Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas S. A. su skundu, kurį vėliau papildė (toliau skundas ir papildytas skundas kartu įvardijami skundu), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), priteisti 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Pareiškėjas paaiškino, kad už nusižengimus iš Alytaus PN paprastosios grupės lokalinio sektoriaus 8 mėnesiams buvo perkeltas į drausmės grupės lokalinį sektorių, kuriame dėl esančių priešų bei tarp nuteistųjų sukurtų kastų negalėjo būti. Atsisakęs eiti į jam paskirtą būrį, S. A. nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2014 m. lapkričio mėnesio buvo uždarytas į bausmės izoliatoriaus kamerų tipo patalpas, kuriose buvo laikomas nežmoniškomis bei žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. S. A. 24 valandoms buvo uždarytas į sulaikymo kamerą Nr. 28. Pažymėjo, kad laikinojo sulaikymo kamerose asmenys buvo laikomi ilgiau nei 24 valandas. Pareiškėjas nurodė, kad asmeniui atsisakius eiti į kamerą Nr. 28, jis būdavo uždaromas į kamerą Nr. 0, o jeigu ši kamera būdavo užimta, asmenys 24 valandoms būdavo uždaromi į ne ilgiau nei 4 valandoms asmenims laikyti skirtą laikinojo sulaikymo kamerą – „klėtkę“. Šią 3 kv. m ploto patalpą nuo koridoriaus skyrė tik grotos, joje nebuvo jokių baldų, išskyrus 1 m ilgio ir 0,3 m pločio suolą, taip pat nebuvo tualeto ir kriauklės. S. A., norėdamas išsaugoti sveikatą bei gyvybę, atsisakydavo eiti į kamerą Nr. 28, kadangi šioje kameroje turėjo priešų ir tarp sulaikytų asmenų dažnai kilo konfliktai, todėl buvo laikomas kameroje Nr. 0 arba „klėtkėje“, tačiau buvo atvejų, kai jis buvo laikomas kameroje Nr. 28. Šioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, kurie kiekvienas per dieną surūkydavo po 15–20 cigarečių, todėl kameroje buvo pilna dūmų ir dėl to jam buvo sunku kvėpuoti, svaigdavo galva, pykindavo, jausdavosi silpnumas. Nors paaiškinime bei asmens kratos protokole S. A. buvo nurodęs, kad yra nerūkantis, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Minėtoje Alytaus PN kameroje Nr. 28 nuolat trūko ploto. Pareiškėjas nurodė, kad uždarymas į kamerą Nr. 0 jam sukėlė dar daugiau išgyvenimų. Šioje kameroje S. A. buvo laikomas iki 3 parų. Joje buvo laikoma iki 6 asmenų, nors daugiausia galėjo būti laikomi 2 asmenys, todėl visiškai nebuvo vietos judėti, o iš šios kameros asmenys pasivaikščioti nebuvo vedami. Be to, kameroje Nr. 0 langas buvo tik į koridorių ir jis neatsidarė, todėl į kamerą nepatekdavo gryno oro, būdavo tvanku, drėgna, o vėdinimo sistema neveikė. Šioje kameroje S. A. taip pat buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, kurių kiekvienas surūkydavo po 15 cigarečių. Pareiškėjas jautėsi kankinamas. Alytaus PN kameroje Nr. 0 nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu. Šioje kameroje tekdavo miegoti ant žemės, kadangi visiems asmenims neužtekdavo lovų. Taip pat nebuvo tinkamo apšvietimo.„Klėtkėje“ pareiškėjas taip pat buvo laikomas iki 3 parų. Šioje maždaug 3 kv. m ploto kameroje buvo laikoma iki 9 asmenų, tačiau vėliau ši kamera buvo praplatinta. „Klėtkėje“ nebuvo stalo, todėl nebuvo kur pasidėti indų su maistu. Miegoti reikėjo ant žemės pasidėjus čiužinius, kurie dieną būdavo išnešami, todėl reikėdavo visą dieną stovėti. Minėtoje kameroje nebuvo nei tualeto, nei kriauklės, todėl reikėdavo prašyti, kad pareigūnai nuvestų į tualetą. Iš laikino sulaikymo kameros pareiškėjas nebuvo vedamas pasivaikščioti į lauką. Lango nebuvo galima atidaryti, todėl trūkdavo oro. S. A. prašė jį perkelti į kitą kamerą, tačiau buvo siūloma tik kamera Nr. 28, todėl jis jautėsi kankinamas. Dėl sveikatos sutrikimų S. A. kreipėsi į medikus ir jam buvo skirti vaistai. Pareiškėjas pažymėjo, kad už atsisakymą eiti į paskirtą būrį gaudavo iki 15 parų būti bausmės izoliatoriuje arba iki 6 mėnesių kamerų tipo patalpose. Bausmės izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Net nerūkančiųjų kameroje esantys asmenys rūkė. Asmenims nebuvo skiriama pakankamai kamerų ploto. Dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų jis patyrė nepatogumus, patyčias, psichologinę prievartą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, atsirado nepasitikėjimas savimi, sutriko miegas, pablogėjo sveikata, S. A. pasidarė dirglus, buvo pakenkta jo psichikai. Pareiškėjas akcentavo, kad Alytaus PN neteisingai nurodė jo atvykimo į Alytaus PN datą, o dauguma kamerų, kuriose jis buvo laikomas, iš viso nėra nurodytos. Pažymėjo, kad nuo 2013 m. spalio 29 d. iki 2014 m. vasario 5 d. S. A. buvo laikomas taip pat Alytaus PN kamerose Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11 bei Nr. 45, kuriose trūko vienam asmeniui privalomo kamerų ploto. Be to, atsakovo atstovas nenurodė laikinojo sulaikymo kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas. S. A. pabrėžė, kad nei artimieji, nei kiti asmenys jam nė karto nesiuntė pinigų, pareiškėjas nėra gavęs jokių siuntinių, jam niekas nepadeda, o už uždirbtus pinigus pirko drabužių, higienos reikmenų ir kita. Drabužius iš kitų nuteistųjų S. A. pirkdavo už tabaką ir arbatą, be to, jo sąskaitoje esančiais pinigais naudodavosi kiti asmenys. Teigė, kad yra nerūkantis ir tabako gaminius pirkdavo ne sau.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo buvimo Alytaus PN metu teisės aktuose nustatyta minimali vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma galbūt nebuvo užtikrinta, tačiau nukrypimas nuo jos galėjo būti nežymus ir tik tada, kai jis buvo paskirtas į kamerą Nr. 45. Alytaus PN pažymėjo, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra tik santykinis dydis, apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, kuris neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose dėl nuolatinės jų rotacijos keičiasi, todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamosios patalpos ploto. Jei pareiškėjo gyvenimo sąlygos paskirtose kamerose netenkino, jis galėjo pareigūnų veiksmus ar sprendimus apskųsti arba dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreiptis į įstaigos administraciją, tačiau tokia teise nepasinaudojo.Alytaus PN akcentavo, kad S. A. į kamerų tipo patalpas ar baudos izoliatorių buvo uždarytas savo noru dėl atsisakymo būti paskirtame būryje.Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjo byloje yra prašymai leisti jam pirkti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis, taip pat ir tabaką bei cigaretes, o tai paneigia S. A. teiginius dėl nerūkymo ir jam sukeltų nepatogumų, būnant kartu su rūkančiaisiais. Nurodė, kad pareiškėjas su prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų perkelti jį į kitus būrius, į Alytaus PN administraciją nesikreipė. Akcentavo, kad Alytaus PN administracija niekada nežemino pareiškėjo orumo ir su juo nežmoniškai nesielgė. S. A. niekada nebuvo sudarytos išskirtinės ir blogesnės nei kitiems nuteistiesiems bausmės atlikimo sąlygos. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, jis konkrečiai neįvardijo atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio. S. A. nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis ir kaip jis buvo apskaičiuotas. Atsakovo atstovas taip pat prašė jam iš pareiškėjo priteisti teismo išlaidų atlyginimą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui buvo priteista 1 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.Apeliantas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismui pateikė visą su ginču susijusią medžiagą, tačiau ji nebuvo objektyviai įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai žala pasireiškė, o S. A. teiginiai apie jam padarytą žalą nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Siekdamas žalos atlyginimo, pareiškėjas privalėjo tinkamai įrodyti visas aplinkybes, tačiau jokių objektyvių įrodymų, nepateikė, jis taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti padarytą neturtinę žalą. S. A. konkrečiai neįvardijo bei nepagrindė valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimų lemti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.Atsakovas akcentuoja, kad teismų praktikoje neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, turi būti atsižvelgiama ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendra šalies ekonominė situacija, pragyvenimo lygis bei bendrieji teisės principai.