Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys P. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo P. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad L. V. yra pareiškėjo A. V. ir suinteresuoto asmens P. V. mama. L. V. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle. Pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis. Palikėjos vardu nėra sudaryta testamentų, ji nekilnojamojo turto neturėjo. Pareiškėjas dėl palikimo priėmimo į notarą per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti palikimo priėmimą, numato, kad tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tais atvejais, kai įpėdinis nepriima per įstatymo nustatytą terminą palikimo, jis gali kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo (CK 5.57 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1).

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad esminės aplinkybės, lėmusios tai, kad pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti, buvo tai, kad pareiškėjas sunkiai sirgo, negalėjo judėti dėl progresavusios ligos, dėl kurios pareiškėjui buvo atlikta stuburo operacija. Nuo tada ir šiai dienai pareiškėjo judėjimas yra labai ribotas, todėl neturėjo galimybių kreiptis į notarą.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2018 m. prasidėjo ir progresavo raumenų silpnumas, jis buvo gydytas neurologijos skyriuje, jam (duomenys neskelbtini) operuotas stuburas, iki šiol pareiškėjo judėjimas labai ribotas, juda minimaliai kambario ribose. Pareiškėjas serga F25.1 šizoafektiniu sutrikimu, depresijos tipas. Pareiškėjo ligos progresavimas ir operacija sutapo su motinos L. V. mirtimi, dėl ko pareiškėjas neturėjo galimybių priimti palikimo. Pareiškėjas išreiškė valią priimti palikimą, kadangi 2024 m. spalio 8 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje dėl palikimo po motinos mirties priėmimo ir susijusių klausimų išsprendimo, procesinių dokumentų parengimo ir atstovavimo pirmos instancijos teisme. 2024 m. lapkričio 4 d. priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui ir paskirti advokatę. Pareiškimas teismui pateiktas 2024 m. gruodžio 11 d. Pareiškėjo atlikti veiksmai patvirtina, kad jis, būdamas atidus ir rūpestingas asmuo, ėmėsi aktyvių veiksmų, kurie nebuvo atlikti įstatymo nustatytu laiku dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių – pareiškėjo ligos, operacijos – kad galėtų išreikšti valią dėl palikimo priėmimo. Byloje nėra gauta suinteresuotų asmenų prieštaravimų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo nurodytus argumentus, negavus suinteresuotų asmenų prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo, darytina išvada, jog dėl susiklosčiusių svarbių aplinkybių pareiškėjas nustatytu terminu nerealizavo savo teisių laiku priimti palikimą, atsiradusį po L. V. mirties, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atnaujintinas praleistas terminas pareiškėjui po L. V. mirties palikimui priimti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo pareiškimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas (CK 1.5, 5.50, 5.57 straipsniai, CPK 177, 178, 185 straipsniai). Teismo vertinimu, nesant ginčo dėl teisės paveldėti, įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.

Išaiškintina pareiškėjui, kad jis per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Valstybės šioje byloje patirtos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą yra mažesnės nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymų nustatytą terminą priimti palikimą po L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.