nukentėjusioji buvo laiptinėje, nes vaikščiojo pas kaimynus. Kai atvyko policija, jis buvo sandėliuke, ten buvo porą valandų, nes nukentėjusioji jo neįleido į butą. Nukentėjusioji galėjo ir pati nukristi, jis prieš ją nesmurtavo. Su nukentėjusiąja bendrauja 30 metų. Kodėl įvykio dieną atėjo pas V. K., nežino, dažnai su ja susitikdavo, vartodavo alkoholį. Kaip nukentėjusioji atsidūrė laiptinėje, jis nežino, iš paskos nėjo. Matė, kad pas nukentėjusiąją buvo nubrozdinimai, bet nežino kaip ji susižalojo. Kai nukentėjusioji būna išgėrusi, visada sako, kad jis prieš ją smurtavo, tokia jos mada. Kai ją rado laiptinėje, ji sakė nekviesti greitosios, dar parvedė ją namo, o pareigūnai gal ir galėjo ją vėl rasti laiptinėje. Kai parvedė nukentėjusiąją namo, jis pats išėjo pas draugus, kai atvyko pareigūnai, jis buvo koridoriuje.
Nukentėjusioji V. K. apklausta teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, jog tiksliai 2025 m. balandžio 27 d. įvykio neatsimena, nes kaltinamasis ją pastaruoju metu dažnai mušė, dėl to prašė pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo duotus parodymus. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nuostatomis, pagarsino nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nukentėjusioji apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad su S. K. yra pažįstami apie 20 metų. Apie 19 metų kartu gyveno jai paskirtame, vieno kambario socialiniame bute, asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Maždaug apie pusę metų kartu nebegyvena, nes ji S. išvijo, dėl to, kad jis nuolat vartodavo alkoholį ir konfliktuodavo, vadindavo ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, žemindavo, smurtaudavo. Neapsikentusi jo blogo elgesio ji išvijo jį iš namų. Tačiau jis vis įsiprašo tai išgerti, tai pavalgyti tai televizoriaus pažiūrėti, ji jį kartais priima, nes jai jo pasidaro gaila. O tada išgėręs alkoholio jis vėl konfliktuoja, tada ji jį varo lauk, jis neišeina, ji kviečia policiją, o jis pabėga ir taip vyksta nuolatos. Kiek jai žinoma, kai jį išveja, jis miega namo rūsyje. Dienos metu būna prie parduotuvės ,,Market“ arba Kauno rajono kooperatyvo parduotuvės, kurios yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli jos namų. Jis ten pažįstamų prašinėja pinigų alkoholiui. 2025 m. balandžio 27 d. buvo sekmadienis, ji buvo namuose, asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Apie 14.30 val. pas ją į namus atėjo S. K. su dar vienu iš matyto pažįstamu vyriškiu, kitų jo duomenų nežino, bet mato jį būnant aplinkiniame rajone vieną ar su S., jie yra pažįstami. Prieš savaitę buvo radusi to vyro išmėtytus daiktus, telefoną, kepurę, paėmė juos, kad vėliau grąžintų ir taip jo nebesusitiko. Tai dėl to tą dieną juos su S. įsileido, kad grąžintų daiktus. Atėję vyrai atsinešė degtinės butelį, visi kartu gėrė, po to atsinešė ir antrą degtinės butelį, gėrė toliau. Apie 21.00-21.30 val. tas vyras išėjo, o S. liko, vis nenorėjo išeiti. Apie 23.00 val. ji užsimanė eiti miegoti ir pradėjo S. vyti lauk iš savo namų. Prasidėjo konfliktas. S. nenorėjo išeiti. Jiems būnant kambaryje, jai sėdint ant kėdės, S. pradėjo tampyti jai už plaukų pakaušio srityje, jai skaudėjo ji atsistojo ir bandė nuo jo bėgti. Išbėgo iš buto, kuris yra penktame aukšte, į laiptinę ir bėgo laiptais žemyn, jai bėgant iš ketvirto į trečią aukštą S. ją pasivijo ir stūmė iš nugaros, ji krito ir ridenosi laiptais, vėliau atsistojo ir toliau bėgo laiptais žemyn, iš trečio į antrą aukštą jis ją vėl stūmė ir ji nugriuvo antro aukšto aikštelėje bei prarado sąmonę. Besiridendama laiptais, jautė kaip susitrenkė galvą, veidą kairėje pusėje antakio srityje, dešinės pusės skruostą, kairę ranką, kairės pusės šonkaulius, jaučia didelį skausmą šiose srityse. Kiek laiko gulėjo be sąmonės nežino. Prisimena tik, kai pakėlė galvą, jautė svaigimą, gulėjo antro aukšto laiptinės aikštelėje, kur ir nukrito. Kažkuriuo momentu pamatė pro ją praeinantį S., jis prie jos net nepriėjo pasiūlyti pagalbos, ėjo ir nuėjo. Kišenėje turėjo savo mobiliojo ryšio telefoną, iš kurio paskambino ,,112“ ir išsikvietė pagalbą. Ką tiksliai sakė operatorei neprisimena, labai blogai jautėsi, svaigo galva. Ten gulėdama sulaukė greitosios med. pagalbos ir policijos pareigūnų, iš ten ją medikai laikydami už rankų nusivedė į GMP automobilį. Atvykusiai pareigūnei padavė buto raktus ir paprašė, kad atneštų jai šlepetes, nes buvo išbėgusi basomis bei užrakintų butą. GMP buvo nuvežta į LSMUL Kauno klinikas, kur jai buvo suteikta pagalba ir atlikti įvairūs tyrimai. Buvo susiūtas kairės pusės antakis, du kartus švietė galvą, gydytojai sakė, kad jai smegenų sutrenkimas, nustatytas kairės rankos alkūnės lūžis, uždėtas gipsas, sakė, kad bus reikalinga operacija. Ranka iki šiol ištinusi ir labai skausminga, jaučia nuolatinį galvos svaigimą, skausmą pakaušyje, skaudą prakirstą antakį ir kairį šoną. S. iki šiol nepalieka jos ramybėje, atėjęs beldžiasi, prašosi įleidžiamas, bet dabar jai jau buvo gera pamoka, ji jo daugiau įsileisti neketina. Ji dabar jo išvis bijo ir nebeketina daugiau bendrauti ir nori, kad jis daugiau net nesiartintų prie jos ir jos namų. Turi S. K. pretenzijų dėl šio įvykio, prašo jį nubausti įstatymų nustatyta tvarka, kad jis atsakytų už savo nusikalstamus veiksmus, už jai padarytus sužalojimus ir sukeltą fizinį skausmą. Civilinio ieškinio neteiks, nes S. nieko neturi, bet jai iš jo nieko ir nereikia, tik kad nebedrumstų jos ramybės (t. 1, b. l. 53-56).
Pagarsinus nukentėjusiosios V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisiamojo posėdžio metu ji juos patvirtino ir papildomai paaiškino, kad kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu taip ir buvo. Ji sunkiai vaikščiojo ir sunkiai bėgo, todėl kaltinamajam buvo lengva ją pastumti, o praeidamas pro ją praėjo kaip pro tuščią vietą. Butas, kuriame ji buvo su kaltinamuoju yra vieno kambario, tame kambaryje kaltinamasis, iš nugaros pusės ją pradėjo tampyti už plaukų. Tuo metu kambaryje jau buvo tik dviese, nes trečiasis asmuo jau buvo išėjęs, buvo išgėrusi. Po to ji atsistojo ir pardėjo nuo kaltinamojo bėgti, jis ją pasivijo ir stūmė nuo 4 aukšto, kai pastūmė, ji atsidūrė 3 aukšte. Tuomet atsistojo, pradėjo leistis žemyn ir ją vėl kaltinamasis pastūmė, dėl ko ji nukrito laiptais žemyn. Pati niekur negalėjo užkliūti, nes nėra už ko, laiptinėje tik laiptai. Smūgius pajautė į nugarą, pastūmimą, buvo du kartai. Pirmą kartą kūliais nesivertė, antrą kartą jau vertėsi kūliais. Kaltinamasis jos ant sofos nestūmė. Kaltinamasis jos neatsiprašė, niekada neatsiprašo. Kaltinamasis prieš ją yra ne vieną kartą smurtavęs. Anksčiau buvo sugyventiniai su kaltinamuoju, tačiau, kai jis grįžo atlikęs bausmę už ankstesnį jos sumušimą, jie kartu nebegyvena. Po šiuo metu nagrinėjamo įvykio, kaltinamojo jai padarytų sužalojimų, jai operavo alkūnę, bus dar viena operacija. Blogai jaučiasi, skauda galvą ir koją, ir alkūnę. Greitąją iškvietė policija, nes ji skambino policijai. Paskambinus policijai nurodė, jog ją sumušė S., pagalbos sulaukė būdama ant laiptų.
Iš 2025 m. balandžio 28 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nustatyta, kad 2025 m. balandžio 27 d. apie 23.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Domeikavos k., Domeikavos sen., Kauno rajono sav., nenustatytoje tikslioje įvykio vietoje, žodinio konflikto metu V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), sugyventinis S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nenustatyta ranka, ne mažiau 15 kartų, kumščiu tyčia panaudodamas fizinę jėgą trenkė V. K. į galvos sritį. Taip pat S. K., tyčia panaudodamas fizinę jėgą du kartus laiptinėje nustūmė V. K. nuo laiptų. Tokiais savo veiksmais S. K. sugyventinei V. K. sukėlė fizinį skausmą bei padarė sužalojimus. V. K. pristatyta į Kauno LSMUL KK SPS. S. K. iš įvykio vietos pasišalino (t 1, b. l. 7-12).
Iš 2025 m. balandžio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, nustatyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Domeikavos k., Kauno r., stovint prieš nurodyta pastatą, matomas, penkių aukštų gyvenamasis namas. Priėjus arčiau yra rudos spalvos metalinės durys, atidarius minėtas duris patenkame į pastato koridorių, kairėje pusėje yra baltos spalvos medinės durys, priešais yra durų anga. Praėjus minėta anga patenkama į pastato laiptinę, kairėje pusėje yra vaikų vežimėlis, priešais yra laiptai, dešinėje pusėje yra pašto dėžutės. Užlipus minėtais laiptais patenkama į pirmąjį aukštą. Užlipus į trečią aukštą, priešais ant žemės matome raudonos spalvos dėmė, galimai kraujas. Apžiūrint įvykio vieta bei jos prieigas tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Sudaryta fotolentelė (t 1, b. l. 20-27).
Iš 2025 m. balandžio 28 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nustatyta, kad atvykus pranešime nurodytu adresu policijos pareigūnus pasitiko GMP brigada „(duomenys neskelbtini)“. Kartu su GMP brigada einant patikrinti į nurodytą butą, trečiame aukšte ant laiptų buvo pastebėta sėdinti moteris, kuri buvo stipriai neblaivi, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, sunkiai dėstė mintis, nerišliai kalbėjo, vis keitė aplinkybes, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai V. K., (gim. (duomenys neskelbtini)). V. K. nurodė, kad kartu su S. K., gim. (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, ko pasekoje kilo žodinis konfliktas (dėl ko kilo žodinis konfliktas nurodyti negalėjo), taip pat žodinio konflikto metu S. K. tapo agresyvus ir nenustatyta ranka, ne mažiau 15 kartų, kumščiu tyčia panaudodamas fizinę jėgą trenkė V. K. į galvos sritį. V. K. būnant penkto aukšto koridoriuje tam, kad išsikviestų pagalbą, priėjęs S. K. tyčia panaudodamas fizinę jėgą nustūmė nuo laiptų. Po pastūmimo nuo laiptų ir atsistojus V. K., dar sykį priėjęs S. K. tyčia panaudodamas fizinę jėgą nustūmė nuo laiptų. Taip sukeldamas V. K. fizinį skausmą bei sužalojimus. V. K. taip pat minėjo, jog jis taip elgiasi ne pirmą kartą. Paklausus V. K. kur vyko konfliktas, ši dėl stipraus neblaivumo tikslios įvykio vietos nurodyti negalėjo. Kadangi V. K. buvo stipriai neblaivi, daugiau aplinkybių nurodyti negalėjo. Bandant nustatyti V. K. neblaivumą dėl stipraus neblaivumo V. K. nesugebėjo įpūsti į alkotesterį. V. K. pristatyta į Kauno LSMUL KK SPS (t 1, b. l. 29-36).
Iš 2025 m. gegužės 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo, nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai ir BPC skambučio garso įrašas. Vaizdo įraše ,,(duomenys neskelbtini)“ matomi į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, taip pat matyti GMP darbuotojai, kurie apžiūri moterį, gulinčią laiptinėje. Paklausus, kur ,,gražuolis“, moteris nurodo, kad pabėgo, nurodo, kad jos veidas sudaužytas. Moteris policijos pareigūnams paduoda buto raktus, prašo kad šį užrakintų. Apžiūrimas butas, pašalinių asmenų nėra. Matyti, kad policijos pareigūnas randa plaukų kuokštą. Užrakinę buto duris, grįžta prie moters ir GMP darbuotojų. Moteris prisistato V. K.. Moteris vedama į GMP darbuotojų tarnybinį automobilį. Vaizdo įrašas trunka 11 min. 34 s. Vaizdo įraše ,,(duomenys neskelbtini)“ matomos analogiškas aplinkybes, kurios matomos pirmame vaizdo įraše, nes vaizdą fiksuoja kita policijos pareigūno kūno kamera. Girdima, kad moteris nurodo, kad vyras ją vijosi ir sudaužė. Vaizdo įrašas trunka 11 min. 16 s. Vaizdo įraše ,,(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad policijos pareigūnė klausia moters apie įvykio aplinkybes, ši nurodo, kad grįžo apie pusę vienuolikos, išvijo draugą, ir S. ją puolė, pradėjo daužyti su kumščiais, pagrinde į veidą, paklausus kiek kartų, moteris nurodo ir dešimt ir dvidešimt. Viskas vyko kambaryje, ir ši, bėgdama nuo jo, išbėgo į laiptinę, kur šią pastūmė nuo laiptų. GMP darbuotojams nurodo, kad buvo praradusi sąmonę. Nurodo, kad vyras pasakė: ,,Sterva, aš tave užmušiu“. Tikrinamas moters blaivumas, tačiau to padaryti nepavyko, nes neužteko išpučiamo oro, moteris nurodo, kad vartojo degtinę. Vaizdo įrašas trunka 6 min. 38 s. BPC garso įraše ,,(duomenys neskelbtini)“ fiksuota, kad moteris prašo pagalbos, nurodydama, kad visa sudaužyta, nuo laiptų nustumta. Nurodo, kad buvęs sugyventinis daužo, dabar bėga. 112 operatorė ne kartą prašo pasakyti adresą. Moteris po ilgo laiko tarpo nurodo: Kauno r., Domeikava, (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad viskas įvyko ne namuose, o laiptinėje, prieš pusvalandį, sugyventinis, kuris pabėgo, nustūmė nuo laiptų. Prisistato V. K.. Garso įrašas trunka 4 min. 11 s. (t 1, b. l. 66-69).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pateiktoje specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. K. konstatuota muštinė žaizda kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, nugaroje, kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos skeveldrinis intrasąnarinis lūžis. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti nevienkartinio griuvimo metu. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. balandžio 27 d. Sužalojimas visumoje vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos skeveldrinio intrasąnarinio lūžio V. K. sveikata sutriko daugiau 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos skeveldrinis intrasąnarinis lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, muštinė žaizda kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, nugaroje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (t 1, b. l. 85-87)
Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėties būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-976/2019). Sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymų medicininius kriterijus apibrėžia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (BK 141 straipsnis), jų 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus (atvejai, susiję su psichikos sutrikimo laipsnio ir masto nustatymu), nustato teismo medicinos ekspertai. Šių taisyklių 7 punkte nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ nustatytų padarinių, bet, be kita ko, sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (7.1 punktas).
Nagrinėjamu atveju kaltinimai S. K. pareikšti dėl nesunkaus V. K. sveikatos sutrikdymo. Nors kaltinamasis S. K. proceso metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, vis tik jo kaltė įrodytą nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvada, tarnybiniu pranešimu, byloje esančiais vaizdo įrašais, o kaltinamojo kaltės neigimas, nurodant, jog sužalojimus nukentėjusioji pasidarė pati krisdamas, yra laikytina tik gynybine kaltinamojo versija.
Kaltinamasis S. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2025 m. balandžio 27 d. gėrė kartu su nukentėjusiąją ir susiginčijo, susistumdė. Pastūmė nukentėjusiąją ant sofos, kad nuramintų. Neatsimena, kad būtų nukentėjusiąją stūmęs laiptinėje, jos nestūmė laiptinėje, o pakėlė. Konfliktavo nukentėjusiosios bute, laiptinėje nekonfliktavo, o nukentėjusioji buvo laiptinėje, nes vaikščiojo pas kaimynus. Kai atvyko policija, jis buvo sandėliuke, ten buvo porą valandų, nes nukentėjusioji jo neįleido į butą. Nukentėjusioji galėjo ir pati nukristi, jis prieš ją nesmurtavo. Kaip nukentėjusioji atsidūrė laiptinėje, jis nežino, iš paskos nėjo. Matė, kad pas nukentėjusiąją buvo nubrozdinimai, bet nežino kaip ji susižalojo. Kai nukentėjusioji būna išgėrusi, visada sako, kad jis prieš ją smurtavo, tokia jos mada. Kai ją rado laiptinėje, ji sakė nekviesti greitosios, dar parvedė ją namo, o pareigūnai gal ir galėjo ją vėl rasti laiptinėje. Kai parvedė nukentėjusiąją namo, jis pats išėjo pas draugus, kai atvyko pareigūnai, jis buvo koridoriuje.
Kaip matyti iš kaltinamojo S. K. parodymų, dėl įvykio aplinkybių jis yra nenuoseklus, visų pirma nurodė, jog, kai atvyko policijos pareigūnai jis buvo sandėliuke, vėliau nurodė, jog atvykus policijos pareigūnams jis buvo koridoriuje. Tuo tarpu byloje esantis 2025 m. balandžio 28 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atskleidžia, jog kaltinamojo įvykio vietoje apskritai nebuvo, jis buvo pasišalinęs ir nesurastas (t 1, b. l. 7-12). Taip pat, nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis nukentėjusiąją rado laiptinėje ir parvedė į namus ir matė ant jos kūno nubrozdinimus, tačiau nežino iš kur jie atsirado, tokie kaltinamojo parodymai, neatitinka nuoseklių nukentėjusiosios tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų bei byloje esančių pareigūnų kūno kameromis fiksuotų aplinkybių ir nukentėjusiosios skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą įrašo.
Nukentėjusioji V. K. tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, nurodė analogiškas aplinkybes apie kaltinamojo prieš ją vartotą smurtą. Netikėti nukentėjusios parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi nukentėjusioji apklausiama buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisaikdinta. Nukentėjusioji viso proceso metu aiškiai nurodė, kad įvykio dieną buvo kartu su kaltinamuoju S. K. jos bute, kur vartojo alkoholinius gėrimus, bute jiems likus dviese, tarp jos ir kaltinamojo prasidėjo konfliktas. Konflikto metu kaltinamasis jai pradėjo tampyti už plaukų pakaušio srityje, po ko ji šalinosi nuo kaltinamojo išeidama į laiptinę ir bandydama nuo jo pabėgti, tačiau laiptinėje ją pasivijo kaltinamasis ir pastūmė iš nugaros, iš pradžių stūmė nuo 4 aukšto, ji nukrito į 3 aukštą, tuomet atsistojo vėl pradėjo leistis žemyn ir kaltinamasis ją dar kartą pastūmė, po ko ji nukrito laiptais žemyn ir buvo praradusi sąmonę. Smūgius, kurie buvo pastūmimas ji pajautė į nugarą, pati nukristi negalėjo, nes nebuvo už ko užkliūti. Atsigavusi ji iškvietė policijos pareigūnus, o kaltinamasis jau buvo pasišalinęs.
2025 m. gegužės 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas ,,(duomenys neskelbtini)“ (t 1, b. l. 66-69), kuris buvo perklausytas ir teisiamojo posėdžio metu. Šiame garso įraše fiksuota, jog į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino nukentėjusioji V. K., kuri nurodė, kad adresu Kauno r., Domeikava, (duomenys neskelbtini), ją nuo laiptų nustūmė sugyventinis, ji patyrė sužalojimus, o sugyventinis pabėgo. Taigi, šis nukentėjusiosios V. K. skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą, patvirtina jos parodymus, jog ji atgavusi sąmonę, būdama laiptų aikštelėje, po to, kai nuo laiptų ją nustūmė kaltinamasis, paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Tokiu būdu, akivaizdu, jog nukentėjusioji dėl jai, kaltinamojo veiksmais, padarytų sužalojimų, buvo nuosekli jau nuo skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą
Taip pat 2025 m. gegužės 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėti ir pareigūnų kūno kamerų, įvykio vietoje, fiksuoti vaizdo įrašai ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“ (t 1, b. l. 66-69), kurie buvo peržiūrėti ir teisiamojo posėdžio metu. Vaizdo įraše ,,(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji nurodo, jog kaltinamasis pabėgo, o pareigūnai nueina apžiūrėti nukentėjusiosios butą, kuriame be kita ko randa ir plaukų kuokštą. Šis vaizdo įrašas patvirtina nukentėjusiosios V. K. parodymus apie tai, kad konfliktas tarp jos ir kaltinamojo prasidėjo jos bute, kai kaltinamasis ją tampė už plaukų. Vaizdo įraše ,,(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusioji be kita ko, nurodo, jog kaltinamasis ją vijosi ir sudaužė, o vaizdo įraše ,,(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, jog nukentėjusioji nurodo, kad viskas vyko kambaryje, ir ši, bėgdama nuo kaltinamojo, išbėgo į laiptinę, kur šią kaltinamasis pastūmė nuo laiptų.
Taigi, šių įrodymų visuma patvirtina, jog nukentėjusioji jau skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą aiškiai nurodė, kad ją nuo laiptų nustūmė kaltinamasis, o atvykus policijos pareigūnams, pastariesiems paaiškino analogiškas aplinkybes, papildomai paaiškindama, jog konfliktas prasidėjo jos bute, kur pareigūnai, kaip aukščiau aptarta ir rado nukentėjusiosios išrautų plaukų. Iš vaizdo įrašų akivaizdu, jog įvykio vietoje kaltinamojo S. K., priešingai nei jis nurodė teisiamojo posėdžio metu, kad buvo koridoriuje, jau nebuvo, o pati nukentėjusioji tiek skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą, tiek atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad kaltinamasis pabėgo, ką patvirtino ir apklausta teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusioji V. K., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, nuosekliai paaiškino, kad pirminis konfliktas tarp jos ir kaltinamojo vyko namuose, o vėliau persikėlė į laiptinę, kur kaltinamasis ją du kartus nustūmė nuo laiptų, šios aplinkybės fiksuotos ir virš aptartais vaizdo įrašais, todėl nėra pagrindo spręsti, kad kaip teisiamojo posėdžio metu teigė kaltinamasis, V. K. pati nukrito nuo laiptų, o jis ją pakėlė ir parvedė namo. Tokie kaltinamojo paaiškinimai, įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, laikytini tik jo gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Ir iš 2025 m. balandžio 28 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nustatyta, kad 2025 m. balandžio 27 d. apie 23.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Domeikavos k., Domeikavos sen., Kauno rajono sav., nenustatytoje tikslioje įvykio vietoje, žodinio konflikto metu V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), sugyventinis S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nenustatyta ranka, ne mažiau 15 kartų, kumščiu tyčia panaudodamas fizinę jėgą trenkė V. K. į galvos sritį. Taip pat S. K., tyčia panaudodamas fizinę jėgą du kartus laiptinėje nustūmė V. K. nuo laiptų. Tokiais savo veiksmais S. K. sugyventinei V. K. sukėlė fizinį skausmą bei padarė sužalojimus. V. K. pristatyta į Kauno LSMUL KK SPS. S. K. iš įvykio vietos pasišalino (t 1, b. l. 7-12).
Kaip jau minėta, aukščiau nuosprendyje, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios V. K. nurodytomis aplinkybėmis apie kaltinamojo prieš ją panaudotą smurtą, nes nors įvykio metu ji ir buvo neblaivi, tačiau jau nuo skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą, o vėliau atvykus pareigūnams ir duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu, nuosekliai paaiškino, kokiais veiksmais kaltinamasis S. K. smurtavo prieš nukentėjusiąją. Be kita ko, įvykio metu, neblaivus buvo ir kaltinamasis, nes nors jis nebuvo rastas įvykio vietoje, tačiau teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog girtavo su nukentėjusiąja, po ko sukonfliktavo. Taigi, teismas sprendžia, jog byloje neabejotinai įrodytą, kad kaltinamasis S. K., būnant nukentėjusios namuose, pastarąją tampė už plaukų, po ko nukentėjusioji siekė pabėgti nuo jo ir išbėgo į laiptinę, kur kaltinamasis ją du kartus pastūmė nuo laiptų, taip sukeldamas jai sužalojimus. Tai, kokie nukentėjusiajam asmeniui yra padaromi sužalojimai ir koks yra jų mastas, nustatoma specialisto išvadomis, atliekant nukentėjusiojo asmens apžiūrą.
Byloje esančia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pateiktoje specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. K. konstatuota muštinė žaizda kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, nugaroje, kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos skeveldrinis intrasąnarinis lūžis. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti nevienkartinio griuvimo metu. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. balandžio 27 d. Sužalojimas visumoje vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos skeveldrinio intrasąnarinio lūžio V. K. sveikata sutriko daugiau 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos skeveldrinis intrasąnarinis lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, muštinė žaizda kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, nugaroje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (t 1, b. l. 85-87). Iš šios specialisto išvados, neabejotinai nustatyta, jog kaltinamojo S. K. neteisėtais, smurtiniais veiksmais prieš nukentėjusiąją, pastarajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Aukščiau aptartų įrodymų visumoje, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis S. K. smurtavo prieš nukentėjusiąją V. K., o būtent 2025 m. balandžio 27 d. apie 23.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Domeikavos k., Domeikavos sen., Kauno rajono sav., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė fizinį skausmą V. K. atžvilgiu ir ją sužalojo, tai yra suėmęs už V. K. plaukų, pakaušio srityje, ją tampė, po ko V. K. išbėgus į laiptinę, šią du kartus pastūmė, po ko V. K. griūdama prarado sąmonę, tokiu būdu jai padarė muštinę žaizdą kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, nugaroje, kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos skeveldrinis intrasąnarinis lūžį ir taip nesunkai sutrikdė V. K. sveikatą. Įvertinus visa tai, teismas S. K. pripažįsta kaltu dėl nusikaltimo numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje įvykdymo.
Skiriant bausmę kaltinamajam S. K. teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamasis S. K. veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra aiškiai suvokdamas, jog savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą, ir norėdamas taip veikti, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, priešingai, kaltinamasis dėl savo padaryto nusikaltimo nesigaili, kaltę neigia, atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nes nors kaltinamasis įvykio vietoje ir nebuvo rastas, tačiau tiek jis pats, tiek ir nukentėjusioji, paaiškino, kad įvykio metu kartu girtavo ir gėrė degtinę, po ko kilo konfliktas, todėl nekyla abejonių, jog kaltinamasis veikos padarymo metu buvo neblaivus, o jo agresyviam elgesiui įtakos turėjo suvartotas alkoholis, nes konfliktas tarp jo ir nukentėjusios kilo po to, kai pastaroji, norėjo jį išvaryti iš namų.
Skirdamas bausmę kaltinamajam S. K. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis praeityje ne kartą teistas, taip pat už smurtinius nusikaltimus, be to ir prieš nukentėjusiąją, kas leidžia spręsti, jog šiuo nuosprendžiu pripažintas nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o priešingai jo susiformavusių neigiamų nuostatų išraiška. Administracine tvarka bausta (t. 1, b. l. 101-139), psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas, psichologo nekonsultuotas. Iš bylos duomenų darytina išvada, jog kaltinamasis nepasižymi elgesiu paremtu visuomenėje vyraujančių nuostatų laikymusi, priešingai akivaizdu, jog kaltinamasis veda asocialų gyvenimo būdą. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu, vengė dalyvauti teismo posėdžiuose, dėl ko jo atžvilgiu buvo skirtas atvesdinimas, kuris taip pat buvo neefektyvus, gavus duomenų, jog kaltinamasis negyvena tuo adresu, kuriuo be kita ko, jam buvo skirta ir kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri buvo pakeista į suėmimą, o jo brolis, gyvenantis tuo pačiu adresu, atvesdinimą vykdantiems pareigūnams paaiškino, kad jo brolis buvo išvarytas iš namų dėl nuolatinių girtavimų. Kaltinamojo dažno girtavimo atvejus, patvirtino ir nukentėjusioji, be to ir įvykio metu kaltinamasis girtavo. Teismas skirdamas kaltinamajam bausmę įvertina tai, kad kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti tiesiogiai į kito asmens sveikatą, kas valstybės yra itin saugoma vertybė. Naują smurtinę nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją jis įvykdė nebe pirmą kartą, kas tik atskleidžia, jog kaltinamasis jokia prasme nėra linkęs mokytis iš savo ankstesnio patyrimo, o priešingai yra linkęs paneigti kito asmens interesus ir saugumą dėl kūno neliečiamumo, padarant sužalojimus. Iš kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, akivaizdu, jog savo padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu jis yra absoliučiai abejingas, siekiantis pateisinti save, o kaltę dėl veiksmų ir konflikto, siekiantis perkelti nukentėjusiajai, kas atskleidžia, jog kaltinamasis neturi jokios gilesnės analizės savo veiksmų atžvilgiu, o jo veiksmais galinčioms kilti pasekmėms, yra abejingas ir pasyvus. Įvykdytas smurtinis nusikaltimas nukentėjusiosios gyvenamoje vietoje, kur pastaroji turėtų jaustis išskirtinai saugi, atskleidžia, jog kaltinamajam kito asmens sveikata ir gyvybė nieko nereiškia, kitų atžvilgiu jis elgiasi ciniškai, demonstruodamas savo viršenybę iš jėgos pozicijos. Taip pat įvertinama ir tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis teismui nurodė jog anksčiau buvo sugyventiniai, nors kaltinamasis ir šiuo metu sprendžia, kad su nukentėjusiąją yra sugyventiniai, taigi kaltinamojo smurto panaudojimo faktas prieš buvusią sugyventinę, dar labiau neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Byloje nėra jokių duomenų, kurie kaltinamąjį charakterizuotų teigiamai, priešingai kaip matyti, smurto naudojimas prieš kitą asmenį, sprendžiant konfliktus, jam yra priimtinas būdas, suteikiant prioritetą išskirtinai tik savo interesams. Kaltinamasis neveda gyvenimo būdo paremto įstatymų laikymusi, nesuinteresuotas keisti savo kriminalinių nuostatų, o tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis negeba priimti neigiamų savo nusikalstamo elgesio pasekmių. Kaltinamasis S. K. yra abejingas tam, kad jo smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją, pastarajai sukėlė ilgalaikes neigiamas pasekmes, pasireiškusias sveikatos suprastėjimu, dėl ko net buvo atlikta operacija, o tolimesnis gydymas yra reikalaujantis papildomų intervencijų. Kaltinamasis yra linkęs atvirai demonstruoti nihilistines nuostatas, nepaisyti įstatymų ir negerbti moralės normomis paremtų visuomenėje vyraujančių nuostatų.
Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, į vien neigiamą kaltinamojo charakteristiką, teismas sprendžia, kad šiuo atveju, kita nei BK 138 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, nepasiektų bausmės tikslų, todėl šiuo atveju kaltinamajam skirtina vienų metų laisvės atėmimo bausmė.
Kardomoji priemonė – suėmimas, kuri buvo paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. spalio 30 d. nutartimi, pratęsiama iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikintina.
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu ir BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas, nuo 2025 m. spalio 30 d. Vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 236,63 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiosios V. K. gydymą (t. 1, b. l. 40-44). Byloje esantys duomenys ir civilinio ieškinio argumentai patvirtina, kad 236,63 eurų žala atsirado nusikalstamais kaltinamojo S. K. veiksmais, todėl civilinis ieškinys kaip objektyvus, motyvuotas, pagrįstas ir teisingas, pilnai tenkintinas, nurodyta suma priteistina iš kaltinamojo.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme. Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam S. K. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas. Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, objektyvių duomenų apie kaltinamojo turtą byloje nėra, valstybės garantuojama teisinė pagalba, šiuo atveju, kaltinamajam buvo suteikta imperatyviai laikantis BPK nuostatų, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo S. K. nepriteistinos.
- laikmena su vaizdo ir garso įrašais, esanti voke byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
S. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios.
Kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. spalio 30 d. Vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginti vienai laisvės atėmimo dienai.
Iš S. K. priteisti 236,63 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt tris centus) turtinės žalos atlyginimą Kauno teritorinei ligonių kasai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.
– laikmeną su vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).