Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2015-11-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1433-513/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-05
Bylos Nr.
2A-1433-513/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj (pran.), Erika Misiūnienė, Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
H. P.
Atsakovas
A. V.
Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2A-1433-513/2015

Teisėja Nijolė Bagdonienė Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00235-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.10.2.4.1; 2.5.10.5.2; 2.5.10.5.2.17; 3.3.1.14; 3.3.1.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso civilinėje byloje pagal ieškovo (apeliantas) H. P. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-05-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo H. P. ieškinį atsakovui A. V. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 740 Eur turtinės žalos atlyginimą, žalą sudaro: 160 Eur – pavogtos žvejybinės įrangos vertė, 580 Eur – negautos pajamos dėl prarastos galimybės sugauti 100 kg nėgių ir jas realizuoti. Argumentavo, jog atsakovas prisipažino ištraukęs iš Nemuno ieškovo žvejybos įrangą ir tai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 94-1-00832-14 surinkti duomenys. Atsakovas yra kaltas dėl atsiradusios žalos, todėl privalo ieškovui žalą atlyginti. Atsakovas neatliko pareigos pasirūpinti kito asmens turtu, dėl jo kaltės ieškovas nepagavo 100 kg žuvies, negavo pajamų, kurias būtų gavęs jas pardavęs.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog grįžtant iš žvejybos, apie 20.15 val., velkiaujant, už kažko užsikabino vobleris. Nepavykus atkabinti voblerio, įtraukė tinklą į valtį ir tik tada jį atkabino. Žuvų tinkle nebuvo. Tuomet pranešė pasieniečiams apie tai, jie informavo, kad tai legalūs žvejų tinklai, liepė atsakovui bučiukus padėti ant kranto matomoje vietoje, kur atsakovas juos ir paliko. Kitą dieną taip pat žvejojo, o ar yra tinkliukai, nematė, nes žvejojo kitoje vietoje. Kaltės dėl tinklų dingimo nepripažino, paaiškino, jog jei būtų tinklų neištraukęs į krantą, o numetęs atgal į vandenį, jie būtų nuplaukę. Pareigos saugoti ištrauktų tinklų neturėjo. Tuo metu upėje iš valčių žvejojo ir daugiau žvejų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-05-29 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovo 260 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, jog ieškovui 2014-08-26 buvo išduotas Verslinės žvejybos leidimas vidaus vandens telkiniuose Nr. (duomenys neskelbtini) nėgių žvejybai (10 vnt. bučiukų). 2014-10-01 atvykęs patikrinti žvejybos įrangos, ieškovas jos neberado, visa nėgių gaudymo įranga buvo pavogta. Ieškovas 2014-09-24 Nemune, ties Šakūnėlių k., nėgių žvejybai (sugavimo kvota 11 kg), apie 30 metrų nuo kranto, nuleido ant upės dugno apie 50 metrų ilgio sintetinį valą prie jo pritvirtinęs dešimt nėgių gaudyklių – venteraičių. Valo gale plonesne virvele pritvirtino raudoną plūdę su medine lentele, kurios plūduriavo paviršiuje. Ant lentelės buvo užrašas: „H. P. verslinė žvejyba, tel. (duomenys neskelbtini)“. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 94-1-00832-14 medžiagos nustatė, jog prokuroro 2014-11-17 nutarimu ikiteisminio tyrimo dalis prieš atsakovą, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d. požymių, nutraukta. Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-12-19 nutartimi H. P. skundą dėl minėto 2014-11-17 nutarimo atmetė. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad atsakovas pavogė jo žvejybos įrankius (neįrodyta neteisėta veika). Argumentavo, jog atsakovo nurodytas aplinkybes, kad atkabinti voblerį jis galėjo tik venteraičius įtraukęs į valtį, kad jis pranešė pasieniečiams, kurie informavo, kad tai legalūs žvejų tinklai, patvirtinto ir liudytojas (pasienietis) A. B.. Nors šis liudytojas teigia, kad liepęs palikti įrangą ten, kur rado, o ne ant kranto, tačiau teismas logišku vertino atsakovo sprendimą įrangos nepaleisti atgal į vandenį, nes ji būtų nuplaukus. Atsakovas, teismo vertinimu, pasielgė rūpestingai palikdamas venteraičius ant kranto, kad juos rastų jų savininkai, vietoj to, kad paleistų juos į vandenį. Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog nėra deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo prievolei atlyginti žalą atsirasti: nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė dėl ieškovo žvejybos įrankių dingimo bei negautų pajamų bei priežastinis ryšys tarp atsakovo veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė negautų pajamų dydžio, t. y. pagaunamos konkrečiu metu, laikotarpiu žuvies kiekio, jos kainų ir pan. (CPK 177 str., 178 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-05-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nesutinka su teismo vertinimu, jog atsakovas, ištraukdamas ieškovo žvejybinę įrangą (gaudykles – venteraičius) iš vandens ir palikdamas ją ant Nemuno upės kranto, pasielgė rūpestingai, nes priešingu atveju ieškovas būtų praradęs įrangą. Nurodo, jog atsakovas ištraukė žvejybinę įrangą iš vandens, nors pareigūnas A. B. telefonu liepė jam venteraičius palikti, nurodydamas, jog žvejyba šia įranga yra teisėta. Užkabinus savo voblerį už ieškovo įrangos, atsakovui nereikėjo ištraukti visų venteraičių (gaudyklių, išdėstytų 50 metrų atstumu), o tik vieną jų ir atkabinti voblerį. Aplinkybė, jog atsakovas ištraukė visas gaudykles į krantą, patvirtina, jog jis patikrino sugautų jose nėgių kiekį. Ieškovo žvejybinė įranga buvo tinkamai pažymėta. Ištraukdamas ir palikdamas ant kranto svetimą žvejybinę įrangą, atsakovas pasielgė neteisėtai ir nerūpestingai. Teismas neteisingai įvertino bylos įrodymus, todėl nepagrįstai netaikė deliktinės atsakomybės atsakovui.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog netikrino, ar ištrauktose gaudyklėse yra žuvų. A. B. atsakovui nebuvo nurodęs gaudykles palikti vandenyje, o jei jos buvo ištrauktos, nurodė pasirūpinti jų saugumu. Tokių aplinkybių nenustatyta ir atsakovui atlikto ikiteisminio tyrimo metu. Prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.). Šalys (jų atstovai) dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka, jog ginčo situacijoje teismui nebuvo pagrindo taikyti deliktinės atsakomybės instituto ir priteisti ginčo žalos atlyginimą iš atsakovo ieškovui.

Dėl deliktinės atsakomybės taikymo faktinių ir teisinių pagrindų

Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Įstatymas neteisėtus veiksmus apibrėžia: 1) kaip neįvykdymą įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas); 2) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas); 3) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Civilinėje teisėje prievolė atlyginti žalą atsiranda ne tik esant tyčinei kaltės formai, bet ir neatsargumui (CK 6.248 str.2 d.). Konstatuojama, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Pagal savo turinį civilinėje atsakomybėje nėra reikšmingas skolininko psichinis santykis su pasekmėmis (objektyvioji kaltė).

Deliktinę atsakomybę (CK 6.283, 6.284 straipsniai) galima taikyti tik nustačius visas minėtas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 d.). Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2010-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010 ir kt.). Šios, įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą turi įrodyti ieškovas, prašantis taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad byloje yra teisinis pagrindas pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo ir netaikė ginčui išnagrinėti aktualaus teisinio reguliavimo (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. D1-14 „Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“ nuostatų (Žin., 2013, Nr. 4-127), todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Minėtu įsakymu patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.3 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2014-08-30 iki 2014-10-22; galioja iš esmės nepasikeitusi ir šiuo metu) reglamentuota, jog draudžiama „išimti iš vandens telkinių ūdas, tinklinius ne mėgėjų žvejybos įrankius ir žuvis iš jų. Asmenys, pastebėję vandens telkinyje nepažymėtus, kaip nustatyta Žvejybos įrankių ženklinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-383 (Žin., 2005, Nr. 96-3609) (toliau – Žvejybos įrankių ženklinimo taisyklės), draudžiamus žvejybos įrankius, neišimdami jų iš vandens, praneša apie tai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams.“

Šis teisinis reguliavimas suponuoja pagrindą daryti išvadą, jog asmeniui, radusiam ar žvejojant užkabinusiam savo žvejybos įrankiu vandens telkinyje tiek tinklinius ne mėgėjų žvejybos įrankius, tiek nepažymėtus pagal Žvejybos įrankių ženklinimo taisykles žvejybos įrankius (o pažymėtus juo labiau), yra draudžiama šiuos įrankius išimti iš vandens ir privaloma apie juos informuoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus (pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą – ir bendruoju pagalbos numeriu 112).

Byloje įrodyta, jog būtent atsakovas žvejodamas rado ir ištraukė iš Nemuno upės ieškovo žvejybos įrankius į valtį, o po to – į krantą ir ten paliko (žr. ikiteisminio tyrimo Nr. 94-1-00832-14 b. l. 26, 29, 31, 34) (CPK 177 str., 185 str.). Atsakovas šiuos veiksmus atliko aktyviais fiziniais veiksmais, o ne vykdydamas pareigūno A. B. ir (ar) kitų asmenų nurodymus.

Neteisinga vertintina pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo teiginį, jog jam už kažko užsikabino vobleris ir atkabinti voblerį jis galėjo tik tinklus įtraukęs į valtį, patvirtino liudytojas A. B.. Pažymėtina, kad nurodytų aplinkybių šis liudytojas, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nenurodė ir nepatvirtino. Priešingai, šio liudytojo paaiškinimai leidžia aiškiai suprasti, jog jis (asmuo, telefonu bendravęs su atsakovu, nes tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) nedavė jokių nurodymų atsakovui dėl rastų įrankių ištraukimo iš vandens į valtį ir (ar) krantą ir pan., o nurodė atsakovui rastus įrankius palikti ten, kur juos rado (žr. ikiteisminio tyrimo Nr. 94-1-00832-14 b. l. 15).

Atsakovo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog jis ištraukdamas tinklus į valtį nematė jokių lentelių su užrašais ir pan., remiantis anksčiau išdėstytu teisiniu žvejybos vidaus vandenyse reguliavimu, nepaneigia fakto, jog atsakovas privalėjo ginčo situacijoje laikytis imperatyvaus draudimo neišimti iš vandens, rastų žvejojant, žvejybos įrankių. Aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta nusikaltimo (vagystės) sudėtis atsakovo veiksmuose, per se nepaneigia deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovui galimybės. Duomenų, jog atsakovas iš vandens ištraukė ne ieškovo žvejybos įrankius ir (ar) dėl dingusių įrankių į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas, be ieškovo, kreipėsi ir kiti asmenys, turėję verslinės žvejybos leidimus vidaus vandens telkiniuose gaudyti nėges bučiukais (gaudyklėmis), byloje nėra.

Įrodymai byloje šiuo atveju sudaro pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja visos sąlygos atsakovui taikyti deliktinę civilinę atsakomybę dėl turtinės žalos padarymo, jam neteisėtai ištraukus iš vandens telkinio ieškovo žvejybos įrangą. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.249 str. 1 d., CPK 178 str. šalis turi tiksliai įrodyti žalos dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jos dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 str.).

Atsakovas byloje neneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, paaiškinimų, jog atsakovo neteisėtai ištraukta į krantą ir neberasta žvejybos įranga yra verta 160 Eur, t. y. jog venteraičiai (tinklinės gaudyklės) ieškovui kainavo 100 Eur, inkaras ir valas – po 30 Eur. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog ieškovas pakankamai pagrindė jam padarytos turtinės žalos dėl neberastos žvejybinės įrangos dydį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais, ikiteisminės bylos medžiaga, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas pažeidė Civiliniame kodekse nustatytą bendrąją taisyklę elgtis taip, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų niekam žalos (CK 6.263 str. 1 d.), nesilaikė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.3 punkte numatyto draudimo. Atsakovas, veikdamas neatsargia kaltės forma, t. y. turėdamas ir galėdamas suprasti, jog neteisėtai ištraukia iš vandens žvejybos įrankius, padarė 160 Eur žalą ieškovui, nes ant kranto atsakovo ištrauktų įrankių ieškovas neberado. Pagrindo manyti, jog ieškovo gaudyklės (kita įranga) būtų nuplaukusios, jeigu atsakovas jas būtų palikęs vandenyje, teismas neturi, nes duomenų, jog gaudyklių nebelaikė inkaras ar buvo nutrūkęs valas ir pan., byloje nenustatyta.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas ir bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė lemia tai, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Ieškovas teigdamas, jog jis dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė 580 Eur turtinę žalą – prarado galimybę pagauti 100 kg nėgių ir jas pardavęs gauti nurodytą pinigų sumą, nepagrindė šio reikalavimo jokiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinio reikalavimo dalis dėl 580 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestina kaip neįrodyta (CPK 185 str.).

Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Kadangi byloje surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti ir sprendimui priimti, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies – iš atsakovo ieškovui priteistina 160 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.263 str. 1, 2 d., CPK 326 str. 1 d. 2 p.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Nustatyta, jog ieškovas paduodamas ieškinį (ieškinio suma – 1 205 Eur) jį apmokėjo 36,15 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. 2015-05-18 ieškovas patikslino ieškinį – ieškinio sumą sumažino iki 740 Eur. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, jog mokėtiną už ieškinio padavimą 22 Eur žyminį mokestį ieškovas permokėjo 14 Eur, todėl ši pinigų suma jam grąžintina (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 87 str. 1 d. 1 p., 3 d.).

CPK 93 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš viso turėjo 87 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 40, 6, 7), apeliacinės instancijos teisme – 22 Eur (b. l. 61), taigi iš viso – 109 Eur.

Atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėjo 250 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 30, 46). Duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas atsakovas nepateikė. Taigi atsakovas iš viso turėjo 250 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vadovaudamasis CPK 93 str. 4 d., teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį (nesudėtinga byla), atsakovo byloje pateiktų procesinių dokumentų (atsiliepimo ieškinį) turinį, teismo posėdžių skaičių ir trukmę (du teismo posėdžiai, truko 3 val.), teismas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti mažina iki 100 Eur sumos.

Ieškinį tenkinus iš dalies (tenkinta 21,62 proc., atmesta 78,38 proc.), iš atsakovo ieškovui priteistina 23,56 Eur, o iš ieškovo atsakovui –78,38 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 str. 1, 2, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį ir ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovui H. P. iš atsakovo A. V. 160 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui H. P. iš atsakovo A. V. 23,56 Eur, o atsakovui A. V. iš ieškovo H. P. – 78,38 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Grąžinti ieškovui H. P. 14 Eur žyminio mokesčio dalį.

Kolegijos pirmininkė Irma ČuchrajKolegijos teisėjos Erika MisiūnienėErinija Kazlauskienė