- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-01
- Bylos Nr.
- e2-451-647/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02990-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Vilniaus rajono savivaldybė
- Advokatai
- Marta Matiukevič
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovei Eglei Mačionienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. S. ir J. S. ieškinį atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta, trečiasis asmuo - Vilniaus rajono savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti sandorio valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktą, pagal kurią ieškovai nusipirko, o atsakovė pardavė valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypai); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovai, pagal paveldėjimą 2021 m. kovo 25 d. įsigijo po ½ dalį valstybinės žemės sklypus: kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); esantį (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus ieškovų tėvui A. S. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudės deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1987 m. kovo 20 d. Sprendimu Nr. 19, patvirtino 1987 m. kovo 19 d. Vilniaus šiltnamių kombinato direktoriaus įsakymą Nr. 105, dėl 0,137 ha žemės sklypo skyrimo S. A. J. gyvenamajam namui ir ūkiniam pastatui statyti Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) k. Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Taryba 1992 m. liepos 9 d. Sprendimu nusprendė leisti S. A. padidinti žemės sklypą namų valdai 0,10 ha. A. S. ant minimų sklypų pastatė gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos 2002 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba Aktu pripažino tinkamais naudoti, o Vilniaus rajono Savivaldybės administracija (duomenys neskelbtini) seniūnija įregistravo. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 29 d. nurodė, kad norint užbaigti žemės sklypų registraciją reikalinga žemės sklypams suteikti adresą, kas 2019 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl adresų suteikimo buvo atlikta. A. S. manė, kad visi formalumai yra atlikti, namas su ūkiniu pastatu pastatyti ir registruoti, o visa žemės taip pat registruota kaip jo nuosavybė, kurią jis nuo pat suteikimo momento naudojo. Ieškovams paveldėjus turtą paaiškėjo, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), iki šiol atsakovės nėra įformintas. Ieškovai kelis kartus kreipėsi į atsakovę dėl sklypų įregistravimo, tačiau gauti atsakymai buvo formalūs, minimi žemės sklypai iki šiol nėra įregistruoti, nors ieškovai faktiškai naudojasi sklypais. A. S. ir valstybės įgaliota institucija faktiškai sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį, kuris nebuvo įformintas iki galo. Tiek A. S., o jam mirus ieškovai išreiškė valią įsigyti valstybinės žemės privačion nuosavybėn, pateikė sandoriui reikalingus dokumentus ir sumokėjo už žemės sklypą, t. y. atliko visus sutarčiai sudaryti būtinus veiksmus, reikalaujamus iš žemės sklypo pirkėjo. Valstybės įgaliota institucija taip pat aiškiai išreiškė valią parduoti A. S. valstybinės žemės sklypą, parengė žemės sklypo įkainojimo aktą, priėmė sprendimą parduoti skirtą žemės sklypą, nustatė žemės sklypo buvimo vietą, plotą ir kainą, priėmė pinigus už perkamą žemės sklypą, tačiau valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, kuria galutinai įforminamas sandoris, valstybės institucija nesudarė. Ieškovai visiškai pagrįstai tikėjosi, kad pirkimo - pardavimo sutartis yra sudaryta, jiems, atlikus visus priklausančius veiksmus, turėjo teisėtų lūkesčių, kad procese dėl valstybinės žemės įsigijimo jokių kliūčių nėra, ypač kai kompetentingos institucijos jų nenurodė. A. S. ir ieškovai po sandorio sudarymo visą laiką žemės sklypu naudojosi kaip sklypo savininkai, jie buvo įsitikinę, jog sklypą nusipirko teisėtai jį valdo ir naudoja.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius (toliau – atsakovė, Skyrius) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad A. S. 2002 m. gruodžio 12 d. prašymą 2004 m. kovo 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 1-2140) A. S. parduotas 0,1614 ha ploto kitos paskirties, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), jame esantiems statiniams: gyvenamam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Ieškovai 2022 m. balandžio 14 d. pateikė prašymą parduoti žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono skyrius 2022 m. birželio 29 d. raštu Nr. 48SD-10108-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo ieškovus, kad pagal galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius namų valdos žemės sklypo pardavimą, nėra numatyta, kad gali būti parduodamas namų valdos žemės sklypas (-ai), kuriuos skiria kelias, nesant juose statinių, todėl ieškovų prašymas buvo netenkintas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ bei juo patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 9 punkte numatyta, kad kai gyvenamojo namo pagalbinio ūkio paskirties statiniai (sandėliai, malkinės, tvartai, pirtys, kiti pagalbinio ūkio paskirties statiniai), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais (pagrindiniais daiktais) ir nuosavybės teise priklausantys gyvenamojo namo savininkui (bendraturčiams) yra kitame žemės sklype, ne tame, kuriame stovi gyvenamasis namas, nes šiuos žemės sklypus skiria kelias, šių statinių užimti ir jiems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai formuojami kaip namų valdos žemės sklypas ir parduodami tokia pat tvarka kaip namų valdos žemės sklypas, jeigu tokiems statiniams eksploatuoti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas atskiras žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1992 m. liepos 9 d. sprendimu leista padidinti jau naudojamą statiniams eksploatuoti namų valdos žemės sklypą, bei A. S. parduotas 0,1614 ha ploto kitos paskirties, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), jame esantiems statiniams: gyvenamam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, o pagal nuo 1992 m. vasario 7 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijos narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (toliau – Nutarimas, neteko galios 1993 m. liepos 29 d.) nuostatas naujas žemės sklypas individualiai statybai A. S. nebuvo suteiktas, nėra pagrindo ieškovams parduoti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
4. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Nutarimas reglamentavo, jog viena šeima (tėvai ir jų nepilnamečiai vaikai) pagal šį nutarimą gali įsigyti privatinėn nuosavybėn ar išsinuomoti tik vieną naują valstybinės žemės sklypą individualiam gyvenamajam namui statyti. Jeigu šeimai iki šio nutarimo priėmimo dienos buvo suteiktas žemės sklypas privačių namų valdai, nė vienas šios šeimos narys (išskyrus 3.1 punkte nurodytus asmenis) negali įsigyti naujo žemės sklypo individualiam gyvenamajam namui statyti (nutarimo 7. 10 punktas). (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų Tarybos vykdomasis komitetas 1987 m. kovo 20 d. ieškovų tėvui A. S. suteikė žemės sklypą gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vertinimu, kadangi 1992 m. balandžio 6 d. A. S. kartu su ieškovais sudarė susitarimą pirkti žemės sklypą, laikytina, kad, vadovaujantis nutarimo 7. 10. punkto nuostatomis, jie negalėjo įsigyti naujų žemės sklypų, o tik pirkti naudojamą, suteiktą 1987 m. kovo 20 d. vykdomojo komiteto sprendimu. To paties Nutarimo nuostatų, reglamentavusių naudojamų žemės sklypų pardavimo tvarką, 10 punkte buvo nustatyta, kad, jeigu pirkėjas per nustatytą laiką nesumoka pranešime nurodytos sumos ar be pateisinamų priežasčių neatvyksta pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, ši sutartis nesudaroma. Tame pačiame punkte taip pat buvo nustatyta, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir per mėnesį turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Byloje nėra įrodymų, kad tuometinis Vilniaus rajono valdytojas vengė sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, o A. S. aktyviais veiksmais siekė atitinkamą sutartį sudaryti. Iš Vilniaus rajono savivaldybėje saugomo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinio plano kopijos, patvirtinto 1987 m. gruodžio 24 d. Vilniaus rajono vykdomojo komiteto sprendimu, matyti, kad plane yra pažymėtas A. S. suteiktas sklypas, sklypo Nr. 246, t. y. tas pats sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovų pateiktame namų valdos žemės sklypo plane M 1 :1000 pažymėtas Nr. 185. Teritorijos planavimo dokumento, kuriame būtų suprojektuoti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybės administracija neturi. Vadovaujantis Nutarimo Nr. 89 nuostatomis, valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai buvo parduodami atsižvelgus į teritorijų planavimo dokumentus. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Vilniaus rajono savivaldybės administracija mano, kad ieškinys negali būti patenkintas.
5. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė Marta Matiukevič nurodė, kad ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, nustatytas didžiulis institucijų aplaidumas tvarkant duomenis. Ieškovai visus pareikalautus veiksmus atliko, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta. A. S. už Sklypus sumokėjo, nei atsakovė, nei savivaldybė pinigų gavimo fakto neginčija. Nuo 1992 m. iki 2018 m. A. S. atliko aktyvius veiksmus, kad būtų sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, sklypams suteiktas adresas, vėliau ieškovai ištaisė atsakovės nurodytus trūkumus, primokėjo dar 7,24 Eur, tačiau atsakovė nepaaiškino, kodėl delsiama sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovai tik priėmę palikimą po tėvo A. S. mirties sužinojo, kad Sklypai neįforminti. Sklypus ieškovai naudoja pagal paskirtį savo poreikiams tenkinti.
6. Teismo posėdžio metu ieškovas J. S. paaiškino, kad po tėvo mirties paveldėjo žemės sklypus, tačiau paaiškėjo, kad jie neįregistruoti. Tėvas susitvarkė žemės sklypą po namų, o 10 a. sklypo iš karto nesutvarkė, kadangi buvo pasakyta, kad reikia laukti žemės reformos. Vėliau atlikti geodeziniai matavimai ir žemėtvarkoje pasakė, kad reikia dokumentus perrašyti kaip namų valdos, visa tai padarė, tuomet reikėjo suteikti adresą, kuris buvo suteiktas. Nuo 2018 m. jokių sprendimų priimta nebuvo, dokumentai „pakibo“, žemėtvarkos specialistai nieko neinformavo, papildomų dokumentų neprašė. Ieškovas vėl kreipėsi į atsakovę, kur specialistas paaiškino, kad viskas yra gerai, pinigai sumokėti, tačiau patarė kreiptis į teismą, kadangi namų valda negali tęstis už kelio, nors prieš tai kliūčių įregistravimui nebuvo. Kaimynams sklypai už kelio be namų valdos statinių buvo atiduoti be jokių problemų. Minėti du žemės sklypai prieš penkis metus buvo naudojami bulvėms sodinti, pastaruosius metus viename sklype laikomi žemės padargai, kitame yra pieva. Tėčiui buvo skirta 14 a. sklypas namų valdai ir 10 a. sklypas namų valdai praplėsti, tačiau keitėsi koordinačių sistema, atsirado nauji reikalavimai geodeziniams matavimams, todėl turėjo būti suformuoti du atskiri žemės sklypai iš turimų 10 a., bendras sklypų plotas sumažėjo. Visi 22 sklypai kaimynams yra atiduoti pagal sąrašą, tačiau tėvas negalėjo suprasti, kodėl žemėtvarka vis liepia palaukti. Kadangi ilgai laukė, tai ieškovas parašė prašymą išsipirkti sklypus, kad vėl būtų pakelti dokumentai ir vėl tęstųsi procesas. Pats į žemėtvarką kreipėsi du kartus, su tėvu važiavo ne kartą.
Šalies argumentai
7. Ieškovas J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu dirbo netoli savivaldybės, todėl pats tėvą vežiojo surinkti parašų ant žemės projekto plano. Visad žemėtvarkos specialistai sakydavo palaukti žemės reformos, viskas bus sutvarkyta, tačiau vis duodavo nurodymus kažką atlikti, tačiau žemėtvarka iki galo taip ir nesutvarkė. Anksčiau namų valda buvo iki 25 a., todėl namų valda tėvui padidinta 10 a. Nurodė, kad viename žemės sklype šiuo metu negali nieko auginti, nes pasirodo, jiems sklypas nepriklauso. Patys ieškovai sklypus prižiūri, šienauja, savivaldybė neprižiūri.
8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Eglė Mačionienė nurodė, kad šeimai buvo skiriamas vienas namų valdos sklypas namo statybai, papildomų sklypų negalėjo būti skirta. Į bylą buvo pateiktas generalinis planas, kuriame suformuoti trys žemės sklypai, tačiau savivaldybėje buvo visai kitas generalinis planas, todėl privatizavimo procesas sustojo. Ieškovo tėvas sumokėjo didesnę dalį pinigų, tačiau buvo įskaityti pinigai už faktiškai naudojamą namų valdą. Užskaitymas buvo atliktas investiciniais čekiais, permoka negrąžinama. Įsigaliojus naujoms taisyklėms, jose nurodyta, kad jei sklypus skiria kelias, jie formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Kokiu pagrindu skirti papildomi žemės plotai, duomenų nėra, žemės sklypo planų originalų išsaugota nėra. Kodėl savivaldybės atstovas padarė prierašą plane, kad sklypus galima privatizuoti be teisės juose statyti, atstovė nežino. Ieškovų turimo generalinio plano archyvuose nėra. Atsakovė kreipėsi į savivaldybė bei archyvą dėl dokumentų pateikimo, tačiau ieškovų turimi dokumentai rasti nebuvo. Generalinio plano tikslinimus ir pakeitimus atlieka savivaldybė. Greičiausiai buvo remtasi plano ištrauka, specialistai pasitikėjo matininku ir pareiškėjais, todėl ir suformuoti keli žemės sklypai. Nuo 1999 m. negalėjo būti privatizuojami žemės sklypai, kuriuos skiria kelias ir kurie neužstatyti pastatais, 2022 m. architektas negalėjo dėti žymos, leidžiančios privatizuoti žemės sklypus.
Atsiliepimas
9. Trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas Slavomir Moroz teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsakovės poziciją ir savo atsiliepime nurodytus motyvus. Papildomai nurodė, kad pinigai už žemės sklypų privatizavimą buvo mokami prieš pasirašant sutartį, todėl, matyt, buvo apsižiūrėta, kad kiti sklypai negali būti privatizuoti, todėl notariškai sutartis pasirašyta tik dėl 0,137 ha. Kas nustatė, kad buvo padaryta klaida, teigia nežinantis, nes jokių įrodymų nėra. Iki 1995 m. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ir pasirašymą organizavo vietos savivaldos institucijos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos turinį, nurodoma, jog tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį galiojančiu, būtinos tokios sąlygos: pirma, sandoris yra dvišalis; antra, viena sandorio šalis visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį; trečia, kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Šios normos taikymui taip pat yra svarbu tai, kad būtų akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007). Be to, sprendžiant, ar tenkintinas besikreipiančios šalies reikalavimas pripažinti notarine tvarka neįformintą nekilnojamojo daikto sutartį galiojančia, nepakanka nustatyti šių trijų CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų šio instituto taikymo sąlygų. Tokiu atveju reikia išsiaiškinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, t. y. ar tokia sutartis ne tik dėl notarinės formos nesilaikymo, bet ir dėl kitų įstatymuose nurodytų aplinkybių negalės būti pripažinta galiojančia pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2008).
11. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra ypatingas tuo, jog vienintelis būdas identifikuoti tokį turtą jo perleidimo metu yra žemės sklypo planas. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 13 dalį žemės sklypo planas – tai pagal matavimus vietovėje Kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto objekto – žemės sklypo – planas yra žemės sandorio sudėtinė dalis, o registruojamas gali būti tik žemės sandoris su planu, kuriame nurodytos žemės sklypo ribos, pavyzdžiui, naudoti kiekvienam bendraturčiui skiriamos sklypo dalies ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).
12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudės deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1987 m. kovo 20 d. Sprendimu Nr. 19, patvirtino 1987 m. kovo 19 d. Vilniaus šiltnamių kombinato direktoriaus įsakymą Nr. 105, dėl 0,137 ha žemės sklypo skyrimo S. A. J. gyvenamajam namui ir ūkiniam pastatui statyti Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) k. Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Taryba 1992 m. liepos 9 d. Sprendimu nusprendė leisti S. A. padidinti žemės sklypą namų valdai 0,10 ha bei įpareigojo A. S. dėl techninės dokumentacijos įforminimo kreiptis į Vilniaus rajono architektus. Abu žemės sklypai buvo įkainoti surašant žemės sklypų įkainojimo aktus: 1992 m. liepos 28 d. žemės sklypas 0,137 ha ploto įkainotas 3726 rub., 1992 m. rugsėjo 28 d. žemės sklypas 0,10 ha ploto įkainotas 5087 rub. Pinigai buvo nurašyti iš A. S. nebalansinės sąskaitos atitinkamai 1992 m. rugpjūčio 7 d. ir 1992 m. rugsėjo 25 d. bei surašyti mokėjimo pranešimai. (duomenys neskelbtini) apylinkės parduodamų privačių namų valdų sąrašuose, patvirtintuose 1992 m. liepos 28 d. Vyriausybės Įgaliotinio Vilniaus rajone potvarkiu 987p, priedėlyje Nr. 7 įrašytas A. S., kuriam skirta 0,137 ha namų valda adresu (duomenys neskelbtini), kurios kaina 3726 rub., bei papildomame sąraše, patvirtintame Vyriausybės Įgaliotinio Vilniaus rajone 1992 m. rugsėjo 28 d. potvarkiu 1333p, priede Nr. 10 įrašytas A. S., kuriam skirta 0,10 ha namų valda adresu (duomenys neskelbtini), kurios kaina 5087 rub. A. S. žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), pastatė gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, kurie Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. spalio 9 d. aktu Nr. 759 pripažinti tinkamais naudoti ir 2002 m. lapkričio 7 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. A. S. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių su prašymu parduoti žemės sklypus, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Skyrius 2018 m. birželio 4 d. rašte Nr. 48SD-5686-(14.48.104.) nustatė prašymo trūkumus: pateikti asmens dokumento kopiją ir sutuoktinės asmens dokumento kopiją bei nurodė, kad už norimų privatizuoti žemės sklypų pažymą sandoriui įteisinti reikia sumokėti 7,24 Eur. Trūkumų pašalinimo terminas – 10 darbo dienų. Pinigai sumokėti 2018 m. birželio 11 d. Skyrius 2019 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. 48SD-12245-(14.48.104.) atsisakė įregistruoti A. S. suformuoto 0,0748 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0166 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nes daiktams nesuteikti adresai. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. A27(1)-2506 suteikė sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0166 ha, adresą (duomenys neskelbtini), sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0748 ha, adresą (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas namų valdos žemės sklypo ribų planas, parengtas 1992 m. lapkričio 19 d. AB „Inžineriniai tyrinėjimai“, kuriame atvaizduojamas trijų žemės sklypų, priklausančių A. S., išsidėstymas. Planas suderintas ir patvirtintas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo (2004 m. sausio 8 d.), Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vyresniosios specialistės (2004 m. gruodžio 4 d.), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos architektūros ir statybos skyriaus vyr. architekto (2002 m. spalio 3 d. Pastaba: sklypus 0,078 ha ir 0,022 ha galima privatizuoti be teisės juose statyti), Valstybės įmonės Registrų centras suderintas sklypas (duomenys neskelbtini), plotas 1614 m2 (2004 m. vasario 19 d.). 2017 m. liepos 28 d. buvo atlikti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų ženklinimai, parengti žemės sklypų planai, 2018 m. gegužės 11 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. uždėtos Registrų centro žymos, kad žemės sklypų ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Skyrius pateikė turimų generalinių planų ištraukas, kuriuose suprojektuoti individualiai statybai skirti žemės sklypai (susidedantys iš trijų plotų, kuriuos skiria keliai), tačiau neturi informacijos, kad šis planas būtų pakeistas, tikslintas ar taisytas bei ieškovų turimas planas būtų patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybėje. Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras Edgaras Normantas 2021 m. kovo 25 d. išdavė liudijimą, kad po A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė mirusiojo vaikai J. S. ir J. S..
13. Kaip matyti iš Skyriaus 2022 m. birželio 29 d. rašto Nr. Nr. 48SD-10108-(14.48.136 E.), ieškovo J. S. prašymą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo atsisakyta tenkinti, nes teisės aktuose, reglamentuojančiuose naudojamų namų valdų žemės sklypo pardavimą, nėra numatyta, kad gali būti parduodamas namų valdos žemės sklypas (o šiuo atveju – du), kuriuos skiria kelias, nesant juose statinių.
14. Teismas, pripažindamas pirkimo–pardavimo sandorį galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalyje ar CK 6.309 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu, pirmiausiai turi nustatyti sandorio, t. y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), faktą. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).
15. Nagrinėjamu atveju, Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė tenkinti ieškovų prašymą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo remdamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1, 2.4 papunkčių ir 3 punkto nuostatomis bei Žemės reformos įstatymu.
16. Pagal Taisyklių 5 punktą kaimo vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose parduodami ne didesni kaip 2 ha namų valdos žemės sklypai. Jeigu atskiros namų valdos naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti pagal įstatymus ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama namų valdos žemė, kurią užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Parduodamas žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje, atitikti namų valdos eksploatavimo reikalavimus, jo ribos turi būti nustatytos naujai parengtame detaliajame plane arba žemės sklypo ribų specialiajame plane. Parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti padidintas iki teisės aktuose nustatyto dydžio. Byloje nustatyta, kad A. S. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo 0,137 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Namų valdos žemės sklypas buvo padidintas 0,10 ha Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos 1992 m. liepos 9 d. Sprendimu. Vėliau buvo atlikti sklypų kadastriniai matavimai, nustatytos sklypų ribos, sumokėta kaina pagal sklypų įkainojimo aktus, sklypams suteikti adresai. Skyriaus turimame generaliniame plane visi trys žemės sklypai pažymėti indeksu 185. Kaip matyti iš Taisyklių 5 punkte nustatytų reikalavimų, paprastai žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, turi būti nustatytos sklypo ribos. Reikalavimo, kad namų valdos žemės sklypas negali būti kitoje teritorijoje nei sodyba, nėra. Namų valdos žemės sklypo ribų plane nurodyta, kad ginčo sklypuose yra daržas, o išpirktame sklype yra įregistruoti statiniai – gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu bei nurodyta, kad jame yra sodas-daržas. Kaip minėta anksčiau, šis planas suderintas su atsakingomis institucijomis – Vilniaus rajono savivaldybe ir žemėtvarkos skyriumi. Ieškovai teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo sklypuose visada augino daržoves, žemė buvo ariama, šienaujama ir prižiūrima, tačiau šiuo metu viename iš sklypų laikomi padargai, kitame plyti pieva. Ieškovai turi planų auginti sklypuose šilauoges, tačiau kol sklypai neišpirkti, nenori jų užsodinti.
17. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijos narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 7.10 punkto nuostatas viena šeima (tėvai ir jų nepilnamečiai vaikai) pagal šį nutarimą gali įsigyti privatinėn nuosavybėn ar išsinuomoti tik vieną naują valstybinės žemės sklypą individualiam gyvenamajam namui statyti. Jeigu šeimai iki šio nutarimo priėmimo dienos buvo suteiktas žemės sklypas privačių namų valdai, nė vienas šios šeimos narys (išskyrus 3.1 punkte nurodytus asmenis) negali įsigyti naujo žemės sklypo individualiam gyvenamajam namui statyti. Pažymėtina, kad A. S. šeimai buvo skirtas 0,137 ha žemės sklypas gyvenamajam namui statyti, papildomai skirtas dar 0,10 ha ploto namų valdos sklypas, kuris vėliau išskirtas į du atskirus sklypus. Namų valdos žemės sklypo ribų plane 2002 m. spalio 3 d. padarytas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos architektūros ir statybos skyriaus vyr. architekto prierašas, kad sklypus 0,078 ha ir 0,022 ha galima privatizuoti be teisės juose statyti. Tuo metu žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), jau stovėjo gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu, kurie po mėnesio nuo vyr. architekto prierašo, t. y. 2002 m. lapkričio 7 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
18. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenimis nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Nagrinėjamu atveju A. S. skirtas 0,137 ha bei papildomai 0,10 ha žemės sklypas namų valdai Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos sprendimais, kurie teisėti ir nėra pripažinti negaliojančiais. Pagal Sprendimus būtent tokio dydžio žemės sklypai pripažinti kaip reikalingi statiniams eksploatuoti, neužtekus skirto žemės ploto, jis buvo padidintas dar 0,10 ha. Abu sklypai skirti namų valdai, sodui ir/ar daržui sodinti, statiniams eksploatuoti, todėl turi būti vertintini kaip viena namų valda.
19. Taisyklėse labai aiškiai reglamentuota naudojamų žemės sklypų pardavimo tvarka. Nurodyta, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai pateikia prašymą bei atitinkamus dokumentus. Gavusi prašymą tarnyba surašo sklypo įkainojimo aktą bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir supažindina su šiais dokumentais pirkėją. Supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba pateikia šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu. Miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise: siunčia pranešimą pirkėjui, nurodydama sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, banko įstaigos pavadinimą ir sąskaitos numerį, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką; įpareigoja miesto žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą. Pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodytą sklypo kainą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Jeigu pirkėjas per nustatytą laiką nesumoka pranešime nurodytos sumos ar be pateisinamų priežasčių neatvyksta pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, ši sutartis nesudaroma.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovų tėvas A. S. išreiškė pageidavimą pirkti žemės sklypus 0,137 ha ploto ir 0,10 ha ploto, buvo įrašytas į parduodamų privačių namų valdų sąrašus. Abu sklypai buvo įkainoti, už juos sumokėta atitinkamai 3726 rub. ir 5087 rub. Taip pat buvo atliktas sklypų ribų ženklinimas, parengtas namų valdos žemės sklypo ribų planas, kuris suderintas ir patvirtintas atsakingų institucijų. A. S. kreipiantis į atsakovę buvo gautas nurodymas pateikti papildomus dokumentus bei sumokėti papildomai 7,24 Eur už norimų privatizuoti žemės sklypų pažymą sandoriui įteisinti. Vadinasi tuo metu aplinkybių, trukdančių privatizuoti minėtus žemės sklypus nebuvo. Mokėjimo čekis patvirtina, kad minėta pinigų suma buvo sumokėta. Duomenų, kad pažyma būtų išduota, teismui nepateikta. A. S. siekiant įregistruoti nekilnojamuosius daiktus Nekilnojamajame registre paaiškėjo, kad to padaryti negalima, nes objektams nesuteikti adresai. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. A27(1)-2506 suteikė sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0166 ha, adresą (duomenys neskelbtini), sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0748 ha, adresą (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė 2022 m. rašte atsisakė parduoti ginčo sklypus, nes šiuos žemės sklypus skiria kelias. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, jei namų valdos žemės sklypą skiria kelias, jie Nekilnojamojo turto registre įregistruojami atskirais namų valdos žemės sklypais. Tiek atsakovės turimame generaliniame plane, tiek ieškovų pateiktame namų valdos žemės sklypo ribų plane pažymėti ir suformuoti trys atskiri žemės sklypai, faktiškai naudojami ir skirti A. S.. Akivaizdu, kad notarinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas priklausė nuo asmens, norinčio pirkti žemės sklypus tinkamai atliktų veiksmų bei miesto (rajono) valdybos, kuriai kilo pareiga kviesti visas sąlygas įgyvendinusį asmenį pasirašyti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį. Nėra duomenų, kad A. S. vengė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ar kviečiamas neatvyko sutarties pasirašymui, atvirkščiai, visomis įmanomomis priemonėmis siekė sutarties pasirašymo, t. y. jam buvo skirti žemės sklypai namų valdai, už kuriuos sumokėjo nustatytą kainą, atliko ribų ženklinimą, kreipėsi dėl adresų suteikimo, papildomai sumokėjo 7,24 Eur už norimų privatizuoti žemės sklypų pažymą sandoriui įteisinti, ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Teismo posėdžio metu nei atsakovė, nei Vilniaus rajono savivaldybės atstovas nesugebėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta bei kodėl šalių turimi generaliniai planai iš esmės skiriasi. Pažymėtina, kad žemės sklypų planas suderintas tiek su atsakove, tiek su Vilniaus rajono savivaldybe originaliais parašais. Vilniaus rajono savivaldybės atstovo žodžiais, greičiausiai jau anksčiau buvo pastebėta, kad A. S. per klaidą suteiktas 0,10 ha žemės sklypas, todėl procesas įstrigo ir notarinė sutartis nebuvo pasirašyta. Šie atstovo žodžiai vertintini kritiškai, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina žemės sklypų skyrimą, kiti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina ieškovų tėvo aktyvius veiksmus dėl sutarties sudarymo, nuolat buvo nustatomi papildomi reikalavimai, kurie A. S. įgyvendinti (paskutinis reikalavimas 2019 m. dėl adresų suteikimo), tačiau net jei ir būtų paaiškėjusi atsakovės darbuotojų klaida ar aplaidus darbo funkcijų atlikimas, nei A. S., nei vėliau ieškovai apie tai informuoti nebuvo. Ieškovai naudojosi ginčo sklypais kaip savais, sodino juose daržoves ir turėjo teisėtų lūkesčių, kad skirti žemės sklypai bus tinkamai įforminti Nekilnojamojo turto registre.
21. Teisiškai įregistravus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, miesto (rajono) valdyba išduoda pirkėjui žemės nuosavybės aktą, kuris yra dokumentas, patvirtinantis teisę įstatymu nustatyta tvarka disponuoti įsigytu žemės sklypu. Jeigu pirkėjas šiose taisyklėse nustatyta tvarka neužginčijo žemės sklypo kainos ar pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, laiku sumokėjo žemės sklypo kainą (jos privalomąją dalį, jeigu sklypas perkamas išsimokėtinai) ir nepažeidė pirkimo-pardavimo sutarties teisinio įregistravimo termino, žemės nuosavybės aktas jam turi būti įteiktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise pateikimo dienos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 11 punktas).
22. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus ir atsiliepimus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu. Teismas nustatė CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų visetą, t. y. pirma, sandoris yra dvišalis; antra, ieškovų tėvas A. S. visiškai įvykdė sandorį; trečia, atsakovė nepagrįstai vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Aplinkybių, kad norimas sudaryti sandoris pažeistų imperatyvias įstatymo nuostatas, galiojusias iki naujojo CK įsigaliojimo, teismas nensutatė. Be to, abi šalys išreiškė savo valią sandoriui sudaryti, kadangi ieškovų tėvas A. S. įvykdė visas sąlygas, reikalingas sandoriui sudaryti, ieškovų teisė į ginčo sklypus patvirtinta byloje esančiais įrodymais bei nepaneigta jokiais kitais įrodymais. Kitos sandorio šalies valia išreikšta įrašant A. S. į parduodamų privačių namų valdų sąrašą, įkainojimo aktų surašymas, lėšų nurašymas iš nebalansinės sąskaitos, sprendimas skirti papildomus 0,10 ha žemės A. S., ribų nustatymo plano pasirašymas ir kt.
23. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas J. S. patyrė 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 100 Eur žyminis mokestis ir 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidos, kurios ieškovui priteisiama iš atsakovės.
Teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad ieškovai J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nusipirko, o atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, į. k. 188704927, pardavė valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovui J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank, iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, į. k. 188704927, 1 100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.