Vilniaus apygardos teismo nutartis

dalyvaujant skundą padavusio asmens KŪB „D“ atstovei Jūratei Masiulionienei – Petruitienei,

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Ingridai Andrulytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – KŪB „D“ atstovės Jūratės Masiulionienės – Petruitienės (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atmestas apeliantės skundas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – institucija) 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. NSA-62.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

2. Minėtu nutarimu KŪB „D“ taip pat nubausta už tai, kad savavališkai, turėdama IS „Infostatyba“ įregistruotą ir paskelbtą 2020-07-23 statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS01-200723-00878, kuriuo Asmeniui suteikta teisė įgyvendinti statinio projektą „Du daugiabučiai gyvenamieji namai (6.3). (duomenys neskelbtini)“, kitos paskirties, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuris yra kultūros paveldo vietovės Vilniaus senamiestis (unikalus objekto kodas KVR 16073) vizualinės apsaugos pozonio teritorijoje, bet pažeisdamas esminius statinio projekto sprendinius stato neypatingąjį, gyvenamosios (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai pastatai) paskirties pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės grindžiamos faktiniais duomenimis, užfiksuotais: 1. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte; 2. 2023-03-23 Savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-230323-00049 su priedais (toliau - SS A 2); 3. 2023-03-23 Privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-230323-00050 (toliau - PN 2); 4. Pranešime apie statybos pradžią; 5. 2020-07-10 Prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. SRA-100-200710-21344 su priedais (būsena - patenkintas) (toliau - Prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą); 6. 2020-07-23 išduotame statybą leidžiančiame dokumente Nr. 4 LSNS-01-200723- 00878 (būsena - galiojantis) (toliau - SLD); 5. 2024-03-26 Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. PNSSA-00-240326-00075 su priedais (toliau - PN įvykdymo patikrinimo aktas 2); 8. įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-01-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-694-937/2024. Asmens trunkamasis administracinis nusižengimas padarytas nuo 2021-11-17 (Pranešimas apie statybos pradžią) iki 2023- 01-25 (Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas). Pagal nustatytas faktines aplinkybes Asmuo pažeidė Statybos įstatymo 3 straipnio 2 dalies 2 punktą ir 5 dalį, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą (27 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija galiojusi iki 2022 m. lapkričio 30 d.), 22 ir 33 dalį. Tokie Asmens atlikti pažeidimai atitinka Statybos įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymius: „Už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki vienuolikos tūkstančių eurų“ (56 straipsnio 4 dalies redakcija galiojusi iki 2022 m. balandžio 30 d.).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

8. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. V. parodė, kad dirba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Valstybinės statybos priežiūros Rytų pirmojo skyriaus vedėju ir laikinai eina antrojo skyriaus vedėjo pareigas. Šio objekto patikros neatliko, atlikęs kolega - nebedirba. Su faktinėmis aplinkybėmis yra susipažinęs. Turi 2023 kovo 9 d. aktą dėl savavališkos statybos dėl tos atraminės sienelės. Ta sienutė atsispindi beveik visose nuotraukose ir brėžiniuose, galėtų parodyti. Apklauso metu liudytojas parodė dokumentus byloje, kuriuose fiksuota atraminė sienutė. Liudytojui parodomi dokumentai (t. 1, b. l. 63) - savavališkos statybos aktas ir nuotraukos (t. 1, b. l. 84, 86). Liudytojas parodė – neteisėtai pastatyta sienutė yra nuotraukos centre (t. 1, b. l. 88) – aukštesnė siena. Spalvotai, jeigu matytume, čia yra nubrėžta mėlyna linija ta, kuri yra savavalinė (t. 1, b. l. 89) apačioje. Šitame brėžinyje ant darbo projekto pažymėta, kur ji yra, bet šiame brėžiniui statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas, eina visu perimetru, kurie ribojasi su tais sklypais ir užlūžta. Čia yra dokumentas (t. 1, b. l. 89 viršuje lapo), kurio statybos leidime įtrauktas brėžinys, kuriame tos atraminės sienos nėra. Punktyru yra pažymėta sklypo riba ir palei to sklypo ribą tos sienos brėžiny nėra. Projektui statybos leidimas yra, bet nustatyta savavalinė, nes neatitinka projekto sprendinių, jie buvo pakeisti. Jei neklysta, iš viso yra 4 dėl savavalinės statybos surašyti aktai šiam objektui – 2 pastatams, sienutei ir įsiterpusiam sklype pilnai užstatytas bunkerinis pastatas, kuris yra po žeme. Dėl t. 1, b. l. 108 liudytojas paaiškino, kad apačioje brėžinys, yra komentaras parašytas, tai dėl sienos, dėl kuriuos ir klausiama, nes yra viena siena priekyje, kita gale, tai ta priekyje esanti siena, dėl kuriuos situacija yra neaiški, bet ji bus nagrinėjama kartu su tuo statiniu atskirai nuo tos nelegalios sienelės, dėl kurios yra sprendžiama. Žaliai yra pažymėta ta, apie kurią kalbama ir brėžinyje pažymėta tik jos dalis, eina pagal punktyrą įstrižai. Savavališkos statybos akto pastraipoje ,,atliktų statybos darbų mastas“ tie išmatavimai ir yra tos atraminės sienutės, kuri yra neteisėta, tie išmatavimai yra pagrįsti. Kiekvieną sienutę galima apželdinti, bet jos paskirtis yra sulaikyti žemes, kad jos neišbyrėtų į iškastą duobę ir konstruktyvas atitinkamai yra solidus su gelžbetoniniais strypais, lieto gelžbetonio ir vien gėlėms laikyti jis tikrai nėra skirtas. Kai tokie sprendimai priimami, pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai, patikrinimas buvo atliktas esant kaimyninio sklypo skundo pagrindu dėl to, kad nebuvo gautas jų sutikimas, o sienutė pastatyta ant sklypo ribos. Ta sienutė suprojektuota tokioje vietoje, kad privalo ji sulaikyti slenkančią žemę, bet ji nebuvo numatyta projekte ir ją tikrino 2023 m. sausio 5 d. skundo pagrindu, kad neišlaiko normatyvinių atstumų ant sklypo ribos suprojektuota atraminė siena, pagal statybą leidžiantį dokumentą ant sklypo ribos projektuojant atramines sienutes yra privaloma gauti kaimyninių sklypų rašytinius sutikimus. Šia sienute buvo pažeisti ne vieno kaimyninio sklypo interesai. Aptariama sienutė ji tiesiogiai savo konstrukcijomis su esamu statiniu nėra susijusi, todėl vertinama kaip atskiras statinys, o pagal statybos techn. reglamento 3 lentelę „Statinių klasifikavimas“ atraminės sienutės virš 2 metrų priskirtinos neypatingiems statiniams. Gali garantuoti, kad šį savaitgalį (t. y. savaitgalį prieš liudytojo apklausą) jokia nauja laida nebuvo įkelta į „Infostatyba“. Jis pats tikrino „Infostatyba“ ir projekto brėžinio, kuriame būtų numatyta sienutė, apie kurią kalbama, kuriam būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nėra. Statinys vadinamas atramine sienute, nes jis laiko žemes esančias už jos.

9. Teismo posėdžio metu apeliantė prašė jos skundą tenkinti, institucijos atstovė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

11. Skundžiamu institucijos nutarimu KŪB „D“ nubausta už dvi veikas. Dėl pirmos veikos ji iš esmės nubausta už tai, kad neturėdama statybą leidžiančio dokumento žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), kurie yra kultūros paveldo vietovės Vilniaus senamiestis vizualinės apsaugos pozonio teritorijoje, statė neypatingąjį, kitos paskirties inžinerinį statinį – atraminę sienelę. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog nutarime nurodoma atraminė sienelė yra pastatyta nurodytoje vietoje, ar kad jos statytojas yra KŪB „D“. Esminis apeliacinio skundo argumentas dėl šios skundžiamo nutarimo dalies yra tai, kad statytojas turėjo statybą leidžiantį dokumentą, kuriuo jam buvo leista statyti aptariamą atraminę sienelę, todėl statytojas yra nepagrįstai nubaustas. Aukštesnysis teismas su šiais apeliacinio skundo teiginiais nesutinka.

12. Visų pirma pažymėtina, kad byloje yra pateikti leidimai statyti naują statinį 2020 m. gegužės 4 d. Nr. LSNS-01-200504-00487 (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 33-36) ir 2020 m. liepos 23 d. Nr. LSNS-01-200723-00878 ((duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 44-46), kuriuose (be kitų) yra leidžiama atitinkamuose žemės sklypuose statyti naują nesudėtingą (pažymėta teismo) statinį – atraminę sienelę. Apeliaciniame skunde apeliantė pateikė „Infostatyba“ informaciją (ekrano nuotrauką), iš kurios matyti, kad jokių kitų statybą leidžiančių dokumentų, susijusių su statybomis minėtuose žemės sklypuose, nėra nurodoma. Tą patvirtino ir liudytojas P. V..

13. Taigi matyti, kad statybą leidžiančiais dokumentais statytojui buvo leista statyti nesudėtingą statytinį – atraminę sienelę, o Savavališkos statybos akte (t. 1, b. l. 63-83) bei skundžiamame institucijos nutarime nurodoma, kad minėtuose sklypuose yra pastatyta projekte nenurodyta atraminė sienutė, priskiriama neypatingiems statiniams.

14. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje numatyta, kad neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. To paties straipsnio 20 dalyje numatyta, kad ypatingasis statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Prie ypatingųjų statinių kategorijos priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. To paties straipsnio 30 dalyje numatyta, kad nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

15. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (bylai nagrinėjamu laikotarpiu aktuali redakcija, įsigaliojusi 2022 m,. lapkričio 11 d.) 3-osios lentelės 3.2 punkte numatyta, kad atraminė sienelė klasifikuojama kaip nesudėtingas statinys, kai jos aukštis neviršija 2 metrų. Iš to seka, kad nesant pagrindo pripažinti atraminę sienelę ypatinguoju statiniu, o jos aukščiui viršijant 2 metrus, ji yra klasifikuojama kaip neypatingasis statinys (Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalis). Statybos patikrinimo akte nurodoma, kad atraminės sienelės aukštis nuo 0 altitudės, kuri priimta 125 m, yra kintantis nuo 2,15 m iki 2,65 m.

16. Apeliantė teismo posėdžio metu teigė, kad aptariamos atraminės sienelės aukštis institucijos pareigūnų buvo išmatuotas neteisingai. Statybos techniniame reglamente „Statinių klasifikavimas“ yra pažymėta, kad atraminės sienelės aukštis yra skaičiuojamas nuo žemės paviršiaus, o ne ten, kur yra įgilinimas po žeme. Aukštesnysis teismas su šiais teiginiais nesutinka.

17. Minėto Statybos techninio reglamento 3 lentelės 3.2 punkte ir 22.2 pastaboje numatyta, kad atraminės sienelės aukštis matuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad matuojant atraminės sienelės dalį, kuri yra virš aukštesniojo žemės paviršiaus, kaip siūlo apeliantė, iš esmės būtų paneigiama atraminės sienelės pagrindinė funkcija, kadangi būtų matuojama ta atraminės sienelės dalis, kuri žemės slinkimo esmingai nesulaiko. Iš byloje pateiktos terasos atraminės sienos išklotinės (t. 1, b. l. 89 kitoje pusėje) matyti, kad atraminė sienelės aukštis buvo matuojamas nuo skirtingų žemės paviršių, tačiau atraminės sienelės aukštis kiekvienu atveju buvo nustatytas nuo žemesniojo žemės paviršiaus aukščio būtent toje vietoje atraminės sienelės vietoje, kas iš esmės statytojui yra palankiausia – pvz. 2,65 m atraminės sienelės aukštis buvo matuotas ne 0 altitudėje (125 m), o nuo 128,8 m, kur toje vietoje (o ne apskritai) yra žemiausias žemės paviršius. Byloje pateiktos nuotraukos taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad atraminės sienelės aukštis viršija 2 metrus, pvz. t. 1, b. l. 91 (kitoje pusėje) esančioje nuotraukoje matyti, kad atraminė sienelė yra ženkliai aukštesnė nei stovintis žmogus. Todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti Savavališkos statybos akte nurodomais atraminės sienelės aukščio duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad statytojas neginčijo Savavališkos statybos akto ir jame nurodomų faktinių aplinkybių.

18. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad aptariama atraminė sienelės pagrįstai pripažinta neypatinguoju statiniu. Tokių išvadų nepaneigia ir apeliantės bei liudytojo P. J. paaiškinimai, kadangi iš apeliacinio skundo turinio bei liudytojo parodymų matyti, kad šie asmenys klaidingai pastatytą atraminę sienutę vertina kaip nesudėtingąjį statinį, o P. J. ir klaidingai vertina, kuri iš nuotraukose matomų sienučių pripažinta nenumatytąja projekte.

19. Statytojas skundžiamu nutarimu šioje dalyje yra nubaustas už naujo neypatingojo statinio – atraminės sienelės savavališką pastatymą. Todėl yra svarbu nustatyti, ar tokia atraminė sienelė buvo nubraižyta projekte, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Iš byloje esančių fotonuotraukų ir atstovų bei liudytojų paaiškinimų, matyti, kad aptariamame sklype yra dvi sienutės: viena aukštesnė, kurios paviršiaus dalis yra nuožulni, ir antra, prieš dalį pirmosios sienos stovinti žemesnė sienutė (pvz., fotonuotraukos b. l. 88, 93, 93 antroje pusėje, 94, 99 ir kt.). Atstovai ir liudytojai skirtinguose posėdžiuose skirtingai nurodė, kuri iš jų yra ginčo sienutė. Pvz., liudytojas P. J. teismui teigė nesuprantantis savavališko statybos akto ir kaip, jo manymu, ginčijamą sienutę nurodė žemesniąją. Tačiau liudytojas P. V., institucijos, kuri surašė savavališkos statybos tarnautojas, paaiškino, kad akte, kaip be leidimo pastatyta, nurodyta aukštesnioji sienutė. Vertinant savavališkos statybos akte nurodytus be leidimo pastatytos sienutės duomenis (išmatavimus, tai, kad aukštis yra kintantis, o kaip tik aukštesniosios sienutės viršus nuotraukose iš dalies nuožulnus, kad sienutė tęsiasi tiek (duomenys neskelbtini) sklypuose), savavališkos statybos akto priede esantį brėžinį, kuriame pažymėta sienutė ir pakomentuota, kad „projekte ir SLD nenurodyta atraminė siena sklypo perimetru“, akivaizdu, kad ginčo sienutė yra tolimesnė aukštesnė siena, einanti visu sklypo perimetru. Savavališkos statybos akte ir jo prieduose – situacijos schemoje (t. 1, b. l. 89) nurodoma, kad projekte, kuriam buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nėra nubraižyta atitinkamoje vietoje esanti atraminė sienelė. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas P. V., kuris paaiškino, kad situacijos schemoje b. l. 89 viršuje yra fragmentas iš projekto, kuriame jokia atraminė sienelė, einanti sklypo perimetru, nėra nubraižyta, o b. l. 89 apačioje pažymėta atraminė sienelė, kuri ir yra laikoma pastatyta savavališkai. Pažymėtina, kad statybos leidime numatyta tik viena atraminė sienutė – nesudėtingas statinys. Antra sienutė sklypo perimetru projekte, kuriam išduotas leidimas, nėra numatyta.

20. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apeliantė 2025 m. sausio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu pasidalino ekrano vaizdu (teismo posėdžio vaizdo įraše nuo 14:47 min.), kuriame buvo matomas projektas, kuriuo suprojektuotas naujas neypatingasis statinys - atraminė sienutė adresu (duomenys neskelbtini), ir kuriame nurodoma brėžinių (0 laida) data yra 2022 m. lapkričio 4 d. Šiame projekte sklypo perimetru yra nubraižyta atraminė sienelė iš esmės atitinkanti šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Aukštesnysis teismas pažymi, kad parodytu projektu buvo projektuojamas neypatingasis statinys, o kaip minėta statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas nesudėtingajam statiniui. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad iš paties apeliacinio skundo turinio matyti, kad „Infostatyba“ sistemoje sklypams (duomenys neskelbtini) yra išduoti vieninteliai šios nutarties 12 punkte nurodyti leidimai statyti naują statinį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantės parodytam projektui nėra išduotas kitas statybą leidžiantis dokumentas, projektas sudarytas vėliau nei buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai, nauji statybą leidžiantys dokumentai naujam projektui nebuvo išduoti, be to, jai buvo leista statyti atraminę sienelę – nesudėtingąjį statinį, o pastatyta sienutė atitinka neypatingo statinio kategoriją.

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad KŪB „D“ skundžiamu nutarimu pagrįstai nubausta pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį už tai, kad savavališkai statė neypatingąjį statinį – atraminę sienelę, skundžiamame nutarime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl nėra pagrindo šioje dalyje naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį ir institucijos nutarimą.

22. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apeliaciniu skundu ir skundu apylinkės teismui yra prašoma panaikinti skundžiamą nutartį institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną KŪB „D“ nutraukti. Kaip teisingai atsiliepime pažymėjo institucijos atstovė, statytojas skundžiamu nutarimu yra nubaustas už dvi veikas – taip pat ir už tai, kad pažeisdamas esminius statinio projekto sprendinius stato neypatingąjį, gyvenamosios paskirties pastatą (duomenys neskelbtini). Tačiau pažymėtina, kad paminėtuose apeliantės skunduose iš esmės nėra išdėstyta jokių teisinių argumentų, kuriais būtų ginčijama institucijos nutarimo dalis, kuria statytojas nubaustas už statybą pažeidžiant esminius projekto sprendinius. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu apeliantė taip pat neišsakė jokių teisinių argumentų, kuriais būtų ginčijama skundžiama nutartis ir institucijos nutarimas šioje dalyje.

23. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nors skunde apylinkės teismui apeliantė nenurodė jokių teisinių argumentų, kuriais būtų ginčijama paminėta institucijos nutarimo dalis, tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinės teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, susijusius su šia nutarimo dalimi, padarė išvadą, kad statytojo veika atitinka Statybos įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinio nusižengimo požymius, taip pat padarė išvadą, kad pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą institucijos nutarimą nėra.

24. ANK 647 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodyta: <...> nutarimo (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai (pažymėta teismo). ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį šioje dalyje, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja, o kadangi apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių argumentų dėl šios skundžiamos nutarties dalies, aukštesnysis teismas papildomai dėl to nepasisako

25. Skundžiamu nutarimu KŪB „D“ paskirta bauda yra artima Statybos įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2022 m. balandžio 30 d.) numatytos sankcijos minimumui, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskirta bauda yra akivaizdžiai per didelė ar neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiamas institucijos nutarimas ir skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti, pagrindo juos naikinti ar keisti nėra. Todėl apeliacinis skundas yra netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir KŪB „D“ atstovės Jūratės Masiulionienės – Petruitienės apeliacinio skundo netenkinti.