Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Šarkos ir Astos Vailionės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. NSN-18-1010, kuriuo pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą, ir dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. sauso 23 d. sprendimo Nr. 2S-263 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriuo pareiškėjo skundas dėl drausminės nuobaudos skyrimo buvo išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir atmestas, teisėtumo bei pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai tarnybiniais pranešimais (2023 m. lapkričio 21 d. tarnybinis pranešimas Nr. LV-53783, 2023 m. lapkričio 21 d. tarnybinis pranešimas Nr. LV-53823, 2023 m. lapkričio 22 d. tarnybinis pranešimas Nr. LV-53837), informavo Alytaus kalėjimo viršininką, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 21 d. 18.20 val. vykdomų neplaninių kratų metu, priėjęs prie 12-o būrio 6-os gyvenamosios patalpos trukdė atlikti kratą, reiškė nepasitenkinimą dėl atliekamos kratos, šūkaudamas vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, kitų nuteistųjų akivaizdoje rodė nepagarbą pareigūnams, skatino kitus nuteistuosius trukdyti atlikti kratą, į nurodymus nusiraminti ir elgtis tinkamai nereagavo (b. l. 54 -59).

2023 m. lapkričio 21 d. paaiškinime Alytaus kalėjimo viršininkui pareiškėjas nurodė, kad kratos metu jis paklausė pareigūnų, kodėl krata buvo vykdoma be vaizdo registratoriaus, o pareigūnai tik susidarė nuomonę, kad pareiškėjas reiškia nepasitenkinimą (b. l. 60).

Komisijos, patariančios kalėjimo viršininkui nuteistųjų teisinės padėties keitimo ar kitais klausimais, 2023 m. lapkričio 23 d. posėdyje nutarta siūlyti kalėjimo viršininkui skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į fondą (b. l. 61-64).

Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. NSN-18-1010 „Dėl nuteistajam drausminės nuobaudos skyrimo“ pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą (b. l. 40-41). Nuobauda skirta už tai, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 21 d. 18.20 val. vykdomų kratų metu, trukdė atlikti kratą, reiškė nepasitenkinimą dėl atliekamos kratos šūkaudamas, vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, kitų nuteistųjų akivaizdoje rodė nepagarbą kratą atliekantiems pareigūnams, skatino kitus nuteistuosius trukdyti atlikti kratą, į nurodymus nusiraminti nereagavo. Sprendimu konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų ir Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 39.11 ir 39.12 punktų nuostatas.

Nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda, pareiškėjas 2023 m. gruodžio 21 d. skundu kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorių dėl drausminės nuobaudos panaikinimo (b. l. 74-76). Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. sauso 23 d. sprendimu Nr. 2S-263 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundas dėl paskirtos drausminės nuobaudos buvo atmestas kaip nepagrįstas (b. l. 18-20).

Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 21 d. pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pareigą, BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą draudimą ir Taisyklių 39.11 ir 39.12 punktų nuostatas (b. l. 71-73).

BVK (akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki 2024 m. gegužės 14 d.) yra įtvirtinti pataisos režimo reikalavimai. BVK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais. Pagal BVK 4 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik LR įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.

BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos, o to paties straipsnio 2 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus. Šiame straipsnyje nustatytų pareigų neatliekantys ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 50 straipsnio 3 dalis).

Taisyklių (akto redakcija galiojusi nuo 2023 m. gruodžio 12 d. iki 2024 m. liepos 13 d.) 39 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji privalo vykdyti Suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse jiems nustatytas pareigas bei laikytis jiems taikomų draudimų ir šių elgesio taisyklių. Taisyklių 39.11. punkte nustatyta, kas nuteistieji privalo nekurstyti kitų suimtųjų ar nuteistųjų, neorganizuoti ar neatlikti veiksmų, kurie yra uždrausti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, Bausmių vykdymo kodekso ir kitų įstatymų, reglamentuojančių suėmimo ar bausmių vykdymą ir neužsiimti veikla, kuri būtų nesuderinama su resocializacijos tikslais ar turėtų neigiamos įtakos laisvės atėmimo vietų įstaigos valdymui ir jos saugumo užtikrinimui. Pagal Taisyklių 39.12 punktą, nuteistieji privalo nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, nenaudoti pravardžių, netriukšmauti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016; 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-550-520/2021; 2024 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-127-821/2024).

Nuobaudos skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. BVK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji, nevykdantys šio kodekso 50 straipsnyje nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų draudimų, gali būti drausminami jiems skiriant šias drausmines nuobaudas: 1) maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma – iki trijų mėnesių; 2) draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 3) vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą.

Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 80 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant drausmines nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų drausminių nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo padarymo. Skiriamos drausminės nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Teismas pažymi, kad bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y., kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį.

Nagrinėjamu atveju nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad jis, kaip nurodoma sprendime, 2023 m. lapkričio 21 d. 18.20 val. vykdomų kratų metu, trukdė atlikti kratą, reiškė nepasitenkinimą dėl atliekamos kratos šūkaudamas, vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, kitų nuteistųjų akivaizdoje rodė nepagarbą kratą atliekantiems pareigūnams, skatino kitus nuteistuosius trukdyti atlikti kratą, į nurodymus nusiraminti nereagavo. Pareiškėjas neigia padaręs nurodytą pažeidimą ir tvirtina, kad elgėsi tinkamai, nes tik paklausė pareigūnų, kodėl jie atlieka kratą be vaizdo registratorių.

Kaip matyti iš ginčijamų Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimų, nagrinėjamu atveju pareiškėjo kaltė buvo konstatuota įvertinus Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnų tarnybinius pranešimus (2023 m. lapkričio 21 d. tarnybinis pranešimas Nr. LV-53783, 2023 m. lapkričio 21 d. tarnybinis pranešimas Nr. LV-53823, 2023 m. lapkričio 21 d. tarnybinis pranešimas Nr. LV-53837), pareiškėjo paaiškinimą, taip pat atsižvelgus į Komisijos, patariančios kalėjimo viršininkui nuteistųjų teisinės padėties keitimo ar kitais klausimais, siūlymą.

Teismas pažymi kad pagal Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, 36 punktą, suimtojo ar nuteistojo asmeninių ar jam perduodamų daiktų, jų gyvenamųjų ir kitų bendrojo naudojimo patalpų krata ar apžiūra turi būti fiksuojama vaizdo registratoriumi.

Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, 2023 m. lapkričio 21 d. vykdomos neplaninės kratos metu pareigūnai turėjo naudoti vaizdo registratorius. Tačiau nagrinėjamu atveju vaizdo registratorių vaizdo įrašai į bylą nebuvo pateikti. Pažymėtina, kad pareiškėjas dar savo 2023 m. lapkričio 21 d. paaiškinime Alytaus kalėjimo viršininkui nurodė, jog kratos metu jis tik paklausė pareigūnų, kodėl krata buvo vykdoma be vaizdo registratorių, o pareigūnai tik susidarė nuomonę, kad pareiškėjas reiškia nepasitenkinimą. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjo paaiškinime ir skunduose išdėstytos aplinkybės, jog kratos buvo atliekamos be vaizdo registratorių, yra pagrįstos.

Pažymėtina, jog tokiu atveju, kai vaizdo registratoriaus vaizdo įrašas yra vienintelis objektyvus įrodymas, kuris pagrindžia pareiškėjo padarytą pažeidimą, tokio registratoriaus naudojimas (ir įrašo išsaugojimas) privalėjo būti užtikrintas, nes šiuo atveju, vien iš tarnybiniuose pranešimuose nurodytų teiginių nepakanka vertinti, kad pažeidimas buvo padarytas.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 22 d. prašymu kreipėsi į Alytaus kalėjimo viršininką, prašydamas išsaugoti 2023 m. lapkričio 21 d. 12-o būrio koridoriaus apsaugos kamerų užfiksuotą vaizdo įrašą, kadangi būrio krata buvo atliekama be vaizdo registratorių. Pareiškėjas Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. lapkričio 29 d. raštu buvo informuotas, kad koridoriaus vaizdo įrašai saugomi tik tarnybiniam naudojimui, be to, ši informacija gali būti pateikta tik kompetentingam subjektui (b. l. 67-69).

Atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė teismui 2023 m. lapkričio 21 d. koridoriaus apsaugos kamerų užfiksuotą vaizdo įrašą, tačiau teismo vertinimu, minėtas įrašas byloje negali nei patvirtinti, nei paneigti jokių su 2023 m. lapkričio 21 d. įvykiu susijusių aplinkybių, kadangi įrašas yra be garso, o jame užfiksuotas koridoriaus vaizdas yra neaiškus, jame matomas tik bendras koridoriaus perimetras, iš kurio nėra galimybės identifikuoti asmenų bei su aptariamu įvykiu susijusių aplinkybių, todėl teismas šiuo vaizdo įrašu nesiremia.

Lietuvos Respublikos administracinių bylos teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat protingumo ir teisingumo kriterijumi.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nuteistiesiems apskundus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką, be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žiūrėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014).

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinęs surinktus įrodymus, vertina, jog šio atveju negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 21 d. 18.20 val. vykdomų kratų metu prie 12-o būrio 6-os gyvenamosios patalpos padarė skundžiamame sprendime jam inkriminuojamą drausmės pažeidimą. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas reiškė nepasitenkinimą, šūkaudamas vartojo necenzūrinius žodžius, rodė nepagarbą kratą atliekantiems pareigūnams, skatino kitus nuteistuosius trukdyti atlikti kratą, į nurodymus nusiraminti nereagavo. Pareiškėja savo poziciją iš esmės grindė vien tik pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytais teiginiais, kurių teismo vertinimu, nepakanka konstatuoti, kad drausmės pažeidimas buvo padarytas. Nagrinėjamu atveju atsakovė neužtikrino, kad kratos metu pareigūnai naudotų vaizdo registratorius, nors kaip buvo minėta, šiuo atveju, vaizdo registratoriai turėjo būti naudojami, o kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjui inkriminuojamą pažeidimą, nebuvo pateikta. Teismo vertinimu, atsakovė savo pateiktais įrodymais nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog jis nepadarė drausmės pažeidimo ir elgėsi tinkamai.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. lapkričio 24 d. sprendime nurodytas kaltinimas yra formalus ir nuobauda pareiškėjui skirta, neatlikus nešališko visų reikšmingų aplinkybių teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties. Pagal sprendime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes, neginčijamų bei pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 21 d. 18.20 val. padarė nurodytą nusižengimą, nėra. Atitinkamai visos abejonės dėl pareiškėjui inkriminuojamos pažeidimo vertinamos pareiškėjo naudai, o Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. NSN-18-1010 negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, objektyvaus ir nešališko vertinimo, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl pareiškėjui skirtos nuobaudos, neatliko ir Lietuvos kalėjimų tarnyba.

Teismas pažymi, kad įstatymo viršenybės principas ir jo suponuojamas reikalavimas viešojo administravimo institucijai veikti tik jai suteiktų įgalinimų ribose išskirtinę reikšmę įgyja, kai viešojo administravimo institucija atlieka tyrimą ir priima sprendimą, kad asmuo pažeidė jam taikomus teisės aktų reikalavimus. Viešojo administravimo institucijos sprendimas, pripažįstantis, kad asmuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, paprastai asmeniui sukelia ne tik konkrečias neigiamas teisines pasekmes (teisių suvaržymą ar atėmimą, pareigų atsiradimą ar pasikeitimą), bet ir kitas neigiamas pasekmes (geros reputacijos praradimą ar pablogėjimą, dvasinius išgyvenimus). Todėl tirti įtariamus teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir priimti sprendimą, konstatuojantį, kad jie buvo pažeisti, viešojo administravimo institucija gali, kai pažeidimas yra įrodytas aiškiai ir nedviprasmiškai, o visos abejonės tokiais atvejais turi būti vertinamos asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, naudai. Priešingu atveju būtų nepaisoma pagrindinių šiuolaikinės demokratinės ir teisinės valstybės principų.

Nagrinėjamu atveju pagal sprendime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiai paneigiančių pareiškėjo argumentus bei patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė sprendimuose nurodytą nusižengimą, nėra. Kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu.

Esant minėtoms aplinkybėms, drausminės nuobaudos skyrimas pareiškėjui negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas, Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. NSN-18-1010 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. sausio 23 d. sprendimas Nr. 2S-263 naikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. A. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. NSN-18-1010 „Dėl nuteistajam drausminės nuobaudos skyrimo“ ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. sauso 23 d. sprendimą Nr. 2S-263 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.