Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartis

dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. R., jo atstovui advokatui Mariui Mikalauskui,

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Astai Končienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 86-ANR_N-3080-2019 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 86-ANR-N-3080-2019 A. R. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 15 d. 16.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,46 promilių girtumas, ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. Už šio administracinio nusižengimo padarymą skirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn. (administracinės bylos ROIK: 19108063777 b. l. 1, 2-3).

Liudytojas V. V. parodė, kad dirba Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniuoju specialistu. Tiksliai datos nepamena, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje buvo sustabdytas pareiškėjas. Neatsimena ar jis pirmas priėjo, nes pirma alkotesteris įkišamas į automobilį ir, jei parodo, kad yra alkoholio, tada yra dedamas į alkotesterį vamzdelis ir pučiama. Visada asmens paklausia ar yra vartojęs alkoholio, nes tokiu atveju reikia palaukti 15 min. A. R. nurodė, kad nevartojo alkoholio. Buvo nustatytas neblaivumas 0,45 ar 0,46 prom. Girtumas nustatytas alkotesteriu Alkotest 7510. Abejoti parodymais neturi pagrindo, kadangi yra atlikta alkotesterio patikra. To, kad nesutinka su parodymais A. R. nesakė. Buvo pasiūlyta nueiti prie automobilio, surašytas protokolas ir paaiškinta, kad jei nesutinka, turi teisę vykti į ligoninę ir duoti kraują. Protokolo surašymas truko apie 25 minutes, po to apie 30 minučių laukė, kol atvyko pareiškėjo sūnus, kuriam buvo perduotas automobilis. Pareiškėjui nebuvo sudaryta jokių kliūčių ir anksčiau išeiti iš sustabdymo vietos. A. R. nesakė, kad ketina vykti į ligoninę, neprašė paskubėti pildyti dokumentus. Išoriškai A. R. neatrodė neblaivus, kalbėjo, vaikščiojo normaliai. Pabrėžė, kad paklausus ar vartojo alkoholio A. R. atsakė, kad nevartojo, o ar jis pripažino vartojęs alkoholį jau nustačius girtumą, neatsimena.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Pagal teismų praktiką, nutarimas yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis ANK bei kitų teisės normų; nutarimas yra pagrįstas, kai išvados dėl administracinio nusižengimo sudėties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo arba nekaltumo, administracinio nusižengimo kvalifikavimo ir kitų klausimų, padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus.

Nagrinėjamu atveju A. R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl vairavimo neblaiviam, kai jam buvo nustatytas 0,46 prom. (pritaikius paklaidą, 0,44 prom.) neblaivumas. A. R. skunde kelia abejones dėl jo neblaivumo nustatymo, nurodo, kad buvo pažeistas Alkotesterio naudojimo instrukcijų reikalavimas, jog ką tik išgėrusio alkoholio asmens testavimą galima pradėti tik palaukus bent 15 minučių, o jis pūtė į alkotesterį alų išgėręs prieš 4-5 minutes iki patikrinimo. Nurodo, jog kraujo tyrimo rezultatai, pagal kuriuos medicinos įstaigoje paimtame jo kraujyje buvo rasta 0,35 promilės etilo alkoholio atspindi tikrąjį alkoholio kiekį jo organizme ir paneigia alkotesterio parodymus.

Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo kontrolę reglamentuojančios Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – ir Neblaivumo nustatymo taisyklės) numato, kad transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Neblaivumo tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad A. R. neblaivumo tyrimas buvo atliktas 2019 m. lapkričio 15 d., 16 val. 55 min., alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKL-0733. Nustatytas neblaivumas - 0,46 promilės (administracinės bylos ROIK: 19108063777 b. l. 4,5). Patikros Nr. 1171817, numatyta prietaiso paklaida +/- 0,017 promilės, todėl pritaikius paklaidą nustatytas 0,44 promilių neblaivumas. Surašant administracinio nusižengimo protokolą, A. R. grafoje „Asmens pasiaiškinimas ir pastabos“ nurodė, jog „išgėriau stiklinę alaus po darbo ir važiavau namo. Gailiuosi dėl nusižengimo“ (administracinės bylos ROIK: 19108063777 b. l. 2-3). Vėliau A. R. kreipėsi į VšĮ Regioninę Telšių ligoninę, kad būtų paimtas kraujas alkoholio kiekiui nustatyti. Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 7640/2019(01) matyti, kad iš A. R. 2019 m. lapkričio 15 d. 18.07 val. paimtame kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,35 promilės etilo alkoholio (išvados 13, 14 punktai) (b. l. 8).

Pagrindinis bylos įrodymas, pagrindžiantis A. R. neblaivumo laipsnį, yra panaudotos specialios techninės priemonės alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKL-0733 rodmenys, užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis (alkotesteris), kuriuo buvo tikrinamas A. R. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų, nenustatyta. Taip pat nenustatyta, kad pareigūnas, atlikęs patikrą, nesivadovavo Neblaivumo nustatymo taisyklėmis. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-2014). Nagrinėjamu atveju dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultato abejonių nekilo. Šios aplinkybės neneigė ir pareiškėjas, ką patvirtina tiek jo teismo posėdžio metu duoti parodymai, tiek administracinio nusižengimo protokole atliktas įrašas. Liudytojas V. V. taip pat patvirtino, kad A. R. jokių prieštaravimų ar nesutikimų su alkotesterio parodymais neišreiškė. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo pažeista Alkotesterio naudojimo instrukcija, jog ką tik išgėrusio alkoholio asmens testavimas galimas pradėti tik palaukus bent 15 minučių, o jis buvo gėręs alų 4-5 minutės iki patikrinimo, tačiau teismo posėdžio metu ši aplinkybė buvo paneigta. Tiek iš tarnybinių pranešimų, tiek apklausus liudytoją V. V. teismo posėdžio metu, nustatyta, kad policijos pareigūnui paklausus ar A. R. vartojo alkoholį, šis nurodė, kad nėra vartojęs. Tą teismo posėdžio metu patvirtino ir A. R., kuris parodė, kad apie tai, jog vartojo alkoholį jis galimai nurodė kitam pareigūnui, kuris pirmo patikrinimo metu nuotoliniu matuokliu fiksavo alkoholio vartojimą faktą. Argumentai, jog A. R. neblaivumas turėjo būti tikrinamas dar kartą, palaukus 15 min., atmestini, nes Neblaivumo nustatymo taisyklėse išdėstyta, kokiais atvejais pareigūnai atlieka pakartotinį transporto priemonę vairavusios asmens neblaivumo tikrinimą. Šiuo atveju A. R. neblaivumas neviršijo 1,51 prom., jokio eismo įvykio nebuvo, todėl, remiantis Neblaivumo nustatymo taisyklėmis, pareigūnai neturėjo pareigos pareiškėjo tikrinti antrą kartą. Byloje nėra jokių duomenų, jog tikrinimo alkoholio matuokliu procedūra galėjo būti atlikta netinkamai, taigi nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti patikros sertifikatą turėjusiu matavimo prietaisu gautu A. R. blaivumo testo rezultatu.

Neblaivumo nustatymo taisyklių 29 punktas numato, kad jei asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. A. R. šia teise pasinaudojo ir atlikus kraujo tyrimą nustatyta mažiausia koncentracija 0,35 promilės etilo alkoholio. Teismo manymu, pateikta specialisto išvada patvirtina tik tai, kad alkoholio kiekis kraujyje buvo būtent toks tik atliekant medicininį patikrinimą (praėjus šiek tiek daugiau nei valandai nuo alkotesteriu nustatyto neblaivumo). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.

Kaip matyti A. R. neblaivumo tyrimas alkotesteriu buvo atliktas 2019 m. lapkričio 15 d., 16 val. 55 min., o kraujas paimtas 18 val. 07 min., t. y. daugiau nei po valandos. Teismų praktikoje analogiškose bylose pripažįstama, kad vadovaujantis moksliškai patvirtinta formule, kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013). Atlikus matematinius skaičiavimus akivaizdu, jog per daugiau nei valandą laiko, alkoholio koncentracija suaugusio vyro kraujyje tikrai gali sumažėti nuo 0,44 promilių iki 0,35 promilių (mažiausia koncentracija). Taigi, šiuo atveju kraujo mėginio tyrimas nepaneigia, kad A. R. 2019 m. lapkričio 15 d., 16 val. 55 min., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas neblaivumo laipsnis – 0,46 promilės, pritaikius paklaidą 0,44 promilės. Teismo vertinimu, visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, jog A. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,46 prom. neblaivumas pritaikius paklaidą - 0,44 prom.). Teismui abejonių dėl A. R. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, abejonių nekyla.

Administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusioje ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Taigi pareiškėjui už šio administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta minimali nuobauda ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

Pareiškėjas skunde prašė neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą, taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalį (nuo 2020-01-01 ANK 34 straipsnio 6 dalis). Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurio paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje (nuo 2020-01-01 ANK 34 straipsnio 6 dalis) numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas pripažino padaręs administracinį nusižengimą administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu. Priimant skundžiamą nutarimą taip pat buvo įvertinta A. R. charakterizuojanti medžiaga, tai, jog jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl, kaip minėta, jam skirta minimali nuobauda ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Teismas sutinka, kad šios aplinkybės yra reikšmingos individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą, tačiau nelaikytinos išimtinėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 5 dalies (nuo 2020-01-01 ANK 34 straipsnio 6 dalis) taikymą.

Pareiškėjas A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad visą dieną buvo nevalgęs, alaus išgėrė prieš pat sėdant už vairo, jautėsi blaivus ir nekilo mintis, jog alkoholio koncentracija jo organizme gali viršyti leistiną normą. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės teismo neįtikino, nes pareiškėjas yra gyvenimiškos patirties turintis asmuo, kaip pats teigė, vairuoja transporto priemones nuo 1988 metų, todėl, teismo vertinimu, jis turėjo suvokti, jog išgėrus butelį alaus iš karto vairuoti transporto priemonę yra neatsakinga ir neblaivumas tikrai gali būti nustatytas. Tai, jog vos tik baigęs išgerti butelį alaus A. R. sėdo į automobilį rodo nerūpestingą jo požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi. Be to, anksčiau A. R. yra baustas už greičio viršijimą, kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų būtent už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (administracinės bylos ROIK: 19108063777 b. l. 12-17, 18). Tai, jog byloje nėra duomenų apie A. R. piktnaudžiavimą alkoholiu ir jis yra teigiamai charakterizuojamas, ką patvirtina jo vadovaujamos įmonės darbuotojo surašyta charakteristika (b. l. 7), taip pat nepatvirtina, esant kažkokių išskirtinių aplinkybių.

Pareiškėjas nurodo, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir vairuotoju, gabena automobilius iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), todėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas lemtų jo pragyvenimo šaltinio netekimą. Pažymėtina, jog šios aplinkybės buvo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, todėl A. R., turintis ilgametį vairavimo stažą, gerai žinantis vairuotojams keliamus reikalavimus ir teisines pasekmes už jų nesilaikymą, turėjo įvertinti savo galimybes ir nevairuoti transporto priemones būdamas neblaivus. Vien tai, jog pareiškėjas dėl savo padaryto nusižengimo patiria neigiamų pasekmių, nepatogumų susijusių su padarytu nusižengimu yra kaltas tik pats ir minėtos neigiamos pasekmės nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, kurios lemtų A. R. teisinės padėties švelninimą. Pareiškėjas padarė pavojingą ir pakankamai šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą. Nors skunde nurodė, kad savo nusižengimu nesukėlė pavojaus turtui, žmonių gyvybei ar sveikatai, tačiau tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo elgesio pasekmių, nedaro nusižengimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Įstatymas numato atsakomybę ne už pasekmių nesukėlimą, o už veiksmus. Tai, jog A. R. nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršija įstatymo leistiną ribą, savaime nėra priežastis, kuria remiantis būtų galima pagrįsti ANK 34 straipsnio 5 dalies (nuo 2020-01-01 ANK 34 straipsnio 6 dalis) taikymą. Skunde išdėstytų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo A. R. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar šį terminą sutrumpinti, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi (nuo 2020-01-01 ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, gali pakeisti nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Iš teismo posėdžio metu duotų pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimų visumos matyti, jog pareiškėjas įvertino savo neigiamo elgesio pasekmes, siekia kuo labiau sušvelninti savo teisinę padėtį, nes atėmus teisę vairuoti 12 mėnesių, norint susigrąžinti teisę vairuoti bus reikalinga perlaikyti visas jo turimas vairavimo kategorijas. Baigiamųjų kalbų metu tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas išreiškė poziciją, kad teismui nusprendus netaikyti A. R. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies (nuo 2020-01-01 ANK 34 straipsnio 6 dalis), nuostatų, yra prašoma apsvarstyti galimybę pareiškėjui skirti kitą administracinio poveikio priemonę.

ANK 422 straipsnio 6 dalyje nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo pakeitimai, numatantys, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK 31¹ straipsnis, kuriame numatyta, jog draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė gali būti nuo vienų iki dvejų metų. Šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

ANK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. R. paskirta administracinė nuobauda dar nebaigta vykdyti, asmuo iš esmės sutiko, kad jam būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ANK 422 straipsnio 6 dalies pakeitimai, įsigalioję nuo 2020 m. sausio 1 d., lengvina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, todėl turi grįžtamąją galią.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytas ir administracinių nuobaudų skyrimui reikšmingas aplinkybes (administracinio nusižengimo pavojingumą, nustatytą A. R. neblaivumo laipsnį, jo elgesį po administracinio nusižengimo padarymo, pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, darbo pobūdį, sąlygas, kurias jis turėtų įvykdyti susigrąžinant teisę vairuoti transporto priemones ir jų proporcingumą padarytam nusižengimui), teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos paskyrimo tikslai gali būti pasiekti pareiškėjui skiriant kitą administracinio poveikio priemonę, atitinkančią teisės vairuoti atėmimą 12 mėnesių, o būtent ANK 422 straipsnio 6 dalyje (galioja nuo 2020 m. sausio 1 d.) numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir pakeistina Telšių apskrities VPK 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimo dalis dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Telšių AVPK 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 86-ANR-N-3080-2019 dalį dėl A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ir vietoje skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių skirti A. R. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams.

Kitą skundžiamo nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.