Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui M. P., ieškovo atstovei advokatei A. G., atsakovui A. P., atsakovo atstovei advokatei I. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. P.,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarui D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. P. patikslintą ieškinį atsakovui A. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, D. P. ir notarui D. J., dėl dalies bendrame turte nustatymo, bei atsakovo A. P. priešieškinį ieškovui M. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, D. P. ir notarui D. J., dėl dalies bendrame turte nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2011-05-02 testamentu A. P. paliko visą jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiaulių apygardos teismas 2016-10-25 nutartimi civilinėje byloje konstatavo, jog 51/100 dalis minėto buto asmeninės nuosavybės teise priklausė mirusiajai A. P.. Taip pat pripažino, kad 49/100 šio buto dalys priklausė mirusiai A. P. ir A. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau mirusios A. P. konkreti dalis bendroje nuosavybėje nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, jog mirusios A. P. ir atsakovo A. P. dalys bendrame sutuoktinių turte pagal įstatymo įtvirtintą prezumpciją buvo lygios, o yra pagrindas nustatyti, kad atsakovas A. P. ir jo mirusi sutuoktinė A. P. valdė po ½ dalis minimo buto.

Pažymėjo, jog dar 2014 m. siekė susitvarkyti visus paveldėjimo formalumus bei įsiregistruoti jo palikimo dalį sudarantį turtą savo vardu, tačiau notaras paaiškino, jog prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą turi būti išskirta mirusiojo sutuoktinio turto dalis, o tam reikalingas likusio gyvo sutuoktinio sutikimas. Ne kartą ragino tėvą atsakovą A. P. atvykti į notaro biurą duoti sutikimo dėl ½ mirusiajai sutuoktinei tenkančio turto dalies nustatymo, tačiau jis šiuo klausimu bendrauti atsisako. 2017-01-26 notaras D. J. raštu informavo, jog negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo tol, kol nenustatyta mirusios sutuoktinės dalis bendrame turte. Dėl šių priežasčių negali užbaigti paveldėjimo procedūros ir gauti paveldėjimo teisės liudijimo į atitinkamą mamai A. P. priklausančio turto dalį, dėl ko yra privestas kreiptis į teismą.

Dubliku (b.l. 69-71) ieškovas prašo tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus. Nesutinka su atsakovo argumentais, jog įstatyme įtvirtinta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto lygių dalių yra privaloma notarui, išduodančiam paveldėjimo teisės liudijimą. Papildomai, pažymėjo, jog kol nenustatyta palikėjo, t. y. mirusiojo dalis bendrame turte, negalima spręsti klausimo dėl ieškovo paveldėjimo teisių į konkretaus turto konkrečią dalį, o neišdavus mirusiajam priklausančios dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatančio nuosavybės teisės liudijimo, nėra galimas ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas palikimą priėmusiems įpėdiniams. Mano, jog atsakovas painioja du skirtingus teisinius institutus, t y. turto atidalinimą iš bendrosios nuosavybės ir mirusio asmens turto dalių bendrame turte nustatymą.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir ieškovo atstovė iš esmės pakartojo patikslinto ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį motyvus. Ieškovas pažymėjo, kad neturi galimybės disponuoti paveldimu turtu, nes nėra notaro sutvarkyti paveldėjimo dokumentai. Pažymėjo, jog žemės sklypas buvo registruotas ir valdomas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir dėl to ginčo su atsakovu nebuvo. Ieškovo atstovė nurodė, jog žemės sklypas taip buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tokiu būdu šie duomenys išviešinti. Atsakovas net po ieškinio pateikimo galėjo duoti sutikimą notarui priimti dalį jam priklausančio palikimo ir tuo baigti notarinę paveldėjimo procedūrą.

Tripliku (b.l. 79-81) atsakovas laikėsi tos pačios pozicijos, kad ieškovas turi reikšti reikalavimus dėl viso paveldimo turto dalių nustatymo, kaip ir buvo paaiškinta notaro, o ne išskirtinai dėl žemės sklypo (šiuo metu ir buto) dėl kurių nėra ginčo (priimta teismo nutartis), iš šis turtas notaro tarp paveldėtojų pagal įstatymą turi būti padalintas. Dėl šių argumentų ieškovo patikslintas ieškinys turi būti atmestas.

Anksčiau neprieštaravo dėl aplinkybių, kad žemės sklypas buvo įgytas santuokoje ir kaip sutuoktiniams priklauso po ½ dalį, nes nebuvo išsaugojęs žemės sklypo pirkimo vienkartinėmis išmokomis dokumentų, todėl esant rašytiniems įrodymams turi teisę reikšti reikalavimus dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir atsakovo atstovė iš esmės pakartojo priešieškinio ir atsiliepimo į patikslintą ieškinį bei tripliko motyvus. Atsakovas paaiškino, jog su sūnumi M. P. neturėjo kalbų, nesitarė dėl palikimo priėmimo, nes jis nori paimti viską. Pažymėjo, jog žemės sklypo pirkimo metu notarė paaiškino, kad šis turtas (po jo įsigijimo) bus bendras. Atsakovo atstovė pažymėjo, jog dėl buto yra priimtas teismo sprendimas, todėl pakartotinai šis klausimas negali būti nagrinėjamas. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog prašė atsakovo atvykti į notaro biurą dėl dalies bendrame turte nustatymo.

Teismo posėdžio metu D. P. paaiškino, jog bandė ginčą spręsti taikiai, tačiau vis kilo ieškovo reikalavimai. Nurodė, jog mama A. P. svarstė žemės sklypą palikti jam.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, atsakovo priešieškinys atmestinas.

Dėl šalių ginčo esmės.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad M. P. motina (b.l. 5-6,8) A. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). A. P. (duomenys neskelbtini) susituokė su A. P., ką patvirtina santuokos sudarymo įrašas (b.l. 9). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas A. P. nuosavybe (b.l. 42-43). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas įsigytas A. P. kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kas pažymėta registro juridiniuose faktuose (b.l. 12-15). 2011-05-02 testamentu A. P. jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko savo sūnui M. P., atsižvelgiant į įstatymo nustatytą teisę į privalomą palikimo dalį (b.l. 41). A. P. 2013-05-22 paliko testamentu nuosavybės teise priklausantį visą žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), po savo mirties paliko sūnui M. P., atsižvelgiant į įstatymo nustatytą teisę į privalomą palikimo dalį (b.l. 10-11). Notaras D. J. paliudijo, jog mirusios A. P. turto įpėdinis pagal testamentą ir įstatymą yra sūnus M. P. (b.l. 16). 2017-01-26 notaras D. J. pranešimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pranešė, jog šiuo atveju turtas nėra atidalintas, nes kyla klausimas dėl nuosavybės teisių apimties (dalies) ir notaras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kol nenustatyta mirusiosios sutuoktinės dalis bendrame turte (b.l. 17). Šiaulių apygardos teismas 2016-10-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-858-357/2016 konstatavo, jog 51/100 dalis minėto buto asmeninės nuosavybės teise priklausė mirusiajai A. P.. Taip pat pripažino, kad 49/100 šio buto dalys priklausė mirusiai A. P. ir A. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (b.l. 44-56). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius pateikė 2011-11-14 Valstybinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 31SU-568 kopiją, pagal kurią A. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėdamas investicinių čekių ir papildomai sumokėdamas 54,46 Lt (nebalansinės dalies) (b.l. 87-92,94).

Ieškovo teigimu, notaras paaiškino, jog prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą turi būti išskirta mirusiojo sutuoktinio turto dalis, o tam reikalingas likusio gyvo sutuoktinio sutikimas. Ne kartą ragino tėvą atsakovą A. P. atvykti į notaro biurą duoti sutikimo dėl ½ mirusiajai sutuoktinei tenkančio turto dalies nustatymo, tačiau jis šiuo klausimu bendrauti atsisako. 2017-01-26 notaras D. J. raštu informavo, jog negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo tol, kol nenustatyta mirusios sutuoktinės dalis bendrame turte. Atsakovas mano, jog įstatymo nustatytos prezumpcijos dėl sutuoktinių bendro turto lygių dalių nereikią įrodinėti, o ieškovo noras bylinėtis ir tokiu būdu veikti savo tėvą psichologiškai, siekiant gauti kuo daugiau turto. Priešieškiniu atsakovas prašė nustatyti, jog santuokoje su A. P. įgytas žemės sklypas yra jo asmeninė nuosavybė.

Dėl ieškovo patikslinto ieškinio ir atsakovo priešieškinio reikalavimų.

Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 str. nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių konstatuotina, kad paveldėjimo teisės liudijimas notaro M. P. nėra išduotas, kadangi atsakovas, kaip mirusiąją pergyvenęs sutuoktinis, nedavė sutikimo. Šias aplinkybes patvirtina notaro 2017-01-26 pranešimas. Tarp ginčo šalių dėl paveldimo turto ir kitų reikalavimų yra teisminių ginčų, ką patvirtina rašytiniai bylos duomenys (b.l. 142-147, 148-153), kurių šalys nebaigė taikiai (b.l. 154-155). Dėl teisminių ginčų šalys nepasiekė taikaus susitarimo, šiuo metu nebendradarbiauja, šioje byloje taip pat nepasiekė taikaus susitarimo. Šias aplinkybes patvirtina ir šioje byloje pareikšti atsakovo priešieškinio reikalavimai ieškovui bei jo argumentai dėl patikslinto ieškinio, trečiojo asmens D. P. argumentai. Pažymėtina, jog atsakovas neginčija ieškovo teisės į motinos palikimą. Taigi konstatuotina, jog teismui nenustačius palikėjo, t. y. mirusiosios A. P. dalies bendrame turte, negalima spręsti klausimo dėl ieškovo paveldėjimo teisių į konkretaus turto konkrečią dalį. Ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu dėl dalies bendrame turte nustatymo, todėl atmestini atsakovo atsiliepimo argumentai, jog jo ieškovas neprašė atvykti į notaro biurą dėl dalies bendrame turte nustatymo. Nors atsakovas atsiliepime ir prašė ieškovui taikyti įstatyme nustatytą baudą už nesąžiningai pareikštą ieškinį, tačiau vėliau šios pozicijos nebepalaikė ir atsakydamas į patikslinto ieškinio reikalavimus pareiškė priešieškinį. Teismo vertinimu, ieškovui nėra pagrindo taikyti įstatyme numatytą baudą dėl piktnaudžiavimo procesu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 str.)

Nagrinėjamos bylos atveju palikimo atsiradimo momentu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.117 str. numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Mirus A. P. baigėsi bendroji jungtinė A. P. ir atsakovo A. P., kaip sutuoktinių, nuosavybė ir ji tapo bendrąja daline, ką 2017-01-16 pranešime pažymėjo ir notaras. Pagal Lietuvos teismų praktiką CK 3.117 str. prezumpcija reiškia, kad sutuoktinių dalys yra lygios, jeigu dėl šios aplinkybės nėra ginčo.

Nustatant bendrą ir asmeninį sutuoktinių turtą turi būti vadovaujamasi CK 3.87-3.91 str. nuostatomis, kurios numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Įstatymas nustato bendrajai jungtinei ir asmeninei sutuoktinių nuosavybei priskiriamo turto rūšis. Įstatyme pateikti turto rūšių sąrašai nėra išsamūs, todėl, sprendžiant klausimą dėl konkretaus turto, aiškiai nepriskirto kuriai nors turto rūšiai, priskyrimo vienai iš nuosavybės formų, vadovaujamasi įstatyme nustatytais kriterijais. Pagal CK 3.89 str. 1 d. 7 p. asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CK 3.88 str. ir 3.89 str. turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis.

Atsakovas teigia, kad jog santuokoje įgytas žemės sklypas yra jo asmeninė nuosavybė, tačiau teismui nepateikė duomenų, kurie leistų daryti šią išvadą. Pažymėtina, jog iki pateiktos institucijos nuomonės dėl žemės sklypo nuosavybės teisės ir dokumentų, atsakovas teigė, jog nėra ginčo dėl žemės sklypo priklausimo. Atsakovas priešieškinyje argumentuoja, jog esant rašytiniems įrodymams turi teisę reikšti reikalavimus dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo. Iš tiesų iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog už perkamą iš valstybės žemės sklypą atsiskaitė atsakovas. Tačiau 2011-11-14 Valstybinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje yra aiškiai nurodyta, jog atsakovas šį žemės sklypą perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, jo sutuoktinė yra A. P., gim. (duomenys neskelbtini) (Sutarties 5.4 p.). Kad atsakovo vardu perkamas žemės sklypas notaro bus registruotas jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise teismo posėdžio metu pripažino žinojęs ir A. P.. Juridiniuose faktuose nekilnojamojo turto registre pažymėta, jog minimas žemės sklypas priklauso jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Sutiktina su ieškovo atstove, kad sklypo priklausimo faktas bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo tinkamai išviešintas. A. P. vienu iš testamentų žemės sklypą paliko savo sūnui M. P.. Trečiasis asmuo byloje D. P. paaiškino, jog mama svarstė žemės sklypą palikti jam.

Šios aplinkybės leidžia sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovo priešieškinio teiginiai dėl jo asmeninių teisių į žemės sklypą yra teisiškai nepagrįsti. Nors atsakovas teigia, jog jis vienas naudojosi įsigytu žemės sklypu, tačiau šias aplinkybes paneigia tretysis asmuo D. P., kuris nurodė, jog mama sklype turėjo darželį. Išvardinti argumentai patvirtina, kad minėto žemės sklypo įgijimas santuokos metu atsakovo vardu nėra susijęs tik su atsakovo asmeniniais interesais, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis minėtą turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise. Dėl šių priežasčių atsakovo priešieškinys atmestinas.

Teismas sutinka su atsakovo atstovės argumentais, jog dėl buto (dalies pripažinimo asmenine nuosavybe) yra priimtas teismo sprendimas, pasisakant, kuri buto dalis yra asmeninė mirusios A. P. nuosavybė, o kuri sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Todėl iš tiesų įsiteisėjusia teismo sprendimu (nutartimi) pakartotinai šis klausimas pagal įstatymą negali būti nagrinėjamas (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Tačiau Šiaulių apygardos teismas 2016-10-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-858-357/2016 tik konstatavo, jog 51/100 dalis minėto buto asmeninės nuosavybės teise priklausė mirusiajai A. P. bei pripažino, kad 49/100 šio buto dalys priklausė mirusiai A. P. ir A. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau dalies bendrame turte nenustatė, ką pažymėjo ieškovas ir jo atstovė.

Atsakovo priešieškinio reikalavimai buvo atmesti. A. P. nepaneigė galiojančios įstatymo prezumpcijos, kad mirusiajai priklauso lygios, t. y. ½, kartu su atsakovu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių buto ir žemės sklypo dalys. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog ieškovo reikalavimas nustatyti, kad A. P., mirusiai (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat reikalavimas nustatyti, kad A. P., mirusiai (duomenys neskelbtini), iš 49/100 buto dalių bendroje jungtinėje nuosavybėje su A. P., priklausė ½ dalis 49/100 dalių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), yra teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas.

Pažymėtina, jog teismas sutinka su ieškovo nuomone, jog kol nenustatyta palikėjo, t. y. mirusiojo dalis bendrame turte, negalima spręsti klausimo dėl ieškovo paveldėjimo teisių į konkretaus turto konkrečią dalį, o notarui neišdavus mirusiajam priklausančios dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatančio nuosavybės teisės liudijimo, nėra galimas ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas palikimą priėmusiems įpėdiniams, o atsakovas painioja du skirtingus teisinius institutus, t. y. turto atidalinimą iš bendrosios nuosavybės ir mirusio asmens turto dalių bendrame turte nustatymą.

Kiti šalių argumentai nėra ginčui teisiškai svarbūs.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovas yra sumokėjęs 82,00 Eur žyminio mokesčio (b.l. 4,68). Ieškovas yra patyręs 1394,00 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas bei 0,21 Eur už dokumentų kopijas (b.l. 19-20,179-184). Patikslintą ieškovo ieškinį patenkinus visiškai, šios 1476,21 Eur sumos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 80 str. 5 d., 88 str. 1 d. 6,10 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Atsakovas už priešieškinio reikalavimus yra sumokėjęs 30,00 Eur žyminio mokesčio (b.l. 123,124) ir teismo 2017-08-30 nutartimi (b.l. 128-129) atleistas nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Atmetus priešieškinį iš atsakovo žyminio mokesčio dalis valstybei nepriteistina.

Dėl procesinių dokumentų siuntimo teismo patirtas 4,82 Eur sumos bylinėjimosi išlaidas valstybei privalo atlyginti atsakovas, todėl šių išlaidų suma valstybei priteistina iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).

2017-03-02 teismo nutartimi (b.l. 21-22) dėl žymos registre įregistravimo VĮ Registrų centras buvo pranešta apie teisme priimtą M. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl turto, t. y. 0,3744 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies bendrame turte nustatymo. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintina atlikta žyma ir registruotina žyma apie priimtą teismo sprendimą dėl dalies bendrame turte nustatymo, turintį įtakos nekilnojamųjų daiktų (tame tarpe ir buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) teisiniam statusui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, atsakovo priešieškinį atmesti.

Nustatyti, kad A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti, kad A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), iš 49/100 buto dalių bendroje jungtinėje nuosavybėje su A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausė ½ dalis 49/100 dalių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1476,21 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus dvidešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų ieškovui M. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 4,82 Eur (keturis eurus aštuoniasdešimt du euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti žymą VĮ Registrų centras registre apie teisme priimtą M. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl turto, t. y. 0,3744 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies bendrame turte nustatymo ir registruoti žymą apie priimtą teismo sprendimą dėl dalies bendrame turte nustatymo, turintį įtakos šių nekilnojamųjų daiktų (tame tarpe ir buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) teisiniam statusui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.