Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atlikti nustatant pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. R. priteista 1880,78 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad 2011 m. gegužės 9 d., apie 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be priežasties smogė paimtu nuo stalo peiliu savo buvusiai žmonai Z. R., su kuria gyveno tame pačiame bute vieną smūgį į pilvo sritį, padarydamas jai durtinę - pjautinę žaizdą pilve su pilvaplėvės ir didžiosios taukinės sužalojimu. Tokiu būdu A. R. sunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą.

Su Z. R. jis išsituokęs, tačiau gyvena kartu viename bute ir abu vienas kitu rūpinasi, nes abu yra neįgalūs. Dėl šio įvykio labai išgyvena, atsiprašė nukentėjusiosios ir ši jam atleido. Skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad jis visiškai kaltu prisipažino, neteistas, yra pensinio amžiaus ir neįgalus. Nukentėjusioji jam atleido, prašė teismo griežtai nebausti, nes jai reikalinga jo parama. Mano, kad jam skirta bausmė yra per griežta, yra pagrindas taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti švelnesnę bausmę atidedant jos vykdymą. Teismo prašo pakeisti nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę, atidedant jos vykdymą.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja ir nukentėjusioji Z. R. prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant bausmę ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde savo kaltės bei jo veiksmų juridinio įvertinimo neginčija, tik prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

A. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Šio BK straipsnio sankcijoje įstatymų leidėjas nustatė terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų. Pirmosios instancijos teismas A. R. už šį nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę bei atidėti jos vykdymą. Nuteistojo prašymas tenkinamas iš dalies, kadangi baudžiamasis įstatymas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą nenumato galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-77/2007, Nr. 2K-382/2012). BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų nuostatų taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė yra teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes.

Iš nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas net nesvarstė galimybės paskirti A. R. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Įvertinus visas šios bylos aplinkybes švelninti nuteistajam A. R. paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis teisinio pagrindo nėra, nes nėra visų būtinų sąlygų. Tačiau yra svarstytinas klausimas dėl kito baudžiamojo įstatymo, numatančio švelnesnės nei numatyta įstatymo bausmės skyrimą, taikymo (BK 54 straipsnio 3 dalis).

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo (šiuo atveju – sunkaus sveikatos sutrikdymo) pavojingumas, atsižvelgiant į padarytos veikos vietą, laiką, būdą, motyvus, panaudoto fizinio smurto intensyvumą yra žymiai mažesnis, negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Kolegijos nuomone, šioje byloje yra nustatytos aplinkybės, apibūdinančios ir nusikalstamos veikos pavojingumą, ir tą veiką padariusios nuteistosios asmenybę, kurios gali būti laikomos išimtinėmis ir kurios rodo, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

A. R. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir tai turėjo didžiausią įtaką skiriant bausmę. Tačiau vertinant padaryto nusikaltimo bei kaltininko asmenybės pavojingumą teismas, kolegijos nuomone, neatsižvelgė į kitas konkrečios bylos aplinkybes arba jų tinkamai neįvertino.

Pirmiausia pažymėtina, kad sunkų sveikatos sutrikdymą savo buvusiai sutuoktinei A. R. padarė vieninteliu smūgiu peiliu. Tai rodo, kad nuteistojo panaudotas smurtas nebuvo intensyvus. Nusikaltimo motyvo nuteistasis negalėjo paaiškinti. Jo nenustatė ir teismas, nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodęs, kad peiliu nukentėjusiajai sudavė be priežasties. Nukentėjusioji teisme parodė, kad A. R. jai ne tik niekada negrasino peiliu, bet ir įvykio metu peiliu jai dūrė netikėtai, kai ji norėjo jam suleisti vaistų nuo skausmo. Vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atkreipiamas dėmesys į tai, kad sunkų sveikatos sutrikdymą šioje situacijoje nulėmė tik pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas. Aptariamu atveju vidaus organai nebuvo pažeisti, nukentėjusioji pasveiko ir dėl padaryto sužalojimo pilvo srityje jokių liekamųjų reiškinių šiuo metu nėra.

BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui taip pat svarbu, kad ir kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas. Kaltininko asmenybės pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po jo. A. R. niekada anksčiau ne tik nebuvo teistas, bet ir nebuvo padaręs jokių administracinės teisės pažeidimų. Vienintelė jį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė yra tai, kad jis sistemingai vartojo alkoholį, kas ir buvo pagrindine šios nusikalstamos veikos padarymo priežastis.

Kolegijos nuomone, šioje byloje reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad nuteistasis faktiškai neneigė padaręs nusikalstamą veiką, tik dėl apsvaigimo nuo alkoholio jis visiškai neprisiminė jos padarymo aplinkybių. Tačiau pats nuteistasis pripažino, kad niekas kitas, tik jis galėjo sužaloti buvusią sutuoktinę. Todėl teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Tačiau įvertinus tai, kad nuteistasis supranta savo poelgio priežastį ir po nusikalstamos veikos padarymo pats nusprendė gydytis nuo alkoholizmo, ši jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė skiriant bausmę negali būti laikoma lemiančia. Vertinant nuteistojo asmenybę, atsižvelgiama ir į nuteistojo sveikatos būklę. A. R. yra invalidas, turi judėjimo negalią. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad jis ir iki šios nusikalstamos veikos padarymo, ir po jos rūpinosi taip pat neįgalia savo buvusia sutuoktine nukentėjusiąja Z. R..

Svarbi aplinkybė, sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą A. R. atžvilgiu, teisėjų kolegijos nuomone, yra ir nukentėjusiosios pozicija. Iš bylos matosi, kad nukentėjusioji Z. R. savo buvusiam sutuoktiniui visiškai atleido, jie susitaikė ir toliau gyvena kartu, ji byloje nereiškė ir civilinio ieškinio. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu nukentėjusioji prašė teismo neskirti nuteistajam realios laisvės atėmimo bausmės. Ji paaiškino, kad atleidžia buvusiam sutuoktiniui už tai, ką šis padarė, jokių sužalojimo pasekmių nejaučia. Nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, ji netektų šiuo metu jai taip reikalingos pagalbos. A. R. jai padeda buityje, kūrena pečių, nuperka maisto, pagamina valgyti. Šiuo metu ji serga depresija, dėl to ji net vaistų pati negali išgerti.

Visas jau aptartas aplinkybes kolegija vertina išimtinėmis ir daro išvadą, kad A. R. paskyrus net ir minimalią BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, tai prieštarautų ir teisingumo principui, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytai bausmės paskirčiai. Visuma išdėstytų aplinkybių taip pat leidžia padaryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant A. R. švelnesnės, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje, rūšies bausmę - laisvės apribojimą. Kadangi byloje nustatyta, jog A. R. nusikalstamos veikos padarymas buvo sąlygotas būtent jo apsvaigimo nuo alkoholio, pats nuteistasis pripažino alkoholio vartojimo žalingumą jo elgesiui ir yra apsisprendęs gydytis nuo alkoholio, jam yra tikslinga skirti BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatytą įpareigojimą. Kolegijos nuomone, laisvės apribojimo bausmė ir nurodytas teismo įpareigojimas leistų pasiekti bausmės tikslus. Ši bausmė turėtų ne tik nubausti A. R. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

Dėl jau aptartų aplinkybių nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl nuteistajam A. R. paskirtos neteisingos savo rūšimi bausmės. Skiriant bausmę pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, kolegija vis dėlto atsižvelgia į tai, kad nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato griežtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Todėl taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, nors A. R. ir skiriama švelnesnės rūšies bausmė - laisvės apribojimas, tačiau jos terminas nustatomas maksimalaus dydžio. Tokio dydžio bausmė, kolegijos nuomone, būtų proporcinga ir baudžiamojo įstatymo pažeidimui, ir nuteistojo asmenybei, o taip pat ji užtikrintų ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Kartu pažymėtina tai, kad kolegija, priimdama šį nuosprendį, nuteistajam suteikia galimybę įrodyti, jog jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemta nepalankiai susiklosčiusių A. R. gyvenimo aplinkybių, ir kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendį pakeisti.

A. R. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei gydytis nuo alkoholizmo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.