Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde pirmiausia plačiai dėsto apie UAB (duomenys neskelbtini)įkūrimo aplinkybes, apie tai, kas buvo šios įmonės bendrasavininkai, kaip buvo vykdoma gamybinė veikla, taip pat apie sunkią šios įmonės finansinę padėtį, susiklosčiusią 2007 m. pirmoje pusėje. Šios aplinkybės jokių abejonių nekelia, jas patvirtina visų šioje byloje apklaustų asmenų parodymai ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti dokumentai. Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius buvo K. V., turėjo 70 procentų bendrovės akcijų, po 10 procentų akcijų turėjo nuteistasis A. L., nukentėjusysis A. K. ir liudytoju šioje byloje apklaustas V. N.. Prie bylos pridėti ir teisme išnagrinėti Sodros pranešimai apie socialinio draudimo įmokų nesumokėjimus, apskaičiuotus delspinigius, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus K. V. raštai dėl pasižadėjimo tas skolas sumokėti ir kiti dokumentai patvirtina, kad šios įmonės finansinė padėtis 2007 m. pirmą pusmetį ir vėliau buvo sudėtinga. Taip pat nustatyta, kad A. L. šioje bendrovėje dirbo vyriausiuoju baldų gamybos meistru. Paties A. L., taip pat liudytojo K. V. ir nukentėjusiojo A. K. parodymais nustatyta, kad dar 2007 m. pradžioje K. V. buvo pranešęs apie savo ketinimus perduoti savo akcijas ir pasitraukti iš bendrovės direktoriaus pareigų, įmonės vadovu ketino tapti A. L.. Bylos dokumentai patvirtina, kad A. L., gavęs banko paskolą, 2007 m. gegužės 28 d. bendrovei UAB (duomenys neskelbtini), kurioje pats dirbo, tikrai paskolino 5400 Lt, šie pinigai jam buvo grąžinti tų pačių metų liepos 11 d. Visos šios aplinkybės patvirtina apeliacinio skundo argumentus, kuriuose dėstoma apie prieš 2007 m. birželio 26 d. įvykius įmonėje susiklosčiusią padėtį. Tačiau kiti apelianto argumentai apie tai, kad nukentėjusysis A. K. kartu su kitais įmonės darbuotojais tariamai priiminėjo užsakymus dėl baldų gamybos nesudarinėdamas sutarčių, kad naudojo įmonės medžiagas, įrankius, elektrą, o gautus už darbą pinigus savinosi ir taip UAB (duomenys neskelbtini) padarė turtinę žalą, yra nepagrįsti, ir tai yra tik paties nuteistojo A. L. bei įmonės direktoriumi dirbusio K. V. spėliojimai. Nuteistasis A. L. parodė, kad 2007 m. pavasarį A. K. kartu su I. B. buvo gavę grožio salono užsakymą ir už darbą gavo 4500 Lt, pagal kitą užsakymą kažkam gamino laiptus, tačiau šių užsakymų sutarčių nepateikė ir pinigų bendrovė negavo. Nuteistojo parodymus patvirtino liudytojas K. V., tačiau teisme jis parodė, kad apie A. K. neteisėtą veiklą daugiausia žinojo iš paties A. L. pasakojimų. Jau po to, kai A. K. darbovietėje buvo sumuštas, dėl jo padarytos turtinės žalos bendrovei jis kreipėsi į policiją. Tuo tarpu pats nukentėjusysis A. K. ir liudytojai I. B. bei V. N. tokius A. L. ir K. V. įtarimus ir jų parodymus paneigė. Nukentėjusysis A. K. teisme parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo baldų gamybos viršininku. Be direktoriaus K. V. žinios jokių užsakymų gaminti baldus nepriimdavo. Pats K. V. nurodydavo ką dirbti, atnešdavo eskizus, o pagamintus baldus pats išveždavo. Sutarčių dėl užsakytų darbų jis nematydavo. Būdavo, kad patys K. V. ir A. L. sakydavo, kad galima baldus gaminti be PVM, t. y. nesudarant sutarčių. Iš grožio salono ir pagal kitus užsakymus gautus pinigus jis visada atiduodavo K. V., jokių pinigų nepasisavino ir įmonei nieko neskolingas. Liudytojas I. B. teisme parodė, kad toje pačioje bendrovėje dirbo staliumi. Jis kategoriškai paneigė, kad jis pats arba A. K. ką nors būtų gaminęs savo pažįstamiems ar patys priiminėję užsakymus be įmonės administracijos žinios. Parodė, kad visus užsakymus gaudavo per direktorių K. V.. Jam pačiam užsakovai pinigų niekada nemokėjo, kad būtų atsiskaitinėję su A. K., jis irgi nėra matęs. Liudytojas V. N. apie A. K. ir I. B. neteisėtai priimtus užsakymus ir apie gautų pinigų pasisavinimus taip pat nieko neparodė. Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino duomenų apie kitus ikiteisminius tyrimus, pradėtus dėl A. K. neteisėtų veiksmų dirbant bendrovėse UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Tokie apelianto argumentai nepagrįsti, nes iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad teismas iš policijos kitą baudžiamąją bylą Nr. 15-1-059-08 buvo išsireikalavęs ir tos bylos duomenis įvertino. Nuosprendyje nurodyta, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus K. V. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo svetimo turto pasisavinimo gaunant pinigus pagal grožio salono ir G. S. užsakymus. Nesurinkus duomenų, patvirtinančių A. K. padarytą nusikalstamą veiką, 2008 m. gegužės 7 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Iš bylos matosi, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 183 str. 1 d. dėl svetimo turto pasisavinimo buvo pradėtas 2008 m. vasario 13 d. pagal UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus K. V. pareiškimą, 2008 m. gegužės 7 d. prokuroro nutarimu šis tyrimas nutrauktas nesurinkus duomenų, patvirtinančių A. K. kaltę. K. V. šį nutarimą apskundus, Vilniaus m. apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu skundas buvo atmestas. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. L. nurodo, kad ir šis prokuroro nutarimas buvo apskųstas, o teismas neatsižvelgė į tai, kad šis skundas dar nebuvo išnagrinėtas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Iš bylos matosi, kad toks sprendimas buvo priimtas jau po nuosprendžio A. L. baudžiamojoje byloje priėmimo. Tačiau Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi ir šis dėl prokuroro nutarimo paduotas UAB (duomenys neskelbtini)direktoriaus K. V. skundas taip pat buvo atmestas. Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo A. L. ir liudytojo K. V. parodymai apie nukentėjusiojo A. K. padarytas nusikalstamas veikas pasisavinat UAB (duomenys neskelbtini) turtą yra nepagrįsti ir tai tėra spėliojimai, kurie paneigti atskirai pradėto ir jau nutraukto ikiteisminio tyrimo metu. Nėra jokių duomenų ir apie A. K. nusikalstamas veikas, padarytas prieš tai dirbant kitoje UAB (duomenys neskelbtini), be to, tas laikotarpis, kai nuteistasis kartu su nukentėjusiuoju dirbo visai kitoje įmonėje iki UAB (duomenys neskelbtini)įsteigimo, su šia byla iš viso nesusijęs. Šios aplinkybės paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad nukentėjusysis suinteresuotas jį melagingai apkaltinti pats siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat pažymėtina, kad pareiškimus dėl tariamos A. K. nusikalstamos veikos UAB (duomenys neskelbtini) direktorius K. V. policijai parašė jau po to, kai nukentėjusysis 2007 m. birželio 26 d. buvo sumuštas jo vadovaujamoje bendrovėje. Prokurorų nutarimai nutraukti pagal K. V. pareiškimus pradėtą tyrimą buvo skundžiami jau vykstant A. L. baudžiamosios bylos teisminiam nagrinėjimui. Todėl A. L. bei K. V. parodymai apie A. K. tariamai padarytą žalą bendrovei ir jau aptarti K. V. pareiškimai bei skundai, kuriuose kaltinamas A. K., leidžia padaryti išvadą, kad tokiu būdu nepagrįstai kaltinant nukentėjusįjį siekiama padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės arba bent palengvinti būtent nuteistojo A. L. teisinę padėtį. Bet kuriuo atveju jau aptartos bylos aplinkybės ir dėl jų dėstomi apeliacinio skundo argumentai nepaneigia įrodymų, patvirtinančių A. L. kaltę dėl 2007 m. birželio 26 d. jo padarytos nusikalstamos veikos. Tos aplinkybės kaip tik patvirtina teismo nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir teismo išvadas dėl nukentėjusiojo A. K. sumušimo motyvų ir tikslų. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. K. su A. L. arba K. V. būtų konfliktavę dėl kokių nors asmeninių priežasčių. Nors atskiro ikiteisminio tyrimo metu jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. K. slėpė priimtus užsakymus ir savinosi už atliktus darbus gautus pinigus, nebuvo surinkta, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius K. V. ir jo pareigas besiruošiantis užimti A. L. dėl tokių tariamų neteisėtų A. K. veiksmų turėjo įtarimų ir visos jų pretenzijos nukentėjusiajam buvo susijusios tik su šiomis aplinkybėmis. Pačių A. L., K. V. ir A. K. parodymai patvirtina, kad dėl tariamų nukentėjusiojo skolų bendrovei kilo ir kaltinime nurodytas konfliktas, įvykęs 2007 m. birželio 26 d. Liudytojas K. V. parodė, kad dar anksčiau jis priekaištavo A. L. dėl kitų darbuotojų slepiamų sutarčių ir pasisavinamų pinigų, ir liepė dėl to išsiaiškinti su A. K.. 2007 m. birželio 26 d. pats buvo atvažiavęs į įmonę, pasakė, kad neketina toliau būti direktoriumi ir perleis savo akcijas. A. L. tuo metu sirgo, bet jo paprašytas irgi atvyko į įmonę. Kai jis pats iš ten išvažiavo, po kelių valandų jam paskambino kažkas iš darbuotojų ir pasakė, kad A. K. sumuštas ir kad iškviesta greitoji pagalba ir policija. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojo K. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 36-37). Tos apklausos metu K. V. parodė, kad pokalbio su darbuotojais metu jiems pasakė, jog ateityje bendrovei vadovaus A. L.. Kai jis išvyko iš įmonės, apie 17 val. jam paskambino V. N. ir pasakė, kad jo kabinete A. L. su kažkokiais vyriškiais sumušė A. K.. Jo nuomone, A. L. galėjo reikalauti iš A. K. pateikti sutartis dėl gautų užsakymų ir atiduoti pagal tuos užsakymus gautus pinigus. Papildomos apklausos metu K. V. šių savo parodymų nepaneigė, o tik paaiškino, kad parodė apie tai, ką sužinojo iš V. N.. Pats nuteistasis A. L. teisme parodė, jog jam paskambino K. V., klausė, kada A. K. grąžins pinigus ir pasakė, kad reikia kažką daryti. 2007 m. birželio 26 d. jis atvyko į įmonę pasikalbėti su A. K., rodė jam sąsiuvinį su užsakymais, klausė, kada jis atiduos pinigus, o A. K. sakė, kad pinigai bus vėliau ir kad jis turi gauti 4500 Lt. Jis sakė A. K., kad už pagal grožio salono užsakymą šis turi atiduoti jam 2000-2500 Lt. Taip pat ne kartą buvo sakęs nukentėjusiajam, kad šis turi sumokėti ir mokesčius Sodrai. Nukentėjusysis A. K. teisme parodė, kad konfliktai su A. L. prasidėjo tada, kai A. L. visiems pradėjo aiškinti, kad jis yra įmonės direktorius. Dar iki muštynių 2007 m. birželio 26 d. A. L. nuolat jam sakydavo, kad jis turi susimokėti mokesčius Sodrai. Jis atsakydavo, kad dirba oficialiai, todėl mokėti mokesčius yra ne jo pareiga. Kaltinime nurodytą dieną A. L. vėl reikalavo iš jo pinigų, sakė, kad jis yra skolingas 2000 Lt. Šie parodymai patvirtina, kad 2007 m. birželio 26 d. įvykęs konfliktas, pasibaigęs A. K. sumušimu, irgi prasidėjo A. L. jam pareiškus tas pačias turtines pretenzijas dėl tariamos nukentėjusiojo skolos.

Konkrečias teismo nustatytas A. K. sumušimo 2007 m. birželio 26 d. aplinkybes irgi patvirtina visuma teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų. Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis pats A. K. smūgių nesudavė ir nedavė nurodymų jį sumušti jokiems kitiems asmenims. Teisme A. L. parodė, kad tą dieną atėjęs į įmonę vėl kalbėjo su A. K. ir jo klausinėjo, kada jis atiduos įmonei pinigus, gautus pagal grožio salono užsakymą. Tą pačią dieną jam paskambino tik iš matymo pažįstamas vyriškis vardu Jarekas, kuris pasakė, kad nori jų įmonėje užsisakyti spintelę. Kadangi jis pats tuo metu sirgo, telefonu Jarekui pasakė, kad šis tartųsi su A. K.. Kadangi Jarekas tuo metu važiavo pro šalį, tai užėjo pasitarti į jų įmonę. Su Jareku atėjo dar du nepažįstami vaikinai. Su jais jis iš pradžių kalbėjosi koridoriuje, jo nuomone, Jarekas girdėjo ir jo ankstesnį pokalbį su A. K., taip pat girdėjo kaip jis pasakė A. K., kad šis jam skolingas. Paskui Jarekas su A. K. apie kažką kalbėjosi ceche. Jis išgirdo triukšmą, kalbas apie kažkokią skolą, taip pat girdėjo kaip A. K. šaukė „kas čia tu toks, aš niekam neskolingas“. Tai išgirdęs, prie A. K. ir Jareko priėjo ir jis pats, priėjęs paklausė A. K. „kaip tai tu man nieko neskolingas?“ A. K. pradėjo mojuoti rankomis ir kad šis aiškinimasis nevyktų ceche, jis jį pasikvietė į kabinetą. Ten užėjo jis pats, A. K., o iš paskos įėjo ir Jarekas. Kabineto durys liko atidarytos, prie jų stovėjo vienas iš kartu su Jareku atėjusių vaikinų, o antrasis buvo kažkur ceche. Kabinete jis pasilenkė norėdamas po stalu padėti sąsiuvinį, ir tada virš savo galvos išgirdo suduodamų smūgių garsus. Jam už nugaros stovėjo A. K., priešais buvo Jarekas, o jis pats buvo užspaustas po stalu. Ten išbuvo apie 1-2 minutes, girdėjo smūgių garsus, tačiau kaip vyko muštynės nematė. Nežino ir to, ar kam nors buvo suduodami smūgiai lazdomis, prieš tai jų Jareko ir A. K. rankose nematė. Kai pasikėlė ir išlindo iš po stalo, pamatė A. K. gulintį ant grindų. Tada pasakė Jarekui „pasistengėt, bardaką čia padarėt, lauk iš čia“. Jareką ir su juo atėjusius, o tuo metu koridoriuje stovėjusius vaikinus jis išvarė. Tuo metu į kabinetą užėjo I. B., matė, kaip šis skuduru šluostė kraują. A. K. sėdėjo nugara atsirėmęs į sieną, ar buvo tuo metu sąmoningas, jis nežino, nes pats tuo metu buvo šoke. Jam atrodo, kad A. K., dar jam esant kabinete, atsigavo ir ėmė skambinti „savo banditams“. I. B. skambino greitajai pagalbai, o policijai, atrodo, kad paskambino pats A. K.. Tuo metu į kabinetą dar užėjo ir V. N.. Jis pats pasakė, kad „jam jau gana“ ir iš įmonės išėjo. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis dar parodė, kad kabinetas, kuriame įvyko muštynės, buvo labai mažas, ir ten daugiau asmenų negu jis nurodė negalėjo tilpti. Dėl to, kad kabinetas buvo mažas, A. L. nuomone, A. K. negalėjo būti suduoti smūgiai lazda, nes nebuvo kur su ja užsimoti. Nuteistojo nurodytas įvykių aplinkybes visiškai paneigė nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai. Nukentėjusysis A. K. teisme parodė, kad tą dieną darbovietėje kalbėjosi su K. V. ir klausė, kodėl šis niekam nežinant savo akcijas perduoda A. L.. Dar matė, kad K. V. dėl kažko ginčijosi su A. L., bet dėl ko jie barėsi, negirdėjo. Po to A. L. kažkam skambino telefonu. Maždaug po 20 minučių, jam būnant ceche, ten užėjo A. L. ir pasakė ,,išeik, reikia pakalbėti“. Su A. L. nuėjęs į kitą cechą ten pamatė tris vaikinus. Du buvo visai nepažįstami, o trečią jis pažinojo tik iš matymo, tas vaikinas ir anksčiau užeidavo pas A. L., šis jį vadino Jareku. Su A. L. nuėjus į cechą, tas Jarekas jam pasakė, kad jis skolingas, už ką neaiškino, tik nurodė, kad jis skolingas 2000 Lt A. L.. Kai jis atsakė, kad nieko neskolingas, pats A. L. pasakė ,,kaip neskolingas, jeigu skolingas“ ir pasiūlė eiti į kabinetą žadėdamas parodyti, kokia yra jo skola. Į kabinetą užėjo jis pats, A. L., Jarekas ir vienas nepažįstamas vaikinas. Dar vienas vaikinas liko stovėti prie kabineto durų. Kabinete A. L. parodė jam sąsiuvinį, ten buvo parašyta jo (A. K.) pavardė ir skaičius 2000 Lt. Kokie tai pinigai ir už ką jis galėjo būti skolingas, ten nebuvo parašyta. Jam žiūrint į sąsiuvinį A. L. pirmas sudavė jam kumščiu į veidą. Nuo šio smūgio jis dar nenugriuvo, bet išgirdo, kaip A. L. rusiškai pasakė ,,pradėkite“ ir pamatė Jareko rankoje maždaug 30 cm ilgio kažkuo apvyniotą lazdą. Jarekas ta lazda sudavė jam smūgį į galvą, po to sudavė dar keletą smūgių, irgi taikė į galvą, bet jis gindamasis prisidengė ranka. Dar keletas smūgių buvo suduota į nugarą, o po to vėl į galvą ir nuo šio smūgio jis pargriuvo ant grindų. Gulėdamas matė, kad A. L. tuo metu stovėjo prie stalo, o Jarekas ir dar vienas vaikinas jį spardė kojomis. Tuo metu jis prarado sąmonę ir kas vyko toliau nežino, prisimena tik tai, kad A. L. pasakė ,,persistengėte“. Kai atgavo sąmonę, pamatė, kad į kabinetą atėjęs I. B. jam nuo veido šluostė kraują. Vėliau į kabinetą atėjo ir V. N.. Kabinete buvo ir A. L., o Jarekas ir kiti du su juo atėję vaikinai jau buvo išėję. Jis pats telefonu išsikvietė policiją ir greitąją pagalbą, o kai jie atvažiavo, A. L. irgi jau buvo išėjęs. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, A. K. nurodė tokias pačias įvykių aplinkybes. Jis taip pat parodė, kad Jareką iki šio įvykio buvo matęs du kartus, kai šis 2006 m. pabaigoje ir 2007 m. pradžioje buvo užėjęs į jų įmonę pas A. L.. Būtent A. L. jį su Jareku ir supažindino, tačiau daugiau apie šį asmenį jis nieko nežino. Po to Jareko daugiau nematė, jam nebuvo nieko skolingas ir iki šio įvykio tarp jų nebuvo kilę jokių konfliktų. Dar parodė, kad A. L. jį nusivedus į K. V. darbo kabinetą, ten apie jo tariamą 2000 Lt skolą jam kalbėjo ne tik A. L., bet ir į tą patį kabinetą užėjęs Jarekas bei dar vienas nepažįstamas vaikinas. Kai jau būdamas sumuštas, gulėdamas ant grindų jis atgavo sąmonę, pamatė, kad A. L. nuo stalo valo kraujo pėdsakus. Kai atvyko policija, jis pasakė, kad jį užpuolė, bet ką aiškino konkrečiai, dabar jau neprisimena. 2000 Lt iš jo buvo reikalaujama ir ceche, ir po to kabinete. Dabar jau neprisimena, ar pirmas iš jo pareikalavo A. L., ar Jarekas, bet jie tų pinigų iš jo reikalavo abu. Apie jokią spintelę akvariumui jis nieko nežino ir su Jareku apie tai niekada nekalbėjo.

Iš nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymų matosi, kad A. K. sumušimo aplinkybes jie nurodo skirtingai. Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus, kurie yra vienodi ir nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Taip pat nurodo, kad būtent jo parodymus visiškai patvirtina kitų liudytojų K. V. bei L. Š. parodymai ir kiti bylos duomenys. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti ir neatitinka bylos aplinkybių. Abu nuteistojo nurodyti liudytojai A. L. parodymų apie Jareko ir kitų nenustatytų asmenų atvykimą, o taip pat jo parodymų apie A. K. sumušimo aplinkybes tikrai nepatvirtino, jie apie tai iš viso nieko neparodė, nes tuo metu įmonėje nebuvo ir šių įvykių nematė. Jau buvo aptarti K. V. parodymai apie tai, kad apie A. K. sumušimą jis sužinojo tik iš V. N., kuris jam apie tai pranešė telefonu. Nors K. V., pats tuo metu įmonėje nebuvęs ir įvykio nematęs, tiesiogiai A. L. dalyvavimo sumušant A. K. ir nepatvirtino, jau aptarti perskaityti ikiteisminio tyrimo metu šio liudytojo parodymai patvirtina, kad tokios galimybės neatmetė ir pats K. V.. Jis buvo parodęs, jog apie tai, kad A. L. su kažkokiais vyriškais jo kabinete sumušė A. K., sužinojo iš V. N.. K. V. taip pat parodė, jog numano, kad A. L. reikalavo iš A. K. užsakymų sutarčių ir pagal tuos užsakymus gautų pinigų. Tuo tarpu kita apelianto nurodyta liudytoja L. Š. teisme parodė, kad ji iki 2007 m. birželio mėn. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, tačiau tai buvo jos antraeilis darbas ir ji įmonės dokumentus tvarkydavo ne šios UAB patalpose. Daugelio bendrovės darbuotojų, taip pat ir nukentėjusiojo A. K. nepažinojo. Taigi ši liudytoja irgi apie A. K. sumušimo aplinkybes nieko neparodė ir jokių su tuo susijusių A. L. parodymų nepatvirtino. Pažymėtina, jog ši liudytoja taip pat parodė, kad buhalterijos dokumentuose nebuvo jokių duomenų apie A. K. skolas šiai įmonei. Tuo tarpu kiti teisme apklausti liudytojai I. B., V. N. ir J. R. teisme parodė apie aplinkybes, paneigiančias nuteistojo A. L. ir patvirtinančias būtent nukentėjusiojo A. K. parodymus. Liudytojas I. B. teisme parodė, kad tą dieną matė, kaip įmonės patalpose A. L. su K. V. dėl kažko barėsi, po to K. V. išvažiavo. Vėliau matė, kad A. L. pasikvietė pasikalbėti A. K.. Maždaug po 5 minučių jis su V. N. nuėjo pasižiūrėti, kur nusivedė A. K.. Jie nuėjo į cechą ir ten, prie A. L. kabineto durų pamatė stovintį nepažįstamą vaikiną. Šis jų į kabinetą neįleido. Iš to kabineto iš pradžių girdėjosi, kad ten kalbama, paskui pasigirdo triukšmas, riksmai, girdėjosi, kad virsta baldai. Jis pasakė, kad kvies policiją, paklausė to nepažįstamo vaikino, kas čia vyksta, bet šis atsakė, kad jie nesikištų ir kad tai ne jų reikalas. Maždaug po 2 minučių tas vaikinas nuėjo, o iš kabineto išėjo dar du nepažįstami vyrai. Įėjus į kabinetą jame rado betvarkę, A. K. kruvinas gulėjo ant grindų be sąmonės, jis iš karto nubėgo ieškoti ledo ir skuduro nuvalyti A. K. žaizdas. Kai grįžo, A. L. dar buvo kabinete, valė kraują nuo baldų ir nuo savęs, taip pat pasakė, kad ,,vaikinai persistengė“. Jis pasakė, kad iškvies policiją, bet A. L. atsakė, kad to daryti nereikia. Į kabinetą atėjo ir V. N., o kai atvyko policija, A. L. jau buvo išėjęs. Atgavęs sąmonę A. K. policijai pasakojo, kad A. L. jį pasikvietė į kabinetą ir reikalavo pinigų. Liudytojas I. B. taip pat patvirtino teisme perskaitytus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 24-25, 26-27, 28). Tų apklausų metu I. B. parodė apie tai, kaip atrodė visi trys jo matyti nepažįstami vyriškiai, du iš jų įvykio metu buvę A. L. kabinete, o vienas iš jų stovėjęs prie kabineto durų. Parodė, kad vienas iš tų vaikinų išeidamas iš kabineto dar sušuko, kad ,,jei negrąžinsi pinigų, bus dar blogiau“. Šį vaikiną jis galėtų atpažinti, nes ir anksčiau jį yra kelis kartus matęs, kai jis atvažiuodavo pas A. L.. Kitos ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu I. B. parodė, kad jo nurodyto matyto vaikino vardas yra Jarekas. A. K. vėliau pasakojo, kad kabinete A. L. rodė jam kažkokius užrašus, pirmas sudavė jam vieną smūgį į veidą, o po to jį mušė kiti du kabinete buvę vyriškiai. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, liudytojas I. B. iš esmės nurodė tokias pačias įvykių aplinkybes. Parodė, kad A. L. A. K. pasikalbėti išsivedė iš lakavimo patalpos, ten buvo ir jis pats su V. N.. Prie A. L. kabineto jis nuėjo nujausdamas kažką negero. Kai šalia to kabineto stovėjęs vienas nepažįstamas vaikinas ir dar du kabinete buvę vyriškiai išėjo, į tą kabinetą jis užėjo kartu su V. N.. Ten pamatė gulintį sumuštą A. K.. Kai šis atsigavo, skambino žmonai ir tėvams, jokiems banditams neskambino. Policiją ir greitąją pagalbą, jo nuomone, iškvietė V. N.. Kabinete buvęs A. L. sakė, kad vyrai persistengė, o jam pačiam liepė nesikišti ir tylėti. Ką A. K. pasakojo policijai, visko neprisimena. Bet A. K. sakė, kad jį mušė pagaliu, kad mušė trys asmenys ir kad iš jo buvo reikalaujama pinigų. Papildomos apklausos metu I. B. taip pat parodė, kad nei su vienu iš tų trijų matytų vyriškių jis nebuvo pažįstamas. Nepažinojo ir jo nurodyto vyriškio vardu Jarekas, tas asmuo jo vestuvėse tikrai nedalyvavo. Jareką jis anksčiau buvo matęs užėjusį pas A. L.. I. B. dar parodė, kad buvo atvejis, kai A. L. liepė A. K. eiti pasikalbėti su atėjusiu klientu. Po to A. K. pasakojo, kad pas A. L. atėjo žmogus vardu Jarekas, kuris nori užsisakyti spintelę akvariumui. Tai buvo tų metų pradžioje, sausio ar vasario mėnesiais. Liudytojas V. N. teisme parodė, jog tą dieną eidamas per cechą girdėjo, kad apie kažką kalbėjosi A. K., A. L. ir dar kažkokie žmonės. Vėliau su I. B. išgirdo triukšmą, nubėgo į kabinetą ir ten rado gulintį kruviną A. K.. Ten buvo ir A. L., kuris valė nuo savęs kraują. Jis su I. B. pradėjo šluostyti kraują nuo A. K., dėjo jam ant galvos ledą. Policiją iškvietė pats A. K.. Kai jie užėjo į kabinetą, A. K. gulėjo be sąmonės, o A. L. nieko nepaaiškino. Parodęs, kad visko jau gerai neprisimena, V. N. patvirtino teisme perskaitytus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 30-31). Tuomet apklaustas liudytoju jis parodė, kad tą dieną buvo ceche kartu su I. B. ir A. K.. Atėjęs A. L. pakvietė A. K. pasikalbėti ir jie abu išėjo. Po kelių minučių nuėjęs prie A. L. kabineto durų jis pamatė ten stovintį nepažįstamą jauną vyriškį. Jis jam pasirodė įtartinas ir grįžęs jis apie tai pasakė I. B.. Tada jie jau abu vėl nuėjo prie to kabineto, bet tas pats nepažįstamas vyriškis jiems įeiti į kabinetą neleido ir liepė eiti šalin. Iš kabineto girdėjosi balsai ir kažkoks triukšmas. Jis pats nuėjo atgal į cechą, o I. B. liko prie to kabineto. Kai vėliau jis irgi grįžo prie to kabineto, ten stovėjusio vyriškio jau nebuvo. Įėjęs į kabineto vidų, pamatė ant grindų gulintį kruviną ir be sąmonės A. K.. Ant stalo ir grindų irgi matėsi kraujo. Kabinete buvo A. L. ir ten jau spėjęs užeiti I. B.. Jis nuėjo vandens, juo apšlakstė A. K. veidą, šis atsigavo ir pradėjo skambinti telefonu. Tada A. L. iš kabineto pabėgo. Atvykusi greitoji pagalba A. K. nuvežė į ligoninę. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas V. N. nurodė iš esmės tokias pačias įvykių aplinkybes. Vis dėlto šiuose jo parodymuose buvo ir kai kurių neatitikimų prieš tai nurodytoms aplinkybėms. V. N. parodė, kad pirmas A. K. nuėjo ieškoti ne jis, o I. B.. Vėliau į kabinetą jis irgi užėjo kartu su I. B. ir rado ten gulintį kruviną A. K.. Parodė, kad A. L. kabinete tuo metu nebuvo, nes jis buvo nuėjęs į tualetą. Patikslinęs parodymus nurodė, kad vis dėlto į kabinetą užėjo šiek tiek vėliau negu I. B., matė kabinete ir A. L., kuris nuo stalo valė kraują. Ką A. K. pasakojo atvykusiai policijai, jis neprisimena, taip pat neprisimena ir to, ar jis ką nors pasakojo atvykusiems policijos pareigūnams apie kilusį konfliktą dėl įmonės akcijų. Perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, V. N. patvirtino, kad tie jo parodymai yra teisingi. Liudytojas J. R. teisme parodė, kad dirba policijoje ir prisimena įvykį, kai buvo nuvykęs į kažkokios įmonės dirbtuves. Ten rado sumuštą nukentėjusįjį, kurį dabar atpažįsta ir teisme. A. K. buvo praskelta galva, žaizda kraujavo ir jam buvo iškviesta greitoji pagalba. Pats nukentėjusysis ir jo kolegos pasakojo, kad A. K. sumušė kažkokie vaikinai, kurie iš jo kažko reikalavo, lyg ir akcijų perrašymo. Pasakojo, kad tie vaikinai buvo trys, ar A. K. sakė, kad juos pažįsta, ar ne, jis dabar jau neprisimena. Liudytojas taip pat parodė, kad praėjo jau daug laiko, todėl ankstesniuose parodymuose galėjo nurodyti tikslesnes įvykio aplinkybes. Teisme jis patvirtino perskaitytus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 32-33). Tos apklausos metu jis parodė, kad iš VPK gavo pranešimą apie sumuštą žmogų apie 15.50 val., ir kartu su kitu policijos patruliu nuvyko į UAB (duomenys neskelbtini). Ten nukentėjusysis A. K. papasakojo, kad jo bendradarbis, kurio duomenų nepaminėjo, paprašė savo pažįstamų vyriškių jį sumušti ir vienas iš tų vyriškių to bendradarbio akivaizdoje sumušė jį lazda, o po to kartu dar su dviem vyriškiais pasišalino. Ar iš jo buvo reikalaujama pinigų ir ar jį mušė tas jo nurodytas bendradarbis, A. K. nepaminėjo. Ant A. K. veido matėsi sumušimo pėdsakai, du jo bendradarbiai teikė jam pirmąją pagalbą ir iškvietė greitąją pagalbą. A. K. buvo išaiškinta, kad dėl šio įvykio jis gali kreiptis į policijos komisariatą. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas J. R. parodė, kad nuteistojo A. L. nepažįsta iš viso, o nukentėjusįjį A. K. prisimena iš matymo, nes pats rado jį sumuštą įmonės patalpose. Patvirtino, kad 2007 m. birželio 26 d. buvo nuvykęs į įmonės (duomenys neskelbtini) gamybines patalpas. Kas apie įvykį pranešė policijai, jis nežino, o į įvykio vietą nuvyko gavęs policijos budinčiojo nurodymą. Nuvykus į tą įmonę, juos pasitiko keli darbuotojai, kaip dabar paaiškėjo, tai buvo I. B. ir V. N.. Jie nuvedė į patalpą, kurioje buvo nukentėjusysis A. K., matėsi, kad jam buvo praskelta galva. A. K. pasakojo, kad konfliktas įvyko dėl akcijų perrašymo. Liudytojas paaiškino, kad dabar visų to įvykio aplinkybių gerai neprisimena, todėl teisme buvo dar kartą perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b. l. 32-33), ir jo parašytas tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 4). Šiame pranešime J. R. buvo nurodęs, kad 2007 m. birželio 26 d., apie 15.50 val., iš policijos budinčiojo gavo pranešimą apie (duomenys neskelbtini) sumuštą žmogų. Ten nuvyko kartu su bendradarbiu E. K.. Nuvykus į įvykio vietą UAB (duomenys neskelbtini), ten rado nukentėjusįjį A. K., kuris pasakojo, kad jį užpuolė ir gumine lazda sumušė pažįstamas vyriškis, kuris po to pasišalino su dar dviem vaikinais. Nukentėjusiajam buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba. Perskaičius šiuos bylos dokumentus liudytojas J. R. parodė, kad nurodytą įvykio dieną prisimena gerai, bet kas ir ką tada kalbėjo, tiksliai neprisimena. Jo nuomone, apie konflikto kilimą dėl akcijų jam papasakojo tos įmonės darbininkai. Tarnybiniame pranešime nurodomos tik esminės įvykio aplinkybės. Jeigu nukentėjusysis būtų pasakęs, kas jį sumušė, tarnybiniame pranešime apie tai jis būtų nurodęs.

Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas negalėjo remtis nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, nes jie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, šių asmenų parodymuose ikiteisminio tyrimo ir po to teisminio nagrinėjimo metu, taip pat tarp atskirų šių asmenų parodymų yra esminių prieštaravimų. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir yra susitarę jį melagingai apkaltinti. Visus šiuos apelianto argumentus kolegija atmeta. Apie tai, kokių faktinių bylos aplinkybių neatitinka liudytojų parodymai, apeliaciniame skunde nenurodyta. Šis skundo argumentas nepagrįstas ir todėl, kad jau aptartais išvardintų liudytojų, o taip pat nukentėjusiojo A. K. parodymais ir kitais tuos parodymus patvirtinančiais įrodymais teismas kaip tik ir nustatė faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai atitinka ir kitus įrodymus, dar bus aptarta. Kurie liudytojai ir dėl kokių priežasčių gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, apeliantas irgi konkrečiai nenurodo. Nuosprendyje ir šioje nutartyje jau buvo aptarti liudytojų K. V. bei L. Š. parodymai, kuriais pats nuteistasis remiasi skunde, taigi šių liudytojų parodymų objektyvumu neabejoja ir pats apeliantas. Tuo tarpu nuteistojo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme sumušant nukentėjusįjį A. K. patvirtina irgi jau aptarti liudytojų I. B., V. N. bei J. R. parodymai. Iš šių liudytojų ir netgi paties nukentėjusiojo A. K. parodymų turinio matosi, kad abejoti jų parodymais taip pat nėra pagrindo. Teisme nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių šie asmenys būtų suinteresuoti A. L. melagingai apkaltinti. Liudytojai I. B. ir V. N. papildomų apklausų metu parodė, kad pažinojo ir A. L., ir A. K., su jais abiem kartu dirbo, apie jų pačių konfliktus su nuteistuoju ir nukentėjusiuoju nieko neparodė, apie tokius konfliktus taip pat nenurodė ir pats nuteistasis. Tuo tarpu policijos pareigūnas J. R. nukentėjusįjį A. K. pirmą kartą pamatė tik nuvykęs į įvykio vietą, A. L. nebuvo matęs iš viso. Nei su nukentėjusiuoju, nei su nuteistuoju jis nebuvo pažįstamas, todėl abejoti šio liudytojo parodymų objektyvumu iš viso nėra jokio pagrindo. Jokių konkrečių, o juo labiau esminių prieštaravimų išvardintų liudytojų parodymuose apeliantas irgi nenurodo. Nukentėjusiojo A. K. ir liudytojų I. B., V. N. bei J. R. parodymai jau buvo išdėstyti ir juose kolegija jokių esminių prieštaravimų nenustatė. Po nusikaltimo įvykio 2007 m. birželio 26 d. praėjo jau daugiau negu 2 metai, todėl liudytojų paaiškinimai apie tai, kad jie šiuo metu kai kurių konkrečių ir tikslių įvykių detalių jau gerai neprisimena, yra visiškai suprantami. Ypač tai pasakytina apie liudytoją J. R., kuris, būdamas policijos pareigūnu, tik buvo nuvykęs į įvykio vietą ir įvykio aplinkybes trumpai išdėstęs tarnybiniame pranešime. Perskaičius šių liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jie tuos parodymus patvirtino. Nė vienas iš nurodytų liudytojų savo parodymų iš esmės nepakeitė, o tai, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje davę parodymus, kitų apklausų metu ir atsakydami į užduodamus klausimus šie liudytojai savo parodymus kuo nors papildė, negali būti vertinama jų parodymų prieštaravimais. Liudytojų, o taip pat ir nukentėjusiojo parodymuose tarpusavio esminių prieštaravimų irgi nenustatyta. Kai kurių nesutapimų tuose parodymuose tikrai yra. Pavyzdžiui, I. B. ir V. N. šiek tiek kitaip nurodo apie tai, kuris iš jų pirmasis pastebėjo prie A. L. kabineto durų stovintį nepažįstamą vyriškį, apie tai, ar jie abu kartu užėjo į tą kabinetą, ar V. N. užėjo šiek tiek vėliau, taip pat apie tai, kas iš jų ar pats A. K. telefonu iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Liudytojas J. R. parodė, jog nuvykus į įvykio vietą jam kažkas pasakė, kad konfliktas kilo ir A. K. buvo sumuštas dėl kažkokių akcijų. Iš pradžių nurodęs, kad tai jam pasakė pats A. K., po to liudytojas parodė, kad tai jam galėjo papasakoti kiti įmonės darbuotojai. Visus šiuos aptartus ir kitus nežymius liudytojų parodymų netikslumus ir nesutapimus kolegija vertina kaip visiškai natūralius ir paaiškinamus objektyviomis aplinkybėmis, tuo, kad po įvykio praėjo daug laiko, kad atskiri liudytojai galėjo nevienodai įsiminti vieną ar kitą įvykių detalę ir pan. Tačiau jokių esminių prieštaravimų, dėl kurių kiltų abejonių dėl nurodytų liudytojų parodymų objektyvumo, byloje nėra. Pažymėtina, kad apie vieną naują įvykių aplinkybę savo parodymuose nurodė liudytojas I. B. jau apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Šis liudytojas papildomos apklausos metu, kaip ir ankstesnių apklausų metu, parodė, kad iš matymo pažinojo vieną iš A. L. kabinete buvusių nenustatytų vyriškių. Jį ir anksčiau kelis kartus matė užeidavusį pas A. L. ir žinojo, kad nuteistasis jį vadina Jareku. Tačiau I. B. pirmą kartą parodė ir apie tai, kad 2007 m. pradžioje, sausio ar vasario mėnesį, tas pats Jarekas jų įmonėje ketino užsisakyti spintelę akvariumui. I. B. parodė, kad apie tai jam pasakojo pats nukentėjusysis A. K., kuriam A. L. buvo nurodęs pasikalbėti su atėjusiu klientu. Iš karto po I. B. apklausos dar kartą papildomai apklaustas nukentėjusysis A. K. šiuos liudytojo parodymus paneigė ir dar kartą parodė, kad su Jareku dėl jokių užsakymų niekada nesitarė, su juo asmeniškai nebendravo ir tik kelis kartus tą vyriškį matė užeinantį pas A. L.. Vertinant šį liudytojo I. B. ir nukentėjusiojo A. K. parodymų prieštaravimą kolegija atsižvelgia į keletą aplinkybių. Pirmą kartą apie tariamą vyriškio vardu Jarekas ir A. K. pokalbį dėl spintelės akvariumui gamybos I. B. parodė tik bylą nagrinėjant jau apeliacinės instancijos teisme. Be to, apie tą tariamai įvykusį Jareko ir A. K. pokalbį I. B. nurodo sužinojęs tik iš nukentėjusiojo pasakojimų, tuo tarpu pats nukentėjusysis A. K. tai kategoriškai paneigė. Dėl šių aplinkybių galima pagrįstai manyti, kad davęs parodymus apie nurodytą aplinkybę I. B. tiesiog suklydo. Atsižvelgiama ir į tai, kad net ir tikint I. B. parodymais apie 2007 m. pradžioje tariamai įvykusį A. K. ir Jareko pokalbį, šie parodymai irgi ir nepatvirtina nuteistojo, ir nepaneigia nukentėjusiojo bei liudytojų, tarp jų ir paties I. B., parodymų apie 2007 m. birželio 26 d. įvykių aplinkybes. Nuteistasis A. L. , nukentėjusysis A. K. ir liudytojas I. B. visi vienodai parodė, kad prieš tai į jų įmonę kelis kartus užėjusį vyriškį vardu Jarekas jie pažinojo tik iš matymo. A. K. ir I. B. vienodai parodė ir parodo, kad tas asmuo vardu Jarekas užeidavo pas A. L., taigi jis buvo būtent nuteistojo pažįstamas. Tuo tarpu pats nuteistasis A. L., teisme parodęs, kad nusikaltimo įvykio dieną jam paskambino Jarekas, ketinęs užsisakyti spintelę, irgi nepatvirtino I. B. nurodytos naujos aplinkybės apie galimus ankstesnius A. K. ir Jareko ryšius. Papildomos apklausos metu I. B. parodė, kad A. K. jam tariamai pasakojo apie pokalbį su Jareku dėl spintelės užsakymo dar 2007 m. sausio ar vasario mėnesį. Tuo tarpu nuteistasis A. L. parodė, kad užsisakyti spintelę Jarekas paprašė 2007 m. birželio 26 d., be to, Jarekas skambino ne A. K., o jam pačiam ir tik po to nuteistasis ketino pavesti priimti tą užsakymą A. K.. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad iki įvykių 2007 m. birželio 26 d. tarp Jareko ir nukentėjusiojo A. K. jokių tarpusavio ginčų ir konfliktų dėl kokių nors ankstesnių užsakymų negalėjo būti. Tos pačios aplinkybės, iš dalies ir paties A. L. parodymai taip pat paneigia nuteistojo versiją, kad ceche Jarekas su A. K. iš pradžių ginčijosi dėl kažkokios skolos pačiam Jarekui. Akivaizdu, kad ir Jarekas, ir pats nuteistasis tą dieną reikalavo, kad A. K. 2000 Lt tariamą skolą atiduotų būtent nuteistajam A. L.. Dėl visų šių priežasčių I. B. papildomos apklausos metu nurodyta nauja aplinkybė irgi negali būti vertinama esminiu šio liudytojo parodymų pakeitimu ir dėl to nėra pagrindo kitaip įvertinti nei atskirus įrodymus, nei jų visumą. Jokių esminių prieštaravimų nėra ir nukentėjusiojo A. K. parodymuose. Jau buvo aptarti policijos pareigūno J. R. parodymai ir jo tarnybinis pranešimas, iš kurių matosi, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams sumuštas A. K. žodžiu tariamai neįvardijo konkrečių jį sumušusių asmenų, taip pat konkrečiai nepaminėjo A. L. pavardės. Tačiau tai nereiškia, kad A. K. nežinojo, kas jį sumušė ir kad A. L. tuo apkaltino tik vėliau. Tik ką buvęs sumuštas ir atgavęs sąmonę A. K. tuo metu tikrai negalėjo nuosekliai ir tiksliai papasakoti visų svarbių šiai bylai aplinkybių, o atvykę policijos pareigūnai apie tai jo plačiau ir neklausinėjo, tarnybiniame pranešime išdėstyti tik duomenys, faktiškai patvirtinantys tik tai, kad A. K. buvo sumuštas. Tame pačiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. K. kreipsis į policijos komisariatą. Tuo tarpu jau 2007 m. birželio 27 d. parašytame protokole-pareiškime policijai (t. 1, b. l. 3) A. K. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) esančiose įmonės patalpose jo bendradarbis A. L. su trimis nepažįstamais asmenimis reikalavo iš jo 2000 Lt ir jį sumušė. Pareiškime A. K. dėl šio fakto prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš bylos matosi, kad po to viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu vykusiose apklausose nukentėjusysis A. K. parodė apie tas pačias įvykių aplinkybes, vienodai parodė apie tai, kad reikalaudami iš jo 2000 Lt tariamos skolos kabinete jį sumušė nuteistasis A. L., vyriškis vardu Jarekas ir dar vienas su juo atvykęs nepažįstamas vyriškis. A. L. pirmasis jam sudavė vieną smūgį ranka į veidą. Tarp nukentėjusiojo ir liudytojų parodymuose jokių esminių prieštaravimų irgi nėra. Liudytojas J. R. patvirtino, kad atvykęs į įvykio vietą tikrai ten rado A. K. sumuštą. Pats nukentėjusysis parodė, kad iš jo reikalavo pinigų ir jį sumušė A. L. kartu su dar dviem nenustatytais asmenimis. Liudytojai I. B. ir V. N. faktiškai patvirtino nukentėjusiojo nurodytas jo sumušimo aplinkybes. Jie parodė, kad A. L. pasikvietė A. K. pokalbiui ir nusivedė jį į kabinetą, abu liudytojai girdėjo tame kabinete triukšmą, grumtynių garsus, matė prie durų stovėjusį nepažįstamą vyriškį, kuris jų į kabinetą neįleido. Po to abu liudytojai matė kabinete patį A. L. ir gulintį sumuštą nukentėjusįjį. Liudytojas I. B. girdėjo, kaip vienas iš kabineto išėjusių vyriškių, vadinamas Jareku, išeidamas sušuko A. K., kad jei šis negrąžins pinigų, tai bus dar blogiau. Tuo metu kabinete dar buvęs A. L. nuo baldų valė kraują. Visi šie nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai vieni kitiems neprieštarauja, o priešingai, vieni kitus patvirtina ir papildo, todėl jais teismas pagrįstai rėmėsi priimdamas nuosprendį. Jau aptarti nežymūs nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų skirtumai yra neesminiai ir dėl jų abejonių dėl tų parodymų patikimumo neiškyla. Be to, tie nežymūs parodymų neatitikimai netgi paneigia nuteistojo teiginius apie tariamą nukentėjusiojo ir liudytojų susitarimą jį melagingai apkaltinti. Tuo tarpu nuteistojo apeliacinio skundo argumentai apie paties A. L. parodymų nuoseklumą ir teisingumą yra nepagrįsti ir neatitinka bylos aplinkybių. Nuteistojo parodymuose ir jo apeliaciniame skunde tikrai yra esminių prieštaravimų. Teisme A. L. parodė, kad jokių lazdų nei Jareko ir su juo atėjusių dviejų vaikinų, nei nukentėjusiojo rankose nematė. Papildomos apklausos metu jis jau parodė, kad kabinetas, kuriame vyko muštynės, buvo toks mažas, kad smūgiai lazda A. K. iš viso negalėjo būti suduoti. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad visi sužalojimai A. K. buvo padaryti tik smūgiais lazda ir kad nė vienas sužalojimas negalėjo būti padarytas kumščiu. Nuteistojo parodymai šiuo atveju paneigia jo paties apeliacinio skundo argumentus. Pagrindiniai ir esminiai prieštaravimai yra A. L. parodymuose apie tai, kas jį sieja su šioje byloje minimu nenustatytu asmeniu vardu Jarekas ir apie tai, dėl ko tas Jarekas su dar dviem nenustatytais vyriškiais atvyko į įmonę A. K. sumušimo dieną. Teisme A. L. parodė, kad asmenį vardu Jarekas pažinojo tik iš matymo ir jokių kitų duomenų apie šį vyriškį nežino. Nuteistasis aiškina, kad 2007 m. birželio 26 d. Jarekas jam telefonu paskambino atsitiktinai, taip pat atsitiktinai tą dieną ir užėjo į įmonę su dar dviem vaikinais, nes tariamai tuo metu kaip tik važiavo pro šalį. Tokia nuteistojo versija yra visiškai neįtikinanti. Ta versija taip pat ir paneigta ne tik nukentėjusiojo ir liudytojų, tačiau ir paties nuteistojo ankstesniais parodymais. Iš bylos matosi, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju A. L. buvo nurodęs kitokias aplinkybes. 2007 m. rugpjūčio 6 d. vykusios įtariamojo apklausos metu (t. 1, b. l. 92-93) A. L. parodė, kad su vyriškiu vardu Jarekas jis buvo susitikęs 2007 m. Joninių švenčių dienomis, t. y. prieš vieną ar kelias dienas iki A. K. sumušimo, N. Vilnios rajone, Pergalės g. esančioje kavinėje. Kadangi su Jareku buvo pažįstamas, tai kartu su juo išgėrė alaus ir pokalbio metu jam papasakojo, kad įmonėje, kurioje jis (A. L.) dirba, vienas bendradarbis jam yra skolingas pinigų. Nors daugiau su Jareku apie tai nekalbėjo, 2007 m. birželio 26 d. Jarekas jam paskambino ir netrukus užėjo į įmonę užsisakyti spintelės. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje perskaičius šiuos ankstesnius A. L. parodymus, A. L. jų nepatvirtino, tačiau jokių įtikinančių tų parodymų pakeitimo priežasčių negalėjo nurodyti. Nuteistasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausoje nedalyvavo vertėjas, o jis pats atsisakė jam paskirto gynėjo. Tokie apelianto paaiškinimai neatitinka bylos aplinkybių, nes iš bylos matosi, kad jau nurodytos įtariamojo apklausos metu (t. 1, b. l. 92-93) dalyvavo ir vertėjas, ir A. L. gynėjas, protokolas patvirtintas jų parašais. A. L. irgi savo ranka parašė bei parašu patvirtino, kad protokolas jam išverstas ir jo parodymai užrašyti teisingai. Įtariamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, pagal BKP 20 str. nuostatas negali būti pripažinti įrodymais, tačiau vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. nuostatomis, tokie parodymai teisme gali būti perskaitomi kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti. Šiuo atveju perskaityti įtariamojo A. L. parodymai pirmiausia paneigia apelianto teiginius apie jo parodymų vienodumą ir nuoseklumą. Be to, šie parodymai leidžia padaryti išvadą, kad A. L. ryšiai su asmeniu vardu Jarekas buvo artimesni, nuteistasis negali nežinoti kitų to asmens duomenų ir tuos duomenis tiesiog slepia. Tokią išvadą patvirtina dar ir ta aplinkybė, kad Jareku vadinamas vyriškis nusikaltimo įvykio dieną A. L. pats paskambino telefonu, vadinasi, jis žinojo ir nuteistojo telefono numerį. Tie patys perskaityti ankstesni A. L. parodymai faktiškai patvirtina nukentėjusiojo A. K. ir liudytojų I. B. bei V. N. nurodytas aplinkybes ir paneigia nuteistojo parodymus teisme apie tai, kad Jarekas kaltinime nurodytu laiku į įmonę atvyko atsitiktinai ir kad jo atvykimo tikslas buvo užsisakyti spintelę. Taip pat paneigia ir nuteistojo versiją apie ceche tariamai įvykusį pačių A. K. ir Jareko asmeninį tarpusavio konfliktą. Apelianto versija, kad pasinaudojęs tuo konfliktu ir būdamas sumuštas A. K. melagingai jį apkaltino, taip pat paneigta. Nuosprendyje teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis A. L. jau iš anksto buvo suplanavęs nusivesti A. K. į kabinetą, kuriame galėjo netrukdomai pareikalauti iš nukentėjusiojo pinigų ir net pavartoti prieš jį smurtą. Kitos jau aptartos aplinkybės patvirtina ir tai, kad nenustatyti kiti du asmenys, tarp jų ir jau nurodytas vyriškis vardu Jarekas, į įmonę atvyko ne atsitiktinai, o pakviesti A. L.. Jarekas kartu su A. L. iš A. K. reikalavo pinigų, kuriuos šis turėjo perduoti nuteistajam, o šiam atsisakius tai padaryti, tame pačiame kabinete nukentėjusysis buvo sumuštas. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad jo parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys, taip pat nepagrįsti. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad apžiūrėtame UAB (duomenys neskelbtini) kabinete ant stalo rasti dokumentai su panašiomis į kraujo dėmėmis. Nors šiame protokole kabineto dydis nenurodytas, tačiau iš prie protokolo pridėtos fotonuotraukos (t. 1, b. l. 7) matosi, kad jis yra pakankamo dydžio ir jame tikrai galėjo tilpti visi kaltinime nurodyti asmenys. Tai paneigia nuteistojo A. L. aiškinimus, kad kabinete buvo tik jis, Jarekas ir A. K., o dar vienas su Jareku atvykęs vyriškis į kabinetą užėjęs nebuvo. Tokio dydžio kabinete suduoti A. K. smūgius nedidele lazda (pats nukentėjusysis nurodo, kad ta lazda buvo tik apie 30 cm ilgio), irgi negalėjo būti jokių kliūčių. Kad A. K. buvo sumuštas ir sužalotas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, patvirtina taip pat specialisto išvada ir teismo medicinos eksperto parodymai. Apeliaciniame skunde nuteistasis be jokio pagrindo kaltina teismą netinkamu įrodymu vertinimu ir net jų iškraipymu, nes iš bylos matosi, kad specialisto išvadą ir eksperto paaiškinimus klaidingai interpretuoja pats apeliantas. Teismo medicinos specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 19) nurodyta, kad galimai kaltinime nurodytu laiku A. K. buvo padarytos dvi muštinės žaizdos galvos kairėje pusėje ir poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairėje rankoje ir nugaros kairėje pusėje, paveikus šias kūno vietas kietais bukais, ribotą bei pailgą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai nukentėjusiajam padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių, kiekvienas sužalojimas atskirai ir jų visuma įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvados 8 ir 9 punktuose nurodyta, kad sužalojimai padaryti vienos rūšies daiktais, o kraujosruva kairės menties srityje ir dvi kraujosruvos kairiame dilbyje būdingos smūgių sudavimui lazda. Smūgiais lazda taip pat galėjo būti padarytos muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje. Galima sutikti su tuo, kad apie tai, kurie sužalojimai buvo padaryti suduodant smūgius lazda, o kurie kitokiais daiktais arba, pavyzdžiui, kumščiu, specialisto išvadoje pakankamai aiškiai neišdėstyta. Tačiau visas su tuo susijusias abejones pašalino jau pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas. Jis paaiškino, kad aštuntame išvados punkte paminėti vienos rūšies daiktai reiškia vienai grupei priskiriamus įvairius kietus bukus daiktus, o kitame išvados punkte buvo išskirti tik tie sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti lazda. Tuo tarpu kiti sužalojimai galėjo būti padaryti ir suduodant smūgius kumščiais. Į gynėjo klausimą, ar lazda A. K. galėjo būti padaryta kraujosruva kairės akies apatiniame voke, ekspertas atsakė, kad taip galėjo būti, jeigu tai būtų buvusi beisbolo lazda ir jeigu ja smūgis būtų suduotas labai nestipriai. Dar tiksliau šias aplinkybes tas pats teismo medicinos ekspertas paaiškino apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Ekspertas paaiškino, kad sužalojimai, kurie A. K. galėjo būti padaryti suduodant smūgius lazda, buvo išskirti ir išvardinti specialisto išvados 9 punkte. Tuo tarpu kraujosruva akies apatiniame voke buvo padaryta suduodant smūgį ranka, kumštis irgi gali reikšti ribotą paviršių turintį daiktą. Nors ekspertas galimybės, kad ir šis sužalojimas galėjo būti padarytas lazda, neatmetė, tačiau ją įvertino kaip mažai tikėtiną. Labiau tikėtina, kad kraujosruva akies voke padaryta sudavus smūgį ranka. Tokie eksperto parodymai paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir patvirtina, kad A. K. buvo ne tik mušamas lazda ir spardomas kojomis, bet jam į veidą dar buvo suduotas ir smūgis kumščiu. A. K. visų apklausų metu vienodai parodė, kad tokį smūgį jam į veidą sudavė A. L. ir šiais nukentėjusiojo parodymais abejoti nėra pagrindo. Nors byloje nustatyta, kad tuo metu A. L. sirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą, tai irgi nepaneigia jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme. Nuteistasis pats atvyko į savo darbovietę ir suduoti nukentėjusiajam vieną smūgį ranka į veidą tikrai galėjo, tas pats teismo medicinos ekspertas teisme patvirtino, kad tokio smūgio sudavimui didelės jėgos nereikėjo. Vertinant nuteistojo parodymus ir jų patikimumą, neįtikinančios bei niekuo nepagrįstos yra ir kai kurios kitos tuose parodymuose nurodomos aplinkybės. Nuteistasis apklausų metu ir apeliaciniame skunde nurodė, kad sumuštas A. K. iškart pradėjo skambinti telefonu kažkokiems „savo banditams“, tačiau bylos duomenys rodo, kad nukentėjusysis tuo metu iš tikrųjų skambino pagalbos tarnyboms. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (t. 1, b. l. 23) įrašai patvirtina, kad greitąją pagalbą telefonu išsikvietė pats nukentėjusysis A. K., kortelėje užrašytas jo mobilaus telefono numeris. Byloje taip pat nustatyta, kad dar iki atvykstant greitajai pagalbai ir policijai A. L. iš įvykio vietos pasišalino. Nuteistasis parodė, jog pats kviesti policijos nematė reikalo, pasakė, kad jam jau „gana“ ir išėjo palikęs sumuštą A. K. tame pačiame kabinete. Toks nuteistojo elgesys ir sumušto, sąmonės netekusio bendradarbio palikimas kabinete irgi visiškai prieštarauja nuteistojo versijai, kad A. K. jo akivaizdoje netikėtai ir be jo žinios sumušė tik kiti iki šiol nenustatyti asmenys.