- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-02
- Bylos Nr.
- 2A-505-516/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17959-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- UAB „Baltic Agro“
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Baltic Agro“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Baltic Agro“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Baltic Agro“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. Š. 31 920 Lt baudos už nepristatytą grūdų kiekį, 5 procentus metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2009-03-30 tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovas įsipareigojo nupirkti 400 tonų (+/- 5 proc.) 2009 m. derliaus rapsų ir už juos sumokėti sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovas rapsus turėjo pristatyti ieškovui iki 2009-09-01, tačiau prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdė Nepristatęs nustatyto produkcijos kiekio atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 10 procentų neparduotos produkcijos kainos baudą. Bauda paskaičiuota nuo 380 tonų. Viso bauda yra 31 920 Lt. Atsakovas neinformavo ieškovo, kad įsipareigojimo negalės įvykdyti, neginčijo sutarties nuostatų, tiesiog vienašališkai nevykdė sutarties. Dublike ieškovas paaiškino, kad UAB „Kemira GrowHow“ pavadinimas įmonės akcininkų sprendimu nuo 2009-07-01 yra pakeistas į UAB „Baltic Agro“. Apie tai buvo pranešta kreditoriams ir paskelbta viešai. Ieškovo pavadinimo keitimas nėra sutarties sąlygų keitimas ar papildymas. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog jam po sutarties pasirašymo padidėjo sutarties įvykdymo kaina arba sumažėjo gaunamas įvykdymas. Tai jog su atsakovu neatsiskaito jo kreditoriai nėra pagrindas nevykdyti sutarties. Atsakovas nei dėl sutarties pakeitimo, nei dėl jos nutraukimo į teismą nesikreipė, o vienašališkai nutraukti ar pakeisti sutarties sąlygas jis neturėjo teisinio pagrindo. Nurodė, kad jis siekdamas padėti atsakovui 2009-06-25 avansu pervedė į atsakovo sąskaitą 50 000 Lt. Tačiau atsakovas sutarties neįvykdė. Nėra pateikta įrodymų, kad sutartis neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos. Ieškovo nuomone, numatytos netesybos negali būti mažinamos, nes jos nėra neprotingai didelės. Netesybos numatytos proporcingai neįvykdytos sutarties daliai. Atsakovas visiškai neįvykdė sutarties, veikė nesąžiningai, naudojosi ieškovo jam pervestu 50 000 Lt avansu. Taigi, nėra nei vieno netesybų mažinimo teisinių pagrindų. Numatyta bauda yra minimalūs ir neįrodinėtini ieškovo nuostoliai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies.
Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo ūkininko A. Š. 15960 Lt baudos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 15960 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2009-10-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 479 Lt žyminio mokesčio, 1815 Lt atstovavimo išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas taip pat priteisė iš ieškovo UAB „Baltic Agro“ 1100 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui.
Teismas nustatė, jog kaip matyti iš byloje pateiktos sutarties, sutartį buvo sudariusi UAB „Kemira GrowHow“ iš vienos pusės ir atsakovas iš kitos pusės. Ieškovas nurodė, kad 2009-07-01 įmonės akcininkų sprendimu įmonės pavadinimas buvo pakeistas iš „Kemira GrowHow“ į „Baltic Agro“. Apie tai buvo paskelbta viešai. Kadangi atsakovas nebuvo įmonės kreditoriumi, tai reikalavimo pranešti jam apie įmonės pavadinimo pasikeitimą nebuvo pagrindo. Teismas pažymėjo, kad pasikeitus pavadinimui, ieškovo kiti rekvizitai, t.y. įmonės kodas ir pan., liko tie patys, todėl atsakovo argumentai dėl to, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą, nes sutarties nesudarė, atmestini kaip nepagrįsti.
Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad ieškovas sudarė sąlygas atsakovui vykdyti tarp šalių sudarytą sutartį ir sutiko sumokėti avansu 30 procentų dydžio sumą, nors buvo išrašytas paprastas vekselis, tačiau iš šalių ketinimų pakeisti sutarties sąlygas matyti, kad taip šalys buvo sutarusios pakeisti 2009-03-30 sutarties sąlygas. Todėl atsakovo argumentą, kad vykdyti sutarčiai atsakovas neturėjo pakankamai lėšų, teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Kaip matyti iš byloje pateiktų atsakovo sudarytų sutarčių su kitomis įmonėmis, atsakovas rapsus išaugino, tačiau išaugintą produkciją pardavė ne ieškovui, o kitiems asmenims. Taigi teismo nuomone, ieškovas pagrįstai prašo priteisti netesybas pagal 2009-03-30 sutartį. Atsakovo argumentas, jog turi būti taikytinas CK 6.253 str. 1 d. ir atsakovas atleistinas nuo civilinė atsakomybės, atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovas bendradarbiavo su atsakovu ir sudarė sąlygas jam vykdyti sutartį, t.y. pervedė 50 000 Lt sumą. Teismas pažymėjo, kad minėta suma buvo pervesta 2009-06-25, o grąžinta tik 2009-09-01, todėl darytina išvada, kad atsakovas turėjo galimybę ja disponuoti laisvai iki grąžinimo, kas sudaro net du mėnesius ir penkias dienas. Tokiu būdu teismas konstatavo, kad ieškovas savo veiksmais nesudarė sąlygų kilti atsakovo atsakomybei ir taikyti CK 6.253 str. nėra pagrindo.
Atsakovas prašė sumažinti prašomą priteisti baudą, nes ji yra neprotingai didelė. Teismas nustatė, kad ieškovas savo nuostoliams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį yra nustatyta žemiausioji netesybų mažinimo riba – jos neturi būti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę mažinti netesybas jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu įvykdyta dalis prievolės. Šiuo atveju prievolė iš viso nebuvo įvykdyta, todėl teismo teigimu šiuo pagrindu netesybos negali būti mažinamos.
Mažinant šalių nustatytas netesybas turi būti keičiama šalių sudaryta sutartis (CK 6.223 str.). CK 6.228 straipsnio 1 dalyje išdėstyti pagrindai, kuriems esant svarstoma, ar reikia pakeisti sutartį, o 2 dalyje – reikalavimai, kuriuos turi atitikti pakeista sutartis, pašalinanti esminę šalių nelygybę. Šalys sudaryta sutartimi susitarė dėl netesybų dydžio. Netesybos buvo nustatytos tiek vienos, tiek kitos šalies atžvilgiu - baudos, kuri sudaro 10 procentų neparduotos produkcijos kainos (sutarties 5.2 p., 5.4 p.). Be to, teismo nuomone, šalys buvo sutarusios be baudos, padengti ir ieškovo patiriamus dėl kiekio trūkumo atsiradusius nuostolius. Teismas nustatė, jog šiuo atveju ieškovas prašo priteisti tik baudą – 31920 Lt, o įrodymų, patvirtinančių jo patirtus nuostolius, į bylą nėra pateikęs. Nors atsakovo finansinė padėtis 2009-09-30 dienai buvo pakankamai gera – turto vertė 3233727 Lt, trumpalaikės ir ilgalaikės skolos sudarė 1721486 Lt, t.y. per pus mažiau nei turimo turto vertė, be to, grynasis pelnas sudarė 462141 Lt, 2009-06-09 dienai jo sąskaitoje buvo 900,41 Lt. Šalys buvo sutarusios dėl netesybų, tačiau pažymėjo, kad atsakovo pateiktose su kitomis įmonėmis sudarytose sutartyse netesybų nėra numatyta arba jų dydis yra numatytas mažesnis. Be to, teismas nustatė, kad ieškovas yra gana stambus verslininkas, užsiimantis plačia veikla, tačiau sutartyje nustatant netesybas, jų dydis abiejų šalių atžvilgiu buvo nustatytas vienodas. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas laikė, kad atsakovas buvo blogesnėje padėtyje ir netesybų dydis turi būti keičiamas siekiant pašalinti esminę šalių nelygybę. Teismas konstatavo, kad atsakovo atžvilgiu susitarimas dėl netesybų dydžio yra aiškiai per didelis bei nepagrįstas. Todėl teismas priteistinas netesybos yra sumažino iki 5 procentų neparduotos produkcijos kainos dydžio netesybų (CK 6.71–6.75 str.) ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 15960 Lt baudos (380x840x0,05).
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Baltic Agro“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-18 sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškinį dėl 15960 Lt baudos dalies priteisimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo 31920 Lt baudos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
nepagrįstas teismo argumentas dėl netesybų mažinimo, jog atsakovo pateiktose su kitomis įmonėmis sudarytose sutartyse netesybų nėra numatyta arba jų dydis yra mažesnis. Teigia, kad įvairios kitos atsakovo sudarytos sutartys nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo objektas, tad tai, jog kitose sutartyse yra kitokios sąlygos negali būti argumentas mažinti netesybas numatytas ieškovo ir atsakovo sudarytoje sutartyje;nepagrįstas teismo argumentas dėl netesybų mažinimo, jog 2009-06-09 atsakovo sąskaitoje buvo tik 900,41 Lt. Apelianto nuomone, konkrečią dieną atsakovo sąskaitoje esančių lėšų keikis negali būti tinkamu argumentu mažinti sutartyje numatytas netesybas. Nėra aišku, kodėl sąskaitoje esančios lėšos yra nurodomos būtent 2009-06-09 dienos. Be to, atsakovas gali turėti ne vieną sąskaitą. Dėl šių priežasčių, apelianto teigimu, reikia vertinti visą atsakovo turimą turtą bei gaunamas pajamas, o ne banko sąskaitoje tam tikrą dieną esančias lėšas. Nurodo, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo finansinė būklė yra itin gera;teismo išvada, jog ieškovas yra gana stambus verslininkas, užsiimantis plačia veikla yra visiškai neapibrėžta ir neaiški. Apelianto nuomone, tuomet ir atsakovas turi būti įvertintas gana stambiu ūkininku, t.y. verslininku, nes jis dideliais kiekiais augina grūdus ne savo asmenims poreikiams, o realizavimui. Remiantis šalių lygiateisiškumo principu, netesybos nustatytos vienodo dydžio tiek ieškovui, tiek atsakovui ir tai jokiu būdu nereiškia, jog atsakovas buvo blogesnėje padėtyje. Be to, ieškovas yra tik vienas iš daugelio rinkoje veikiančių grūdų supirkėjų, tad atsakovas, prieš sudarydamas sutartį, buvo visiškai laisvas pasirinkti geriausias sąlygas siūlantį grūdų supirkėją. Teigia, kad atsakovas nenurodė, jog sudarant sutartį vienai šaliai buvo nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Sutarties sudarymo bei jos vykdymo metu abi šalys buvo lygios, tad teismas neturėjo pakeisti sutarties sąlygų remdamasis CK 6.228 str.;teismas nepagrįstai sumažino netesybas, nes jos nėra neprotingai didelės. Teigia, kad sutartyje numatytos netesybos yra proporcingos neįvykdytos sutarties daliai. Bauda buvo paskaičiuota nuo nepristatytų grūdų kiekio kainos, o tai reiškia, jog jeigu atsakovas būtų bent dalinai įvykdęs sutartį, bauda už nepristatytus rapsus būtų mažesnė. Tai, jog netesybos neturi būti mažinamos patvirtina ir faktas, jog atsakovas sutarties nevykdė absoliučiai, nepristatė nė dalies sutarto kiekio rapsų, be to, veikė nesąžiningai, naudojosi ieškovo pervestais 50 000 Lt ir vis tiek nepristatė grūdų. Taigi nėra nei vieno iš CK 6.258 str. 3 d. numatytų netesybų mažinimo pagrindų. Apelianto nuomone, negalima teigti, kad 10 proc. dydžio netesybos nuo nepristatyto grūdų kiekio yra aiškiai per didelės ar nepagrįstos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. Š. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl netesybų mažinimo teigia, kad teismas teisingai atsižvelgė į faktines aplinkybes, dėl kurių prievolės įvykdymas tapo neįmanomas. Atsakovas iš anksto kreipėsi į apeliantą, informuodamas, jog esant tokioms sutarties sąlygoms, jis nebus pajėgus įvykdyti prievolės. Atsakovas teigė, jog galės įvykdyto sutartį, tik jeigu bus pakeista sutarties sąlyga dėl avansinio mokėjimo. Apeliantas neatsižvelgė į atsakovo prašymą, todėl atsakovas sutarties negalėjo įvykdyti, kas įrodo, jog apeliantas nebuvo linkęs geranoriškai bendradarbiauti tam, kad sutartis būtų tinkamai įvykdyta. Taigi atsižvelgiant į teismo teisę mažinti netesybų dydį, bei į bylos faktines aplinkybes, kad atsakovas bendradarbiavo su apeliantu, stengėsi įvykdyti sutartį, sutartyje nustatytas netesybų dydis yra sumažintas teisingai.
Dėl atsakovo turtinės padėties pažymi, kad kaip matyti iš ūkininko ūkio balanso atsakovo turtą daugiausia sudarė kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Šis turtas atsakovo teigimu turi savo pinginę vertę, tačiau negali būti naudojamas nuimant pasėlius, mokant darbuotojams atlyginimus, tai reiškia, jog atsakovas, turėdamas turto už 3 233 727 Lt negalėjo disponuoti tokio turto dalimi litais. Sunkią atsakovo turtinę padėtį rodo ir tai, kad privalėdamas padengti savo įsiskolinimus priešpriešinių įskaitymų pagrindu perdavė produkciją tretiesiems asmenims.
Dėl suteikto avanso nurodo, jog apeliantas klaidina teismą teigdamas, jog atsakovas neatlygintinai naudojosi pinigais, kadangi atsakovas už tai, kad gavo 50 000 Lt sumokėjo 1 116,66 Lt palūkanų. Be to, teismas nepagrįstai 50 000 Lt įvardija kaip avansą. Teigia, kad atsakovas gaudamas pinigus pasirašė paprastąjį vekselį ir įsipareigojo iki 2009-09-01 pinigus grąžinti, bei sumokėti palūkanas. Taigi tai rodo, jog buvo suteikta paskola, o ne duotas avansas.
Apeliantas nepateikė įrodymų, jog jis patyrė nuostolių. Atsižvelgiant į tai, visos netesybų sumos priteisimas prieštarautų protingumo principams ir suteiktų apeliantui nepagrįstą galimybę praturtėti atsakovo sąskaita.
Dėl apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindo nurodo, jog apeliantas nenurodė teisinio pagrindo, pagrindžiančio pirmosios instancijos teismo padaryto materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimo. Tai reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti tokį skundą nagrinėti ir pagal jį ginti tariamai pažeistas atsakovo teises.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose. Šiuo atveju teismo sprendimas apskųstas tik tuo aspektu, kur teismas šalių sutartyje sulygtą netesybų (baudos) dydį sumažino, konstatavęs, jog netesybos yra nepagrįstai didelės.
Teismo teisę mažinti netesybas numato Civilinio kodekso 6.73 str. 2 d.. Šioje teisės normoje numatyta teismo diskrecijos teisė siejama su dviem savarankiškomis alternatyviomis sąlygomis: netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Be to, ši diskrecijos teisė yra ribojama viena aplinkybe- jos negali būti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Taip pat įstatymas neleidžia mažinti jau sumokėtų netesybų. Taigi, teismas turi teisę mažinti netesybas ir tuo atveju, kai prievolė iš viso nėra įvykdyta, jeigu konstatuoja, jog netesybos yra aiškiai per didelės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, ne kartą yra nurodęs, kad kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertinamos atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir pan.), vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei siekiant nepažeisti šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-305/2007; 2007 m. kovo 5d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007, 2009 m. balandžio 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2009, 2010 m. kovo 15 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010, 2010 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2010, kt.). Šie netesybų vertinimo kriterijai taikomi sprendžiant tiek baudos, tiek delspinigių forma sutartų netesybų dydį. Teismas turi teisę ir pareigą pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį kontroliuoti, ar nustatytos netesybos nėra neprotingai didelės ir nesudaro pagrindo vienai šaliai nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, tiek šalies prašymu, šiai manant, kad sutartimi nustatytos netesybos aiškiai neprotingos ir pažeidžia jos teisėtus interesus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose, kuriose buvo pasisakoma dėl protingo netesybų dydžio ir vertinama, ar šalių sutartimi sulygtos netesybos nėra aiškiai per didelės, panašaus dydžio netesybos, kokias nustatė šios bylos šalys sudarytoje sutartyje, ir netgi tokio dydžio, iki kurio netesybas sumažino teismas, buvo pripažįstamos nepagrįstai didelėmis ir mažinamos. Antai, 1/8 dalies (arba 12,8 procentų nuo sandorio vertės) netesybos civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2010 buvo sumažintos iki 4,06 procentų, 40 procentų nuo sandorio vertės netesybos civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2010 buvo sumažintos iki 4,9 procentų, o 5 procentų dydžio netesybos nuo sandorio vertės civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2009 buvo sumažintos iki 2 procentų. Tai leidžia daryti išvadą, jog, atsižvelgiant į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kitus kriterijus, netesybos, viršijančios 5 procentų nuo sandorio vertės, dydį, paprastai vertinamos kaip sudarančios pagrindą vienai šaliai nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaitą, su sąlyga, jeigu nėra įrodoma, jog šalis dėl prievolės neįvykdymo nepatyrė didesnių nuostolių.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas nuostolių dydžio neįrodinėjo, todėl teismui sprendžiant klausimą dėl netesybų sumažinimo, jis nebuvo saistomas kokia nors konkrečia suma, už kurią netesybos negali būti mažesnės. Apelianto argumentai, kad abi sutarties šalys, taigi, ir atsakovas, šiuo atveju veikė kaip verslininkai, nes ūkininkas A. Š. sutartį su ieškovu dėl rapsų pardavimo sudarė siekdamas pelno, savaime nereiškia, jog abiejų šalių padėtis tiek sudarant sutartį, tiek ją vykdant, buvo lygiavertė.
Kaip matyti iš ūkininko ūkio balanso atsakovo turto vertė 2009-09-30 buvo 3 233 727 Lt, tačiau didžiąja dalimi turtą sudarė materialusis turtas (žemė, miškas, pastatai ir statiniai, žemės ūkio technika). Šis atsakovo turtas nagrinėjamos bylos kontekste negali būti vertinamas kaip galintis iš esmės įtakoti atsakovo galimybę vykdyti sutartį, t.y. jis negalėjo būti panaudojamas rapsų nuėmimui, atlyginimų darbuotojams mokėjimui. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus (b.l. 46), kad AB ,,Kretingos grūdai“ 2009-08-10 buvo skolinga A. Š. 205532,45 Lt; pat A. Š. buvo skolingas AB ,,Agrochema“ už kurą ir parduodamas rapsus atsiskaitė su šia bendrove tarpusavio užskaitų būdu (b.l. 47-71). Šie atsakovo pateikti įrodymai duoda pagrindą išvadai, kad atsakovas buvo susidūręs su rimtais finansiniais sunkumais, galėjusiais iš esmės įtakoti o galimybę tinkamai įvykdyti prievolę ieškovui.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog yra teisins pagrindas priteisti iš atsakovo netesybas ir kartu šias netesybas sumažindamas iki 5 procentų vietoje sutartyje nustatytų dešimties, teisingai įvertino ginčo šalių teisių bei interesų balansą, atsižvelgė į faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant protingo netesybų dydžio klausimą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį keisti pagrindų nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.). Todėl ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-05-18 sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto UAB ,,Baltic Agro“ į valstybės biudžetą 8,50 Lt (aštuonis litus ir 50 centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų (įmokos kodas 5660).