- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-30
- Bylos Nr.
- I-3643-423/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00708-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. L. skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 3-4). Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad Alytaus PN buvo kalinamas laikinojo sulaikymo kameroje ilgiau, nei 24 valandas, t.y. nuo 2018-03-13 iki 2018-03-30. Minėtoje kameroje neįrengti langai, todėl nebuvo galimybės išvėdinti patalpą, teko kvėpuoti smarve iš sanitarinio mazgo, trūko oro bei apšvietimo. Taip pat nurodė, kad kameroje trūko gyvenamojo ploto. Dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, sveikatos pablogėjimą, kurių būtų nepatyręs, jei atsakovas jį būtų laikęs tinkamomis sąlygomis.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 9-12) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Kameroje Nr. 00, kurio kalėjo pareiškėjas, vienam asmeniui teko 5,02 kv. m ploto, todėl teisės aktai nebuvo pažeisti. Nors šioje kameroje nėra lango, yra įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Kameroje Nr. 27 vienam asmeniui minimalaus ploto norma taip pat yra užtikrinta. Pareiškėjo aegumentai dėl suprastėjusios sveikatos būklės yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjas yra narkotikus vartojantis asmuo, kas tiesiogiai įtakoja jo sveikatą. Pareikšėjas atsisako būti jam paskirtame būryje ir sutinka gyventi kamerų tipo patalpose. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje vertindamas, ar asmeniui, laikomam pataisos namų laikino sulaikymo kameroje, yra užtikrinamas tinkamas plotas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punktu, kuriame numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1149-1062/2017).
Alytaus PN atsiliepime pateikė informaciją, kad pareiškėjas laikino sulaikymo kamerose buvo laikomas nuo 2018-03-13 iki 2013-03-30 (b. l. 9, 19-111). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad kameros Nr. 00 plotas yra 10,04 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl pareiškjėui teko 5,02 kv. m ploto, o kameros Nr. 27 plotas – 29,49 kv. m, joje įrengtos 8 miegamposios vietos, todėl pareikšėujui teko 3,6 kv. m ploto. Teismas neturi pagrindo šiais Alytaus PN pateiktais duomenimis netikėti. Todėl pareiškėjo teiginys, kad jam trūko gyvenamojo ploto, vertintinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, nustatant, kiek laiko asmuo gali būti laikomas Alytaus PN laikino sulaikymo (trumpalaikio laikymo) kameroje, pagal analogiją (ABTĮ 4 straipsnio 7 dalis) taikytinas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktas, kuriame numatyta, kad į tardymo izoliatorių priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau nei dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-08-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1087-662/2017).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Alytaus PN laikino sulaikymo kameroje buvo laikomas nepertraukiamai 18 parų, konstatuotina, kad šiuo aspektu buvo pažeistos jo teisės, kadangi maksimalus galimas laikas, kurį asmuo gali praleisti laikino sulaikymo kameroje, pagal minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką yra 2 valandos.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.7. punktą, gyvenamuosiuose kambariuose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Nesant galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Atsakovas atsiliepime patvirtino aplinkybę, kad laikinojo sulaikymo kamerose langai neįrengti.
Teismas neabejoja, kad pareiškėjui sukėlė nepatogumų tai, kad ginčo kameroje nebuvo galimybės atsidaryti lango, kad būtų galima išvėdinti gyvenamąją patalpą, be to, į ją nepatekdavo natūrali dienos šviesa. Higienos normoje HN 134:2015 15 punkte nustatyta, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas ginčo kamerose buvo laikomas 18 parų, todėl, remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, kameroje, kurioje asmuo kalinamas ilgiau, nei 24 valandas, turėjo būti įrengtas natūralus apšvietimas (langas arba stoglangis). Todėl konstatuotina, kad Alytaus PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių patyrė papildomus nepatogumus, neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Pareiškėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyrė 1500 Eur neturtinę žalą. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios įtakos pareiškėjo sveikatai ar psichologinei būklei. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgusi.
Įvertinus pažeidimo pobūdį, trukmę, nenustačius, kad pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 150 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo V. L. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.