- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- e2A-582-440/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00689-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- NEO Finance
- Atsakovas
- D. J.
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. liepos 22 d.
sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-7136-322/2022 pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės ieškinį atsakovui D. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė NEO Finance, akcinė bendrovė (toliau – AB) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. J. 3 869,98 Eur negrąžintą kredito dalį, 309,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2022 m. balandžio 12 d., 51,20 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 20 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, t. y. 3 869,98 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2026 m. gruodžio 31 d., 501,39 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančius ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, 17,26 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 107 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal šalių 2020 m. gruodžio 31 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), ieškovė suteikė atsakovui 4 200 Eur kreditą 72 mėnesių terminui, atsakovas įsipareigojo iki 2026 m. gruodžio 31 d. grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 043,20 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 20 proc.), 644,64 Eur tarpininkavimo mokestį.
3. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl atsakovui pažeidus esminę sutarties sąlygą, ieškovė vadovaujantis Sutarties 8.4. punktu, 2022 m. balandžio 12 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu, nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Atsakovas liko skolingas ieškovei 3869,98 Eur vartojimo kreditą.
4. Atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui Sutarties 1.7. punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (Sutarties 2.1., 5.2., punktai), todėl atsakovas yra skolingas ieškovei 309,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 51,20 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.
5. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kurie pasireiškė netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, ieškovė patyrė nuostolių, kurie pasireiškia dvejopomis ieškovės negautomis pajamomis: 20 proc. dydžio negautos pajamos (nuostoliai) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 869,98 Eur, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. balandžio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. gruodžio 31 d.), ir 501,39 Eur negautos pajamos (nuostoliai), kurios pasireiškia atsakovo nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos. Vadovaujantis Sutarties Specialiosios dalies 6.1 punktu, atsakovas turi sumokėti ieškovei 17,26 Eur delspinigius.
6. Atsakovas D. J. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. liepos 22 d. sprendimu už akių teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei NEO Finance, AB iš atsakovo D. J. 3 869,98 Eur negrąžintą kreditą, 309,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2022 m. balandžio 12 d., 51,20 Eur tarpininkavimo mokestį, 17,26 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. gegužės 30 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 274,58 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį dalyje dėl 20 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 869,98 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. gruodžio 31 d.), ir 501,39 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, atmetė. Priteisė iš atsakovo D. J. 6,51 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
8. Teismas nustatė, kad pagal 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovės tarpusavio skolinimo platformos operatorės NEO Finance, AB ir atsakovo sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė atsakovui suteikė 4200 Eur vartojimo kreditą 72 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti ir sumokėti iki 2026 m. gruodžio 31 d. bendrą vartojimo kredito kainą, kurią sudarė 3043,20 Eur palūkanos (metinė palūkanų norma – 20 procentų), 644,64 Eur tarpininkavimo mokestis. Atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, 2022 m. balandžio 12 d. sutartis buvo nutraukta. Teismas šalių sudarytą Sutartį kvalifikavo kaip vartojimo kredito sutartį.
Šalies argumentai
9. Ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, nors pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga. Teismas įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, ir šį ieškovės reikalavimą atmetė. Teismas atsižvelgęs, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir jis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, ieškovės reikalavimą dėl 501,39 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos priteisimo, atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas įvertinęs, kad prašoma priteisti delspinigių norma neviršija Vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 11 straipsnio 8 dalyje nustatytos normos, sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 17,26 Eur delspinigius. Teismas atsižvelgęs, kad patenkinta 89,44 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteisė 274,58 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė NEO Finance, AB prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. liepos 22 d. sprendimą dalyje: 1) dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantei NEO Finance, AB iš atsakovo, D. J. 501,39 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančius apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. balandžio 12 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. gruodžio 31 d.); 2) dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtomis mokėjimo palūkanomis po sutarties nutraukimo, t. y. priteisti apeliantei, NEO Finance, AB iš atsakovo, D. J. 20,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už faktiškai pagal mokėjimo grafiką tą mėnesį negrąžintą vartojimo kreditą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. gruodžio 31 d.); dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą spręsti, atsižvelgiant į pirmame prašyme nurodytą spendimą. Kitą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. liepos 22 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Priteisti apeliantei NEO Finance, AB iš atsakovo D. J. 20,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą ir 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
11.1. Nesutinka su teismo vertinimu, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos.
11.2. Apeliantė tarpusavio skolinimo veikloje turi teisę į gautiną užmokestį, kurį apeliantė įvardija tarpininkavimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui. Apeliantei nėra leidžiama užmokestį gauti vienu mokėjimu sutarties sudarymo metu, kuris galėtų būti suprantamas kaip apeliantės pajamos visu sutarties laikotarpiu. Apeliantė, siekdamas vartotojo interesų pusiausvyros, išdėsto dalimis vartotojui ne 50 procentų taikomo mokesčio, o jį visą. Apeliantė (įstatymų ribose) apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai prieš ją sudarant, tačiau, negalėdamas taikyti vienkartinio mokesčio, šią sumą išskaido iki vartojimo kredito sutarties galiojimo termino pabaigos, todėl atimant teisę apeliantei taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, ji praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiant principinę verslo subjekto teisę gauti pelną.
11.3. Atsakovo mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos (negautos pajamos) yra paskolos davėjų – investuotojų – teisėtų lūkesčių interesas. Apeliantė pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovui netinkamai vykdant Sutartį, kurios taip pat tenka paskolos davėjams, o apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Sudarydamos sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Atsakovas žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki Sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai. Todėl apeliantė prašo papildomai priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra vienintelės tiesioginės apeliantės pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės - turėtų būti vertinami kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.
11.4. Nesutinka su teismo vertinimu, jog ieškovė neįrodė patirtų 20,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos realumo. Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma.
11.5. Apeliantė turi teisę reikalauti pagal nutrauktą Sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Apeliantė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, todėl kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius.
11.6. Sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 3 043,20 Eur, kurią atsakovas turi sumokėti iki Sutarties termino pabaigos. Atsakovui Sutartį vykdant tinkamai, apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sumokės visą grąžinamą palūkanų sumą bei pagrįstai tikėjosi gauti šias mokėjimo (pelno) palūkanas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal apeliantės NEO Finance, AB ir atsakovas D. J. 2020 m. gruodžio 31 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo suteiktas 4 200 Eur vartojimo kreditas. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo per 72 mėnesių terminą grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (kurią sudaro 3 043 Eur palūkanos (metinė palūkanų norma 20,00 procentų) ir 644,64 Eur tarpininkavimo mokestis) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.
15. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas liko skolingas ieškovei 3 869,98 Eur negrąžintą vartojimo kreditą. Ieškovė 2022 m. vasario 28 d. raginimu, paragino atsakovą sumokėti įsiskolinimą. Kreditorė 2022 m. balandžio 6 d. atsakovui siųstu pranešimu, nuo 2022 m. balandžio 12 d. nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.
Dėl negautų pajamų (nuostolių)
16. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalį, kuria teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet neilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos.
17. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis).
18. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
19. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovo 20,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už faktiškai pagal mokėjimo grafiką tą mėnesį negrąžintą vartojimo kreditą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. gruodžio 31 d.).
20. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl šių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, vertino, kad ieškovė neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 20 procentų už negrąžintą vartojimo kredito sumą – 3869,98 Eur – nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2026 m. gruodžio 31 d., todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų realumo.
21. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad atsakovui nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakovu Sutartį, apeliantė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismas įvertinęs apeliantės skundo argumentus, sutinka su jais dėl žemiau nurodomų motyvų.
22. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
23. Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2022 m. balandžio 12 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
24. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
25. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).
28. Konkrečiu atveju spręstina, jog tai, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi Sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindo išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (20,00 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo mokėti per visą Sutarties galiojimo laikotarpį iki 2026 m. gruodžio 31 d. Taigi apeliantė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos, atsakovui tinkamai vykdant sutartį.
29. Teismas pritaria apeliantės apeliacinio skundo argumentui, kad pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
30. Vertindamas apeliantės prašomas priteisti negautas pajamas, teismas pažymi, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 20,00 procentai), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 6634,31 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad apeliantei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, esant nutrauktai Sutarčiai, nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos apeliantei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
31. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojos teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojos požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
32. Byloje nustatyta, kad iki Sutarties nutraukimo 2022 m. balandžio 12 d. mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 309,52 Eur, kurias ieškovei iš atsakovo pirmosios instancijos teismas priteisė. Ieškovė ieškinyje už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. balandžio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. gruodžio 31 d.) negautas pajamas (nuostolius) prašė priteisti neįvardijant konkrečios sumos, o tik pateikiant jų apskaičiavimo būdą.
33. Kadangi atsakovas Sutartimi ir jos priedu įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 3 043,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, pagal Sutarties priedą, ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. balandžio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. gruodžio 31 d.) sudarytų 2 733,68 Eur. Kaip jau minėta, Sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 2 733,68 Eur sumos. Tokią sumą apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
34. Be to, šiuo atveju svarbu tai, kad apeliantė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo Sutartimi. Ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. balandžio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. gruodžio 31 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 20,00 procentų metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2022 m. balandžio 30 d. – 3 683,35 Eur; 2022 m. gegužės 31 d. – 3 644,14 Eur; 2022 m. birželio 30 d. – 3 604,27 Eur; 2022 m. liepos 31 d. – 3 563,74 Eur; 2022 m. rugpjūčio 31 d. – 3 522,53 Eur; 2022 m. rugsėjo 30 d. – 3 480,64 Eur; 2022 m. spalio 31 d. – 3 438,05 Eur; 2022 m. lapkričio 30 d. – 3 394,75 Eur; 2022 m. gruodžio 31 d. – 3 350,73 Eur; 2023 m. sausio 31 d. – 3 305,97 d.; 2023 m. vasario 28 d. – 3 260,47 Eur; 2023 m. kovo 31 d. – 3 214,21 Eur; 2023 m. balandžio 30 d. – 3 167,18 Eur; 2023 m. gegužės 31 d. – 3 119,36 Eur; 2023 m. birželio 30 d. – 3 070,75 Eur; 2023 m. liepos 31 d. – 3 021,33 Eur; 2023 m. rugpjūčio 31 d. – 2 971,08 Eur; 2023 m. rugsėjo 30 d. – 2 920,00 Eur; 2023 m. spalio 31 d. – 2 868,06 Eur; 2023 m. lapkričio 30 d. – 2 815,26 Eur; 2023 m. gruodžio 31 d. – 2 761,58 Eur; 2024 m. sausio 31 d. – 2 707,00 Eur; 2024 m. vasario 29 d. – 2 651,51 Eur; 2024 m. kovo 31 d. – 2 595,10 Eur; 2024 m. balandžio 30 d. – 2 537,75 Eur; 2024 m. gegužės 31 d. – 2 479,44 Eur; 2024 m. birželio 30 d. – 2 420,16 Eur; 2024 m. liepos 31 d. – 2 359,89 Eur; 2024 m. rugpjūčio 31 d. – 2 298,62 Eur; 2024 m. rugsėjo 30 d. – 2 236,33 Eur; 2024 m. spalio 31 d. – 2 173,00 Eur; 2024 m. lapkričio 30 d. – 2 108,61 Eur; 2024 m. gruodžio 31 d. – 2 043,15 Eur; 2025 m. sausio 31 d. – 1 976,60 Eur; 2025 m. vasario 28 d. – 1 908,94 Eur; 2025 m. kovo 31 d. – 1 840,15 Eur; 2025 m. balandžio 30 d. – 1 770,22 Eur; 2025 m. gegužės 31 d. – 1 699,12 Eur; 2025 m. birželio 30 d. – 1 626,84 Eur; 2025 m. liepos 31 d. – 1 553,35 Eur; 2025 m. rugpjūčio 31 d. – 1 478,64 Eur; 2025 m. rugsėjo 30 d. – 1 402,68 Eur; 2025 m. spalio 31 d. – 1 325,46 Eur; 2025 m. lapkričio 30 d. – 1 246,95 Eur; 2025 m. gruodžio 31 d. – 1 167,13 Eur; 2026 m. sausio 31 d. – 1 085,98 Eur; 2026 m. vasario 28 d. – 1 003,48 Eur; 2026 m. kovo 31 d. – 919,60 Eur; 2026 m. balandžio 30 d. – 834,32 Eur; 2026 m. gegužės 31 d. – 747,62 Eur; 2026 m. birželio 30 d. – 659,48 Eur; 2026 m. liepos 31 d. – 569,87 Eur; 2026 m. rugpjūčio 31 d. – 478,77 Eur; 2026 m. rugsėjo 30 d. – 386,15 Eur; 2026 m. spalio 31 d. – 291,98 Eur; 2026 m. lapkričio 30 d. – 196,24 Eur; 2026 m. gruodžio 31 d. – 98,87 Eur).
35. Įvertinus tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 20,00 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. balandžio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. gruodžio 31 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 34 punkte.
Dėl tarpininkavimo mokesčio
36. Apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino reikalavimo dėl 501,39 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. balandžio 12 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. gruodžio 31 d.). Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs apeliantės veiklos specifikos ir kad tarpininkavimo mokestis yra vienintelės apeliantės (tarpusavio skolinimosi platformos operatorės) pajamos, nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo. Taikomas tarpininkavimo mokestis yra laikomas atlygiu tarpusavio skolinimosi platformos operatoriui (Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalis). Sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai fiksuota suma, įvardinta tarpininkavimo mokesčio suma ir jos mokėjimas išdėstytas mėnesinėmis įmokomis.
37. Ginčo šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.
38. Sutarties 1.8 punkte nurodyta, kad į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį, ir bet kuriuos kitus su Sutartimi susijusius mokesčius. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas). Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punkto nuostatas, vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį.
39. Sutarties 5.8 punktu šalys susitaria, kad vartojimo kredito gavėjo ar trečiosios šalies bendrovei sumokėti mokėjimai pagal šią sutartį yra paskirstomi tokia tvarka: 1) pirma eile – skiriamos išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; 2) antra eile – skiriamos palūkanoms už vėlavimą (grafiko lygmenyje) ir 5.3.1 punkte nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies dengimui. 5.3.1 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis yra apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, o likusios įmokos sumos dydžiu yra dengiamos palūkanos už pradelstą sumokėti kredito dalį, netesybos; 3) trečia eile – skiriamos seniausiai vėluojančių įmokų palūkanoms (įmokos lygmenyje), vartojimo kreditui (įmokos lygmenyje) ir 5.3.1 punkte nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies dengimui. 5.3.1 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis yra apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, kur likusi įmokos suma yra paskirstoma tokia tvarka: palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, vartojimo kreditui (pirmiausia tai jo daliai, kuri turėjo būti grąžinta anksčiau) (5.8.3 punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 1.13 punkte numatyta, kad mėnesinė įmoka – konkreti pinigų suma, susidedanti iš grąžinamos vartojimo kredito dalies ir apmokamos vartojimo kredito mokesčio dalies <....> Į mėnesinę įmoką nėra įskaičiuotas tarpininkavimo mokestis.
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė skaičiuoja tarpininkavimo mokestį taip: tarpininkavimo mokesčio suma yra padalinama kiekvienai mėnesinei įmokai visam sutarties laikotarpiui. Sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 8,90 procentų (nuo kiekvienos grąžintos įmokos). Jis skaičiuojamas remiantis Sutarties 5.3.1. punktu. Bendra suma – 644,64 Eur. Taigi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, mokant kiekvieną mėnesį įmokas.
41. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus Vartojimo kredito sutarties nutraukimui, Vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra.
42. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, vadovaujantis minėta nuostata, susitarimas dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri skaičiuojama tik kredito gavėjui pažeidus Sutartį, yra negalimas.
43. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą, vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Nagrinėjamu atveju bendrą vartojimo kredito suma – 7 887,84 Eur, kurią sudaro: 4 200 Eur maksimali kredito suma, 3 043,20 Eur paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma, 644,64 Eur tarpininkavimo mokesčio suma, 20,00 procentai MPN, 26,34 procentai BVKKMN. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui. Nagrinėjamu atveju sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis – 644,64 Eur. Iš kartu su ieškiniu pateikto Mokėjimo grafiko matyti, kad kas mėnesį paskolos gavėjui buvo numatyta mokėti 8,95 Eur – 9,19 Eur preliminariai paskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio sumą visam 72 mėnesių laikotarpiui.
44. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė priteisti 51,20 Eur tarpininkavimo mokestį paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. balandžio 12 d.), 501,39 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. balandžio 12 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. gruodžio 31 d.).
45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo šalių sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 644,64 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas.
46. Vis dėlto, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad Sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu Sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, Sutarties sąlygų derinimu su klientu, Sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Tuo tarpu Sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi Sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo Sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo, nagrinėjamu atveju iki 2022 m. balandžio 12 d. (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1425-577/2022, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022).
47. Vadovaujantis šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties nuostatomis, taip pat mokėjimo grafiku, atsakovo iki Sutarties nutraukimo (2022 m. balandžio 12 d.) mokėtinas ir neapmokėtas tarpininkavimo mokestis nagrinėjamu atveju apeliantės skaičiavimu sudaro 51,20 Eur, likusi paskaičiuota ir prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio dalis (501,39 Eur) kaip negautos pajamos (nuostoliai) skaičiuojama po Sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantei iš atsakovo priteisė 51,20 Eur tarpininkavimo mokestį paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. balandžio 12 d.).
48. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus motyvus, nepritaria apeliantės argumentui, kad tarpininkavimo mokesčio priteisimas nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos pateisinamas aplinkybe, kad ji suteikia atsakovui paslaugas ir patiria išlaidas ne tik Sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir po Sutarties nutraukimo ir net vykdymo procese. Apeliaciniame skunde teikiami argumentai, jog ieškovė tėra platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, gali būti reikšmingi vertinant ieškovės ir tokių subjektų tarpusavio santykius, bet negali turėti jokios įtakos vartojimo kredito santykiams, besiklostantiems tarp ieškovės ir kredito gavėjų. Vartotojų teisės negali būti ribojamos ir priklausyti nuo to, pasitelkė ieškovė, kuri santykiuose su vartotojais veikia kaip kredito davėja, trečiuosius asmenis ar ne.
49. Įvertinus tai, kas išdėstyta, taip pat į aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad reikalavimo dėl 501,39 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. balandžio 12 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. gruodžio 31 d.) tenkinti nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškinio reikalavimą atmetė.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į pateiktus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po Sutarties nutraukimo dienos, esant nutrauktai vartojimo kredito sutarčiai, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
51. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teisme pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
52. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 307 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 107 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant iš atsakovo ieškovei (negautas pajamas (nuostolius), ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis didintinas iki 291,86 Eur (307 Eur x 95,07 proc. = 291,86 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
53. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 220,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 20,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Apeliantės patirtų išlaidų suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.9. punkte nustatyto dydžio (2,5 x 1729,90 Eur (2022 m. I ketv. bruto darbo užmokestis). Atsižvelgtina ir į procesinio dokumento turinio visumą, į skundo esmę, keliamus teisinius klausimus ir kita. Įvertinus tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies 84,51 procentais (2733,68 : 3234,68 x 100 = 84,51 proc.) teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantei iš atsakovo priteistina 185,92 Eur (220 Eur x 84,51 proc. = 185,92 Eur) bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. liepos 22 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei NEO Finance, akcinei bendrovei, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 869,98 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 98 centų) negrąžintą kreditą, 309,52 Eur (trijų šimtų devynių eurų 52 centų) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2022 m. balandžio 12 d., 51,20 Eur (penkiasdešimt vieno euro 20 centų) tarpininkavimo mokestį, 20,00 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos – 2022 m. balandžio 12 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos – 2026 m. gruodžio 31 d. – nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2022 m. balandžio 30 d. – 3 683,35 Eur; 2022 m. gegužės 31 d. – 3 644,14 Eur; 2022 m. birželio 30 d. – 3 604,27 Eur; 2022 m. liepos 31 d. – 3 563,74 Eur; 2022 m. rugpjūčio 31 d. – 3 522,53 Eur; 2022 m. rugsėjo 30 d. – 3 480,64 Eur; 2022 m. spalio 31 d. – 3 438,05 Eur; 2022 m. lapkričio 30 d. – 3 394,75 Eur; 2022 m. gruodžio 31 d. – 3 350,73 Eur; 2023 m. sausio 31 d. – 3 305,97 d.; 2023 m. vasario 28 d. – 3 260,47 Eur; 2023 m. kovo 31 d. – 3 214,21 Eur; 2023 m. balandžio 30 d. – 3 167,18 Eur; 2023 m. gegužės 31 d. – 3 119,36 Eur; 2023 m. birželio 30 d. – 3 070,75 Eur; 2023 m. liepos 31 d. – 3 021,33 Eur; 2023 m. rugpjūčio 31 d. – 2 971,08 Eur; 2023 m. rugsėjo 30 d. – 2 920,00 Eur; 2023 m. spalio 31 d. – 2 868,06 Eur; 2023 m. lapkričio 30 d. – 2 815,26 Eur; 2023 m. gruodžio 31 d. – 2 761,58 Eur; 2024 m. sausio 31 d. – 2 707,00 Eur; 2024 m. vasario 29 d. – 2 651,51 Eur; 2024 m. kovo 31 d. – 2 595,10 Eur; 2024 m. balandžio 30 d. – 2 537,75 Eur; 2024 m. gegužės 31 d. – 2 479,44 Eur; 2024 m. birželio 30 d. – 2 420,16 Eur; 2024 m. liepos 31 d. – 2 359,89 Eur; 2024 m. rugpjūčio 31 d. – 2 298,62 Eur; 2024 m. rugsėjo 30 d. – 2 236,33 Eur; 2024 m. spalio 31 d. – 2 173,00 Eur; 2024 m. lapkričio 30 d. – 2 108,61 Eur; 2024 m. gruodžio 31 d. – 2 043,15 Eur; 2025 m. sausio 31 d. – 1 976,60 Eur; 2025 m. vasario 28 d. – 1 908,94 Eur; 2025 m. kovo 31 d. – 1 840,15 Eur; 2025 m. balandžio 30 d. – 1 770,22 Eur; 2025 m. gegužės 31 d. – 1 699,12 Eur; 2025 m. birželio 30 d. – 1 626,84 Eur; 2025 m. liepos 31 d. – 1 553,35 Eur; 2025 m. rugpjūčio 31 d. – 1 478,64 Eur; 2025 m. rugsėjo 30 d. – 1 402,68 Eur; 2025 m. spalio 31 d. – 1 325,46 Eur; 2025 m. lapkričio 30 d. – 1 246,95 Eur; 2025 m. gruodžio 31 d. – 1 167,13 Eur; 2026 m. sausio 31 d. – 1 085,98 Eur; 2026 m. vasario 28 d. – 1 003,48 Eur; 2026 m. kovo 31 d. – 919,60 Eur; 2026 m. balandžio 30 d. – 834,32 Eur; 2026 m. gegužės 31 d. – 747,62 Eur; 2026 m. birželio 30 d. – 659,48 Eur; 2026 m. liepos 31 d. – 569,87 Eur; 2026 m. rugpjūčio 31 d. – 478,77 Eur; 2026 m. rugsėjo 30 d. – 386,15 Eur; 2026 m. spalio 31 d. – 291,98 Eur; 2026 m. lapkričio 30 d. – 196,24 Eur; 2026 m. gruodžio 31 d. – 98,87 Eur); 17,26 Eur (septyniolikos eurų 26 centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. gegužės 30 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 291,86 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt vieno euro 86 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovei NEO Finance, akcinei bendrovei, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 185,92 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt penkių eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.