Kauno apygardos teismo nuosprendis

2010-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-154-175/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-11-30
Bylos Nr.
1-154-175/2010
Teisminio proceso Nr.
20-1-00829-09
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Kaltinamasis
A. K., R. R., R. P.
Nukentėjusysis
V. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1-154-175/10Proceso Nr. 20-1-00829-09Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.7.; 1.2.28.4.; 1.1.10.1.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Vaidai Pupšytei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui, kaltinamiesiems A. K., R. R., R. P., jų gynėjams advokatams Ričardui Girdziušui, Valdui Venckūnui, Tomui Kaminskui, nukentėjusiajai V. P., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus, paskutinį 2008-01-18 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 2 m., bausmės vykdymą atidedant 2 m., į bausmės laiką įskaitant sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2001-12-23 iki 2002-01-17 bei sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2007-08-24 iki 2008-01-18, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d.;

R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vedęs, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, neteistas, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d.;

R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vedęs, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, neteistas, dirbantis V. S. IĮ skardininku-dažytoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji R. P., R. R. ir A. K., veikdami bendrininkų grupėje kartu ir būdami susitarę, bendrininkui R. R. 2009 m. rugpjūčio 29 d. automobiliu „Audi“ nuvežus nukentėjusiąją V. P. į laukymę, esančią 300 m atstumu nuo automagistralės „Kaunas-Klaipėda“ (duomenys neskelbtini) kilometro, kur bendrininkams R. R. ir A. K. naudojant psichinę prievartą – grasinant fiziniu smurtu jos ir jos sūnaus atžvilgiu, vėliau bendrininkams R. R. ir A. K., 2009 m. rugsėjo 2 d., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojant psichinę prievartą – grasinant neteisėtai atimti laisvę, vėliau bendrininkams R. R. ir A. K. 2009 m. rugsėjo 8 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 159, automobiliu „VW Sharan“ užblokavus kelią V. P. vairuojamam automobiliui „Ford Focus“, tokiu būdu sustabdžius V. P. ir bendrininkui A. K. įsėdus į V. P. automobilį ir privertus ją nuvykti į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Kaune, netoliese (duomenys neskelbtini)bendrais veiksmais atėmus laisvę V. P., neleidžiant jai pasišalinti iš šios aikštelės, iškvietus padėjėją R. P., tą pačią dieną bendrininkams R. R. ir A. K. tęsiant nusikalstamus veiksmus, naudojant psichinę prievartą – grasinant atimti iš nukentėjusios V. P. turtą – automobilį „Ford Focus“, pranešti jos sūnui, kad ji yra ligoninėje, siekiant priversti V. P. surašyti paskolos sutartį, kaip įrodymą dėl nukentėjusiajai V. P. kaltinamojo A. K. suteiktos 20000 Lt paskolos, bei tą pačią dieną apie 18 val., bendrininkui A. K. privertus nukentėjusiąją jos automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios automobilyje bendrininkams R. R. ir A. K. privertus nukentėjusiąją V. P. parašyti paskolos sutartį 20000 Lt sumai, šiais bendrais veiksmais, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą nukentėjusiosios V. P., bet nerealizuotą kaltinamojo A. K. tikrą teisę tikslu susigrąžinti suteiktą paskolą, tuo padarydami didelę žalą nukentėjusiosios V. P. teisėms, savavavaldžiavo, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.

Kaltinamasis R. R. kaltu prisipažino iš dalies, ir parodė, kad vasarą jis turėjo paimti V. P., kuri tuo metu draugavo su A., autostradoje ir pavežti iki A., kol jis tuo metu prie baro, esančio šalia autostrados, apžiūrėjo automobilį, kurį ketino pirkti. A. jis anksčiau buvo nuvežęs apžiūrėti mašinos. Rankinės iš V. jis nepaėmė, neliepė palikti automobilyje. A. V. neapieškojo. A. su V. aiškinosi santykius, nes V. matė A. su kita mergina. Jis tuo metu stovėjo atokiau. Jis buvo pakviestas į pokalbį, bet nesuprato kodėl. Kadangi jie toliau aiškinosi, jis vėl nuėjo prie automobilio. Kai baigėsi jų pokalbis, visi sėdo į jo automobilį, nukentėjusiąją jis pavežė iki jos automobilio ir jie išsiskirstė. Nukentėjusiosios atžvilgiu smurto jis nenaudojo. Kitą kartą, galėjo būti 2009-08-23, V. jis pamatė prie sporto salės. Jis kartu su E. B. važiavo paimti A. iš sporto salės. Po kokio pusvalandžio privažiavo V.. Nei jis, nei A. neprašė, kad V. paliktų rankinę. A. su V. vėl aiškinosi kažkokius santykius. Jam matant A. prieš nukentėjusiąją nesiėmė jokių veiksmų. Jis fiziniu smurtu nukentėjusiajai negrasino, nesiekė išgauti iš jos sutikimo dalyvauti turto dalybų procese. Apie turto dalybas jis sužinojo tik iš kaltinimo. Visi A. ir V. pokalbiai baigdavosi su skola susijusiais pasakymais. Kiek jis suprato, V. buvo skolinga A.. Aktyvių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu jis nesiėmė, o tik padėjo A. jos paieškoti. Ieškojo dėl to, kad A. buvo paskolinęs V. P. pinigų ir norėjo dėl to išsiaiškinti. A. neprašė jo padėti susigrąžinti pinigus iš V.. 2009-09-08 jie susitiko V. P. prie namų (duomenys neskelbtini). Važiuodami jie pamatė V. automobilį ir palaukė. Ji išėjo į lauką ir įsėdo į savo automobilį. A. išlipo ir atsisėdo į jos automobilį. Nuvažiavo prie kolonėlės ir jie vėl tęsė savo santykių aiškinimąsi. Jis kartu važiavo, nes nežinojo, kaip baigsis jų aiškinimasis, galvojo, kad gal reikės parvežti A.. Į V. automobilį jis įlipęs nebuvo, tik buvo priėjęs prie automobilio. Jokių reikalavimų nukentėjusiosios atžvilgiu jis neišsakė, bet paklausė, kodėl ji taip daro. Kadangi jam nebuvo ką veikti, jis paskambino R. P. ir pakvietė jį atvažiuoti. Su draugu pakalbėjo apie automobilio pardavimą. Pakalbėjus gal 10 min. draugas išvažiavo. Jo draugas buvo priėjęs pasisveikinti su A.. Kadangi jam nusibodo laukti, jis išvažiavo iš aikštelės. A. paprašė paimti, todėl grįžo atgal. V. ir A. rado toje pačioje vietoje, suprato, kad jie dar ilgai kalbėsis, o jam reikėjo paimti vaiką iš darželio, todėl išvažiavo. Paskui A. su V. atvažiavo pas jį į namus, nes buvo palikę telefonus pas jį ant sėdynės. Jis padavė telefonus ir viskas, pokalbis dėl skolos, dėl skolos raštelių rašymo nevyko. Niekas jokių raštelių nerašė. Vėliau jis buvo nuvykęs į butą (duomenys neskelbtini)gatvėje, važiavo pas V., bet jos nebuvo. Duris atidarė brolis, kurio jis paprašė susisiekti su V.. Kad V. turi problemų, kad bus sužalota, kad pas jį atvyktų, jis nesakė. Tarp jų buvo susitarimas atidaryti savo grožio saloną. Dėl grožio salono buvo kabėta jau anksčiau, abstrakčiai. Jis, V. ir A. būtų buvę akcininkai. Grožio salono įrengimui jis kartu su A. įsigijo baldus. 2009 m. vasaros viduryje ar pradžioje jie su kompanija buvo prie ežero. Būnant prie ežero tarp A. ir V. vyko pokalbis dėl skolos. Mano, kad paskola V. buvo suteikta tą dieną prie ežerų. Važiuodamas prie ežero jis pasiėmė 20 000 Lt grynaisiais iš įmonės sąskaitos. Tuos pinigus jis davė A. tikslu protingai investuoti. Jokio paskolos raštelio nesirašė. Vėliau sužinojo, kad tuos pinigus A. perdavė V. P.. V. turėjo pasirūpinti įranga. Šie pinigai nebuvo skirti baldų įsigijimui. Su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies.

Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis jokiais vaidmenimis nesiskirstė, nesitarė atlikti jokių veiksmų. Jis su V. susipažino 2009 m. sausio mėn., nuo kovo mėnesio pradėjo artimiau bendrauti. Jis girdėdavo, kaip V. kalbėdavo su savo sugyventiniu dėl turto dalybų, pykdavo, kad vyras alimentų nemoka, tačiau jis į jų gyvenimą nesikišo, jokios pagalbos nesiūlė. V. tik klausė, ar jis nežino kokio gero advokato. Jis neprašė V. leidimo dalyvauti turto dalybų procese. 2009-08-29 jis buvo kaltinime nurodytoje vietoje. R. jį ten nuvežė apžiūrėti automobilio. Kadangi V. norėjo susitikti, jis paprašė R., kad šis jai parodytų kelią. Jis apžiūrėjo automobilį ir tuo tarpu atvažiavo R. su nukentėjusiąja. R. paėmė ją autostradoje. Jis su V. pradėjo aiškintis asmeninius santykius. Kalbos apie pinigus nebuvo. R. su E. B. liko prie savo automobilio, rūkė, o jis su V. kalbėjosi. V. prisidegė cigaretę, susidėjo viską į rankinę, pasidėjo rankinę į automobilį ir jie nuėjo takeliu kalbėdamiesi, besiaiškindami santykius. R. iš V. rankinės neėmė. Jos telefono niekas netikrino. Pagal kaltinimą jie dar buvo susitikę prie sporto salės (duomenys neskelbtini), kur jis sportuodavo. R. su E. B. atvažiavo jo pasiimti iš sporto salės. V. prašė jo grąžinti 400 Lt, kuriuos jis buvo iš jos pasiskolinęs, todėl jis pasakė V. atvažiuoti prie sporto salės. V. atvažiavo Ford Focus automobiliu. Jie pasikalbėjo, grįžo prie senos santykių temos. Jis padavė jai pinigus ir jie išsiskyrė. Apie turto dalybų procesą nieko nekalbėjo. Susitikimo (duomenys neskelbtini) jis neplanavo. Jis buvo prašęs R., kad pavežtų iki 2-os ligoninės. Ten jis turėjo žmogui paduoti atlyginimą už remonto darbus. Bevažiuojant, pamatė V. automobilį ir paprašė stabtelėti. Kai V. išėjo, jis išlipo ir susistabdė ją. Jis atsisėdo į jos automobilį, paklausė, kur važiuoja, paprašė pavažiuoti į šoną. V. sustojo aikštelėje daugiabučių, šalia degalinės. Jis pradėjo kalbėtis apie santykius, verslą. Jis išlipo iš automobilio, iš paskos R. atvažiavo, pasisveikino su V.. Jis kalbėjosi su V., o R. buvo toliau prie savo automobilio. Paskui jie kalbėjosi automobilyje. Buvo atvažiavęs R. draugas R., pasisveikino. Po to R. išvažiavo, nes jam kažkur reikėjo. Apie skolos raštelį kalba nevyko. Kalba vyko apie bendrus planus, nes jie su V. planavo atsidaryti grožio saloną. Vyko pokalbis, kokie veiksmai iš jos pusės daromi. Jis matė, kad V. nesistengia nieko daryti, jam aktualiausia buvo jų santykiai. Paskui jis suprato, kad visus dokumentus ir telefoną paliko R. automobilyje. Tada R. vėl atvažiavo su vaiku, o tarp jo ir nukentėjusiosios toliau tęsėsi pokalbis. Tada R. sakė, kad išvažiuoja, ir lauks jų pas save. Jis su V. dar pabuvo, nuvažiavo į degalinę, nusipirko kavos. Užsuko pas V. į namus, ji pasiėmė telefoną. Jie dar sustojo degalinėje, V. telefono sąskaitos papildymą nusipirko. Tada jie nuvažiavo pas R., o paskui ji parvežė jį namo.

Pinigus, kuriuos jis perdavė nukentėjusiajai, buvo pasiskolinęs iš savo tėvo. Jo tėvas anksčiau buvo pasiėmęs paskolą pirkti automobiliui. Skolos raštelio prašė dėl tėvo, nes tėvas klausė, ar jis pasitiki žmogumi, kad tokią sumą duoda. Nukentėjusioji pati sakė, kad gali parašyti skolos raštelį. Vasaros pradžioje, birželio mėnesį, V. jo namuose parašė skolos raštelį, o jis padavė pinigus. V. skolos raštelyje užrašė atgalinę datą. V. sakė, kad pas savo pažįstamus, kurie bankrutavo, perpirks dvi soliariumo lovas. Tam reikėjo 15000 Lt. Tačiau jis nematė, kad būtų imtasi kokių veiksmų dėl salono įkūrimo. O po to jų santykiai pradėjo blogėti. Prieš tai iš vieno asmens buvo pasiskolinęs 20000 Lt, už kuriuos pirko baldus. Jis buvo nupirkęs iš žmogaus vežančio baldus iš užsienio kėdės kirpėjoms, kosmetologėms, kriaukles, fotelį, stalą su stalčiais, komodą, spintą, veidrodžius, spinteles, dekoro detales. Jis taip pat pasiūlė R. prisidėti prie verslo ir pasiskolino ir jo pinigų. Iš R. gautus pinigus panaudojo draugo, kuris išvykęs į užsienį, skolos grąžinimui. R. jis detaliai nepasakojo, kaip panaudos jo pinigus, tik vėliau pasakė. Kadangi jo ir V. santykiai pašlijo, ji nesiėmė jokių veiksmų dėl verslo, jis pradėjo ja neapsitikėti ir sakė arba grąžinti pinigus, arba toliau kažką daryti. Kadangi nebuvo pasibaigęs paskolos grąžinimo terminas, į teismą nesikreipė. Su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.

Kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009 m. rugsėjo 8 d. važiavo su dukra ir su pažįstamu, paskambino R. dėl automobilio pasitarti. Jis atvyko į (duomenys neskelbtini), aptarė su R. automobilio reikalus. Ten buvo R. draugas A. su mergina. Iš kalbos išėjo, kad ji A. skolininkė. Jis iš draugiškumo ir kaip vyresnis pagalvojo, kad gali padėti, priėjo ir paprašė, kad ji būtų sąžininga ir gražintų tuos pinigus. Pasitikslino pas R. sumą ir grįžęs pasakė, kad tą 20000 Lt grąžintų A.. Nukentėjusiajai jokių grasinimų nebuvo išsakyta. Kažką anksčiau R. buvo minėjęs, kad yra istorija dėl pinigų, tačiau jis nesigilino. Už sudalyvavimą pokalbyje niekas jokio atlygio nežadėjo. Tuo metu jis naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Įrašytame telefoniniame pokalbyje jis kalbėjosi su R. apie automobilį. Dažniausia apie pardavimą ir kalbėdavosi. Velnias yra keiksmažodis. Žargonas ir tiek. Su klientu siejasi tas pokalbis, tikrai ne su nukentėjusiąja.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų parodymų jų kaltę patvirtina sekantys įrodymai:

Nukentėjusioji V. P. parodė, kad 2009-03-14 ji susipažino ir pradėjo bendrauti su A. K., kuris po jų susipažinimo girdėdavo jos pokalbius su buvusiu sugyventiniu Z. S. dėl turto pasidalinimo ir lėšų vaiko išlaikymui. 2009 m. gegužės mėnesį A. K. jai pasiūlė „paauklėti“ Z. S., kad šis padėtų išlaikyti sūnų. A. K. sakydamas, kad reikia „paauklėti“, minėdavo, kad galima jį nuvežti į mišką, uždaryti garaže, nurauti ausis, tačiau ji nesutiko, kad prieš Z. S. būtų naudojamas smurtas, o dėl turto dalybų konsultavosi su advokatais. A. K. ją atkalbinėjo nuo advokato samdymo, kalbėdamas, kad advokatai jai nepadės, o padėti gali jie. Tai siūlė A. K. ir R. R.. 2009 m. rugpjūčio gale jai buvo grasinama. R. R. su E. ją nusivežė į laukymę kažkur prie (duomenys neskelbtini), kur buvo A. K.. R. R. iš jos paėmė telefoną, rankinę, A. K. liepė R. R. atiduoti automobilio raktelius. A. K. klausė, kaip sekasi su advokatais, skyrybomis. Aktyviausias buvo A. K., bet prieidavo ir R. R.. Jie sakė, kad ji turi sutikti, o jei ne, ją pakas, vaiką suluošins. Be to, sakė, kad už paslaugą reikės susimokėti. Susitikimas truko apie pusantros valandos. Ji išprašė laiko pagalvoti. Po to sekančias dienas vyko susirašinėjimas su A. K.. Jis rašė, kad ji turi atvažiuoti susitikti, kad grąžintų jai 400 Lt, kuriuos buvo anksčiau pasiskolinęs. Jie susitarė susitikti prie sporto salės (duomenys neskelbtini) rajone. Atvažiavus į sutartą vietą, jos laukė A. K. ir R. R., E.. Jai išlipus iš automobilio, A. ir R. liepė vėl visus savo daiktus palikti automobilyje. A. apieškojo, ar ji nieko nepasiliko prie savęs. R. pasakė, kad jau užsuktas reikalas, kad yra įtraukti žmonės, kad gali padaryti taip, kad jai mokėti nieko nereikės, bet ji turi duoti sutikimą. Ji nesutiko. Tada A. K. griebė jai už kaklo, tačiau R. R. liepė paleisti. Sakė, jei ji nesutiks, tai ją įkiš į bagažinę. Ji vėl prašė laiko pagalvoti. Vėliau A. K. ji buvo kviečiama susitikti. Rugsėjo 8 d. apie 11 val. ji vyko iš draugės, pas kurią gyveno, pas advokatę. Išvažinėjant iš kiemo, ją užblokavo automobilis, už kurio vairo sėdėjo R. R.. Į jos automobilį įlipo A. K. ir liepė važiuoti paskui R.. Ji nesutiko. Tada apsisukęs privažiavo R. R. ir įsėdo į automobilį, paėmė jos visus daiktus, t.y. rankinę, dokumentus, telefoną, viską patikrino. Jie pradėjo sakyti, kad nėra kur trauktis, kad reikia įvardinti sumą, nes kitaip privažiuos kiti žmonės ir suma bus didesnė. Ji atsisakė. R. R. skambino telefonu ir sakė, kur jie yra. Atvyko dar du vyrai. A. K. su jais kalbėjo. R. P. įvardijo sumą – 20000 Lt ir sakė sąlygas apkalbėti su R. R. ir A. K., sakė, kad reikalas užsuktas. Po to R. P. išvažiavo. Likę R. R. ir A. K. pradėjo reikalauti pasirašyti raštelį, nes ji su jais vengė susitikti. Ji atsisakė, sakė, kad gali mokėti ir be raštelių. Po kiek laiko R. R. išvyko. Ji paprašė A. K., kuris sėdėjo už jos mašinos vairo, nuvežti iki degalinės. Po to vėl atvyko R. R. su E.. Ji R. paprašė, kad atiduotų telefoną, nes jai reikėjo paskambinti vaikui. R. telefono neatidavė, sakė, kad duos jos telefoną E., kad ši paskambintų jos sūnui ir pasakytų, kad ji ligoninėje. Tada ji išlipo iš savo automobilio ir pradėjo eiti link draugės namų. Ją beeinančią su jos automobiliu pasivijo A. ir liepė lipti jai atgal į automobilį. Jai įsėdus į automobilį, A. vėl grįžo į tą pačią aikštelę. R. su automobiliu nebuvo. Ji prašė A. K. nuvežti iki degalinės, kad galėtų nusipirkti telefono papildymo sąskaitą, kad būtų galima paėmus iš namų telefoną paskambinti vaikui. Vaikas buvo namuose, tai ji vėl išėjo. A. K. kalbėjo su R. R. telefonu ir šis sakė atvykti prie jo namų. Nuvykus atėjo R. R., įsėdo į mašiną ir sakė, kad viskas labai rimta, grasino jai. Ji buvo spaudžiama pasirašyti raštelį. A. K. diktavo tekstą, R. R. liepė rašyti atgaline data. Raštelis buvo 20000 Lt sumai. Raštelį rašė ant savo darbo kalendoriaus lapelio. R. R. sutikrino, ką ji parašė, jie išlipo ir ji nuvažiavo. Po poros dienų buvo žinutė, kad ji turi kažkam atiduoti 2000 Lt, atskaičius A. K. skolą.

Liudytojas D. P. parodė, kad rugsėjo mėnesį apie 22 val. - 23 val. vakaro į jo buto duris kažkas paskambino. Jis pažiūrėjo pro durų akutę ir pamatė du vyrus. Jam atidarius buto duris, vienas vyras pasakė, kad jo sesė turi didelių problemų ir liepė paskambinti sesei ir pasakyti, kad ji atvažiuotų pas jį, nes jei ji neatvažiuos, tai bus sužalota jos sveikata. Vienas iš tų vyrų buvo R. R., kitą užstojo durys. Paskambinus sesei, ji viską patvirtino. Sesuo jam papasakojo, kad ją privertė pasirašyti paskolos raštelį A., kad ją persekiojo, grasino susidoroti.

Liudytojas Z. S. parodė, kad pas jį niekas nebuvo atvykęs, nereikalavo pinigų, nereikalavo atsisakyti turto dalies V. P. naudai. V. P. jam buvo užsiminusi, kad kažkoks draugas ją persekioja.

Liudytoja J. M. parodė, kad 2009 m. vasaros pabaigoje draugė jai papasakojo, kad iš jos bendri pažįstami R. ir A. reikalavo pinigų. Apie tai, ar V. planavo įsirengti saloną, ji nieko nežino. Liudytoja paaiškino, kad dėl praėjusio laiko neprisimena ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Vadovaujantis LR BPK 276 str., pagarsinus liudytojus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad jie teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. M. parodė, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį jos draugė V. P. jai papasakojo, kad judviejų bendri pažįstami R. ir A. reikalauja iš jos pinigų, kad ją vieną dieną buvo išsivežę į užmiestį, kad kitą dieną jos nepaleido ir privertė pasirašyti paskolos raštelį. Taip pat liudytoja parodė, kad 2009 m. rugsėjo pabaigoje pas ją į darbą – parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, atėjo A. ir R. ir liepė perduoti V., kad jei ši nesusitiks su jais, bus paliestas jos talentas, t.y. jos sūnus, kad 2009 m. spalio mėnesio viduryje jie atėjo pas ją į butą ir R. pasakė, kad V. nieko nedaro, kad jai viskas vienodai netgi tada, kai liečia jos vaiką. (t. 2, b. l. 143-144)

Liudytoja E. B. parodė, kad ji neprisimena aplinkybių dėl patirtos traumos. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jie teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio vidurio iki 2009 m. rugsėjo mėnesio pabaigos savo telefoną „Samsung“ su SIM kortele ji buvo paskolinusi A. K., tačiau ji neatsimena šios kortelės abonentinio numerio. Mobiliojo ryšio telefoną su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ji duodavo pakalbėti ir A., ir R.. 2009 m. rugpjūčio 29 d. ji kartu su R. jo vairuojamu automobiliu išvažiavo iš Kauno į automagistralę Kaunas-Klaipėda, ir netoli pavažiavus nuo Kauno sustojo automagistralės šalikelėje, kur pas juos į automobilį įsėdo V.. V. įsėdus į automobilį, ji paklausė R., kur yra A., R. pasakė, kad pas A. važiuoja. Tada jie visi kartu kažkiek pavažiavę automagistrale, pasuko į šoninį keliuką ir juo netoli pavažiavus sustojo laukuose. R. sustojus, ji pamatė A.. Ji matė, kad A. su V. nuėjo atokiau nuo automobilio, todėl apie ką jie kalbėjo ji negirdėjo. Jie kalbėjo apie pusvalandį ar valandą laiko, o po to jie jau visi kartu, t.y. R., A., ji ir V. R. vairuojamu automobiliu vėl grįžo į automagistralę ir pakeliui į Kauną R. sustojo prie palikto V. automobilio, kur V. išlipo. 2009 rugsėjo pradžioje du kartus, skirtingomis dienomis, ji buvo susitikusi su R., A. ir V.: vieną kartą Kaune, (duomenys neskelbtini), prie degalinės, o kitą kartą – Kaune, kažkur netoli centro, prie sporto klubo, kuriame sportuoja A.. Tą kartą, kai susitiko (duomenys neskelbtini), buvo dienos metas, ji kartu su R. jo vairuojamu automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur prie degalinės esančioje aikštelėje ji pamatė A. ir V.. Kitą kartą, kai susitiko prie sporto klubo, buvo jau vakaras. Iki sporto klubo ji taip pat atvyko su R. jo vairuojamu automobiliu ir ten pamatė A. ir V.. Ji nei šį kartą, nei kitais kartais negirdėdavo apie kokius reiklaus su V. kalbėjo R. ir A.. (t. 3, b. l. 38, 39).

Liudytoja J. K. parodė, kad išvykos prie ežero metu, kurioje dalyvavo R. R. su šeima, A. K. ir V. P., A. tėvai, tarp A. ir nukentėjusiosios vyko kalba dėl pinigų, dėl biznio, dėl įrangos. A. minėjo kažką dėl įrangos, dėl skolos kažkokios kalbėjo. Nukentėjusioji ar sutiko su A. išsakytomis mintimis, sumos negirdėjo.

Liudytojas V. K. parodė, kad kaltinamasis A. yra jo sūnus. Su V. jis susipažino 2009 m. kovo mėnesį. A. su ja draugavo, kūrė bendrą verslą. Jie planavo grožio saloną įkurti, norėjo teikti kirpyklos, soliariumo, manikiūro paslaugas. Pinigų verslui pradėti patys neturėjo. A. bendraklasis paskolino pinigų, pats išvažiavo į užsienį. Jis paskolino 20000 Lt pirkti kirpyklos įrangai bei baldams. Paskolino tuos pinigus ir sūnus nupirko baldus. Baldai dabar laikomi (duomenys neskelbtini). A. su R. surado tas patalpas ir nuvežė baldus. 2008-09-11 jis paėmė paskolą iš banko, planavo remontuoti būstą. Kai prasidėjo krizė, jis tų pinigų nepanaudojo. Prasidėjo kalba, kad reikia soliariumui įrangos. A. 20 000 Lt. tada davė. Paskolino 2009 m. gegužės pradžioje ar viduryje. A. pinigus paskolino V., kuri turėjo nupirkti soliariumo įrangą. Jis norėjo, kad ta paskola būtų kaip nors įforminta. Po kurio laiko, gal birželio mėnesio pradžioje, A. jam atnešė paskolos lapelį, kuriame buvo pasirašyta, kad A. paskolino V.. V. už tuos pinigus soliariumo įrangos nenupirko. Tų pinigų ji jo sūnui negrąžino.

2009-10-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad iš 4 asmenų nuotraukų V. P. atpažino R. P., kaip vyrą vardu R. (t. 2, b. l. 127-129);

2009-10-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. P. pateikė skolos lapelį (t. 2, b. l. 107); 2009-11-12 objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad prie 2009-10-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pateiktas skolos lapelis surašytas ant lapo, išplėšto iš užrašų knygutės. Skolos lapelyje surašyta, kad V. P. 2009-05-20 skolinasi iš A. K. 20 000 litų. Tekstas prasideda žodžiais „skolos lapelis Aš V. P. ...“, baigiasi: „A. K.“ ir parašu bei „V. P.“ ir parašu. (t. 2, b. l. 108, 109);

2009-10-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. P. pateikė mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele (t. 2, b. l. 110); 2009-11-12 objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad atskirame priede išrašytos prie 2009-10-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pateikto mobiliojo ryšio telefono ir SIM kortelės, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), atmintyje esančios trumposios SMS žinutės, atsiųstos iš mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini): 2009-08-29, 13.34 val., žinutėje rašoma: „15 valanda autostradoje kaunas-klaipeda, pravaziuosi lukoilus, traktorius po desine puse ir ant avarinio sustosi. Privaziuosiu“, 2009-09-02, 18.38 val., žinutėje rašoma: „Labas. Turiu 400lt“, 2009-09-04, 18.55 val., žinutėje rašoma: „Tu cia pasirodysi siandien, ar tave reikes uzgaudyti?“ (t. 2, b. l. 111, 112);

2009-09-17 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu. (t. 2, b. l. 99);

2009-10-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad iš 4 asmenų nuotraukų D. P. atpažino R. R. kaip vyrą, kuris liepė jam susisiekti su jo seserimi V. P. ir grasino, jei ji nesusitiks su juo, tai bus sužalota jos sveikata (t. 2, b. l. 154-156);

2009-10-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu. (t. 2, b. l. 102);

Liudytojos E. B. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad E. B. parodė vietą keliuke, esančiame kitoje automagistralės pusėje nuo kelio ženklo „(duomenys neskelbtini)“, kur ji 2009-08-29 atvažiavo kartu su R. R. ir V. P., paaiškinusi, kad neatsimena į kurią pusę nuo šios vietos reikia sukti; nuo šio keliuko automagistrale nuvažiavus link Kauno 3000 m, E. B. parodė automagistralės šalikelėje vietą, kur 2009-08-29 R. R. paėmė V. P.; E. B. parodė aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, už degalinės „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), paaiškindama, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį į šią aikštelę ji atvažiavo kartu su R. R., kur jie susitiko su A. K. ir V. P. (t. 3, b. l. 40-45).

Kaltinamųjų A. K., R. R., R. P. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalį, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamieji padarė savavaldžiavimą, jų veiksmus būtina perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį. Ši išvada daroma dėl sekančių aplinkybių.

Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas prie nusikaltimų valdymo tvarkai, kurio tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Turto prievartavimas yra nusikaltimas nuosavybei, kurio rūšinis objektas – nuosavybė, o papildomas objektas gali būti sveikata, laisvė, orumas ir kt. Šios viena į kitą labai panašios nusikalstamos veikos atribojamos pagal esminius jų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Atskiriant objektyviuosius šių nusikalstamų veikų požymius, svarbu pažymėti tai, kad savavaldžiavimo atveju yra savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdoma ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teisė, o esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia ginama teise – reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent juridinio pagrindo buvimas ar nebuvimas yra lemiamas objektyvusis požymis sprendžiant klausimą, kokią normą – turto prievartavimo (BK 181 straipsnis) ar savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis) – taikyti. Atskiriant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo pagal subjektyviuosius požymius, būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip kaltininkas suvokia savo veiksmus. Savavaldžiautojo psichiniam santykiui su daroma nusikalstama veika būdingas įsitikinimas, kad jis, nors ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam ar kitam asmeniui priklausančią teisę. Tuo tarpu turto prievartautojas suvokia savo turtinio reikalavimo neteisėtumą.

Nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu bei teisme buvo iš esmės vienodi, tačiau juos išanalizavus, teismas atkreipia dėmesį, kad jie nėra visiškai nuoseklūs. Pirminiuose parodymuose nukentėjusioji teigė, kad atiduotų kaltinamajam A. K. vyrą “paauklėti”, kad jis jos neapgautų dalinant turtą. A. K. grasino fiziniu susidorojimu ir naudojo psichologinį spaudimą (t. 1, b.l. 12-13). Vėlesniuose parodymuose apklausiama liudytoja ji teigė, kad derybos vyko ilgą laiką, aktyviausias buvo A. K. (t. 2, b.l. 114-119). Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją teigė, kad pinigų iš jos R. P. nereikalavo. R. R. sakė, kad pinigus reikės paduoti per 2 kartus po 10 000 Lt ir liepė rašyti raštelį (t. 2, b.l. 125). Teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad 20000 Lt reikia paduoti privažiavusiam žmogui, kurio niekas neįvardijo. (t. 5, b.l. 52). Taigi visiškai neaišku, kam tie pinigai buvo skirti ir kam juos reikėjo perduoti. Be to, nukentėjusios parodymų apie tai, kad kaltinamieji iš jos prievartavo turtą, nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Kaltinimo teiginys, jog visi kaltinamieji naudodami psichinę prievartą – grasindami fiziniu smurtu nukentėjusiosios ir jos sūnaus atžvilgiu siekė išgauti nukentėjusiosios sutikimą leisti jiems dalyvauti nukentėjusiosios ir buvusio jos sugyventinio Z. S. turto dalybų procese, yra niekuo nepagrįstas, apart nukentėjusiosios parodymų. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas Z. S. nepatvirtino, kad jam kas nors būtų grasinęs ar reikalavęs turto. Pas jį kaltinamieji atvykę nebuvo, jokių pokalbių su jais taip pat nebuvo. Taigi teismas daro išvadą, jog kaltinamieji galėjo tiesiogiai prievartauti turtą iš buvusio nukentėjusiosios vyro Z. S. ir joks nukentėjusiosios leidimas jiems nebuvo reikalingas. Kaltinimo motyvas, jog nukentėjusioji nedavė sutikimo kaltinamiesiems dalyvauti jos ir jos buvusio sutuoktinio Z. S. turto dalybų procese, o kaltinamieji dėl šios priežasties privertė pasirašyti nukentėjusiąją paskolos sutartį, jokiais bylos duomenis nepatvirtintas. Nukentėjusioji teigė, kad kaltinamasis A. K. siūlė “paauklėti” jos buvusį sutuoktinį Z. S., nuvežti į mišką, “nurauti ausis”, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad jei kaltinamieji būtų norėję ir to siekę, jie galėjo Z. S. “paauklėti” ir be nukentėjusiosios sutikimo. To neginčijamai negalėjo patvirtinti ir nei vienas byloje apklaustas liudytojas. Priešingai, liudytoja J. K., apklausta teisminio nagrinėjimo metu, patvirtino, kad išvykos prie ežero metu tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo A. K. vyko pokalbis apie bendrą biznį, dėl įrangos, dėl skolos. Apie jokias turto dalybas kalbos tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo A. K. ji negirdėjo. Nukentėjusioji ir teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad su kaltinamuoju A. K. buvo kaip pora. Taigi, tuo metu tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo A. K. santykiai buvo draugiški, normalūs.

Teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji buvo skolinga kaltinamajam A. K. 20 000 Lt. Tą byloje patvirtina tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo A. K. pasirašyta paskolos sutartis. Kaip jau minėta, kaltinamasis A. K. ir nukentėjusioji buvo pora. Jie planavo kurti bendrą verslą, įrengti grožio saloną. Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. K. nurodė, jog minėtus pinigus jam paskolino jo tėvas V. K.. Jis buvo paėmęs vartojimo kreditą iš banko, tačiau prasidėjus krizei tų pinigų nepanaudojo, todėl paskolino jam. Tas pačias aplinkybes V. K. patvirtino apklaustas liudytoju. Jis teigė, kad yra girdėjęs kalbas apie jo sūnaus ir nukentėjusiosios mintis kurti bendrą verslą. A. K. taip pat teigė, jog nukentėjusioji nesiėmė jokių realių veiksmų bendram verslui vystyti, jų santykiai pradėjo blogėti, kilo konfliktai. Todėl jis paprašęs jos grąžinti skolą. Tokiais kaltinamojo aiškinimais teismas netikėti neturi pagrindo. Atžymėtina ir tai, jog byloje yra pateiktos foto nuotraukos, kuriose užfiksuota įvairių baldų, reikalingų grožio salonui įrengti. Todėl teismas sprendžia, jog siekiai bendro verslo kūrimui buvo realūs, ką patvirtino ir kaltinamasis A. K..

Liudytoja J. M. apklausta teisminio nagrinėjimo metu teigė girdėjusi, kad iš nukentėjusiosios V. P. kaltinamieji R. R. ir A. K. reikalauja pinigų, kad nukentėjusioji buvo išvežta į užmiestį, kad jai buvo grasinama. Tačiau aplinkybių, už ką kaltinamieji reikalavo pinigų, ji neįvardino. Kad pinigai reikalaujami už nukentėjusiosios sutikimą leisti kaltinamiesiems dalyvauti turto dalybų procese tarp nukentėjusiosios ir jos buvusio sutuoktinio Z. S., ji nėra girdėjusi. Taigi jos parodymai yra išvestiniai, netiesioginiai, neinformatyvūs, nes tai ji sužinojo iš nukentėjusiosios V. P.. Liudytojo D. P. parodymais teismas nesivadovauja, kadangi apie grasinimus, jos persekiojimą, pinigų reikalavimo faktą jam pasakojo nukentėjusioji, t.y. jo sesuo V. P.. Liudytojos E. B. parodymai neinformatyvūs, kadangi ji įvykio aplinkybių negirdėjo, tik patvirtino, kad buvo nuvykusi už Kauno su kaltinamaisiais A. K. ir R. R. bei nukentėjusiąja V. P., kartą buvo susitikę prie sporto klubo bei prie degalinės (duomenys neskelbtini).

Telefoniniai pokalbiai taip pat tiesiogiai ir neginčijamai nepatvirtina turto prievartavimo fakto. Pokalbių frazės “su Velniu reikia užsiimti”, “vadelių negalima atleisti”, reikia prasukt, tai faktas” “pasiųsk Velnio numerį”, “būčiau vienas nuvažiavęs ir užmetęs ant ausų” paimtos iš konteksto, kurios naudingos tik kaltinimui. Teismas pripažįsta, kad telefoninių pokalbių išklotinėse minimas “Velnias” yra įvardijamas kaip nukentėjusioji, tačiau tai nieko bendro neturi su įrodymais turto prievartavimo faktui nustatyti. Kaltinamųjų pokalbių išklotinės yra neinformatyvios, konkrečių ir neginčytinų įrodymų apie turto prievartavimo faktą byloje nesuteikia. Kaltinamųjų mobiliuosiuose telefonuose buvo fiksuotas nukentėjusiosios mobilaus telefono numeris, tačiau juose nėra grasinančio pobūdžio reikalavimo įvykdyti kaltinamųjų kokio tai reikalavimo. Nors pokalbiuose naudojamos dviprasmybės, maskuojantys prasmę žargonai, tačiau tai nepatvirtina turto prievartavimo fakto dėl aukščiau aptartų įrodymų. Jau ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. nurodė, kad pinigus iš nukentėjusiosios reikalavo kaip skolos grąžinimą (t. 3, b.l. 115). Šį teiginį kaltinamasis A. K. išreiškė ir bylos teisminio nagrinėjimo metu detalizavo nurodytas skolos aplinkybes. Apie šį faktą teisminio nagrinėjimo metu parodymus davė ir kiti kaltinamieji. Pažymėtina, ir tai kad ir patys kaltinamieji neneigia, jog buvo mobilaus ryšio operatorių bokštų veikimo zonose, kurios yra nurodytos pokalbių išklotinių fragmentuose. Kaip ir tas faktas, kad telefono numeris buvo išsiųstas nukentėjusiosios vienam iš kaltinamųjų.

Teismas sutinka, kad prieš nukentėjusiąją buvo naudojama psichinė prievarta, grasinimai. Šią aplinkybę nukentėjusioji patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Tačiau baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad grasinimų ir psichinės prievartos mastas buvo toks intensyvus, kad nukentėjusioji buvo per prievartą nuvežta už Kauno, išlipus iš automobilio ji negalėjo pabėgti, šauktis pagalbos. Ji nebuvo surišta, surakinta ar kitokiu būdu apribota jos judėjimo laisvė. Važiuojant į pirmą susitikimą laukymėje, (duomenys neskelbtini) kaime, nukentėjusioji važiavo niekieno neverčiama, jai laisvė tuo metu nebuvo kokiais nors būdais apribota. Nukentėjusiosios teiginiai, kad A. K. prieš ją naudojo fizinį smurtą, t.y. ją smaugė, pagrįsti tik jos parodymais. Kitų įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nėra. Laukymės epizode (duomenys neskelbtini) kaime, kaip nurodė nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu, aktyviausias buvo A. K.. Kaltinamasis R. R. tai nueidavo, tai ateidavo. Daugiau jokių veiksmų jis nesiėmė. R. P. vaidmuo pagal bylos faktines aplinkybes taip pat negali būti vertinamas kaip turto prievartavimas. Jo vaidmuo pasireiškė tuo, kad jis susitikimo metu 2009-09-08 (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 159, priėjo prie nukentėjusiosios ir pasakė, kad ji 20 000 Lt grąžintų A. K.. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji V. P. patvirtino, kad R. P. iš jos pinigų tiesiogiai nereikalavo, jo vaidmuo nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo aktyvus. Vertinant R. R. veiksmus atžymėtina tai, kad aktyvių veiksmų prieš nukentėjusiąją jis taip pat nesiėmė, tačiau žinojo, kad nukentėjusiajai A. K. buvo paskolinęs pinigų ir apie tai norėjo su nukentėjusiąja išsiaiškinti.

Nukentėjusiosios parodymus teismas vertina atsargiai, nes ji gali būti suinteresuota bylos baigtimi. Tuo tarpu liudytojo V. K. parodymus teismas vertina kaip patikimus, nes jie pagrįsti rašytiniais įrodymais. Kaip matyti iš liudytojo V. K. pateiktos vartojimo kredito sutarties, paskolos sutarties bei foto nuotraukų, kaltinamojo tėvas V. K. iš tikrųjų paėmęs vartojimo kreditą 20 000 Lt sumai, ir nepaneigta aplinkybė, jog jis juos paskolino sūnui A. K., kuris šią sumą perdavė nukentėjusiajai. (t. 5, b.l. 118-122). Nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymai dėl paskolos sutarties surašymo kardinaliai skiriasi. Nukentėjusioji teigė, kad paskolos sutartis buvo surašyta automobilyje, kaltinamasis A. K., kad paskolos sutartis buvo surašyta pas jį namuose. Liudytojos E. B., Z. S., D. P. parodymai apie reikalaujamą sumokėti pinigų sumą iš nukentėjusiosios nei paneigia, nei patvirtina šio fakto. Liudytoja J. M. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad kaltinamieji R. R. ir A. K. reikalauja iš nukentėjusiosios pinigų, kadangi ji skiriasi su vyru ir gali gauti dalį bendro turto ar pinigų (t. 2, b.l. 143-144). Teisminio nagrinėjimo metu ši liudytoja paaiškino, kad jai nukentėjusioji pasipasakojo, kad kaltinamieji iš jos reikalauja pinigų, bet nežino dėl ko. (t. 5, b.l. 121). Teismas negali paneigti kaltinamųjų versijos, jog nukentėjusioji kaltinamajam A. K. nebuvo skolinga. Nors ji teigia, kad skolinga nebuvo, tačiau faktinė bylos medžiaga rodo, jog tarp jų buvo skolinės prievolės. Nei kaltinamasis A. K., nei nukentėjusioji V. P. neneigė, kad jie bendravo, buvo pora. Ką patvirtina ir faktas, kad nukentėjusioji skolindavo pinigus kaltinamajam A. K.. Teismas pripažįsta, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo A. K. buvo susiklostę turtiniai santykiai, t.y. kad A. K. buvo paskolinęs V. P. 20 000 Lt, ir vėliau pablogėjus jų tarpusavio santykiams vertė nukentėjusiąją pasirašyti paskolos raštelį ir grąžinti nukentėjusiajai paskolintus 20 000 Lt.

Vertindamas kaltinamųjų parodymus, duotus teisme, teismas pažymi, kad jie, nepaisant specifiškumo (turi teisę laisvai rinktis gynybos taktiką, keisti parodymus, nėra saistomi priesaikos ir atsakomybės už melagingų parodymų davimą), BPK 20 str. prasme taip pat yra savarankiški įrodymai. Tam, kad kaltinamųjų parodymai būtų atmesti, nepakanka vien jais netikėti. Būtina nurodyti, kokie kiti savarankiški ir patikimi įrodymai paneigia šiuos parodymus. Konstatuojama, kad jie nepaneigti. Teismas daro išvadą, kad įrodymų, jog kaltinamieji prievartavo turtą, byloje nėra. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai teisme, daromos tik tada, kai tokiai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje 2007 m. birželio 28 d. apžvalgos 3.8.2. p.).

Turto prievartavimo atveju reikalavimas perduoti turtą visada yra neteisėtas. Jis nėra susijęs su kaltininko ir nukentėjusiojo ankstesniais turtiniais santykiais ar kitomis aplinkybėmis, kurios, kaltininko manymu, suteikia jam tokią teisę. Prievartinis reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias Civilinio kodekso numatytais pagrindais, nesudaro turto prievartavimo nusikaltimo sudėties ir, esant BK 294 str. numatytiems požymiams, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas. Pagal BK 294 str. už savavaldžiavimą atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario mėn. 26 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-17/2010).

Prievartinis reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytais pagrindais, nesudaro turto prievartavimo nusikaltimo sudėties, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1996-06-21 nutarimo Nr. 43 2 p.).

Savavaldžiavimo nusikaltimą sudaro savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Civilinis kodeksas nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 str.). Teisės vykdymo savavališkumas reiškia veikimą priešingai šiems įstatymo reikalavimams.

Taigi teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų veika negali būti kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 2 dalį. Pagal šį straipsnį padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama kaip turto prievartavimas tuomet, kai asmuo, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus. Konstatuotina, kad šiuo atveju nėra vieno iš BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties elementų „neturint teisinio pagrindo“. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės rodo, kad kaltinamieji pasirinko netinkamą ir įstatymams prieštaraujantį būdą, nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos vykdyti ginčijamą teisę, taip padarė nukentėjusiajai didelę moralinę žalą.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamais A. K., turėdamas teisėtą pagrindą reikalauti iš nukentėjusiosios V. P. skolos, tai padarė grasindamas fiziniu bei psichiniu smurtu ir ėmėsi veiksmų, kuriuos įstatymas draudžia naudoti, taip įgyvendinant savo ginčijamą bet nerealizuotą tikrą teisę, o kaltinamieji R. R. ir R. P. šiuos veiksmus atliko bendrininkų vaidmenyje, t.y. visi trys kaltinamieji savavaldžiavo, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė- fizinio smurto panaudojimas, nes tik nukentėjusioji nurodo, kad jai buvo sugriebta už kaklo ir ji buvo smaugiama A. K.. Kitų įrodymų apie smurto panaudojimą byloje nėra

Kaltinamiesiems buvo inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo forma-organizuota grupė. Kvalifikuojant nusikalstamas veikas pagal LR BK 25 str. 3 d., būtina nustatyti, kad grupė asmenų susitarė daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkią ar labai sunkią nusikalstamą veiką, iš anksto aptarė, suderino svarbiausius numatomos daryti veikos momentus - parengė planą, numatė mechanizmą, pasiskirstė užduotimis bei vaidmenimis, sutarė dėl nusikalstamos veikos darymo laiko, būdo, vietos ir pan. Būtina nustatyti, kad grupė asmenų sutarė realizuoti bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą, suprato sukūrę organizuotą grupę ir priklausę jai.

Baudžiamasis įstatymas taip pat nustato konkrečius organizuotos grupės požymius. BK 25 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiant organizuotos grupės, kaip vienos iš bendrininkavimo formų, sampratą, nurodoma, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Inkriminuojant organizuotą grupę, visais atvejais reikia įvertinti grupės organizuotumo lygį. Tai vertinamasis požymis, kurį teismas nustato įvertinęs faktines bylos aplinkybes.

Teismas sprendžia, jog inkriminuoti kaltinamiesiems nusikalstamos veikos padarymo forma-organizuotą grupę nėra jokio pagrindo. Kaltinamieji iš anskto nesitarė daryti nusikalstamą veiką, užduotimis ir vaidmenis nesiskirstė, plano nusikalstamai veikai vykdyti nerengė. Todėl teismas konstatuoja, jog kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje, pripažindamas kaltinamuosius A. K. ir R. R. nusikalstamos veikos vykdytojais, o kaltinamąjį R. P. - padėjėju.

Žalos atlyginimas

Nukentėjusioji V. P. byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį 500 Lt advokato pagalbai apmokėti surašant civilinį ieškinį bei 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, kt. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarinius, į tai, kad prieš nukentėjusiąją fizinis smurtas nebuvo naudojamas, sužalojimai jai nepadaryti, tačiau ji patyrė psichologinį smurtą, grasinimus, jos atžvilgiu buvo sukurta bauginanti situacija, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtinės žalos dydis mažintinas ir nukentėjusiajai solidariai iš kaltinamųjų priteistina 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o ieškinys dėl civilinio ieškinio surašymo advokato pagalbai apmokėti tenkintinas pilnai, kadangi yra pagrįstas rašytiniu įrodymu (t. 5., b.l. 114).

Bausmės skyrimas

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti ir atimti galimybę nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ankščiau yra teistas, iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė, teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kas rodo jo nenorą taisytis ir gerbti visuotines įstatymu reglamentuotas normas. Nusikalstama veika priskirtina prie apysunkių, padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems R. R. ir R. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jie yra neteisti, dirba. Kaltinamojo R. P. vaidmuo padarant nusikalstamą veiką nebuvo pagrindinis. Nusikalstama veika priskirtina prie apysunkių. Padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, todėl teismo nuomone bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamiesiems laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidedant (LR BK 75 str.).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešeriems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2008-01-18 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2009-10-20.

Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

R. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straispnį ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį, be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2009-10-20.

Kardomąją priemonę - suėmimą, paskelbus nuosprendį, panaikinti ir iš suėmimo nuteistąjį R. R. paleisti.

R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį, be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2009-10-20 iki 2009-10-21 ir suėmime nuo 2009-10-21 iki 2009-12-04.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Priteisti iš nuteistųjų A. K., R. R., R. P. solidariai 500 (penkis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 6000 (šešis tūkstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai V. P..

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą A. K., R. R. ir R. P. Kauno apygardos teismo 2010-06-01 nutartimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus, kompaktinę plokštelę Nr. 20-7/2-LOK-1235.1K, 4 kompaktines plokštelės Nr. 20-7/2-LOK-1349, Nr. 20-7/2-LOK-1350, Nr. 20-7/2-LOK-1351, Nr. 20-7/2-LOK-1352, 3 kompaktines plokšteles Nr. 20-7/2-LOK-1352A, Nr. 20-7/2-LOK-1353, Nr. 20-7/2-LOK-1354 kompaktinę plokštelę Nr. 20-7/2-LOK-1348, kompaktinę plokštelę Nr. 20-7/2-LOK-1357, kompaktinę plokštelę Nr. 20-7/2-LOK-1160, 2 kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Voką su skolos lapeliu, palikti saugoti prie bylos.

Mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele, paimtą 2009-09-24 asmens kratos metu iš nuteistojo R. R., nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Nuteistojo A. K. piliečio pasą Nr. 22138997 ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti prie nuteistojo asmens bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam A. K. šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algerdas Urbšys