Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4820-896/2016 pagal ieškovės prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui M. D. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 180 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. D., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti prašomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė, priteisė valstybei iš atsakovo 11,70 Eur žyminį mokestį.2016 m. gegužės 7 d. teisme gautas ieškovės prašymas priimti papildomą nutartį ir priteisti valstybei iš atsakovo 93,99 Eur sumą už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 12 d. papildoma nutartimi ieškovės prašymą atmetė.Teismas nustatė, kad ieškovė iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė. Ieškinyje ir taikos sutartyje ieškovė nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, todėl papildoma nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali būti priimta (CPK 94 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti papildomą nutartį ir priimti nutartį priteisti iš atsakovo valstybei 93,99 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovė iki teismui patvirtinant taikos sutartį nepateikė jos turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių duomenų, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindas neatlyginti valstybei patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kauno apylinkės teisme 2016 m. gegužės 3 d. 9 val. buvo paskirtas teismo posėdis, į kurį turėjo būti atvesdintas atsakovas. Šalims sudarius taikos sutartį, 2016 m. balandžio 22 d. ji buvo pateikta Kauno apylinkės teismui. Šalys neprašė taikos sutarties patvirtinti rašytinio proceso tvarka, dėl to teismui nepateikė pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo. Pagal Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų (toliau – rekomendacijos) 7 punktą, advokatas ar advokato padėjėjas ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas prieš teismo posėdį, kuriame bus sprendžiamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimas, privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo. Jeigu byla nebuvo baigta nagrinėti planuotame paskutiniame teismo posėdyje, privaloma pateikti tarnybai patikslintą šių rekomendacijų 7 punkte nurodytą prašymą (rekomendacijų 9 p.). Po taikos sutarties pateikimo teismui kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl išlaidų apskaičiavimo. Teismo iniciatyva patvirtinta taikos sutartis rašytinio proceso tvarka negali sukelti neigiamų pasekmių valstybei. Ieškovės atstovė turėjo teisėtą lūkestį, jog teismo posėdžio metu bus galimybė pateikti pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei, šalims nenumačius bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taikos sutartyje, kurią nutartimi patvirtino teismas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei

CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas teismui, priėmusiam byloje sprendimą, dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva suteikia teisę priimti papildomą sprendimą, jei nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimas. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 94 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią šalims, sudarius taikos sutartį ir nenumačius bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Aplinkybė, jog šalys taikos sutartyje nesusitarė dėl bylinėjimosi išlaidų, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas neturi spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimo CPK numatyta tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui netaikomas CPK 98 straipsnis ir jame numatytas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikimo terminas. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 99 straipsnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas sprendžiamas, teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. G. v. 214-oji butų savininkų bendrija dėl žalos atlyginimo priteisimo, bylos Nr. 3K-3-232/2013).Nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-15-T-4413-5037 nuspręsta ieškovei teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl šalių vaikui išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, atleisti ieškovę 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, paskirti advokatę K. Č.. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė. Iš 2016 m. kovo 22 d. pirminės pažymos matyti, kad valstybės teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudarė 88,20 Eur (advokato užmokestis 75,27 Eur, kitos išlaidos 12,93 Eur), iš 2016 m. balandžio 28 d. patikslintos pažymos – 93,99 Eur (advokato užmokestis 81,06 Eur, kitos išlaidos 12,93 Eur). Kadangi bylinėjimosi išlaidas patyrė valstybė, pirmosios instancijos teismas turėjo jas priteisti vadovaujantis CPK 96 straipsnio nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas ieškovės atstovės prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo gavo 2016 m. gegužės 3 d., nepraėjus 20 dienų nuo teismo nutarties priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Ieškovė į teismą kreipėsi, atsakovui neteikiant šalių vaikui išlaikymo, todėl valstybei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Tuo remiantis konstatuotina, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą valstybei, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka peržiūrėta nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės ­– valstybei iš atsakovo priteistinos 93,99 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. papildomą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Priimti byloje papildomą nutartį – priteisti valstybei iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 93,99 Eur (devyniasdešimt tris eurus 99 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas AB ,,Swedbank“, įmokos kodas 5630.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.