Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai kaltinamajam D. Š. (nuotoliniu būdu iš Šaulių tardymo izoliatoriaus), nukentėjusiajai R. L., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarką išnagrinėjo baudžiamąją byloje, kurioje D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto sav., (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB „T.“,(duomenys neskelbtini), teistas:

1) Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64 ¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, 2014 m. gegužės 14 d. išbrauktas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2 metų laisvės atėmimo bausmę, 2018 m. rugsėjo 28 d. paleistas iš pataisos įstaigos atlikus bausmę;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64 ¹ straipsnį, 20 MGL, 1000 eurų dydžio bauda;

4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64 ¹ straipsnį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64 ¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su neatlikta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nesumokėta bauda bei su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams ir 20 MGL dydžio (1000 eurų) bauda, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

6) Telšių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir 20 MGL dydžio (1000 eurų) bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Š. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2021 m. liepos 19 d., apie 18.02 val., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuojamu automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Ateities gatvės kelio važiuojamąja dalimi įvažiavęs į (duomenys neskelbtini). g. sankryžą ir sukdamas į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams ir 158 punkto reikalavimus, numatančius, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią suka, eismo juostas, tai yra, vairuojamu automobiliu sankryžoje pasukęs į dešinę ir įvažinėdamas į (duomenys neskelbtini) gatvės pirmą eismo juostą, nesustojo prieš ties gatvių sankirta įrengtą reguliuojamą pėsčiųjų perėją, dėl ko tęsdamas važiavimą partrenkė pėsčiųjų perėja, jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę, per (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamąją dalį važiavusį elektrinį paspirtuką „Xiaomi“, vairuojamą R. L., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. Š. savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykdyto gailėjosi. Parodė, kad jis nėra vilnietis, nežino Vilniaus gatvių. Įvykio dieną vairuodamas automobilį bei sukdamas į dešinę nepastebėjo nukentėjusiosios su paspirtuku ir nutrenkė ją per pėsčiųjų perėją. Nukentėjusiosios atsiprašė, atsiprašo ir dabar.

D. Š., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. Š. veika, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. L. parodė, kad 2021 m. liepos 19 d., maždaug apie 18 val., ji važiavo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) mikrorajono link (duomenys neskelbtini) mikrorajono. Važiavo su elektriniu paspirtuku Xiaomi,(duomenys neskelbtini). Važiavo (duomenys neskelbtini) pr., kryptimi link (duomenys neskelbtini0 gatvės. Visą laiką važiavo kairės pusės šaligatviais (žiūrint jos kryptimi). P. U. gatvės viaduką, kuris eina virš Ateities g., ji važiavo toliau tiesiai link Ateities gatvės pusės. Privažiavus pėsčiųjų perėją, kuri kerta S. N. gatvės įvažiavimą iš Ateities gatvės, kryptimi atvažiuojant nuo PC Mandarinas. Į minėtą pėsčiųjų perėją įžengė pėsčioji, kuri ėjo ta pačia kryptimi, kuria ji važiavo elektriniu paspirtuku. Pamačiusi, kad į pėsčiųjų perėją įžengė pėsčioji, ji nenulipusi nuo savo paspirtuko irgi pradėjo kirsti (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį. Buvo įsitikinusi, kad atvažiuojantys automobiliai tikrai praleis pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją. Minėtą pėsčiąją ji aplenkė, matė, kad iš Ateities gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvės pusės atvažiuoja automobilis, tikrai galvojo, kad pastarasis sustos, nes jis ją tikrai matė, tačiau minėtas automobilis nesustojo ir tada ji jau suprato, kad jai stabdyti irgi per vėlu, todėl staiga minėtas automobilis ją partrenkė. Minėtas automobilis partrenkė ją savo priekine dalimi, kliudė jos elektrinio paspirtuko galinę dalį. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo automobilis Ford Focus. Po smūgio ji parkrito, prie jos priėjo pašaliniai asmenys. Jie ją pasodino ant bordiūro ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, bei policijos pareigūnus. Prie jos buvo priėjęs minėto automobilio vairuotojas, kuris jos paklausė „kaip jos savijauta“ ir kuris jai sakė „kad jos nepastebėjo“. Atvyko policijos pareigūnai, kurie patikrino jos ir automobilio vairuotojo blaivumus, ji buvo visiškai blaivi, lygtais girdėjo, kad ir automobilio vairuotojas buvo blaivus. Atvykusi greitoji medicinos pagalba, ją pristatė į Respublikinę Lazdynų ligoninę, kurioje jai nustatė kairės blauzdos žaizdą, bei kairės rankos 5 piršto lūžį (b. l. 48-51).

VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M. Č., susipažinusi su jai pateiktais medicininiais dokumentai ir eismo įvykio aplinkybėmis, davė išvadą, kad R. L., gim. (duomenys neskelbtini) nustatyta žaizda kairės blauzdos viduriniame trečdalyje, odos nubrozdinimai kairiojo riešo srityje, kairės plaštakos V-o piršto vidurinio pirštakaulio bazės krašto lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kūnui kontaktuojant su automobilio išorės dalimis ir/ar kelio danga ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 42-45).

Pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2021 m. liepos 19 d., apie 18.02 val., Vilniuje, Ateities ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje D. Š. vairavo automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, sukdamas į dešinę (duomenys neskelbtini) gatvę, susidūrė su per pėsčiųjų perėją jam iš kairės elektriniu paspirtuku „Xiaomi“ važiavusia R. L., kuriai nustatyta blauzdos žaizda, kairės rankos 5 piršto lūžis, bei daugybė nubrozdinimų (b. l. 4-7).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais užfiksuota, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta (b. l. 8-13).

Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai su priedais. (b. l. 14-17, 28-30).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog nagrinėjant bylas, susijusias su kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimais, būtina tiksliai nustatyti eismo įvykio mechanizmą, kitas aplinkybes, taip pat, kokie KET pažeidimai buvo padaryti, kurie eismo dalyviai pažeidė taisykles ir kuris pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas apima du aspektus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reiškia atsakymą į klausimą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina sąlyga padariniams kilti, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas – tai konstatavimas, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis. Kaltininko veika laikoma susijusi priežastiniu ryšiu su pasekmėmis tada, kai jam laikantis KET reikalavimų, o kitiems dalyviams jas pažeidus, eismo įvykis neįvyktų. Neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas. Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize. Numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma (BK 281 straipsnio 7 dalis), t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nustatant priežastinį ryšį turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti Kelių eismo taisyklių ar kito teisės akto pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje nurodytus padarinius, priežastis.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis D. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o būtent vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. D. Š. kaltę įrodo jo visiškas prisipažinimas, ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiojo R. L. išsamūs parodymai, kuriuos papildo ir sujungia į vieningą visuma kiti bylos duomenys, tai policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, automobilio apžiūros protokolas. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa bei papildo vieni kitus. D. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę D. Š., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą, į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas kelių transporto eismo saugumui, nusikaltimas padarytas dėl nerūpestingumo, dėl padaryto nusikaltimo buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, eismo įvykio metu kaltinamasis buvo blaivas. Vertintinas ir kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, kad jis atsakomybės nevengė, iš eismo įvykio vietos nepasišalino, priėjo prie nukentėjusiosios, atsiprašė. D. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis teistas, baustas administracine tvarka, Sodra duomenimis dirba. Duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre, byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatomas neženkliai didesnis už įstatyme numatytą baudos minimumą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 3 dalimi , 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam D. Š. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, nors šios teisės neturi, praeityje jis yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nagrinėjamu atveju, dar ir sužalotas asmuo dėl to, teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamąjį asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 3 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Ši baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei, teisinga ir būtina, siekiant jos prevencinio tikslo – užkirsti D. Š. kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tokia kryptimi praktika vystoma Lietuvos teismuose (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-439-908/2021).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 60 MGL, 3000 (trijų tūkstančių) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti D. Š. galutinę bausmę - 40 MGL, 2000 (dviejų tūkstančių) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu D. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė nepaskirta ir šioje proceso stadijoje skirti netikslinga.

Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda, turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.