Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės FORMITA, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Tavix“, ieškinį atsakovui T. R. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas, būdamas įmonės savininku ir vadovu, nesielgė rūpestingai, atidžiai bei apdairiai ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, todėl jam civilinė atsakomybė kyla pažeidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio ir iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Įmonės vadovui nevykdant pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pasidarius nemokei, atsiranda įstatymų numatyta civilinė atsakomybė, todėl vadovas turi atlyginti dėl to įmonės ir jos kreditorių patirtą žalą. Atsakovas nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nebuvo pajėgus sumokėti įstatymų nustatytų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo biudžetą ir įmonės skolos palaipsniui didėjo. Pažymėjo, kad atsakovas nėra pateikęs faktinių duomenų ar rašytinių dokumentų, patvirtinančių, jog nurodytu laikotarpiu buvo dėtos realios pastangos įsiskolinimams likviduoti. Atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir savininku, žinojo arba turėjo žinoti apie jo vadovaujamos įmonės nemokumą ir privalėjo arba dėti maksimalias pastangas atsiskaityti su kreditoriais, arba, negalėdamas to padaryti, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas sistemingai didino finansinę žalą kreditoriams. Visi ieškovės nepadengti įsipareigojimai, prisiimti po to, kai bendrovė tapo nemokia, vertinami kaip žala, nes jei vadovas laiku būtų inicijavęs bankroto bylą, šie įsipareigojimai nebūtų atsiradę. Atsakovo neteisėtas neveikimas ir pareigos kreiptis dėl įmonės bankroto bylos inicijavimo pažeidimas tiesiogiai sąlygojo įmonės finansinių įsipareigojimų kreditoriams susiformavimą / didėjimą. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

CPK 285 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas dėl žemiau nurodytų aplinkybių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi UAB FORMITA iškelta bankroto byla, administratore paskirta MB „Tavix“. Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad iki iškeliant įmonei bankroto bylą, UAB FORMITA vadovas buvo atsakovas T. R..

Nemokumo administratorė valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis nustatė, kad UAB FORMITA per visą T. R. vadovavimo laikotarpį Registro tvarkytojui nėra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl nustatyti, vertinti ar analizuoti įmonės finansinės padėties pagal balanso duomenis nėra galimybės. Taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus pranešimo nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įsiskolinimo susidarymo pradžios data yra 2013 m. rugpjūčio 1 d., taigi šiuo laikotarpiu ieškovė nebuvo pajėgi sumokėti įstatymų nustatytų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo biudžetą, įmonės skolos palaipsniui didėjo, todėl ieškovė nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. buvo nemoki.

Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi patvirtinti likviduojamos dėl bankroto UAB FORMITA kreditorių reikalavimai ir siekia 1 597,97 Eur. Ieškovės vertinimu, atsakovas, būdamas atsakingas už įmonės veiklą, esant įmonei nemokiai privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė, todėl privalo atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad bankroto byla ieškovei iškelta vadovaujantis tuo metu galiojančiomis ĮBĮ nuostatomis. Pagal tuo metu suformuotą tesimų praktiką kasacinis teismas buvo išaiškinęs, kad CK 2.87 straipsnyje, kuris reglamentuoja juridinio asmens organų narių pareigas, be kita ko, nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (1 dalis); jis turi būti lojalus juridiniam asmeniui (2 dalis). Pagal šio straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019).

Iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusioje ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta: kad norint taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė. Neteisėtumas taikant vadovui civilinę atsakomybę ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu pasireiškia ne tik įstatymo imperatyvo, bet ir fiduciarinių pareigų pažeidimu. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. BENDROVĖS VALDYMO ORGANŲ CIVILINĘ ATSAKOMYBĘ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS NORMŲ TAIKYMO LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PRAKTIKOJE APŽVALGA).

Teismui nustačius, kad pagal esančius duomenis ieškovė nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. buvo nemoki. Atsakovas, kuris yra atsakingas už įmonės buhalterinę apskaitą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys, Buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 21 straipsniai), apie tai žinojo arba turėjo žinoti, tačiau į teismą dėl bankroto bylos UAB FORMITA iškėlimo nesikreipė, todėl tokie atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais.

Byloje esantys ir formaliai ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovas nesiekė atkurti įmonės mokumo, kreditoriui pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismui jokių dokumentų nepateikė, iškėlus įmonei bankroto bylą nebendradarbiavo su nemokumo administratore, neperdavė jai įmonės apskaitos dokumentų, turto ir pan. Dėl to darytina išvada, kad atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir pažeidė bendrovės, jos kreditorių interesus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014, pateiktas išaiškinimas, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį dėl to, jog įmonės vadovas pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Šis išaiškinimas detalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, konstatuojant, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-176-302/2020).

Ieškovė žalos dydį įrodinėja teismo nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų suma. Iš teismui pateikto kreditoriaus pranešimo ir pridėtų dokumentų nustatyta, kad įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 1 572,76 Eur, iš jų: 1 490,62 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos priskaičiuotos už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. ir 82,14 Eur delspinigiai priskaityti laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 23 d. iki 2017 m. liepos 21 d., o iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalys) nustatyta, kad skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos susidarė nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. Taigi skolos kreditoriams susidarė nuo 2013 metų, kai įmonė jau buvo nemoki, todėl nesant kitų įrodymų, laikytina, kad teismo nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų suma 1 597,97 Eur yra lygi kreditoriams padarytos žalos dydžiui.

Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, todėl sprendžiama, kad kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta. Esant aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad egzistuoja visos sąlygos atsakovo T. R. civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismas nustatė, kad atsakovas yra ieškovės skolininkas, prievolė ieškovei nėra įvykdyta, todėl ieškovės prašymas šioje dalyje taip pat yra tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, kuris šioje byloje siekia 36 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), priteistinas iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Teismo patirtų pašto išlaidų suma 1,35 Eur yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2020 m. sausio 23 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Ieškovė ieškinyje taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagal proceso metu pateiktus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad nuo ieškinio padavimo teismui iki šio sprendimo už akių priėmimo dienos ieškovė nėra pateikusi bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, šios išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei FORMITA, juridinio asmens kodas 302834836, atstovaujamai nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Tavix“, iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 597,97 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 97 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 597,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 36 Eur (trisdešimt šešių eurų) žyminį mokestį (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą už akių priėmusiam teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo skųsti jį apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.