Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. V., J. L., VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys R. V. ir J. L. pateikė teismui atsiliepimus, jos su pateiktu pareiškimu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (pagal seną CK, per 6 mėnesius). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Iš byloje esančio pareiškėjos pareiškimo, rašytinių įrodymų (medicininio mirties liudijimo, bl. 3) matyti, jog 2017 m. balandžio 15 d. mirė pareiškėjos sutuoktinis K. V., santuoka sudaryta 1971 m. spalio 2 d. (santuokos liudijimas, b.l. 7). Po sutuoktinio mirties liko turtas: dviejų kambarių butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą paveldėti sutuoktiniui priklausančios buto dalies. Paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo liudijimas niekam nebuvo išduotas, tai matyti iš į bylą pateikto 2019 m. liepos 2 d. notarų biuro rašto Nr. S-198 (b.l. 8).

Remiantis pareiškėjos raštu pareiškime išdėstytais faktais, byloje esančiais pateiktais rašytiniais įrodymais (b.l. 13, 14-19, 20, 21, 22-33), t. y. sutartimis apie komunalinių paslaugų teikimą, mokesčių mokėjimo dokumentais, pažyma apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą ir bendrijos pirmininkės rašytiniu patvirtinimu nustatyta, kad pareiškėja tiek iki, tiek po sutuoktinio mirties rūpinasi ir prižiūri butą (duomenys neskelbtini), moka priklausančius mokesčius, tokiu būdu, teismas daro išvadą, jog ji priėmė mirusiojo palikimą pagal įstatymą, faktiškai jį valdydama.

Nagrinėjamu atveju, svarbu pažymėti, jog 2000 m. CK įtvirtintas principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, turtas įgytas esant susituokus laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos rašytinė medžiaga rodo, jog pareiškėja butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo santuokos su K. V. metu, todėl šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors buvo užregistruotas tik pareiškėjos vardu. Suinteresuoti asmenys į šį turtą nepretenduoja. Po K. V. mirties 2017 m. balandžio 15 d., jam tenkanti aukščiau nurodyto turto dalis paveldėtina pagal įstatymą (CK 5.11, 5.13 straipsniai).

Esant tokioms aplinkybėms, A. V. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto –palikimo priėmimo (pagal įstatymą) faktiniu valdymu nustatymo tenkintinas.

Byloje susidarė 11,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šios išlaidos iš pareiškėjos nepriteistinos, nes jai 2019 m. birželio 5 d. sprendimu (b.l. 9-10) buvo suteikta 100 procentų apmokama Valstybės garantuojama teisinė pagalba, šios išlaidos dengiamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 – 270 straipsniais, 442 – 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2017 m. balandžio 15 d., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, priėmė mirusiojo K. V. palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.