- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-22
- Bylos Nr.
- AN2-136-875/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00133-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Pažeidėjas
- A. A.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. A. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. A. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos 2019 m. balandžio 23 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 224 straipsnio 2 dalį nubaustas 300 (trijų šimtų) eurų bauda.
Šalies argumentai
2. A. A. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. kovo 20 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiame policijos komisariate pateikė skundą, kuriame, būdamas įspėtas dėl galimos atsakomybės pagal ANK 224 straipsnį, neteisingai nurodė įvykio detales, melagingai apkaltino kaimynę R. Š. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnyje padarymu bei melagingai liudijo įvykdydamas apgavystę atliekamame tyrime.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nesutikdamas su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos 2019 m. balandžio 23 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. pateikė skundą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams.
4. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. A. skundas buvo atmestas bei paliktas galioti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos 2019 m. balandžio 23 d. nutarimas, kuriuo A. A. buvo paskirta administracinė nuobauda – 300 (trijų šimtų) eurų bauda. Apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad „iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad būtent pats A. A. filmuodamas telefonu prieina prie stovinčių liudytojų J. V. ir R. Š. bei be perstojo liepia patraukti šunį. Iš vaizdo įrašo matyti, kad šuns pavadėlis yra sutrauktas, o šuo stovi prie pat R. Š. ir tik prie jų priėjus A. A., šuo prieina prie jo, apuosto koją ir atsitraukia. A. A. nei kiek neišsigando šuns, kaip tai nurodė skunde, jis nepasitraukė ir nepatraukė kojos nuo šuns, kaip elgtųsi šunų bijantis žmogus. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad šioje situacijoje šuo nekėlė A. A. jokios grėsmės, neurzgė, ar kitaip nerodė savo nepasitenkinimo, o A. A. prieidamas pats akivaizdžiai ne tik provokavo konfliktą, bet ir sudarė sąlygas šuniui prie jo prieiti. A. A. skunde nurodytas argumentas, kad R. Š. ant jo siundė šunį, tačiau jokių, tai patvirtinančių įrodymų nėra, tai neužfiksuota ir vaizdo įraše“.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. prašo panaikinti 2019 m. birželio 19 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartį ir administracinio nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu nutraukti. Be to, prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
5.1. Skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. nurodo, kad kiekvieno piliečio ne tik teisė, bet ir pareiga pranešti atitinkamoms institucijoms apie daromas neteisėtas veikas ar atitinkamus asmenų veiksmus, kurie yra atliekami nesilaikant teisės normų nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju, apeliantas teigia, kad jis, susipažinęs su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. A1-416 (Pakeistos 2017 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A1-1146) patvirtintomis Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono taisyklėmis, konstatavo, kad R. Š. veiksmai su jos augintiniu, pažeidžia minėtų taisyklių 6.5, 64, 66 punktų reikalavimus. Pažymi, kad pats konfliktas su kaimyne R. Š. įvyko, kai jis stovėdamas ant bendro naudojimo keliuko, kalbėjo su kita kaimyne J. V.. Priėjus kaimynei R. Š. su šunimi, kurio pavadėlis buvo gana ilgas, o apeliantui pareikalavus sutrumpinti pavadėlį, kaimynė R. Š. ėmė siundyti ant jo šunį sakydama: „įkąsk jam, įkąsk“. Todėl apeliantas išsitraukė savo mobilųjį telefoną ir ėmė daryti vaizdo įrašą. Nurodo, kad pačio fakto, t. y. apie raginimą šuniui įkąsti, jis nėra užfiksavęs telefonu ir negali pateikti teismui. Teigia, kad jam pradėjus daryti vaizdo įrašą, R. Š. šunį jau buvo prisitraukusi arčiau savęs. Mano, kad vaizdo įraše jis (apeliantas) stovi vietoje, niekur neina ir nejuda link savo kaimynių, tačiau filmuodamas sukioja mobilųjį telefoną. Nesutinka su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad „iš vaizdo įrašo matyti, kad būtent pats A. A. filmuodamas telefonu prieina prie stovinčių liudytojų J. V. ir R. Š. bei be perstojo liepia „patraukti šunį“.
5.2. Anot apelianto, nepagrįstas pirmos instancijos teismo argumentas, kad A. A. nei kiek neišsigando šuns, kaip nurodė skunde, jis nepasitraukė ir nepatraukė kojos nuo šuns, kaip elgtųsi šunų bijantis žmogus. Priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodo apylinkės teismas, jam „nebereikėjo atitraukti kojos“ ar atšokti nuo šuns, nes šuo buvo nuo jo „atitrauktas“. Teigia, kad, jei asmuo neišsigando, nes „neatitraukė kojos ar pats neatsitraukė“, nėra jokio pagrindo, nes išgąstis skirtingus žmones veikia skirtingai. Nurodo, kad jis bijojo R. Š. šuns, jo neprognozuojamo elgesio. Be to, anot apelianto, tas pats R. Š. šuo yra įkandęs jo dukrai.
5.3. Apeliantas nesutinka, su apylinkės teismo argumentu, kad R. Š. šuo „nelojo, nereagavo“ ir kad „visos šios aplinkybės patvirtina, kad šioje situacijoje šuo nekėlė A. A. jokios grėsmės, neurzgė, ar kitaip nerodė savo nepasitenkinimą. A. A. prieidamas pats akivaizdžiai ne tik provokavo konfliktą, bet ir sudarė sąlygas šuniui prie jo prieiti“. Atkreipia apygardos teismo dėmesį į tai, kad jo pateiktame vaizdo įraše aiškiai girdisi kaip šuo ant jo loja, t. y. reiškia jam nepasitenkinimą. Apeliantui nėra suprantama, kodėl vertinant byloje surinktą medžiagą buvo vadovautasi liudytojo, policijos pareigūno V. P. parodymais, kuris yra „suinteresuotas asmuo“ bei nematė pačios įvykio situacijos.
5.4. Apibendrindamas savo skundą apeliantas prie apeliacinio skundo prideda filmuotą ir fotografuotą medžiagą, esančią kompaktiniame diske, kurioje, anot apelianto, matosi pačios teritorijos vaizdas, t. y. kurioje vietoje (būtent ant įvažiavimo keliuko, o ne kieme) įvyko įvykis.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Institucija) prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. A. apeliacinį skundą atmesti ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
6.1. Institucija savo atsiliepime nurodo, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartis administracinėje byloje (duomenys neskelbtini) yra priimta tinkamai įvertinus visas bylos faktines aplinkybes, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. A. apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Aukščiau aptartų duomenų visumoje patikrinus A. A. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuotina, kad byloje surinktus ir apylinkės teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus pirmos instancijos teismas vertino tinkamai, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, vertindamas tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą, apylinkės teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja administracinio nusižengimo byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
9. ANK 224 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad melagingų liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų davimas, melagingos eksperto išvados ar specialisto paaiškinimo teikimas, melagingas ar žinomai neteisingas vertimas administracinio nusižengimo byloje, išskyrus atvejus, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama teisme, vengimas ar atsisakymas duoti liudytojo parodymus administracinio nusižengimo byloje, įrodymų naikinimas ar jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais arba kitokia apgavystė administracinio nusižengimo byloje, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų.
10. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos pastebėtina, kad A. A. atžvilgiu priimtame (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos 2019 m. balandžio 23 d. nutarime, vertinamu atveju, A. A. buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, už tai, kad jis 2019 m. kovo 20 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiame policijos komisariate pateikė skundą, kuriame, būdamas įspėtas dėl galimos atsakomybės pagal ANK 224 straipsnį, neteisingai nurodė įvykio detales, melagingai apkaltino kaimynę R. Š. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnyje padarymu bei melagingai liudijo įvykdydamas apgavystę atliekamame tyrime, kas atitinka ANK 224 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymius.
11. Taip pat, administracinio nusižengimo byloje yra duomenys, iš kurių matyti, kad yra surašytas tyrėjo tarnybinis pranešimas dėl A. A. padaryto administracinio nusižengimo, pateiktas A. A. skundas dėl jo kaimynės R. Š. galimai padaryto administracinio nusižengimo, surašyti asmenų, taip pat ir A. A., jo kaimynių A. S., R. Š., J. V., paaiškinimai, pateiktas vaizdo–garso įrašas, kuriame užfiksuotas administracinis nusižengimas, atlikta pateikto vaizdo–garso įrašo apžiūra. Šiuos duomenis apylinkės teismas, nagrinėdamas A. A. skundą, dar kartą įvertino kartu su pirmos instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų V. P., R. Š. ir J. V. ir Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovo paaiškinimais, pateikė išsamius argumentus dėl A. A. kaltės padarius administracinį nusižengimą. Aukštesnės instancijos teismas, nenustatęs pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimo klaidų, skundžiamos nutarties motyvų dėl nusižengimo kvalifikavimo ir A. A. kaltės dar kartą nekartoja.
12. Iš administracinio nusižengimo byloje, baltame voke (b. l. 6) esančio vaizdo–garso įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio kompaktiniame diske, matyti, kad vaizdo–garso įrašas prasideda dviem kaimynėms ir apeliantui filmuojant, stovint. Šalia stovinčių žmonių matosi baltas, nedidelis, su trumpu pavadėliu, „(duomenys neskelbtini)“ veislės šuo. Pateiktame vaizdo–garso įraše matyti, kad įvykis vyksta prie kaimynės metalinės tvoros, šalia yra kaimynės namo vidinis kiemas, dešinėje matosi ūkiniai pastatai ir akmenimis apibarstytas takas nuo ūkinių pastatų pusės. Vaizdo–garso įraše nuo 00.02 min. iki 00.05 min. „(duomenys neskelbtini)“ veislės šuo, laikomas, tikėtina R. Š., stovi vietoje, o apeliantas yra per žingsnį nuo šuns. Nuo 00.06 iki 00.09 min. šuo prieina prie apelianto ir apuosto jo koją. Tuo metu, apeliantas 2 (du) kartus prašo savo kaimynės R. Š. „patraukti šunį nuo jo kojų“. Antro prašymo metu, matyti, kad šuo nestipriai patempiamas trumpu pavadėliu nuo apelianto ir grįžta prie šeimininkės. Vaizdo–garso įraše nuo 00.10 min. iki 00.15 min. apeliantas sako R. Š. „pasitrumpinkit pavadėlį! Pasitrumpinkit pavadėlį, šuo įkąs“. Įrašo 00.17–00.27 min. fone girdisi šuns lojimas, tačiau nesimato, kuris šuo loja. Nuo 00.44 min. iki 00.55 min. matosi kitas, kaimynės namo kieme esantis juodas šuo, kuris metaline grandine pririštas prie stulpo. Įraše nematyti, kuriuo momentu R. Š. nueina nuo apelianto ir palieka jį aiškintis su kaimynėmis. Nuo 00.35 min. iki 02.16 min. tolumoje matyti, kaip R. Š. vedžioja savo baltą šunį ir kalbasi su kitu asmeniu. Pažymėtina, kad pokalbio tarp kaimynių ir apelianto metu, girdisi negražūs (ir necenzūriniai) žodžiai. Apeliantas, ragina jei kas nepatinka, „kviesti policiją“. Daugiau reikšmingos informacijos vaizdo–garso įraše, nėra užfiksuota.
13. Iš dalies pritartina apelianto teiginiams, kad vaizdo–garso įraše matyti, jog įrašas daromas apeliantui nejudant, jam jau būnant prie kaiminių ir R. Š. šuns, stovint ir niekur nejudant, tačiau A. A. ragina net 2 (du) kartus patraukti nuo jo šunį. Todėl apylinkės teismo išvados, kad A. A. filmuodamas vaizdo–garso įrašą artėja prie kaiminių ir R. Š. šuns yra nepagrįstos. Pažymėtina, kad vaizdo–garso įraše apeliantas, R. Š. su savo šuniu pasitraukus, juda prie kaimynės tvoros, t. y. vaikšto, sukioja savo mobilųjį telefoną.
14. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, nei iš aukščiau aptarto vaizdo–garso įrašo, nei iš apylinkės teisme apklaustų liudytojų R. Š. ir J. V. parodymų, jų administracinio nusižengimo byloje esančių paaiškinimų, nenustatyta, kad R. Š. tyčia siundė savo šunį, ragindama apeliantui įkasti. Be to, kaip skunde nurodo ir pats apeliantas, tokie duomenys vaizdo–garso įraše taip pat nėra užfiksuoti. Akivaizdu, kad apylinkės teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad R. Š. šuo apelianto nepuolė, o tik jį apuostė. R. Š. savo šunį tuoj pat patraukė nuo apelianto. Kitų duomenų, pagrindžiančių apelianto teiginius dėl galimo šuns puolimo apelianto atžvilgiu, byloje nėra surinkta. Kaip nepagrįstas atmetamas ir skundo argumentas, jog R. Š. šuo ant A. A. lojo, t. y. šuo buvo piktai nusiteikęs apelianto atžvilgiu. Kaip jau minėta anksčiau, iš vaizdo įrašo, liudytojų parodymų, jų paaiškinimų ir kitos byloje esančios medžiagos, nepastebima, kad R. Š. šuo būtų piktai nusiteikęs apelianto atžvilgiu. R. Š. šuo jokiu būdu neišreiškė agresijos apelianto atžvilgiu, t. y. net neįkando apeliantui, o tik jį apuostė. Iš vaizdo–garso įrašo girdėti, kad loja šuo, tačiau kuris įraše užfiksuotas šuo loja, nėra galimybės nustatyti.
15. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kuriais apeliantas ginčija apylinkės teismo išvadas dėl to, kad jis „nei kiek neišsigando šuns, kaip nurodė skunde, jis nepasitraukė ir nepatraukė kojos nuo šuns, kaip elgtųsi šunų bijantis žmogus“, nes jos jau nebereikėjo atitraukti bei, kad „kiekvienas asmuo išgąstį supranta savaip“. Pažymėtina, kad, jeigu apeliantas turi fobiją šunims, tokiu atveju, jo elgesys – pačiam neatitraukiant kojos nuo šuns, neatsitraukiant nuo šuns saugiu atstumu ar jo neapeinant, situacijos atžvilgiu, yra vertintinas kaip neadekvatus ir nelogiškas, juo labiau bijant, kad šuo gali būti jo atžvilgiu piktai nusiteikęs ar gali jam „įkasti“. Todėl argumentai, kuriais jis teigia, kad „bijo šunų“, tačiau neatlieka jokių aktyvių fizinių veiksmų, siekdamas save apsaugoti, yra nepagrįsti ir atmestini.
16. Prie apeliacinio A. A. skundo pridėtame kompaktiniame diske, esančiame baltame voke su užrašu „Diskelis“ (b. l. 27), matyti, kad pridėti trys vaizdo įrašai (pavadinimais Nr. (duomenys neskelbtini) (toks pat kaip ir byloje esantis vaizdo–garso įrašas), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir trys nuotraukos (pavadinimai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų vaizdo įrašų ir nuotraukų matyti teritorija, kurioje galimai įvykio administracinio nusižengimo byloje minimas įvykis, t. y. įvažiavimas į kaimynės namo teritoriją. Vėliau matomas kaimynės namo kiemo vidus, nepilnai aptvertas metaline tvora (namo dalis), dešinėje (arba tiesiai nuo įvažiavimo pusės žiūrint) esantys ūkiniai pastatai. Kitoje teritorijos pusėje matosi kitas namas bei aptvarkyti ir apsėti daržai. Pastebimas neasfaltuotas, skaldele barstytas keliukas nuo ūkinių pastatų iki įvažiavimo į kaimynės sodybą. Apeliantas teigia, kad įvykis įvyko ne kaimynės sodybos teritorijoje, o apeliantui esant ant bendro naudojamo keliuko. Teismas pažymi, kad analizuojant pridėtus papildomus vaizdo įrašus, nėra aišku ar keliukas priklauso kaimyno sklypo teritorijai ar yra bendro naudojimo (servitutinis), tačiau šios aplinkybės nustatytas esminės reikšmės neturi, nes vietos praeiti buvo daug ir apeliantas galėjo praeiti nekliudomas.
17. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, kad tarp kaimynų yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, vieni ant kitų rašo skundus (tas aiškiai pastebima ir apelianto pateiktame vaizdo–garso įraše) ir tokiu būdu konfliktuojant, siekiama patraukti kaimynus administracinėn atsakomybėn, šiuo atveju R. Š., už tariamus Gyvūnų priežiūros taisyklių pažeidimus.
18. Pažymėtina, kad liudytoju apylinkės teisme apklaustas, tyrėjas V. P. davė parodymus, kurie atitinka jo byloje surašytą tarnybinį pranešimą, bei kitą byloje surinktą medžiagą. Nėra pagrindo manyti, kad liudytojas V. P. galėjo siekti apkalbėti A. A. ar būti suinteresuotas bylos baigtimi, tokių objektyvių priežasčių apeliaciniame skunde neįvardijo ir pats apeliantas.
19. Apygardos teismas taip pat neturi pagrindo vertinti, jog A. A. nubaustas per griežtai, kadangi jam yra paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda už tokį administracinį nusižengimą.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, iš esmės pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi A. A., kad skundžiamos nutarties išvados dėl įrodymų vertinimo bei bylos faktinių aplinkybių nustatymo jam nėra priimtinos, esant padarytam ir įrodytam ANK 224 straipsnio 2 dalyje padarytam administraciniam nusižengimui, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.
21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, atsižvelgė į tinkamam bylos išsprendimui reikšmingą teisinį reglamentavimą, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei A. A. skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.
Dėl proceso išlaidų.
20. 2019 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma dėl Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliantui A. A., kurias sudaro 165,75 (vienas šimtas šešiasdešimt penki eurai ir septyniasdešimt penki euro centai) eurai advokato užmokesčio.
21. Pažymėtina, kad ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos.
22. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.
23. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, apeliantas A. A. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos jam suteikimo surašant apeliacinį skundą. Ši pagalba jam buvo suteikta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog priteisiant išlaidas, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto skundas šioje byloje yra atmetamas, pats A. A. apeliaciniame skunde nepateikė prašymo priteisti advokato atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl nėra pagrindo valstybės naudai priteisti – 165,75 (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus ir septyniasdešimt penkis euro centus) eurus procesinių išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. A. apeliacinį skundą ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.