Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transmobis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transmobis“ ieškinį atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl viešojo pirkimo sąlygų neteisėto pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transmobis“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti viešojo pirkimo „Tarifinio reguliavimo srities sistemų grupės tobulinimo, priežiūros ir palaikymo paslaugų viešasis pirkimas“ (toliau – Pirkimas) sąlygų pakeitimą 2019 m. liepos 3 d. raštu „Dėl paklausimų“ Nr. (22.10)3B-5429 neteisėtu, nutraukti Pirkimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – perkančioji organizacija arba Departamentas) vykdo viešąjį pirkimą „Tarifinio reguliavimo srities sistemų grupės tobulinimo, priežiūros ir palaikymo paslaugų viešasis pirkimas“, kuris buvo paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) 2019 m. gegužės 16 d. pagal viešai paskelbtas pirmines Pirkimo sąlygas, kurios 2019 m. birželio 20 d. buvo atnaujintos ir išdėstytos nauja redakcija. Pirkimo sąlygų (pirminių ir atnaujintų) 2 priedo B dalyje pateikiama 4 lentelė „TARES priežiūros ir palaikymo paslaugų, nurodytų Techninės specifikacijos 3.4.2 papunktyje, kaina“, kurią dalyvis turi užpildyti, teikdamas finansinį pasiūlymą. Šios lentelės 4 stulpelyje nurodytas preliminarus paslaugų kiekis – 100 val.

3. Perkančioji organizacija 2019 m. liepos 3 d. raštu „Dėl paklausimų“ Nr. (22.10)3B-5429 pateikė tiekėjams atsakymus į tiekėjų pateiktus klausimus Pirkime. Atsakydama į tiekėjų klausimus, perkančioji organizacija pakeitė Pirkimo sąlygų 2 priedo 4 lentelę – atsakydama į 3.4 klausimą, nurodė, kad Pirkimo sąlygų 2 priedo 4 lentelė yra išdėstoma nauja redakcija, kurios 4 eilutėje nurodytas preliminarus kiekis, vietoje 100 val. yra pakeičiamas į 3368 val.

4. Apie šį Pirkimo sąlygų pakeitimą ieškovė sužinojo tik 2019 m. spalio 16 d. atsitiktinai iš kito Pirkimo dalyvio, tuomet, kai pati ieškovė dėl prieš tai jai žinomų viešai paskelbtų Pirkimo sąlygų buvo nusprendusi nedalyvauti Pirkime. Apie šį pakeitimą sužinojo tik prie Pirkimo prisijungę tiekėjai. Perkančioji organizacija neteisėtai 2019 m. liepos 3 d. pakeitė Pirkimo sąlygas, dėl to buvo pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo, skaidrumo, tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalis), suvaržyta konkurencija bei apribota ieškovės galimybė dalyvauti Pirkime (VPĮ 17 straipsnio 3 dalis).

5. 2019 m. spalio 16 d. ieškovė pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai dėl neteisėto Pirkimo sąlygų pakeitimo. 2019 m. spalio 21 d. atsakyme į Pretenziją atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103 straipsnio 1 dalimi, ji priėmė sprendimą pretenziją palikti nenagrinėtą. Tačiau ieškovei apie savo teisių pažeidimą, nulemtą neteisėto Pirkimo sąlygų pakeitimo, sužinojus atsitiktinai iš kito Pirkimo dalyvio 2019 m. spalio 16 d. ir tik tuomet įgijus galimybę ginti savo pažeistas teises, termino pretenzijai paduoti pradžia turėtų būti laikoma 2019 m. spalio 16 d. Todėl termino ginčyti neteisėtą Pirkimo sąlygų pakeitimą ieškovė nepraleido.

6. Perkančioji organizacija, atsakymais į klausimus iš esmės pakeisdama Pirkimo sąlygas ir apie jų pakeitimą tinkamai nepaskelbdama, pažeidė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje suformuotus Borta pirmąjį ir antrąjį kriterijus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje Borta, C-298/15). Pirkimo sąlygų pakeitimas neatitiko pirmojo Borta kriterijaus, pagal kurį atitinkami paskelbtų viešojo pirkimo dokumentų (sąlygų) pakeitimai, nors ir svarbūs, neturi būti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo. Šiuo atveju Pirkimo sąlygų pakeitimas buvo toks esminis, kuris ne tik būtų nulėmęs kitokį ieškovės apsisprendimą dėl dalyvavimo Pirkime, bet ir neabejotinai būtų pritraukęs daugiau potencialių dalyvių. Iki atlikto Pirkimo sąlygų pakeitimo galiojusi Pirkimo sąlygų 2 priedo B dalyje pateikiama 4 lentelė, kurią dalyviai turėjo užpildyti, teikdami finansinį pasiūlymą, ir buvo priežastis, dėl kurios ieškovė nusprendė nedalyvauti Pirkime.

7. Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 4.4.1.1. punkte bei Pirkimo sąlygų 2 priedo B dalies 3 lentelėje nurodyta, kad bendra abonentinio mokesčio suma (su PVM) negali sudaryti daugiau nei 30 proc. pasiūlyme numatytos bendros tarifinio reguliavimo srities sistemų (toliau – ir TARES) priežiūros ir palaikymo paslaugų sumos. Pirkimo sąlygų 2 priedo B dalies 4 lentelės 4 stulpelyje nustatytas preliminarus kiekis – 100 val. Atsižvelgiant į nurodytus ribojimus, Pirkimo sąlygų 2 priedo B dalies 4 lentelės 5 stulpelyje „TARES priežiūros ir palaikymo paslaugų teikimo įkainis, Eur, be PVM“ nurodant, pavyzdžiui, 50 Eur be PVM valandinį įkainį, kuris atitinka rinkos kainą, 6 stulpelio „IŠ VISO“ reikšmė būtų 6 050 Eur su PVM. Tokiu atveju TARES priežiūros ir palaikymo paslaugų, nurodytų Techninės specifikacijos 3.4.1, 3.4.3, 3.4.4 ir 3.4.5 papunkčiuose (abonentinio mokesčio) (Pirkimo sąlygų B dalies 3 lentelė), teikimo mėnesinis įkainis, vertinant nustatytą 30 proc. apribojimą, turėtų būti mažesnis nei 60 Eur. Nurodytų paslaugų, atitinkančių Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, kokybiškas atlikimas už 60 Eur būtų objektyviai neįmanomas. Tuo atveju, jei Pirkimo sąlygose nustatytas 3 368 val. kiekis, Pirkimo sąlygų 2 priedo B dalies 4 lentelės 5 stulpelyje nurodant 50 Eur valandinį įkainį, 6 stulpelyje „IŠ VISO“ reikšmė būtų 20 3764 Eur su PVM. Tokiu atveju TARES priežiūros ir palaikymo paslaugų, nurodytų Techninės specifikacijos 3.4.1, 3.4.3, 3.4.4, 3.4.5 papunkčiuose (abonentinio mokesčio) (3 lentelė) teikimo mėnesinis įkainis, vertinant nustatytą 30 proc. apribojimą, galėtų siekti 2000 Eur. Toks mėnesinis palaikymo ir priežiūros paslaugų įkainis atitinka rinkos kainą ir už tokį įkainį būtų įmanoma objektyviai suteikti kokybiškas paslaugas. Atitinkamai, ieškovė būtų nusprendusi dalyvauti Pirkime, jeigu Pirkimo sąlygose 2 priedo B dalies 4 lentelėje būtų nustatytas preliminarus kiekis ne 100 val., o 3 368 val.

8. Perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygų pakeitimas neatitinka antrojo Borta kriterijaus, pagal kurį apie viešojo pirkimo sąlygų pakeitimus turi būti tinkamai paskelbta. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija tinkamai Pirkimo sąlygų pakeitimo neišviešino, neprisijungę prie Pirkimo dalyviai negalėjo sužinoti apie šį Pirkimo sąlygų pakeitimą. Perkančioji organizacija viešai ne tik nepaskelbė konkretaus Pirkimo sąlygų pakeitimo, tačiau taip pat viešai neinformavo apie tai, kad buvo padarytas Pirkimo sąlygų pakeitimas. 2019 m. liepos 3 d. Pirkimo sąlygų pakeitimas iki šios dienos viešai nėra prieinamas ir skelbiamas.

9. Perkančioji organizacija neteisėtu Pirkimo sąlygų pakeitimu taip pat pakeitė Pirkimo būdą iš atviro konkurso į neskelbiamas derybas. Kitaip tariant, perkančioji organizacija, pakeisdama esmines Pirkimo sąlygas iš esmės pradėjo derėtis su Pirkime dalyvaujančiais tiekėjais. Toks perkančiosios organizacijos elgesys yra akivaizdžiai neteisėtas ir pažeidžiantis VPĮ 59 straipsnio 5 dalį, kuriame įtvirtinta, kad pirkimą atliekant atviro konkurso būdu, perkančiosios organizacijos ir tiekėjų derybos yra draudžiamos. Dėl nurodytų priežasčių ginčo Pirkimas turi būti nutrauktas ir skelbiamas iš naujo.

10. Ieškovė yra suinteresuota ginčyti neteisėtą perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygų pakeitimą. Ieškovės suinteresuotumas yra akivaizdus, kadangi atsakovui tinkamai informavus visus galimus tiekėjus, įskaitant ir ieškovę, apie Pirkimo sąlygų 2 priedo 4 lentelės pakeitimą, ji neabejotinai būtų pakeitusi savo sprendimą dėl dalyvavimo Pirkime ir pateikusi pasiūlymą. Aplinkybė, kad atsakovas Pirkimo sąlygų pakeitimo viešai nepaskelbė ir dėl to ieškovė neturėjo galimybės tinkamai susipažinti su pakeistomis Pirkimo sąlygomis, lėmė jos, kaip tiekėjo subjektinės teisės teikti pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose pažeidimą, apribojo galimybes konkuruoti dėl Pirkimo sutarties sudarymo bei lėmė tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimą. Be to, ieškovė turi teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, sprendimus net jeigu ji ir nėra pateikusi pasiūlymo Pirkime – ji neabejotinai turi tokias pačias teises kaip ir Pirkime pasiūlymus teikusios dalyvės į teisminę gynybą dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų.

11. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad ieškovė turėjo galimybę užduoti klausimus atsakovui dėl Pirkimo sąlygų, prašyti jas patikslinti, kad galėtų dalyvauti Pirkime, iš viso 57 dienas skaičiuojant nuo Pirkimo paskelbimo per CVP IS (2019 m gegužės 16 d.) iki termino pasiūlymų pateikimui pabaigos (2019 m. liepos 12 d.), tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

12. Nesutiktina, kad atsitiktinis informacijos apie pakeistas Pirkimo sąlygas sužinojimas 2019 m. spalio 16 d. yra momentas, nuo kurio ieškovė įgijo teisę ginti savo tariamai pažeistas teises. Pretenzijos padavimo terminas skaičiuotinas nuo kitos dienos po Pirkimo sąlygų paskelbimo CVP IS arba jų atnaujinimo. Apie vykdomą Pirkimą atsakovas CVP IS paskelbė 2019 m. gegužės 16 d., todėl, vadovaujantis VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 74 straipsnio 5 dalimi, pretenzija galėjo būti pateikta per 10 dienų nuo Pirkimo sąlygų paskelbimo dienos. Ieškovė pretenziją pateikė 2019 m. spalio 16 d., t. y. daugiau nei keturis mėnesius praleidusi nustatytą terminą. Toks laiko tarpas negali būti vertinamas kaip nereikšmingas viešųjų pirkimų vykdymo operatyvumo ir ekonomiškumo aspektu. Todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, kad sprendimas ieškovės pretenziją palikti nenagrinėtą yra neteisėtas. Priešinga išvada reikštų išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos privalomumo paneigimą.

13. Ieškovės pateiktas įrodymas – susirašinėjimas su Pirkimo dalyvės UAB „Proit“ atsakingu asmeniu elektroniniu paštu – neįrodo ieškovės sužinojimo apie pakeistą Pirkimo sąlygą momento. Elektroninio laiško kopija nėra unikali ir yra lengvai pakartotina. Tačiau šis laiškas įrodo nesąžiningą bendrovių susitarimą, siekiant įtakoti kitą teisminį procesą. Departamentas yra atsakovu kitoje byloje dėl šio ginčo Pirkimo, kurioje UAB „Proit“ ieškinyje ir dublike remiasi ne tik savo, bet rūpinasi ir kitų galimų Pirkime nedalyvavusių tiekėjų tariamai pažeistomis teisėmis, norėdama įrodyti ir kitų tiekėjų, neprisijungusių prie Pirkimo, suinteresuotumą viešuoju Pirkimu.

14. UAB „Transmobis“ nėra viešųjų pirkimų dalyvė. Nėra jokios informacijos nuo 2015 m. apie jokią ieškovės sudarytą viešojo pirkimo sutartį. Ieškovė net nėra registruota CVP IS, kuri yra privalomas „įrankis“ atliekant viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu. Tiekėja ieškinį grindžia prielaidomis, samprotavimais, nepagrįstais teiginiais, jos sąžiningumas kelia abejonių. Todėl ieškovė negali būti pripažinta turinti suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus.

15. Perkančioji organizacija, keisdama Pirkimo sąlygas, pratęsė pasiūlymų pateikimo terminą, patalpindama skelbimą apie informacijos papildymus į CVP IS. Tokiu būdu atsakovas tinkamai įvykdė pareigas, kad visi potencialūs, pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi ūkio subjektai galėtų su pakeitimais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu metu.

16. Ieškovė teismui pateiktame dublike prašė pripažinti Pirkimo sąlygų pakeitimą neteisėtu ir nutraukti Pirkimą arba esant sudarytai Pirkimo sutarčiai spręsti dėl jos pripažinimo negaliojančia. Ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį neginčija neteisėto Pirkimo sąlygų pakeitimo, todėl laikytina, kad jis pripažįsta Pirkimo sąlygų pakeitimo neteisėtumą.

17. Ieškovės suinteresuotumas ginčyti neteisėtą Pirkimo sąlygų pakeitimą nepaneigtas. Tai, kad nėra duomenų, jog UAB „Transmobis“ anksčiau būtų dalyvavusi viešuosiuose pirkimuose, nereiškia, jog ieškovė nesidomi viešaisiais pirkimais ar negalėjo būti suinteresuota dalyvauti šiame konkrečiame Pirkime. Reikalavimų dalyvaujant viešajame pirkime, būti dalyvavus kituose viešuosiuose pirkimuose, niekur nėra ir negali būti nustatyta. Taip pat norint dalyvauti viešuosiuose pirkimuose pateikti pasiūlymus galima ne tik tiesiogiai pačiam tiekėjui, bet ir per savo atstovus, todėl net jeigu ieškovė ir nėra prisijungusi prie CVP IS, nereiškia, kad, esant tinkamai paviešintoms pakeistoms Pirkimo sąlygoms, pasiūlymo nebūtų galėję pateikti jos atstovai arba pati ieškovė, prisijungusi prie CVP IS. Ieškovė turi tinkamos patirties, jos atliekamos veiklos dalykas sutampa su Pirkimo objektu, specialūs reikalavimai Pirkime nebuvo ir neturėjo būti keliami, kadangi informacinių sistemų palaikymu užsiimti gali bet kas, turintis informacinių technologijų žinių, atitinkamą kvalifikaciją.

18. Atsakovas nepagrindė savo teiginių dėl nesąžiningo ieškovės ir UAB „Proit“ susitarimo bei nepagrįstai nurodė, kad ieškovė galėjo savo teises ginti anksčiau, kreipdamasi dėl Pirkimo sąlygų paaiškinimo, nes ieškovės teisiniai interesai buvo pažeisti ne dėl neaiškių, dviprasmiškų Pirkimo sąlygų, bet dėl jų neteisėto pakeitimo.

19. Nelaikytinas Pirkimo sąlygų pakeitimo teisėtumo pagrindu atsakovo teiginys, kad perkančioji organizacija, keisdama Pirkimo sąlygas, pratęsusi pasiūlymų pateikimo terminą ir patalpinusi skelbimą apie informacijos papildymus į CVP IS, tinkamai įvykdė pareigas. Informacijos, nesusijusios su ginčijamu Pirkimo sąlygų pakeitimu, ir pasiūlymų pateikimo termino pratęsimo papildymas CVP IS buvo skirtas informuoti apie kitas pasikeitusias aplinkybes, o ne apie ginčijamą esminį sąlygų pakeitimą, todėl yra nevertintinas. Perkančioji organizacija būtų tinkamai įvykdžiusi pareigas tik tuo atveju, jeigu būtų išviešinusi informaciją ne tik apie termino pateikti pasiūlymams pratęsimą, bet ir apie ginčijamą Pirkimo sąlygų pakeitimą ne tik dalyviams, prisijungusiems prie Pirkimo CVP IS priemonėmis, bet ir patalpinant informaciją taip, kad ji būtų viešai prieinama visiems tiekėjams.

20. Ieškovė neturėjo galimybės sužinoti apie neteisėtą Pirkimo sąlygų pakeitimą, o sužinojusi iškart ėmėsi ginti Pirkimo sąlygų pakeitimu pažeistas savo teises, todėl yra pagrindas teismui ex officio spręsti dėl neteisėto Pirkimo nutraukimo arba esant sudarytai Pirkimo sutarčiai – jos pripažinimo negaliojančia ir naujo Pirkimo skelbimo.

21. Atsakovas teismui pateiktame triplike prašė teismo taikyti ieškinio senaties terminą, o šio prašymo netenkinus, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad apie pretenzijos atmetimą ieškovė buvo informuota 2019 m. spalio 21 d. Pareikšti ieškinį teismui ieškovė privalėjo per 10 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą, t. y. iki 2019 m. spalio 31 d. Nors ieškovė nurodė ieškinio datą 2019 m. spalio 31 d., tačiau EPP sistemoje užfiksuota ieškinio gavimo data – 2019 m. lapkričio 4 d., t. y. keturiomis dienomis vėlesnė nei priimtina. Ieškovė prašymo atnaujinti praleistą terminą nepareiškė, nenurodė ir termino praleidimo priežasčių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

22. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.

23. Teismas nustatė, kad ieškovė termino pretenzijai pateikti nepraleido. Ieškovė apie aplinkybę, kuri, jos nuomone, pažeidė ieškovės teises (Pirkimo sąlygų 2 priedo 4 lentelės duomenų pakeitimą) sužinojo iš UAB „Proit“ 2019 m. spalio 16 d. Įrodymų, paneigiančių šią sužinojimo datą, byloje nėra. Perkančiosios organizacijos sprendimas pakeisti Pirkimo sąlygų 2 priedo 4 lentelės duomenis nebuvo viešai paskelbtas (šios aplinkybės neginčija ir atsakovas), todėl terminas pretenzijai pateikti skaičiuotinas nuo ieškovės nurodytos datos: kitos dienos po 2019 m. spalio 16 d. Ieškovė pretenziją pateikė 2019 m. spalio 16 d., tad šio termino nepraleido.

24. Perkančioji organizacija 2019 m. liepos 3 d. raštu Pirkimo dalyviams Nr. (22.10)3B-5429, kurio ieškovė, nebūdama Pirkimo dalyve, negavo, kartu su atsakymais į tiekėjų klausimus pranešė, kad pakeitė Pirkimo sąlygų 2 priedo 4 lentelę: lentelėje vietoje 4 eilutėje nurodyto kiekio „100“ įrašė „3 368“.

25. Ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, vykdant viešųjų pirkimų procedūras, gali ne bet kokie tiekėjai, o tie, kurie potencialiai ir realiai gali patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį dėl pirkimo objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019). Vadinasi, Pirkime nedalyvavęs ūkio subjektas turi įrodyti, kad jis turėjo galimybę patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį dėl pirkimo objekto. Tad ginčydama perkančiosios organizacijos veiksmus, vykdant viešojo pirkimo, kuriame ieškovė nedalyvavo, procedūras, ieškovė privalėjo pateikti jos galimybę pateikti pasiūlymą ir pašalinimo iš Pirkimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius įrodymus. Ieškovė tokių įrodymų nepateikė. Todėl ieškovė neįrodė, jog jos teisės ar teisėti interesai (CPK 2, 5 straipsniai) yra pažeisti ir kad ieškovė turi teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, jai vykdant ginčo Pirkimą.

26. Ieškovė, pamačiusi pradines Pirkimo sąlygas, kurių ekonominiu prasmingumu suabejojo, atitinkamų Pirkimo sąlygų neginčijo, nereikalavo jų paaiškini ar pakeisti. Tik tuomet, kai perkančioji organizacija 2019 m. spalio 15 d. priėmė sprendimą dėl ginčo Pirkimo laimėtojo pripažinimo, ieškovė 2019 m. spalio 16 d. pareiškė pretenziją ir 2019 m. spalio 31 d. pareiškė ieškinį. Ieškovė iki ginčo Pirkimo anksčiau viešuosiuose pirkimuose nėra dalyvavusi. Nurodyti ieškovės veiksmai ir aplinkybė, kad ieškovė anksčiau nėra dalyvavusi viešuosiuose pirkimuose, teismo vertinimu, leidžia konstatuoti, kad ieškovė nebuvo ir nesiekė būti šioje byloje aptariamo viešojo pirkimo tiekėja. Todėl jos interesai ginčijamo viešojo pirkimo metu nebuvo pažeisti.

27. Ieškovė nėra subjektas, kuris gali ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, vykdant ieškinyje nurodytą viešąjį pirkimą. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys (visi jame pareikšti reikalavimai) teismo buvo atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

28. Ieškovė UAB „Transmobis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: pripažinti Pirkimo sąlygų pakeitimą 2019 m. liepos 3 d. raštu „Dėl paklausimų“ Nr. (22.10)3B-5429 neteisėtu, nutraukti Pirkimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo dalis grindžiama analogiškais ieškinyje bei dublike išdėstytais argumentais dėl Pirkimo sąlygų neteisėto pakeitimo, todėl pastarieji nekartojami. Skundas grindžiamas šiais naujais argumentais:

28.1. Teismas nepagrįstai susiaurino suinteresuotumo institutą. Vadovaujantis teismo logika, teisę ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus iš esmės turi tik Pirkimo dalyviai, t. y. tiekėjai, pateikę pasiūlymą Pirkime. Aplinkybė, kad ieškovė nedalyvavo Pirkime, visiškai nereiškia, kad ieškovė nėra suinteresuota ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus.

28.2. Ieškovės kvalifikacijos atitiktis nustatytoms Pirkimo sąlygoms ir jos pašalinimo pagrindų nebuvimas nėra šios civilinės bylos ginčo dalykas, dėl to ieškovė, įrodinėdama atsakovo neteisėtą Pirkimo sąlygų pakeitimą (kurio neteisėtumo neneigė nei pats atsakovas, nei teismas), neprivalėjo civilinėje byloje teikti įrodymų apie jos atitiktį Pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos ir pašalinimo pagrindų nebuvimo reikalavimams.

28.3. Net ir tuo atveju, jei ieškovė savarankiškai nebūtų atitikusi Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, ji bet kuriuo atveju būtų galėjusi šių reikalavimų atitikimui pasitelkti subrangovus. Todėl vertinant, ar ieškovė yra suinteresuota perkančiosios organizacijos sprendimais, ieškovės atitiktis Pirkimo sąlygų reikalavimams neturi ir negali turėti jokios teisinės reikšmės. Kita vertus, viešai prieinama informacija patvirtina, kad ieškovė veikia su Pirkimo objektu glaudžiai susijusioje – informacinių technologijų – srityje, dėl to neabejotinai yra suinteresuota Pirkimu.

28.4. VPĮ niekur, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai teisinis suinteresuotumas nėra prilyginamas CVP IS registracijai, ankstesniems dalyvavimams viešųjų pirkimų konkursuose, ar viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo patirčiai ir pan. Teismas neteisėtai plečiamai aiškina įstatymą, priešingai jo tikslams (VPĮ 1 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis). Tokiu teismo aiškinimu konkurencija neplečiama, ji siaurinama, ribojama, kas tiesiogiai prieštarauja VPĮ 17 straipsnio 3 daliai.

28.5. Ieškovės teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, ieškovė yra suinteresuota ginčo Pirkimu ir turi teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, vykdant Pirkimą. Todėl teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai, nukrypdamas nuo VPĮ 2 straipsnio 36 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies normų turinio ir teismų praktikos reikalavimų, aiškino ir taikė VPĮ 2 straipsnio 36 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl ieškovės suinteresuotumo, dėl to nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad ieškovė nėra suinteresuota ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus.

28.6. Tiek atsakovas, tiek teismas patvirtino, kad Pirkimo sąlygos pakeistos neteisėtai. Todėl teismas bet kuriuo atveju, remiantis viešųjų pirkimų bylų nedispozityvumu, turėjo pareigą ex officio spręsti dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo (CPK 423⁸ straipsnis) ir nutraukti Pirkimą. Teismas šios pareigos neįvykdė, dėl to sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

2. Atsakovas Departamentas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

29.1. Ieškovė praleido terminą ieškiniui pareikšti. Atsakovas Vilniaus apygardos teismui pateiktame triplike prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir atmesti ieškinį.

29.2. Perkančioji organizacija Pirkimo dokumentuose (visose jų redakcijose) aiškiai nurodė, kad Pirkimo sąlygų 2 priedo B dalyje pateiktoje 4 lentelėje nurodytas paslaugų teikimo valandų kiekis nustatytas tik pasiūlymų vertinimo tikslais. Tikslus perkamų paslaugų teikimo valandų kiekis priklausys nuo perkančiosios organizacijos poreikio. Perkančioji organizacija neįsipareigoja įsigyti viso nurodyto paslaugų teikimo valandų kiekio. Perkančioji organizacija paliko sau teisę neužsakyti Pirkimo sąlygų 2 priedo B dalies 4 lentelėje nurodytų paslaugų. Ieškovės teiginiai, kad perkant 100 val. paslaugų neįmanoma jų suteikti kokybiškai, o perkant 3 368 val. paslaugų –įmanoma, yra sąmoningas teismo klaidinimas.

29.3. Ieškovė nėra suinteresuotas asmuo, turintis teisę ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus. Ieškovė ne tik neginčijo 2019 m. gegužės 16 d. paskelbtų Pirkimo sąlygų, tačiau ir nesiėmė visų VPĮ suteiktų priemonių situacijai ištaisyti operatyviai ir savalaikiai: neprašė paaiškinti, ar patikslinti Pirkimo sąlygų, neteikė perkančiajai organizacijai paklausimo, nurodydama, ieškovės nuomone, priežastis, trukdančias ne tik jai dalyvauti Pirkime, bet ir perkančiajai organizacijai įsigyti paslaugas. Ieškovė elgėsi kardinaliai priešingai, nei elgtųsi Pirkimu suinteresuotas asmuo.

29.4. Ieškovė savo suinteresuotumą viešuoju pirkimu tik deklaruoja, o turėjo savalaikiai jį įrodyti perkančiajai organizacijai ir teismui. Ieškovė privalėjo pateikti jos galimybę pateikti pasiūlymą ir pašalinimo iš Pirkimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius įrodymus. Ji tokių įrodymų nepateikė nei teikdama pretenziją perkančiajai organizacijai, nei pareikšdama ieškinį teismui. Ieškovės pareiškimai, kad ji galėjo veikti per atstovą, ar pasitelkti subtiekėius, yra niekiniai, nes nei veikimas per atstovą ar kartu su subtiekėju neužkerta galimybės pateikti reikalaujamus įrodymus, juo labiau nepanaikina prievolės juos pateikti. Viešai prieinama informacija skelbia, kad ieškovės veiklos sritis – gamtos mokslų ir inžinerijos moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, o tai nėra Pirkimu siekiamos įsigyti paslaugos.

29.5. Pirkimo sąlygų 2.2.1. punkte nustatyta, kad tarifinio reguliavimo srities sistemų grupės tobulinimo paslaugos turi būti suteiktos iki 2021 m. gruodžio 10 d. Akivaizdu, kad ieškovės tikslas yra vilkinti Pirkimo procedūras, kad laimėtoja atsisakytų pasirašyti sutartį, nes per likusį terminą tiesiog nesugebėtų suteikti numatytų paslaugų. Dėl to perkančioji organizacija gali prarasti investicijų projektui „Tarifinio reguliavimo srities sistemų (sistemų grupės) (TARES) tobulinimas“ skirtą finansavimą.

29.6. Departamentas buvo atsakovu byloje (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01524-2019-9, bylos Nr. e2-4403-432/2019), kurioje ieškovė buvo UAB „Proit“. Teismo sprendimas priimtas Departamento naudai ir yra įsiteisėjęs. Ieškovė net neginčija savo sąsajų su UAB „Proit“, todėl darytina išvada, kad ieškovė, vilkindama laiką, veikia UAB „Proit“ naudai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

2. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. gegužės 16 d. CVP IS paskelbė apie atviro konkurso būdu vykdomą tarptautinį viešąjį pirkimą „Tarifinio reguliavimo srities sistemų grupės tobulinimo, priežiūros ir palaikymo paslaugų pirkimas“ bei nustatė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2019 m. birželio 25 d. Išnagrinėjusi vieno iš tiekėjų pretenziją, perkančioji organizacija 2019 m. birželio 20 d. pateikė naują Pirkimo sąlygų redakciją bei pratęsė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2019 m. liepos 22 d. Pirminių ir atnaujintų Pirkimo sąlygų 2 priedo „Pasiūlymo formos“ B dalies „Kaina“ 4 lentelės „TARES priežiūros ir palaikymo paslaugų, nurodytų Techninės specifikacijos 3.4.2 papunktyje, kaina“ 4 stulpelyje buvo nurodytas paslaugų teikimo valandų kiekis – 100 val. bei paaiškinta, kad lentelėje paslaugų teikimo valandų kiekis nurodytas tik pasiūlymų vertinimo tikslais; tikslus perkamų paslaugų teikimo valandų kiekis priklausys nuo perkančiosios organizacijos poreikio bei ji neįsipareigoja įsigyti viso nurodyto paslaugų teikimo valandų kiekio.

3. 2019 m. liepos 3 d. perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjų klausimą „ar 4 lentelės parinktas kiekis „100“ yra gerai pasvertas ir tinkamas“ nurodė, kad Pirkimo sąlygų 2 priedo 4 lentelę išdėsto taip: vietoje 100 val. kiekio nurodoma 3 368 val.

4. Susipažinusi su Pirkime pateiktais UAB „Proit“ ir UAB „NRD Systems“ pasiūlymais, 2019 m. spalio 15 d. perkančioji organizacija laimėjusiu pasiūlymu pripažino UAB „NRD Systems“. Kitą dieną, t. y. 2019 m. spalio 16 d., ieškovė UAB „Transmobis“ elektroniniu paštu pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurioje prašė Pirkimą nutraukti ir paskelbti Pirkimą iš naujo, paskelbiant viešai Pirkimo sąlygas su atnaujinta 2 priedo B dalies 4 lentele. Pretenzija grindžiama tuo, jog (1) prie viešai prieinamų Pirkimo dokumentų buvo pateikiama dalis dalyvių klausimų ir atsakymų į juos (2019 m. birželio 13 d. ir 14 d. raštai) bei 2019 m birželio 20 d. atnaujintos Pirkimo sąlygos, tačiau informacija apie Pirkimo sąlygų 2 priedo B dalies 4 lentelės pakeitimą nebuvo pateikta viešai, (2) ieškovė atsitiktinai iš kito Pirkimo dalyvio sužinojo apie 2019 m. liepos 3 d. raštu atliktą Pirkimo sąlygų 2 priedo B dalies 4 lentelės pakeitimą, minėtas raštas buvo pateiktas tik prie Pirkimo CVP IS priemonėmis prisijungusiems, tačiau nebuvo išviešintas kitiems galimiems dalyviams, neprisijungusiems prie Pirkimo CVP IS priemonėmis, (4) Pirkimo sąlygų 2 priedo B dalies 4 lentelėje nurodytas preliminarus valandų kiekis buvo esminis duomuo, dėl kurio, atlikusi preliminarius galimos kainos paskaičiavimus, tiekėja priėmė sprendimą nedalyvauti Pirkime, todėl tokio esminio Pirkimo sąlygų pakeitimo neišviešinimas apribojo jos ir kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą Pirkime, (5) informacijos teikimas apie esminius Pirkimo sąlygų pakeitimus tik kvietimą priėmusiems Pirkimo dalyviams vertintinas kaip Pirkimo būdo keitimas į neskelbiamas derybas, (6) ieškovė nepraleido termino pretenzijai pateikti bei turi suinteresuotumą ginčyti neteisėtą Pirkimo sąlygų pakeitimą. Departamentas 2019 m. spalio 21 d. atsiliepime į pretenziją nurodė, kad UAB „Transmobis“ nepateikė įrodymų, kad informaciją gavo 2019 m. spalio 14 d., todėl, vadovaudamasis VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 103 straipsnio 1 dalimi, ieškovės pretenziją paliko nenagrinėtą.

5. Nesutikdama su tokiu sprendimu, UAB „Transmobis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu Departamentui, prašydama pripažinti viešojo Pirkimo sąlygų pakeitimą 2019 m. liepos 3 d. raštu neteisėtu bei nutraukti Pirkimą. Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, kad ieškovė nepraleido termino pretenzijai pareikšti, o perkančioji organizacija pakeitė Pirkimo sąlygas, tačiau nenustatęs ieškovės suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, ieškinį atmetė.

6. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame skunde ieškovė teigia, kad aplinkybė, jog ji nedalyvavo Pirkime, visiškai nereiškia, kad UAB „Transmobis“ nėra suinteresuota ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus. Ieškovės atitiktis Pirkimo sąlygų reikalavimams neturi ir negali turėti jokios teisinės reikšmės jos suinteresuotumui, ji bet kuriuo atveju būtų galėjusi šių reikalavimų atitikimui pasitelkti subrangovus. Teisinis suinteresuotumas nėra prilyginamas CVP IS registracijai, ankstesniems dalyvavimams viešųjų pirkimų konkursuose, ar viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo patirčiai. Teismas bet kuriuo atveju, remiantis viešųjų pirkimų bylų nedispozityvumu, turėjo pareigą ex officio spręsti dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo ir nutraukti Pirkimą.

7. Departamento vertinimu, ieškovė praleido terminą ieškiniui pareikšti, todėl šiuo atveju taikytinas ieškinio senaties terminas. Ieškovė nėra suinteresuotas asmuo, turintis teisę ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus – ji ne tik neginčijo Pirkimo sąlygų, tačiau ir neprašė jų paaiškinti ar patikslinti. Ieškovė neginčija savo sąsajų su kita Pirkimo dalyve UAB „Proit“, kuri taip pat ginčijo perkančiosios organizacijos veiksmus kitoje byloje dėl šio Pirkimo, todėl ieškovė veikia UAB „Proit“ naudai.

8. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl ieškovės teisės ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus bei ieškinio senaties termino byloje taikymo.

Dėl ieškovės teisinio intereso ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas byloje Nr. 38/06).

10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-92/2007); konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialieji) įstatymai. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002); teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą.

11. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014). Be to, pagal šią teisės normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka. Taigi šia (blanketine) teisės norma įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę suinteresuotų asmenų teisę kreiptis į teismą (šios teisės įgyvendinimo tvarką) reglamentuoti ir kitais įstatymais (CPK 1 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009, 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.2 punktas).

12. VPĮ 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas reglamentuoja viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę. Ši įstatymo norma reiškia, kad su viešaisiais pirkimais susijusiems ginčams taikytinos pirmiausiai VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, nuostatos, o kitų – bendrųjų – įstatymų nuostatos taikytinos tada, kai tam tikro viešojo pirkimo teisinio santykio nereguliuoja specialiosios VPĮ normos arba kai pačiame VPĮ įtvirtinamos nuorodos į kitus teisės aktus.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viešojo pirkimo apskundimo procedūras reglamentuoja tiek nacionalinė, tiek Europos Bendrijos teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009). Europos Tarybos 1989 m. gruodžio 21 d. Direktyva Nr. 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (toliau – Direktyva Nr. 89/665) subjektams, suinteresuotiems viešojo pirkimo sutarties sudarymu, nustato minimalųjį apsaugos standartą ir viešojo pirkimo peržiūros procedūrų bendruosius kriterijus, kuriuos turi atitikti nacionalinėse teisės sistemose nustatytos peržiūros procedūros, siekiant užtikrinti Bendrijos teisės reikalavimų sudarant viešojo pirkimo sutartis laikymąsi (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2003 m. birželio 19 d. Sprendimas GAT, C-315/01, Rink. p. I-6351).

14. VPĮ 101 straipsnio, reglamentuojančio ginčų dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų nagrinėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar neteisėtai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, VII skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą: dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo, žalos atlyginimo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia, alternatyvių sankcijų taikymo bei sutarties nutraukimo dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo pripažinimo nepagrįstu (VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 1-5 punktai). Šio įstatymo 102 straipsnio, reglamentuojančio pretenzijų bei ieškinių pateikimą ir jų išnagrinėjimo terminus, 1 dalyje subjektu, turinčiu teisę perkančiajai organizacijai pateikti pretenziją ir kreiptis su ieškiniu į teismą, įvardijamas tiekėjas. Tiekėjas – ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis ar viešasis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo, kita organizacija ir jų padalinys arba tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas ūkio subjektų asociacijas, kurie rinkoje siūlo atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas (VPĮ 2 straipsnio 36 dalis). Remiantis VPĮ 2 straipsnio 38 dalimi dalyviu pripažįstamas tiekėjas, pateikęs pasiūlymą. Viešojo pirkimo kandidatas (toliau – kandidatas) – tiekėjas, raštu išreiškęs siekį būti pakviestas arba jau pakviestas dalyvauti dialoge, kai pirkimas atliekamas konkurencinio dialogo būdu, ar pateikti pasiūlymo, kai pirkimas atliekamas riboto konkurso, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų arba inovacijų partnerystės būdu (VPĮ 2 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog VPĮ VII skyriaus nuostatomis gali remtis ne tik viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, t. y. ne tik pirkimo objektą pasiūlęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektą pasiūlyti (tiekėjas) asmuo, bet dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs: pavyzdžiui, jei tiekėjas nebuvo informuotas apie pirkimą arba tokia informacija disponavo, tačiau nepateikė pasiūlymo, nes pirkimo sąlygos (galbūt diskriminacinės) jį atgrasė nuo dalyvavimo ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

15. Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam suinteresuotam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, kad su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalos, nepaisant galimybės gauti nuostolių atlyginimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. birželio 24 d. Sprendimas Komisija prieš Austriją, C-212/02, nepaskelbtas rinkinyje), nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškia savo valią, galinčią sukelti teisines pasekmes (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. Sprendimas StadtHalle ir RPL Lochau, C-26/03, Rink. 2005, p. I-1). Be to, tam, kad galima būtų pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiūrėjimo procedūromis, užtenka parodyti teisinį suinteresuotumą viešojo pirkimo sutarties sudarymu, o toks teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu nebūtinai sietinas su formaliu dalyvio ar kandidato statusu (nurodytas Europos Bendrijų Teisingumo Teismo Sprendimas StadtHalle ir RPL Lochau).

16. Taigi, sprendžiant asmenų procesinio subjektiškumo klausimą ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutartimi yra teisiškai reikšmingas. Dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose (pavyzdžiui, iš viešojo pirkimo konkurso gali būti pašalintas tiekėjas dėl neatitikties kokybinės atrankos kriterijams), privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009, 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.8 punktą). Teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu reiškia tiekėjo suinteresuotumą gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus, tačiau nereiškia naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu, kaip tokiu. Pagal įstatymuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teisę ginčyti viešąjį pirkimą turi tiekėjai, kurie gali ir teikia perkančiosios organizacijos perkamas paslaugas ir viešojo pirkimo procedūrų apskundimo procese gali įrodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014, 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.7 punktas).

17. Teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti viešąjį pirkimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014, 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.9 punktas).

18. Pažymėtina, kad joks kitas šalutinis interesas negali būti laikomas pagrindu ginčyti viešąjį pirkimą, kuriuo remdamasis konkretus subjektas (tame tarpe ir ne tiekėjas) kreipiasi į teismą su ieškiniu. Priešingu atveju, iškiltų grėsmė teisinės sistemos stabilumui ir teisinio saugumo principui. Dėl neribojamos laisvės paduoti ieškinius ginčijant viešojo pirkimo procedūras kiltų grėsmė viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo specifiškumui ir stabilumui: tokiu atveju tiek perkančioji organizacija, tiek viešojo pirkimo konkurso laimėtoju pripažintas tiekėjas niekada (ieškinio senaties ribose) nebūtų užtikrinti sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo nepertraukiamumu, nes visi subjektai, parodę netiesioginį ryšį su ginčijamomis viešojo pirkimo procedūromis, galėtų jas kvestionuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Tiekėjas, kurio teisės nėra pažeistos, negali ginti kitų tiekėjų teisių, nes taip veikti įgalioti Viešųjų pirkimų tarnyba, prokurorai ar kitos valdžios institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.3 punktas).

19. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kurioje buvo išdėstyti pagrindiniai kasacinio teismo praktikos aspektai dėl teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), nustatyta, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų. Tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 36 punktas).

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais teismas ieškovės teisinį suinteresuotumą skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus siejo su jos atitikimu Pirkimo sąlygų reikalavimams bei tokį atitikimą pagrindžiančiais įrodymais, laiko nepagrįstais. Kaip minėta šios nutarties 43 punkte, teisę ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) gali ne tik viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo. Todėl aplinkybė dėl ieškovės atitikimo / neatitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams, nagrinėjamu atveju, nei įrodo, nei iš esmės paneigia jos suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus. Apie tiekėjo atitikimą Pirkimo sąlygų reikalavimams sprendžiama tiekėjui pateikus pasiūlymą viešajame pirkime. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovė pasiūlymo ginčo Pirkime neteikė, tačiau teigia, kad jį būtų pateikusi, jei būtų laiku informuota apie Pirkimo sąlygų pakeitimą. Todėl ieškovė, ginčijanti Departamento veiksmus, turėjo įrodyti realų ketinimą dalyvauti ginčo Pirkime, nes, tik tokiam esant, būtų galima spręsti, jog Pirkimo sąlygų pakeitimas pažeidė ieškovės teises bei interesus dalyvauti Pirkime.

21. VPĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą, įskaitant skelbimų apie pirkimą, kvietimų pateikti pasiūlymą ir kitų pirkimo dokumentų, tiekėjų paraiškų, pasiūlymų, sprendinių, projekto konkursų planų ir projektų pateikimą, vyksta naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis; nustatytų reikalavimų gali būti nesilaikoma tik išimtiniais šiame įstatyme nurodytais atvejais. Pagal VPĮ 40 straipsnio 6 dalį, paraiškos ir pasiūlymai pateikiami elektroninėmis priemonėmis laikantis VPĮ 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Vadovaujantis nurodytomis įstatymo nuostatomis, aišku, kad pasiūlymus elektroniniu būdu gali teikti tik CVP IS registruoti tiekėjai. Byloje nustatyta, kad Departamentas apie ginčo Pirkimą 2019 m. gegužės 16 d. paskelbė CVP IS. Ginčo Pirkimo sąlygų 1.2 punkte buvo nustatyta, kad Pirkimas vykdomas elektroninėmis priemonėmis CVP IS, pasiūlymai turėjo būti pateikiamas tik elektroninėmis priemonėmis, naudojant CVP IS; pasiūlymus, pateiktus popierine forma arba ne perkančiosios organizacijos nurodytomis priemonėmis, buvo nustatyta atmesti kaip neatitinkančius Pirkimo sąlygų reikalavimų (Pirkimo sąlygų 6.2 punktas). Todėl tiekėja, kuri iš tiesų suinteresuota dalyvauti Pirkime bei ketinanti teikti pasiūlymą, neabejotinai turėjo būti registruota CVP IS, kuri yra pagrindinis įrankis tiekėjams, suinteresuotiems dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Transmobis“ CVP IS nėra registruota, kas savaime leidžia spręsti, kad pasiūlymo ginčo Pirkimui ji pateikti negalėjo. Nors ieškovė teigia, kad pasiūlymą pateikti ji galėjo ir būdama neregistruota CVP IS, t. y. per savo atstovus, tačiau tokių įrodymų (apie ieškovės atstovų registraciją CVP IS) byloje nėra pateikta. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių ieškovės ketinimu dalyvauti ginčo Pirkime.

22. Apeliantė tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose tvirtina, kad būtent Pirkimo sąlygų 2 priedo B dalies 4 lentelėje nurodytas preliminarus 100 val. paslaugų teikimo kiekis buvo lemiantis duomuo, į kurį atsižvelgdama ji nusprendė Pirkime pasiūlymo neteikti. Vienok, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė, susipažinusi su pradinėmis Pirkimo sąlygomis, kurių ekonominiu prasmingumu suabejojo, jų neginčijo, nereikalavo paaiškini ar pakeisti. Toks ieškovės, neabejotinai susidomėjusios pasiūlymo Pirkime teikimu (kaip ji teigia), elgesys vertintinas kaip neatitinkantis protingo ir racionalaus elgesio standarto ir todėl nėra įtikinamas. Nors ieškovė teigia, kad UAB „Transmobis“ veikia su Pirkimo objektu glaudžiai susijusioje srityje, t. y. turėjo potencialias galimybes laimėti Pirkimą, tačiau jokių veiksmų šiam tikslui pasiekti, akivaizdu, nesiėmė. Minėta, kad ieškovė nėra registruota tiekėja CVP IS. Tuo tarpu Pirkimo sąlygų 8.1 punkte nustatyta, kad Pirkimo sąlygos gali būti paaiškinamos, patikslinamos tiekėjų iniciatyva kreipiantis į perkančiąją organizaciją tik CVP IS susirašinėjimo priemonėmis. Taigi, ieškovė, kuri, jos teigimu, ketino dalyvauti Pirkime, neatliko jokių jos ketinimus pagrindžiančių veiksmų. Priešingai, ieškovės pasyvus elgesys, esant realiai galimybei tiek aiškintis ir / arba siekti Pirkimo sąlygų pakeitimo, tiek pateikti pasiūlymą Pirkime, patvirtina jokio ieškovės realaus ketinimo nebuvus. Kaip teisingai akcentuojama teismo sprendime, tik tuomet, kai perkančioji organizacija 2019 m. spalio 15 d. priėmė sprendimą dėl ginčo Pirkimo laimėtojo pripažinimo, ieškovė 2019 m. spalio 16 d. pateikė pretenziją ir 2019 m. lapkričio 4 d. pareiškė ieškinį. Tai leidžia konstatuoti, kad ieškovė nebuvo ir nesiekė būti ginčo Pirkimo tiekėja. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes spręstina, kad byloje nėra nustatytas ieškovės suinteresuotumas, kad su ja būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir kad dėl tariamo perkančiosios organizacijos padaryto pažeidimo ieškovė galėtų patirti žalos. Todėl jokie perkančiosios organizacijos ginčo Pirkime atlikti veiksmai, įskaitant jos išreikšta valia pakeisti Pirkimo sąlygas, negali sukelti teisinių pasekmių ieškovei.

23. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad iki ginčo Pirkimo UAB „Transmobis“ viešuosiuose pirkimuose niekada nėra dalyvavusi. Nors ieškovė teisi, teigdama, kad dalyvavimas ankstesniuose viešuosiuose pirkimuose savaime nėra prilyginamas teisiniam suinteresuotumui, taip pat kad neužsiregistravimas CVP informacinėje sistemoje savaime nepaneigia tiekėjo suinteresuotumo pirkimo objektu, tačiau šie faktai, juos vertinant kartu su kitomis šioje nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, leidžia spręsti ieškovę nebuvus suinteresuota teikti pasiūlymus ginčo Pirkime. Todėl teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovė nėra subjektas, kuris gali ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, vykdant ginčo Pirkimą. Ieškovei neįrodžius realaus ketinimo dalyvauti ginčo Pirkime, nėra pagrindo sutikti, kad perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidė jos teises bei interesus dėl dalyvavimo ginčo Pirkime, t. y. ieškovė neįrodė, kad ji turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.

24. Procesiniuose dokumentuose ieškovė taip pat tvirtina, kad perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidė ne tik jos, bet ir kitų potencialių tiekėjų, kurie galbūt būtų teikę pasiūlymus Pirkime, teises bei interesus, apribojo galimybes dalyvauti Pirkime. Tačiau, pagal kasacinio teismo praktiką, tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, jei konkurencijos sąlygų iškraipymu, kaip perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo pagrindu, tiekėjas remiasi, siekdamas apginti ne pažeidžiamas savo teises, o visų galimų panašioje situacijoje esančių subjektų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014, 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.11.3. punktas). Be to, kaip minėta nutarties 47 punkte, tiekėjas, kurio teisės nėra pažeistos, negali ginti kitų tiekėjų teisių, nes viešąjį interesą įpareigotos ginti valstybės valdžios institucijos. Todėl ieškovės išdėstytos prielaidos apie tariamai pažeistas kitų tiekėjų teises nesudaro pagrindo spręsti esant jos teisinį suinteresuotumą ginčyti Departamento veiksmus.

Dėl pretenzijos pateikimo termino ir ieškinio senaties termino taikymo byloje

25. Atsakovas teismui pateiktame triplike prašė taikyti ieškinio senatį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis), nes ieškovė, perkančiosios organizacijos vertinimu, praleido terminą ieškiniui pateikti. Šį savo reikalavimą atsakovas akcentavo ir atsiliepime į apeliacinį skundą.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad Departamentas 2019 m. gegužės 16 d. CVP IS paskelbė apie ginčo Pirkimą. Išnagrinėjęs vieno iš tiekėjų pretenziją, atsakovas 2019 m. birželio 20 d. pateikė naują Pirkimo sąlygų redakciją bei pratęsė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2019 m. liepos 22 d. Pasiūlymų pateikimo termino metu – 2019 m. liepos 3 d. perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjų klausimus, nurodė, kad Pirkimo sąlygų 2 priedo B dalies 4 lentelę išdėsto taip: vietoje 100 val. kiekio nurodo 3 368 val., t. y. pakeitė Pirkimo sąlygas. Iš byloje esančio viešai prieinamo CVP IS išrašo matyti, kad apie minėtą Pirkimo sąlygų 2 priedo B dalies 4 lentelės pakeitimą buvo informuoti tik prie Pirkimo prisijungę tiekėjai. Byloje nustatyta, kad ieškovė ne tik nebuvo prisijungusi prie ginčo Pirkimo, t. y. priėmusi kvietimą dalyvauti Pirkime, bet ir nebuvo registruota CVP IS, todėl su minėtu pakeitimu susipažinti negalėjo. Byloje esantis elektroninis susirašinėjimas tarp ieškovės ir kitos to paties Pirkimo dalyvės patvirtina, kad apie minėtą Pirkimo sąlygų pakeitimą ieškovė sužinojo 2019 m. spalio 16 d. Tą pačią dieną, t. y. 2019 m. spalio 16 d. ieškovė elektroniniu paštu pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurią Departamentas 2019 m. spalio 21 d. paliko nenagrinėtą ir tą pačią dieną išsiuntė ieškovei elektroniniu paštu. Iš į bylą pateiktų įrodymų bei ieškovės argumentų nustatyta, kad šį raštą ieškovė gavo ir su juo susipažino 2019 m spalio 21 d. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis ieškovė, nesutikdama su tokiu atsakovo sprendimu, 2019 m. lapkričio 4 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą.

27. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovė termino pretenzijai pateikti nepraleido, nes perkančiosios organizacijos sprendimas pakeisti Pirkimo sąlygų 2 priedo 4 lentelės duomenis nebuvo siunčiamas ieškovei, neužsiregistravusiai CVP IS ir nedalyvavusiai Pirkime, taip pat nebuvo viešai paskelbtas, t. y. apie jį buvo informuoti tik prie Pirkimo prisijungę tiekėjai. Įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodomą aplinkybę, kad apie Pirkimo sąlygų pakeitimą ji sužinojo iš UAB „Proit“ tik 2019 m. spalio 16 d., byloje nėra pateikta. Todėl termino pretenzijai pateikti skaičiavimas sietinas su ieškovės nurodyta sužinojimo apie Pirkimo sąlygų pakeitimą data – 2019 m. spalio 16 d., būtent šią dieną ieškovė ir pateikė pretenziją, todėl termino pretenzijai pateikti nepraleido.

28. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus) per 10 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos. CK 1.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad termino skaičiavimas prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita. Remdamasi nurodytomis įstatymo nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad 10 dienų terminas, per kurį UAB „Transmobis“ turėjo teisę pateikti ieškinį teismui, prasidėjo kitą dieną po perkančiosios organizacijos atsakymo į pretenziją ieškovei išsiuntimo dienos, – 2019 m. spalio 22 d. 00.00 val. ir baigėsi 2019 m. spalio 31 d. 00.00 val., t. y. praėjus 10 dienų nuo atsakymo į pretenziją išsiuntimo dienos, paskutinė termino diena (2019 m. spalio 31 d.) buvo darbo diena.

29. Minėta, kad ieškinį teismui UAB „Transmobis“ pateikė 2019 m. lapkričio 4 d., t. y. ieškinio pateikimo teismui terminą praleidusi 4 dienas. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė praleido terminą ieškiniui teisme pareikšti, atsakovas reikalavo taikyti ieškinio senatį nuo pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), žinodama apie atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį ieškovė jokių termino praleidimo svarbias priežastis patvirtinančių aplinkybių nenurodė, svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių teisėjų kolegija taip pat byloje nenustatė. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo buvo dar vienas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), kurio pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ir dėl kurio nepasisakė sprendime.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, patvirtinančius išvadą, kad ieškovė neturėjo teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, taip pat praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti, pagrindo naikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra.

31. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra esminiai ir neturi teisinės reikšmės procesiniam rezultatui byloje, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

33. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus ir atsakovui prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo nepateikus, klausimas dėl jų priteisimo nenagrinėjamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.