- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-12-30
- Bylos Nr.
- 2A-513-44/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- R. G.
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Gintaras Žičkus, Valerija Audronė Varšinskaitė
- Kategorijos
- 34.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja L.Aleknavičienė Procesinio sprendimo kategorija 34.4.3.
Šiauliai, 2008 m. gruodžio 30 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Povilaičio ir kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1944-124/2008 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui R. G. ir trečiajam asmeniui Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro notarui Dariui Jonučiui dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai, palikėjo A. B. sutuoktinei, teisę į privalomąją palikimo dalį. Ieškovė nurodė, kad su velioniu A. B. ilgą laiką gyveno kartu, o 2007-09-04 santykius įformino oficialiai. Netrukus A. B. sunkiai susirgo ir 2007-12-26 d. mirė. Ligos metu ieškovė jį slaugė ir juo rūpinosi, bendrų vaikų su A. B. neturėjo. Po A. B. mirties liko nekilnojamasis turtas - dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį pagal testamentą velionis A. B. paliko atsakovui R. G.. Šio asmens įkalbėtas A. B. surašė testamentą už R. G. pažadą kas mėnesį mokėti ieškovės vyrui po tūkstantį litų. Ieškovė yra nedarbinga dėl sveikatos būklės, jai nustatytas 50 procentų netekto darbingumo lygis. Jos pajamos yra labai nedidelės, tik 209 Lt netekto darbingumo pašalpa. Tokių pajamų nepakanka ieškovės pragyvenimui. Ieškovė jokio turto, išskyrus vieno kambario bendrabučio tipo butą, neturi. Suaugusių vaikų, kurie galėtų ja pasirūpinti, taip pat neturi. A. B. mirties dieną ieškovė buvo nedarbinga dėl sveikatos būklės ir jos gaunamos pajamos ir turimas turtas tuomet neužtikrino ir iki šiol neužtikrina jos minimalaus gyvenimo lygio, jos materialinė padėtis buvo nepakankama būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Po vyro mirties ieškovės padėtis labai pablogėjo, ji liko be jo paramos.
LR CK 5.20 straipsnio 1 dalis pabrėžia, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tokie palikėjų sutuoktiniai, kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą. Nei ieškovės turimas turtas, nei pajamos, nesudaro prielaidų paneigti minėto straipsnio prezumpcijos į jos išlaikymą. Ieškovė turi teisę į privalomąją palikimo dalį, sudarančią pusę tos dalies, kuri tektų jai paveldint pagal įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino ieškovei D. V. teisę į privalomąją jos sutuoktinio A. B., mirusio 2007-12-26, palikimo dalį. Teismas nurodė, kad 2007 12 26 d. mirė ieškovės D. V. vyras A. B., su kuriuo santuoka buvo įregistruota 2007 09 04 d. Su mirusiuoju ji gyveno faktinėje šeimoje 5 metus, o susituokę gyveno kartu iki A. B. mirties, vedė bendrą ūkį. Santuoka tarp sutuoktinių nebuvo nutraukta, turtas tarp jų nebuvo padalintas, bendrų vaikų neturėjo. Po A. B. mirties liko jam priklausantis nekilnojamas turtas -2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Mirusysis visą savo turtą 2007 11 16 d. testamentu paliko savo jaunystės draugui atsakovui R. G.. Pagal LR CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasmę asmenys, kuriems reikalingas išlaikymas, yra mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai, kurie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai dėl tam tikrų priežasčių, t. y. jie nedarbingi dėl ligos, amžiaus ar yra bedarbiai, o jeigu ir gauna pajamų, tai jos nepakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą, atsižvelgtina į pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį asmens turimą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, taip pat banko indėlius, vertybinius popierius bei kitas pajamas. Išlaikymo reikalingumas nustatytinas, įvertinant visas atitinkamo asmens pajamas. Išlaikymas įpėdiniui turi būti reikalingas palikimo atsiradimo dieną (CK 5.3str.). Iš to darytina išvada, kad pagrindinis akcentas nukreipiamas į išlaikymo reikalingumą, t. y. gebėjimą patenkinti savo materialinį apsirūpinimą.
Teismas konstatavo, kad ieškovė nuo 1998 m. yra nedarbinga, o A. B. mirties dieną buvo nedarbinga 50 procentų su teise dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės darbo laiką. A. B. paskutinius metus sunkiai sirgo, sunkiai vaikščiojo, jam buvo reikalinga kito asmens priežiūra, todėl ieškovė neturėjo galimybės dirbti. Ieškovė gaudavo labai nedidelę 208,93 Lt invalidumo pensiją, kitų pajamų, santaupų ar vertybinių popierių neturėjo. Ieškovė turi du nepilnamečius vaikus - M. V., gim. 1993 02 16 d., ir E. V., gim. 1991 02 09 d. Ieškovei neturint galimybės išlaikyti vaikų, sūnus M. gyveno pas jos motiną kaime, o E. – su jo tėvu. Ieškovei pačiai buvo reikalingas išlaikymas, kurį dalinai maisto produktais teikdavo mama. Ieškovės šeimos pajamos buvo nedidelės, ji su A. B. nuomojo vieną buto kambarį už 200 Lt., A. B. gaudavo invalidumo pensiją 264,12 Lt, viso šeimos pajamas sudarė apie 700-800 Lt. Teismas nesivadovavo liudytojų N. V. ir A. F. parodymais, kad ieškovė nedirbo dėl nuolatinio girtavimo, nes laikė, kad jie yra artimi atsakovo giminaičiai. Teismas konstatavo, kad ieškovės gyvenimo būdas neturi tiesioginės įtakos pajamoms, nė vienas iš liudytojų nepaneigė, kad ieškovė su A. B. vedė bendrą ūkį, o atsakovo argumentai dėl A. B. galėjimo išlaikyti sutuoktinę, yra nepagrįsti. Atsakovo įrodinėjamos aplinkybės apie ieškovės neprisidėjimą prie mirusiojo palaidojimo nėra šios bylos dalykas.
Ieškovė sutuoktinio mirties dieną ir šiuo metu turi butą, esantį (duomenys neskelbtini) 20,67 kv.m. ploto. Šis butas šiuo metu įvertintas 40 000 Lt, tačiau šiuo butu ji nesinaudojo, jame gyveno kiti asmenys, kurie mokėjo už komunalines paslaugas, iš jų gaudavo nors ir nereguliariai 20-40 Lt pajamų arba 1-2 kartus per mėnesį maisto produktų. Šis butas yra bendrabučio tipo kambarys, nėra paklausus išnuomojimui ir papildomų pajamų gavimui. Teismas padarė išvadą, kad nei ieškovės turtas, nei pajamos nesudarė prielaidų paneigti jos teisės į privalomąją mirusio sutuoktinio palikimo dalį. Ieškovės gaunamos pajamos nebuvo pakankamos pragyventi, netgi patenkinti gyvybinius poreikius, ieškovei buvo reikalingas išlaikymas jos vyro mirties dieną, todėl jai pripažinta teisė į privalomąją palikimo dalį, kuri sudaro ½ palikimo dalį (LR CK 5.20, 5.13 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas R. G. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais :
1. Ieškovė savo sutuoktinio A. B. niekada neslaugė, nesirūpino juo ligos metu. A. B. sergant juo rūpinosi atsakovas, mokėjo jo skolas už komunalinius patarnavimus, nes A. B. paskutiniais gyvenimo mėnesiais išvis neturėjo jokių pajamų, negaudavo net neįgalumo pašalpos. Kad ieškovė neslaugė A. B., teisme patvirtino liudytojai N. V. ir A. F.. Tačiau teismas kritiškai vertino šių liudytojų parodymus, nurodydamas, kad jie yra artimi atsakovo giminaičiai. Minėti liudytojai yra tik atsakovo draugai, bet ne giminaičiai.
2. Ieškovei D. V. nebuvo reikalingas išlaikymas A. B. mirties dieną. Ji yra neįgali, tačiau turi 50 procentų darbingumo, todėl gali susirasti darbą ir dirbti. Ieškovė nesikreipė į darbo biržą ir niekada nedirbo, ji veda asocialų gyvenimo būdą. Be to, ieškovė turi nekilnojamojo turto, kurį nuomoja ir gauna pajamas. Ieškovei kas mėnesį mokama neįgalumo pensija. Ieškovė turėdama 50 proc. darbingumo gali dirbti ir gauti pajamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. V. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovė savo reikalavimus grindė rašytiniais įrodymais – pažyma apie gaunamas pajamas, dokumentais apie nedarbingumo lygį, turimą nuosavybės teise turtą ir jo vertę bei šeimos sudėtį. Teismas visus įrodymus pripažino tinkamais, rašytinių įrodymų atsakovas nenuginčijo, todėl atsakovo teiginys, kad bylos aplinkybės nepagrįstos rašytiniais įrodymais, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
2. Nustatant išlaikymo reikalingumo faktą, reikia nustatyti, kad palikėjo mirties dieną įpėdiniui buvo reikalingas išlaikymas, kad jis neturėjo pakankamai turto ir pajamų, reikalingų pragyventi. Ieškinio dalykui neturi reikšmės faktas, ar velionis A. B. turėjo išlaikytinių ar pats buvo išlaikomas. Nesutikimą su ieškovės reikalavimais atsakovas grindžia argumentais, visiškai nesusijusiais su bylos dalyku.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
LR civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Privalomosios palikimo dalies paskirtis yra tikslinė – apsaugoti įpėdinio, kuriam reikalingas išlaikymas, turtinius interesus. Pagal LR CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasmę asmenys, kuriems reikalingas išlaikymas, yra mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai, kuriems reikalingas išlaikymas, nes jie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai dėl tam tikrų priežasčių, t. y. yra nedarbingi dėl ligos, amžiaus, yra nepilnamečiai, bedarbiai; toks pateikiamas sąrašas nėra baigtinis. Gaunamos pajamos yra nepakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylą ir sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą, teismas privalo atsižvelgti į pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį (be gaunamų pensijų ir kitų išmokų), nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (registruojamą), taip pat į turimus banko indėlius, vertybinius popierius bei kitas pajamas. Be to, LR CK 5.20 straipsnis sistemiškai aiškintinas su kitais LR civilinio kodekso straipsniais (LR CK 3.72 str. 2 d.) ir įvertintinas palikimo teisinių santykių bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo teisinis reglamentavimas. Pabrėžtina, kad LR CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmenų teisė į privalomą palikimo dalį yra specifinė ir nesiejama tik su asmenų nedarbingumu, t.y. vien ta aplinkybė, jog asmuo yra nedarbingas dėl amžiaus ar dėl sveikatos būklės, savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas (LR Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2008). Pensinio amžiaus ar neįgaliems asmenims nereikia įrodinėti, kad jiems reikalingas išlaikymas, nes vadovaujamasi nuostata, kad vien dėl amžiaus ir sveikatos būklės išlaikymo jiems reikia (LR CK 3.72 str. 2 d.), tačiau ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t.y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad pensininkas ar neįgalusis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė D. V., būdama mirusiojo A. B. sutuoktinė, kreipėsi į notarą dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo (b.l. 27). Ieškovės sutuoktinis A. B. mirė 2007-12-26 (b.l. 4), todėl svarbu nustatyti, ar ieškovei D. V. palikimo atsiradimo laiku buvo reikalingas išlaikymas. Ieškovė D. V. ir mirusysis A. B. susituokė 2007-09-04 (b.l. 5). Netrukus A. B. susirgo ir 2007-12-26 mirė. Visą turėtą turtą (butas adresu (duomenys neskelbtini) A. B. testamentu paliko atsakovui R. G.. Iš teismui pateikto neįgaliojo pažymėjimo (b.l. 11) ir išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (b.l. 10) matyti, kad mirusiojo A. B. sutuoktinei D. V. laikotarpiui nuo 2007-11-29 iki 2009-11-28 nustatytas 50 % darbingumo lygis, draudžiant jai atlikti darbus, susijusius su krovinių kėlimu rankomis, kai krovinio svoris viršija daugiau nei 10 kilogramų ir dirbant aukštyje virš 1,3 m. Darbus, neviršijančius nurodytų parametrų, ieškovei buvo leidžiama dirbti. Tačiau ieškovė nedirbo, darbo biržoje kaip ieškanti darbo – nesiregistravo. Iš VSDFV Šiaulių skyriaus pažymos apie D. V. išmokas (b.l. 12-13) matyti, kad A. B. mirties dieną ieškovei buvo mokama 208,93 Lt invalidumo/netekto darbingumo pensija. Mirusiajam A. B. laikotarpiu nuo 2006-11-06 iki 2007-11-05 buvo nustatytas 70 % nedarbingumas ir už šį laikotarpį mokama 264,12 Lt netekto darbingumo pensija (b.l. 53, 54-55). Ieškovė D. V. su A. B. bendrų vaikų neturėjo, o iš kitos santuokos ji turi du nepilnamečius vaikus: sūnų E. V., gimusį (duomenys neskelbtini) ir sūnų M. V., gimusį (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). Ieškovė D. V. savo nepilnamečių vaikų neišlaikė, piniginių lėšų jiems neteikdavo, nes vienas sūnus augo pas tėvą, o kitas – pas ieškovės motiną (b.l. 85). Maisto produktų šeimos poreikiams ieškovė D. V. atsiveždavo iš savo mamos, o be to, nuomodama bendrabučio tipo butą, gaudavo 200 Lt pajamų per mėnesį. 2008-09-15 teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad bendros jos šeimos pajamos per mėnesį sudarė 700 Lt (b.l. 85). Iš Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo pažymėjimo (b.l. 6-7) matyti, kad ieškovė nuosavybės teise 2007-12-26 dienai turėjo ir šiuo metu turi bendrabučio tipo butą adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 40 000 Lt (b.l. 78). Teisėjų kolegija, spręsdama išlaikymo reikalingumo klausimą vadovaujasi ir šeimos teisės normomis, reglamentuojančiomis buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymą (LR CK 3.72 straipsnis). Minėta teisės norma sutuoktinio teisę į išlaikymą sieja su jo turtine padėtimi, o ne su sutuoktinio nedarbingumu ar kitokiomis aplinkybėmis. Todėl teisę į išlaikymą turi ir darbingas sutuoktinis, kurio turtas ar gaunamos pajamos neužtikrina minimalaus gyvenimo lygio. Sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, iš kurių gali save pakankamai išlaikyti, neturi teisės į išlaikymą, nors jis ir būtų nedarbingas ar sirgtų (LR CK 3.72 str. komentaras, 149 psl.). Iš bylos duomenų matyti, kad pagal preliminarų rinkos vertės nustatymą (b.l. 78), buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2008-06-25 dienai buvo 40 000 Lt. Minėtas turtas įvertintas pačios ieškovės D. V. prašymu, o nustatyta kaina atitinka šio turto vertę. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šio nekilnojamojo turto vertę ir į ieškovės gaunamas pajamas A. B. mirties dieną, konstatuoja, kad turimas turtas ir gaunamos pajamos buvo pakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti ir išlaikymas ieškovei D. V. nebuvo reikalingas. Ieškovės argumentai, kad ji šio buto negali parduoti, nes turi du nepilnamečius vaikus, laikytinas nepagrįstu, nes nė vienas vaikas su ieškove negyvena, o ir ieškovė nepateikė įrodymų, kad minėtame bute būtų nustatyta jos vaikų gyvenamoji vieta.
Spręsdamas ieškovės išlaikymo reikalingumo klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovės D. V. ir A. B. santuoka truko nepilnai 4 mėnesius, ieškovė juo nesirūpino, jo neslaugė, vedė amoralų gyvenimo būdą, nedalyvavo laidotuvėse, į tai, kad mirusysis A. B. pats buvo netekęs 70% darbingumo ir jam pačiam buvo reikalingas išlaikymas. LR CK 3.72 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu santuokos trukmė buvo ne ilgesnė kaip vieneri metai, priteisiamo išlaikymo dydis gali būti mažinamas ar priteisiamas tik laikinas išlaikymas arba išvis atsisakoma priteisti išlaikymą.
Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad A. B. mirties dieną (2007-12-26) ieškovei D. V. išlaikymas nebuvo reikalingas, nes ji pati asmeninės nuosavybės teise turėjo 40 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį ir pripažino D. V. teisę į privalomąją jos sutuoktinio A. B. palikimo dalį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės (LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ieškovės prašymas atmestinas.
Iš ieškovės atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos ir pašto išlaidos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose valstybei (LR civilinio proceso kodekso 88 str. 1d. 3p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės D. V. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovui R. G. 1000 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 118 Lt žyminio mokesčio, paduodant apeliacinį skundą.
Priteisti iš ieškovės D. V. 8 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 7 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, viso 15 Lt valstybei.