- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-19
- Bylos Nr.
- II-44-1037/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00133-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Pažeidėjas
- A. A.
išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2019 m. balandžio 23 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. A. nubaudė 300 Eur bauda, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau — ANK) 224 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis 2019 m. kovo 20 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), Telšių apskrities VPK pateikė skundą, kuriame, būdamas įspėtas dėl galimos atsakomybės pagal ANK 224 straipsnį, neteisingai nurodė įvykio detales, melagingai apkaltino kaimynę R. Š. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnyje padarymu bei melagingai liudijo įvykdydamas apgavystę atliekamame tyrime.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. A. su pažeidimu nesutiko, priimtą nutarimą prašė panaikinti. Nurodė, kad jis nepadarė jam inkriminuojamo pažeidimo, nes jis atliekant tyrimą melagingai neliudijo. Gyvūnų laikymo Telšių rajone taisyklių 66 straipsnyje numatyta, kad šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Apie šunų dydį ar veislę kalba neina. Jis bijo šunų, jam yra fobija, o kaimynės šuo priėjo prie jo, prisilietė su nasrais ir išsigandęs atšoko, nors jis ir sakė kaimynei susitrumpinti pavadėlį. Jis skunde nenurodė, kad šuo jam įkando, tik sukėlė išgąstį. Šuo 2017 m. pavasarį buvo įkandęs jo dukrai, todėl įkąsti tikrai galėjo ir jam. R. Š. jau yra bausta už šuns nepriežiūrą, šuo buvo įėjęs į butą. Jis rašydamas skundą nemelavo, šuo buvo ir lojo, buvo priėjęs prie jo kojos, todėl jis, kaip žmogus galėjo išsigąsti.
Institucijos priėmusios nutarimą atstovas V. M. skundą prašė atmesti ir priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Institucijos atstovas nurodė, kad tiek skundžiamas nutarimas, tiek protokolas surašyti susipažinus su visa medžiaga bei apklausus liudytojus. Yra tinkamai pritaikytos materialinės ir procesinės normos, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nubaustas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. A. ginčija Telšių apskrities VPK 2019 m. balandžio 23 d. nutarimo pagrįstumą. Skundą motyvuoja tuo, kad R. Š. nevykdė gyvūnų priežiūros taisyklių reikalavimų, kad šuns pavadėlis būtų sutrumpintas tiek, kad šuo neprieitų prie žmonių, taip pat nereagavo į jo pasakymą sutrumpinti šuns pavadėlį ir nesiartinti prie jo, be to timptelėjo šunį ir liepė jam įkasti. Pasak skundą pateikusio asmens, visos skunde nurodytos aplinkybės, kurios yra užfiksuotos vaizdo įraše, patvirtina R. Š. netinkamą šuns priežiūrą, todėl nesupranta, kodėl jis yra baudžiamas. Nepaisant to, kad A. A. nesutinka, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 224 straipsnio 2 dalyje, tačiau ištyręs rašytinę bylos medžiagą, taip pat paties A. A. darytą vaizdo įrašą, išklausęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei liudytojų R. Š., V. P. ir J. V. parodymus, teismas daro išvada, jog A. A. kaltė padarius nusižengimą, numatytą ANK 224 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punkte numatyta, kad, užtikrinant gyvūnų gerovę ir apsaugą, savivaldybių administracijos tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. To paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Telšių rajono savivaldybės teritorijoje galioja savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-416 2016 m. kovo 17 d. patvirtintos Gyvūnų laikymo Telšių rajone taisyklės, kurių 6.5 p. numatyta gyvūno savininko pareiga užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, kitų gyvūnų gyvybei ar sveikatai. Minėtų taisyklių 66 p. numato, kad šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Esant ne tariamai, o objektyviai pažeistam bent vienam iš šių numatytų požymių, gyvūno savininkas gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad neužtikrino, jog jo laikomas gyvūnas (šuo) netrikdytų kitų asmenų ramybės, viešosios rimties kitų asmenų teisių bei interesų.
A. A. prašydamas nubausti R. Š., skunde nurodė, kad jam bendraujant su kaimyne J. V., prie jų priėjo R. Š., kuri ant ilgo pavadėlio vedėsi šunį, į prašymus sutrumpinti pavadėlį nereagavo, todėl šuo pribėgo prie jo kojos ir jį išgąsdino. Šias A. A. nurodytas aplinkybes paneigia liudytojų parodymai ir vaizdo įrašas. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos J. V. ir R. Š. parodė, kad joms kalbantis prie J. V. kiemo, prie jų filmuodamas telefonu priėjo pats A. A. ir šaukė, kad patrauktų šunį. Šuo buvo su pavadėlius, kuris buvo sutrumpintas, stovėjo šalia jų, nelojo ir nereagavo. Tai patvirtina ir vaizdo įrašas. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad būtent pats A. A. filmuodamas telefonu prieina prie stovinčių liudytojų J. V. ir R. Š. bei be perstojo liepia patraukti šunį. Iš vaizdo įrašo matyti, kad šuns pavadėlis yra sutrauktas, o šuo stovi prie pat R. Š. ir tik prie jų priėjus A. A., šuo prieina prie jo apuosto koją ir atsitraukia. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, A. A. nei kiek neišsigando šuns, kaip tai nurodė skunde, jis nepasitraukė ir nepatraukė kojos nuo šuns, kaip elgtųsi šunų bijantis žmogus. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad šioje situacijoje šuo nekėlė A. A. jokios grėsmės, neurzgė, ar kitaip nerodė savo nepasitenkinimą, o A. A. prieidamas pats akivaizdžiai ne tik provokavo konfliktą, bet ir sudarė sąlygas šuniui prie jo prieiti. A. A. skunde nurodytas argumentas, kad R. Š. ant jo siundė šunį, tačiau jokių, tai patvirtinančių įrodymų nėra, tai neužfiksuota ir vaizdo įraše. A. A. argumentas, jog jis labai bijo šunų taip pat atmestinas, nes liudytojos J. V. ir R. Š. parodė, kad A. A. prieš tai praėjo pro jas ir nieko nesakė, ir jau po to priėjo šaukdamas patraukti šunį. Be to, kaip matyti tiek iš liudytojų parodymų, tiek iš vaizdo įrašo, įvykis buvo kieme, vietos praeiti yra daug ir A. A. galėjo praeiti nekliudomas, juolab, kad šuo stovėjo prie R. Š.
Aplinkybę, kad A. A. R. Š. šuo nekėlė jokios grėsmės patvirtino ir protokolą bei skundžiamą nutarimą surašęs ir liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas V. P. Jis patvirtino, kad apklausus įvykio liudytojus, t. y. (duomenys neskelbtini) namo gyventojus, pastarieji nurodė, kad konfliktą išprovokavo pats A. A., kuris pats priėjęs prie R. Š. reikalavo, kad ši sutrumpintų pavadėlį ir patrauktų šunį, nors šuo stovėjo šalia R. Š. ir jokios grėsmės niekam nekėlė. Jokių nusiskundimų dėl minėto šuns iš aplinkinių gyventojų nebuvo. Kartu liudytojas nurodė, kad tarp kaimynų tarpusavio nesutarimai vyksta pakankamai ilgą laiko tarpą, ir ne tik dėl šuns. Vien šiemet iš abiejų pusių yra gauta apie 20 skundų įvairių skundų. Šią aplinkybę patvirtina ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad vartojami necenzūriniai žodžiai vieni kitų atžvilgiu, grasinimai ir pan. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad A. A. 2019 m. kovo 20 d. skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir yra asmeninių konfliktų tąsa siekiant teisinėmis priemonėmis pakenkti priešingai konflikto pusei.
Pagal ANK nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
ANK 224 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad melagingų liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų davimas, melagingos eksperto išvados ar specialisto paaiškinimo teikimas, melagingas ar žinomai neteisingas vertimas administracinio nusižengimo byloje, išskyrus atvejus, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama teisme, įrodymų naikinimas ar jų slėpimas, arba kitokia apgavystė administracinio nusižengimo byloje, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų. Pažymėtina, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog asmuo supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus, tačiau duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.
Aptartų aplinkybių analizė patvirtina, kad A. A., būdamas įspėtas pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį dėl atsakomybės už melagingų faktų nurodymą, nurodė tikrovės neatitinkančių aplinkybių, t. y. duodamas paaiškinimus dėl skundo, suvokė veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. neteisingai nurodė įvykio detales, melagingai apkaltino kaimynę R. Š. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnyje padarymu bei melagingai liudijo įvykdydamas apgavystę atliekamame tyrime. Jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 224 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, jų pagrįstumą bei objektyvumą, spręstina, kad institucija priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje tinkamai kvalifikavo pažeidėjo nusižengimą ir teisės normų reglamentuojančių bausmės individualizavimą nepažeidė, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmestinas, o nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 4 dalimi, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo, atmesti.
Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.