- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-06-29
- Bylos Nr.
- A6.-868-882/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Pažeidėjas
- V. G.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.13.1Turtinės žalos atlyginimas (ANK 664 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl administracinės bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą V. G. už tai, kad būdamas UAB „V.“ (toliau - Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), direktorius ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. nustatyta, kad V. G. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.
Teismo posėdyje apklaustas V. G. sutiko su aukščiau nurodytu inspekcijos pareiškimu, pripažino savo kaltę visiškai, pažeidė kreditorių eiliškumą ir parodė, kad, jei jis nebūtų mokėjęs už žaliavas, nebūtų galėjęs vykdyti veiklos, nebūtų galėjęs išmokėti atlyginimų, įmonė jau anksčiau būtų bankrutavusi. Tikslas buvo dirbti, kad įmonė vykdytų veiklą, jis buvo įmonės direktorius, dabar įmonei iškelta bankroto byla, paskirtas bankroto administratorius. Pats yra išsiskyręs, turiu sūnų 17 metų. Nuolatinės pastovios gyvenamosios vietos neturi, apsistoja tai pas brolį, tai pas draugą, ar draugę, šiuo metu darbo neturi. Bauda 1000 eurų labai didelė, nebūtų pajėgus tiek sumokėti, šiuo metu jokių pajamų negauna. Kreditorių eiliškumą pažeidė tik todėl, kad išlaikytų veiklą vykdančią įmonę. Įmonė užsiėmė konditerijos gamyba. Produkcija buvo prekiaujama turguose, mažose kaimo parduotuvėse, klientų mažėjo. Įmonėje dirbo apie 20 darbuotojų, prekes išvežiodavo vadybininkai. Įmonė registruota (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, o veiklą vykdė (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.
Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė teismo posėdyje įstaigos pareiškimą palaikė, prašė iškelti administracinio nusižengimo bylą V. G., paskirti nuobaudą ir priteisti nuotolius iš viso 10652,48 eurų. Šiai dienai įmonės įsiskolinimas jau būtų virš 18000 eurų, bet prašo iš V. G. priteisti 10652,48 eurų. Šią žalą bandė išieškoti, bet nebuvo išieškota.
Iškeltina administracinė byla.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotas pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).
CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
V. G. kaltė be jo visiško prisipažinimo įrodoma:
VMI prie FM pareiškimu su priedais, kuriame nurodyta, kad Bendrovė yra skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017-05-29 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 16706,96 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2016-09-26, priverstinis išieškojimas iš atsiskaitomųjų sąskaitų pradėtas nuo 2016-09-29. Esant neefektyviam išieškojimui iš banko sąskaitų, 2017-02-14 priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Iš atlikto operatyvaus patikrinimo duomenų matyti, kad Bendrovė atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos nesilaikė.
Pagal kasos apyvartos žiniaraštį likutis kasoje 2016-08-01 buvo 620,26 Eur. Laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2017-01-31 kasoje užpajamuota 146091,39 Eur, išlaiduota 146498,09 Eur, iš jų: 102689,48 Eur išmokėta atskaitingiems asmenims, 39898,61 Eur išmokėtas darbo užmokestis, 3040,00 Eur atsiskaityta su tiekėjais už prekes ir paslaugas, 870,00 Eur pervesta antstolių kontoroms pagal pateiktus vykdomuosius raštus. Pinigų likutis 2017-01-31 buvo 213,56 Eur.
Iš pateiktų 14 atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų (tame tarpe vadovo) nustatyta, kad atskaitingi asmenys per tikrinamą laikotarpį gavo 102689,48 Eur, išleido 101430,71 Eur, iš jų: 85881,06 Eur atsiskaitymui su tiekėjais už prekes ir paslaugas, 4300,00 Eur sumokėta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau - VSDFV), 10238,29 Eur sumokėta VMI prie FM, 794,95 Eur sumokėta antstolių kontoroms pagal pateiktus vykdomuosius raštus, 216,41 apmokėti banko aptarnavimo mokesčiai. Laikotarpio pabaigai Bendrovės skola atskaitingiems asmenims 872,56 Eur.
Bendrovė turi dvi atsiskaitomąsias sąskaitas (duomenys neskelbtini) bankas, AB.
Pinigų likutis (duomenys neskelbtini) bankas, AB, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-08-01 - 1,93 Eur, įplaukos 4660,01 Eur, išlaidos 4626,26 Eur: 2514,66 Eur nurašyta VSDFV, 2007,37 Eur nurašyta VMI prie FM, 104,23 Eur nurašyti banko aptarnavimo mokesčiai. Galutinis likutis 2017-01-31 - 35,68 Eur.
Pinigų likutis (duomenys neskelbtini) bankas, AB, atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2016-08-01 – 1,94 Eur, įplaukos 0,00 Eur, išlaidos 0,00 Eur. Galutinis likutis 2017-01-31 – 1,94 Eur.
Taigi Bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitydama su paskesnės eilės kreditoriais sumokėjo tiekėjams 88921,06 Eur, tuo pažeisdama CK 6.930¹ str. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką ir VMI prie FM teises. Pvz., Bendrovė 2016-10-25 sumokėjo už prekes ir paslaugas AB „I.“ - 800,45 Eur, kai tuo tarpu Bendrovės skola valstybės biudžetui 2016-10-25 sudarė 16706,96 Eur, Bendrovė 2017-01-25 sumokėjo AB „L.“ - 711,81 Eur, kai tuo tarpu Bendrovės skola valstybės biudžetui 2017-01-25 sudarė 8661,13 Eur, bei kiti nustatyti ir patikrinimo pažymoje užfiksuoti atvejai, kuriais pažeidžiami VMI prie FM interesai, kadangi, remiantis CK 6.930¹ str. nuostatomis, aukščiau minėtos sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi Bendrovė turėjo neįvykdytų prievolių valstybės biudžetui.
Visos aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „V.“ vadovas V. G., žinodamas apie įmonės esamą mokestinį įsipareigojimą valstybei, kaip kreditorei, taip pat apie savo įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė turi pakankamai piniginių lėšų sumokėti privalomai į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius ir taip visiškai likviduoti susidariusią valstybei mokestinę nepriemoką, to nedarė ir tuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
VMI reikalavimas priteisti iš V. G. nuostolius – 10652,48 Eur UAB „V.“ mokestinę nepriemoką – šioje administracinio nusižengimo byloje paliktinas nenagrinėtu. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo prasmę mokesčiai yra valstybės finansų sistemos dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių valstybei biudžetas negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai paskirtas funkcijas. Kaip minėta, CK 6.249 straipsnis negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, apibrėžia kaip turtinę žalą. Nagrinėjamoje situacijoje Lietuvos valstybė dėl UAB ,,V.“ nesumokėtų atitinkamų mokesčių laikotarpiu 2016-08-01 – 2017-01-31 patyrė žalą, tačiau vien tai nereiškia, kad tai Institucijos buvo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti administracinį nusižengimą padariusio V. G. veiksmai. Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neteisėti veiksmai buvo bendras pareigos laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo nevykdymas (UAB ,,V.“ turi įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams, ne tik Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Šioje byloje nenustatyta ir tokie veiksmai V. G. neinkriminuoti, kad jo neteisėtas veikimas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atžvilgiu būtų pasireiškęs mokesčių administratoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos jam teikimu, UAB ,,V.“ sudarant sutartis su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais. Priešingai, UAB ,,V.“ vadovas V. G. apskaičiuodavo ir deklaruodavo mokėtinus mokesčius, kurių UAB ,,V.“ nemokėjo, Institucija jų nekvestionuoja, tik prašo realiai nesumokėtus mokesčius kartu su delspinigiais priteisti iš bendrovės vadovo, kaip administraciniu nusižengimu padarytą žalą. Toks Institucijos reikalavimas laikytinas teisiškai nepagrįstu.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2017-05-31 nutartimi UAB ,,V.“ iškelta bankroto byla, taip pat ir dėl nesumokėtų mokesčių 10652,48 Eur, įmonei uždrausta vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, akivaizdu, kad VMI nebegali vykdyti jokių užskaitymų bendrovės naudai žalos iš bendrovės vadovo priteisimo atveju. Todėl, siekiant neužkirsti kelio VMI kreiptis ateityje į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos, susidariusios UAB „V.“ nevykdant mokestinės prievolės valstybei, atlyginimo, reikalavimas priteisti nuostolius iš įmonės vadovo paliktinas nenagrinėtu. Dėl UAB ,,V.“ mokestinės nepriemokos Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos klausimas, kaip ir dėl įsiskolinimų kitiems kreditoriams, turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka nagrinėjant iškeltą bankroto bylą, taikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas (2017-06-14 Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-27-616/2017).
Skiriant administracinę nuobaudą už nusižengimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Įvertinęs šias aplinkybes, kartu pažeidėją charakterizuojančius duomenis, LITEKO duomenimis teismo administracine tvarka nebaustas, kitų duomenų apie jo baustumą ne teismo byloje nėra, šio nusižengimo padarymo aplinkybes, kad V. G. būtų elgęsis nesąžiningai ir piktybiškai, siekdamas išvengti mokesčių valstybei, nenustatyta, taip pasielgė tik dėl to, kad nesustabdyti įmonės veiklos ir apyvartos, be to, neginčijo ir nesumokėtų mokesčių valstybei, V. G. nedirba ir pastovių pajamų negauna, palyginus didelę sankcijoje numatytą minimalią baudą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. G. paskyrus mažesnę administracinę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda (ANK 34 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais,
nutaria:
Iškelti administracinę bylą.
V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį ir skirti administracinę nuobaudą – 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl turtinės žalos – 10652,48 Eur UAB „V.“ mokestinės nepriemokos – priteisimo iš V. G. palikti nenagrinėtu.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.