- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-19
- Bylos Nr.
- 2A-2317-657/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-06283-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- E. Č.
- Ieškovas
- Butų savininkų bendrijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1361-329/2013 pagal ieškovės Butų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui E. Č. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Butų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo E. Č. 4797,05 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 19-20). Nurodė, kad ieškovė eksploatuoja ir prižiūri gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Bute, (duomenys neskelbtini), gyvena E. Č., kuris notaro pateiktais duomenis paveldėjo šį butą po savo motinos P. V. mirties. Atsakovas už laikotarpį nuo 1998 metų iki 2011-12-31 ieškovei yra įsiskolinęs 3187,32 Lt už butui tenkančius komunalinius mokesčius, bei 1609,73 Lt privalomų mokėti amortizacinių priskaitymų (kaupiamosios lėšos namui atnaujinti). Apie susidariusią skolą atsakovui buvo žinoma. Mokesčiai apskaičiuojami, remiantis bendrijos narių visuotinių susirinkimų priimtais nutarimais. Nors atsakovas nėra bendrijos narys, tačiau vadovaujantis CK 4.82 ir 4.83 straipsniais, jis privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas namui atnaujinti. Kadangi atsakovas gera valia nevykdė pareigos prisidėti prie namo bendro išlaikymo, ieškovė prašė teismo susidariusią skolą iš atsakovo priteisti.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (T.1, b.l. 60-61, 73-74). Mano, jog juridinio asmens vardu ieškinį reiškiantis pirmininkas V. S. neturi įgalinimų veikti BSB (duomenys neskelbtini) vardu, o į bylą pateikti dokumentai gali būti suklastoti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių mokesčių dydį ir jų pagrįstumą. Atsakovas nėra bendrijos narys, todėl su bendrijos administravimu susijusios išlaidos iš jo negali būti reikalaujamos. Mano, kad ieškinys jam reiškiamas nepagrįstai, nes byloje nėra įrodymų, kad butas registruotas jo vardu. Bute nuo 2001 m. iki 2009 m. jis negyveno, paslaugomis, už kurias ieškovė reikalauja mokėti nesinaudojo. Gyvendamas bute, visada mokėdavo mokesčius, išskyrus, kai būna suimtas. Jeigu ieškovė pateiktų visus turėtų išlaidų dydį ir pagrįstumą patvirtinančius įrodymus ir pateiktų jam prašymą prisidėti prie dalies šių išlaidų kompensavimo, įvertinęs pateiktus įrodymus, jis galbūt sutiktų dalį sumos apmokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo E. Č. ieškovei BSB (duomenys neskelbtini) 4165,80 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4165,80 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012 m. gegužės 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 125,00 Lt žyminio mokesčio; likusiai ieškinio reikalavimų daliai taikė ieškinio senatį ir juos atmetė (T.2, b.l. 180-185). Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo teiginį, kad pirmininkas V. S. neturi įgalinimų veikti BSB (duomenys neskelbtini) vardu, kadangi duomenys iš Juridinių asmenų registro patvirtina, kad V. S. nuo 2011-08-31 yra perrinktas BSB (duomenys neskelbtini) pirmininku naujai kadencijai. Abejoti šių duomenų tikrumu teismas neturėjo pagrindo, nes BSB (duomenys neskelbtini) įstatų 26 punkte numatyta pirmininko teisė atstovauti bendriją. Teismas sprendė, kad E. Č. yra tinkamas atsakovas, kadangi atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-08-19 raštas patvirtina, kad atsakovo motina P. V. už butą (duomenys neskelbtini), pajų yra visiškai išmokėjusi ir įgijo nuosavybės teisę į butą, tačiau šios teisės neįregistravo viešajame registre. Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimu civ. byloje Nr. 2-1565-151/2013 nustatyta, kad po motinos P. V. mirties atsakovas priėmė palikimą, kreipdamasis į notarą, tačiau iki šiol nėra išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo ir nėra įregistravęs savo daiktinių teisių į paveldėtą butą viešajame registre. Tai, kad atsakovas priėmė palikimą, kreipdamasis į notarą, bet iki šiol neišviešino savo daiktinių teisių į minėtą butą, neatima ieškovei teisės teikti ieškinį dėl skolos priteisimo už daugiabučio namo administravimą ir bendro naudojimo patalpų išlaikymą. Ieškovė už gyvenamajam namui teikiamas paslaugas jo savininkams mokesčius paskirsto proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Tokiu būdu atsakovui, kaip ieškovės administruojamo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiui buvo paskaičiuoti bendro turto išlaikymo mokesčiai proporcingai jo turimos bendrosios dalinės nuosavybės daliai, tačiau atsakovas mokesčių nemokėjo ir už 1998-2011 metų laikotarpį įsiskolino iš viso 4797,05 Lt. Bendro turto išlaikymo išlaidos tarp gyvenamojo namo butų bendrasavininkų paskirstytos, remiantis bendrijos narių visuotiniame susirinkime priimtais nutarimais. Įvertinęs bylos įrodymus, teismas konstatavo, kad mokesčių skaičiavimo pagrindą patvirtina byloje esančios ieškovės sudarytos sutartys, taip pat bendrijos narių visuotinių susirinkimų protokolai, kuriuose užfiksuoti bendrijos narių priimti nutarimai dėl būtinų atlikti namo priežiūrai darbų ir mokėjimų už juos, mokesčių namo gyventojams dydžių, tarifų, jų skaičiavimo tvarkos nustatymo, apmokėjimo už samdomų darbuotojų namo priežiūros funkcijoms atlikti dydžio nustatymo, kt. rašytiniai įrodymai. Bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidos priskirtinos CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatytoms išlaidoms, skirtoms bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti. Atsakovo motyvai, nemokėti mokesčių, susijusių su bendro turto išlaikymu, nes jie jam priskaičiuoti neteisėtai, kadangi jis nėra bendrijos narys ir nėra davęs sutikimo namo bei bendrijos išlaikymo išlaidoms, o taip pat, kad reikalaujama mokėti mokesčius už negautas paslaugas už laikotarpį, kai jis buvo įkalintas ir negyveno bute, teismo nuomone yra nepagrįsti. Atsakovo, kaip priėmusio palikimą, buto savininko, pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo, išimčių dėl šios pareigos vykdymo įkalintiems butų savininkams įstatymas nenumato. Teismas darė išvadą, kad atsakovo nebuvimas bendrijos nariu, nesinaudojimas butu neatleidžia jo kaip bendraturčio nuo pareigos išlaikyti bendrą turtą. Teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų teisingumu, atsakovui nenurodžius jokių konkrečių faktų dėl į bylą pateiktų dokumentų klastojimo, teismas šį argumentą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendė, kad ieškovė reikalavimui priteisti skolą už laikotarpį nuo 1998 m. iki 2002 m. gegužės mėnesio yra praleidusi 10 metų ieškinio senaties terminą ir neprašė šio termino atnaujinti. Atsakovo atstovas daliai ieškinio reikalavimų prašė taikyti ieškinio senatį, todėl teismas taikė ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti skolą už laikotarpį nuo 1998 m. iki 2002 m. gegužės mėnesio ir ieškinio reikalavimą 631,25 Lt sumai atmetė. Teismas konstatavo, kad likusioje dalyje ieškinys yra pagrįstas ir pilnai įrodytas, todėl iš atsakovo priteisė 4165,80 Lt skolą -išlaidas susijusias su bendro turto išlaikymu, už laikotarpį nuo 2002-06-01 iki 2011-12-31, bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas E. Č. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l.35-38). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nes spręsdamas ginčą naudojosi ginčo santykių metu negaliojusia Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo redakcija. Galiojusios DGNSB įstatymo redakcijos 27 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad bendrijos nario teises ir pareigas asmuo įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos. Nebūdamas BSB (duomenys neskelbtini) nariu, apeliantas neprivalėjo mokėti bendrijos nustatytų mokesčių, be to, dėl šių mokesčių jis nėra davęs sutikimo, o ieškovas atsakovo neinformavo apie priimtus sprendimus. Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nes ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį turi atsakyti, t.y. ne tam atsakovui. Byloje nėra duomenų, įrodančių atsakovo nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini). Palikimo priėmimo faktas pats savaime nesukuria atsakovo nuosavybės teisės į minėtą butą, nes palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 149 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė atsiranda tik nuo įregistravimo momento. Aplinkybė, kad atsakovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad jis yra tinkamas atsakovas. Tokiu būdu teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį.
Apeliantas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą (T.3, b.l. 44-46). Mano, kad teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių namo bendro naudojimo patalpų išlaikymą, bei pagrįstai vadovavosi suformuota teismine praktika, reglamentuojančia šiuos santykius. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, priėmęs palikimą, kreipdamasis į notarą, tik iki šiol neišviešinęs savo daiktinių teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl BSB (duomenys neskelbtini) turi teisę teikti ieškinį apeliantui dėl skolos priteisimo už daugiabučio namo administravimą ir bendro naudojimo patalpų išlaikymą. Teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas, nors ir nebūdamas bendrijos nariu, tačiau faktiškai esantis minėto buto savininku, privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, kaupti lėšas namo atnaujinimui. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys, išskyrus reikalavimą, kuris pareikštas suėjus senaties terminui, yra pagrįstas ir pilnai įrodytas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.) Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.), viešojo intereso šioje byloje nėra, todėl pasisakytina tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Dėl žodinio nagrinėjimo. Atsakovas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal bendrąją CPK 322 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliaciniame skunde išreikštas prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo neargumentuotas, apeliantas nenurodė jį pagrindžiančių aplinkybių. Teismas nagrinėjamoje byloje pareikšto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalys turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingo sprendimo.
Iš bylos aplinkybių matyti, kad ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo pareigos bendrijai mokėti mokesčius.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektams valdyti butų savininkai nuo 1993 m. kovo 2 d. yra įsteigę butų savininkų bendriją (duomenys neskelbtini) (T.2, b.l. 164-167). Bendrija veikdama pagal įstatus – eksploatuoja namą, esantį (duomenys neskelbtini), vykdo jo bendro naudojimo patalpų, inžinerinės įrangos, konstrukcijų priežiūrą, remontą, renovaciją, priskirto žemės sklypo tvarkymą, bendrų mokėjimų įsipareigojimus (T.1, b.l. 155-162). Buto, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės neįregistruotos, tačiau tokią teisę pagal išmokėtą pajų turėjo atsakovo motina P. V., kuriai mirus, palikimą, paduodamas pareiškimą notarų biurui, priėmė atsakovas E. Č. (T.1, b.l. 23, 79). Ginčo bute atsakovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą (T.1, b.l. 80).
Ieškovė nurodė, kad atsakovas per laikotarpį nuo 1998-12-01 iki 2011-12-31 bendrijai yra nesumokėjęs 4797,05 Lt mokesčių, iš kurių 3187,32 Lt - už butui tenkančius komunalinius mokesčius ir 1609,73 Lt sudaro atsakovui privalomi mokėti amortizaciniai priskaitymai (kaupiamosios lėšos namui atnaujinti) (T.1, b.l. 6, 89-137). Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 4165,80 Lt bendrijai nesumokėtų mokesčių (T.2, b.l. 180-185).
Apeliantas teigia, kad, nebūdamas BSB (duomenys neskelbtini) bendrijos nariu ir buto savininku, bendrijai mokėti jos nustatytų mokesčių jis neprivalo, ir bendrijos sprendimai jam nėra privalomi. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
Nuo 2001-10-26 galiojusio Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (2001-10-09 įstatymo Nr. IX-532 redakcija) 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe, taip pat bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą nustato Civilinis kodeksas.
CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Bendrijos įstatų 15 punkte nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis privalo proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje apmokėti išlaidas bendriems objektams išlaikyti ir išsaugoti, jeigu bendrijos narių susirinkimas nenusprendžia kitaip. Naujai priimtame Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (Nr. XI-1967, 2012 m. balandžio 12 d. redakcija), įsigaliojusio nuo 2012 m. liepos 1 d., 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, kurie nėra bendrijos nariai, privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo priežiūros ir atnaujinimo. Įstatymo leidėjo siekis buvo ir yra toks, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu yra lygios, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai ar ne.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 27 straipsnio 4 ir 7 d., taip pat LR Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 „Dėl LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto 1, 3, 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog savininkas gali nestoti į bendriją, t.y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiame name savininkas yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas; kadangi nuosavybė įpareigoja, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose savininkus (tiek fizinius, tiek juridinius asmenis), nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariais, atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Šios pareigos numatytos CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Bendraturčių priimti sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir tvarkymo galioja visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.).
Mokesčiai atsakovui paskaičiuoti bendraturčių 1997-2011 metais vykusių visuotinių narių susirinkimų nutarimų bei sutarčių (susitarimų) su „AB Lietuvos paštu, statistikos valdyba, AB SEB banku ir kt. pagrindu (T.1, b.l. 118-155), kurių apeliantas įstatymų nustatyta tvarka neskundė.
Bendrija įgyvendina namo patalpų savininkų teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, tačiau už atitinkamus darbus, atliktus namo savininkų interesais ir naudai, pareiga atsiskaityti su darbus atlikusiu asmeniu tenka ne tik Bendrijai, bet ir butų savininkams, kartu ir tiems, kurie nedavė sutikimo tokias išlaidas atlyginti (CK 4.83 str. 4 d.), o iš aptarto ginčo santykio teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktai mokesčių bendrijai mokėjimo nesieja su naryste joje.
Atsakovo pareiga atlyginti dalį bendro turto priežiūros privalomųjų išlaidų kildinama iš įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl vertinant byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad atsakovas kaip daugiabučio namo bendraturtis, nors ir nėra bendrijos narys, nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas išlaikant bendrą turtą nemokėjo pastato eksploatavimo išlaidų, išlaidų bendrijos darbuotojų išlaikymui, žemės mokesčio ir kitų išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas jas priteisti.
Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu ir apeliacinio skundo argumentą, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, kadangi jis nėra buto, (duomenys neskelbtini), savininkas.
Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje numatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, iš kurių vienas – paveldėjimas. Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugpjūčio 19 d. rašto Nr. (15.25-14)-K-10580 nustatyta, kad atsakovas E. Č. po motinos P. V. mirties priėmė palikimą kreipdamasis į notarą (2009-08-07 Kauno 15-ojo notarų biuro raštas Nr. 126), tačiau iki šiol nėra išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo ir nėra įregistravęs savo daiktinių teisių į paveldėtą butą viešame registre (T.1, b.l. 23). Apeliacinės instancijos teismo nuomone kreipimasis į notarą dėl palikimo priėmimo bei gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), deklaravimas laikytinas pakankamu nuosavybės teisė išviešinimu, nors jos atsakovas ir neįregistravo. Juo labiau, kad CK 1.75 straipsnio nenumato privalomo sandorių registravimo, o iš 4.83 straipsnio nuostatų spręstina, kad įstatymų leidėjas butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, sieja ne tik su jų nuosavybės teise bet ir su naudojimusi jomis. Bendraturčių priimti sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir tvarkymo galioja visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.). Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas, kaip priėmęs palikimą buto savininkas, turi pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatęs aukščiau aptartas aplinkybes, nepasisako dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų ir nesudarančių CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė turėjo pagrįstų išlaidų bendro naudojimo objektams išlaikyti ir prižiūrėti, kurie tiek bendrijos nariams, tiek ir atsakovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, spręsdamas dėl išlaidų iš atsakovo priteisimo, tinkamai taikė ir aiškino CK 4.72, 4.76 straipsnių ir 4.83 straipsnio 4 dalies normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš pralaimėjusios šalies. Apeliantas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, todėl atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.