- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-20
- Bylos Nr.
- 1-522-1069/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18406-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Kaltinamasis
- T. K., A. B.
- Nukentėjusysis
- R. B.
- Advokatai
- Rimvidas Valančius
viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje, A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,
ir T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šilutės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), teistas 11 kartų, paskutinį kartą iš jų – 2015-10-12 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64(1) straipsnį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmę atliko 2016-10-05, teistumas neišnykęs, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2019-05-03 apie 15 val., (duomenys neskelbtini), Ž. B. nuomojamo buto virtuvėje, konflikto su R. B. metu, tyčia televizoriaus laidu sudavė tris kartus R. B. į dešinę šlaunį, taip padarydamas juostų formos paviršinius sužalojimus dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje ir tokiu būdu nukentėjusiajam R. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
T. K. 2019-05-03 apie 21 val., (duomenys neskelbtini), krepšinio aikštelėje, apsvaigęs nuo alkoholio, rankoje laikydamas peilį, nukreipė į nukentėjusiojo R. B. krūtinės sritį ir pasakė „papjausiu“, dėl ko R. B. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame susiginčijo su nukentėjusiuoju R. B. ir jo draugu. Tuomet sudavė tris smūgius R. B. su televizijos laidu. Nukentėjusiojo atsiprašė ir susitaikė su juo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. B. taip pat savo kaltę pripažino visiškai ir davė iš esmės analogiškus parodymus (1 t., b. l. 180, 181, 188).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. K. kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad tą dieną po darbo L. D. pasiūlė atsigerti alaus jo bute. Į butą nuėjo keturiese. Nuketėjusysis jau buvo tame bute. A. B. ir L. D. bute ginčijosi, vėliau jų konfliktas vyko virtuvėje, ten nedalyvavo, tuo metu kalbėjosi su L. D. drauge. Vakare prie namų esančios krepšinio aikštelės (duomenys neskelbtini) gėrė alų. Ten buvo ir nukentėjusysis su savo broliu. Turėjo su savimi peilį ir pagrasino R. B.. Galėjau sakyti, kad papjausiu. Tuo metu jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Buvo nukreipęs peilį nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau jo papjauti nenorėjo. Peilis didelis, skirtas pjaustyti polistirolui. Peilio smaigalys nukentėjusiojo kūno nelietė, nes atstumas tarp jo ir nukentėjusiojo buvo apie pusantro metro. Nukentėjusysis išsigandęs pabėgo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2019-05-03 su pažįstamais L., T., A. atvyko į L. nuomojamą butą, kur buvo L. sugyventinė – Ž. Bute dar buvo 2 vaikinai, kurių nepažįsta. Bute visi gėrė alų ir jie susiginčijo su tais nepažįstamais vaikinais. Vėliau alų gėrė virtuvėje, buto hole jis kalbėjo su Ž. ir nematė, kas virtuvėje vyko, nors girdėjo iš ten sklindantį triukšmą. Tos pačios dienos vakare paskambinęs L. pasakė, jog kažkas skambinėja, reikalauja susitikti. Jis susitiko su L., abu nuėjo į prie krepšinio aikštelės pastatytą jo automobilį ir ten abu gėrė alų. Matė, kad aikštelėje buvo 4 vaikinai, du iš jų, dieną buvę L. sugyventinės bute - visi sėdėjo ant suoliuko. L. išlipo iš automobilio ir pradėjo su tais vaikinais kalbėtis. Jis, dar sėdėdamas automobilyje, pasiėmė peilį ir įsikišo į džemperio rankovę, norėdamas pagąsdinti tuos vaikinus. Išlipęs iš automobilio, atėjo į aikštelę ir kažkaip jam iš rankovės iškrito peilis, visi ten buvę vaikinai pamatė peilį, o vienas iš jų išsigando ir pabėgo namo. Peilis iš rankovės jam iškrito ant žemės, nes rankovė buvo laisva. Peilis buvo didelis, skirtas polistirolui pjaustyti, jį naudoja darbe. Tam vaikinui, kuris pamatęs peilį, išsigandęs pabėgo, jis negrasino (2 t., b. l. 58, 59).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje davę parodymus kaltinamieji sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamųjų parodymų jų kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis R. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-05-03 apie 15 val., su draugu E. B. buvo pas pažįstamas merginas Ž. ir A., gyvenančias (duomenys neskelbtini). Vienu metu į butą atėjo Ž. buvęs sugyventinis L. su dviem nepažįstamais vaikinais. Jie (atėję vaikinai) buvo nepatenkinti, kad R. B. ir E. B. rado bute. Vienas iš L. draugų paėmė balkone buvusio televizoriaus laidą ir atnešė į virtuvę, pasakė, jog jis ir E. B. turi tuo laidu vienas kitam suduoti smūgius. Jis tik dėl akių tuo laidu sudavė kelis kartus E. B. į šoną, o šis jam sudavė į koją ir iš virtuvės išėjo. Laidą paėmęs tas nepažįstamas vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo A. B., ir 3 kartus labai stipriai juo sudavė į dešinę koją, dėl ko jam labai skaudėjo, liko žymės. Jį mušusį vaikiną gali atpažinti. Tos pačios dienos vakare, apie 21 val., su E. B. ir broliu D. B. buvo netoli namų esančioje krepšinio aikštelėje, Šilutės m., Knygnešių g., prie namo Nr. 9. Automobiliu privažiavo vaikinai - tas pats Ž. buvęs sugyventinis L. ir vaikinas vardu T., kuris paėmė iš automobilio didelį peilį, įsikišo jį į rankovę ir abu vaikinai priėjo prie jų. L. atsisėdo ant suoliuko. T. pradėjo ieškoti priekabių, po to išsitraukė peilį iš rankovės ir bandė jam įdurti, grasindamas, kad papjaus. Dėl tokio grasinimo išsigando, buvo įsitikinęs, jog T. realiai gali sužaloti, todėl nedelsdamas pabėgo namo, kur mamos telefonu išsikvietė policiją. Su A. B. jie susitaikė, šiam pretenzijų neturi (1 t., b. l. 52, 53).
Parodymų atpažinti asmenį pagal nuotrauką metu nukentėjusysis R. B. atpažino A. B., kuris laidu sudavė 3 smūgius į dešinę koją (1 t., b. l. 56-58, 61-62) bei atpažino T. K., kuris jam grasino peiliu (1 t., b. l. 64, 65, 66, 69, 70).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-05-28 specialisto išvadoje Nr. G 858/2019(03) nurodyta, kad R. B. nustatyti juostų formos paviršiniai sužalojimai dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 88).
2019-05-03 įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 16-18) ir jo priede - fotolentelėje (1 t., b. l. 19, 20) užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta Pelkės g., Šilutės m. ties namu Nr. 5 esanti krepšinio aikštelė.
2019-05-05 įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 21-24) ir jo priede - fotolentelėje (1 t., b. l. 25-30) užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta (duomenys neskelbtini), buto balkone, virtuvėje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. B. parodė, kad 2019-05-03 su draugu R. B. svečiavosi pas merginas, gyvenančias (duomenys neskelbtini). Į namus grįžo buvęs Ž. sugyventinis L. su draugais ir nebuvo patenkintas, jį kartu su R. B. rado bute. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. L. draugas T. pasakė, kad jis ir R. B. turės vienas kitą mušti. Kažkas ištraukė televizoriaus laidą ir jie nuėjo į virtuvę, kur R. B. laidu sudavė jam 2 kartus į šoną. Smūgiai buvo nestiprūs, skausmo jis nepajuto. Tada jis laidu irgi nestipriai sudavė R. B. porą kartų į koją ir išėjo iš virtuvės į balkoną parūkyti. R. B. liko virtuvėje, ar jam dar kas sudavė po to smūgius, nežino ir nematė. Tos pačios dienos vakare jis su R. B. ir šio broliu buvo krepšinio aikštelėje, kur atvažiavęs vaikinas vardu T., peiliu grasino R. B., sakydamas, kad jei dar kartą užtiks pas merginas bute, jam bus blogai. R. B. išsigando T., į jį nukreipusio didelį peilį ir grasinimo, todėl pabėgo namo (1 t., b. l. 110, 115, 116).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. B. parodė, kad 2019 m. gegužės mėnesio pradžioje, buvo namuose, kai pavakary grįžęs brolis R. B. guodėsi, kad jį kažkas mušė laidu, sakėsi tų asmenų nepažįstantis. Vėliau vakare, apie 21 val., nuėjo į krepšinio aikštelę, esančią netoli namų, kur jau buvo R. B., E. B., iš matymo pažįstami vaikinai L. ir T.. T. kalbėjosi su R. B., aiškinosi, kodėl šis su E. B. ėjo pas merginas į butą. T. susinervino, pradėjo rėkti, pakėlė balsą, iš rankovės išsitraukė didelį peilį, nukreipė peilį prie pat R. B. krūtinės, laikydamas 15-20 cm atstumu, ir pasakė: „tuoj aš tave paskersiu“. R. B. išsigando tokių žodžių ir greitai pabėgo namo. T. elgesys, peilio prikišimas prie pat brolio, atrodė realiai ir bauginančiai, jis pagalvojo, kad agresyviai besielgiantis T. tikrai durs broliui į krūtinę (1 t., b. l. 121, 122).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. G. parodė, kad dirba su L. D. Klaipėdoje, 2019 m. gegužės mėn. pradžioje parvežė iš darbo į namus (duomenys neskelbtini), kur L. D. gyvena su sugyventine Ž.. Tą kartą, T. G. parvežė L. į namus, kartu parvažiavo dar vienas bendradarbis A. ir T. K.. Jie užėjo pas L. sugyventinę į butą, ten rado dar du vaikinus. L. D. buvo nepatenkintas pas sugyventinę radęs svetimus vyrus ir su tais vyrais susiginčijo. Jis neužilgo iš buto išėjo ir nežino, kaip ten klostėsi įvykiai (1 t., b. l. 147).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. B. parodė, kad 2019-05-03, pas ją ir seserį Ž. į nuomojamą butą atėjo pažįstami vaikinai R. B. ir E. B.. Vėliau į butą atėjo sesers buvęs sugyventinis L. D. su 3 draugais, vienas kurių buvo A. B.. Tarp į balkoną išėjusių parūkyti vaikinų kilo konfliktas dėl Ž. ir L. santykių. Vienas iš L. draugų iš balkone buvusio televizoriaus ištraukė laidą ir padavė jį E. B., pasakęs, jog šis su R. B. turės vienas kitą mušti tuo laidu. Visi vaikinai nuėjo į virtuvę, merginų ten neįleido. Ji girdėjo garsą, kai buvo mušama laidu, bet kas kam sudavė nematė. L. su savo draugais tai išeidavo iš virtuvės, tai vėl grįždavo. Gal po 10-15 min. E. B. ir R. B. išėjo iš virtuvės. Po kurio laiko susitiko su E. B. ir R. B. ir šie pasakojo, kad vienas iš nepažįstamų vaikinų sudavė smūgius televizoriaus laidu, vėliau E. B. dar pasakojo, kad R. B. buvo grasinama peiliu (1 t., b. l. 143, 144).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Ž. B. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su seserimi ir sesers vaiku. 2019-05-03 nieko neperspėjęs į namus atėjo L. D. su 3 draugais, kurių žino tik vardus (T., A., T.) ir bute rado R. B. ir E. B., kurie buvo tik užėję išgerti kavos. Visi vaikinai ir sesuo nuėjo į balkoną parūkyti, išbuvo apie pusvalandį, girdėjo, kad balkone kilo ginčas. Po kiek laiko vaikinai išėjo iš balkono, nuėjo į virtuvę, ir užsidarė duris. Matė, kaip E. B. nešėsi televizoriaus laidą į virtuvę, kur vėl vaikinai ginčijosi apie 10-15 min. Vėliau visi išsiskirstė, o vakare E. B. ir R. B. pasakojo, jog juos virtuvėje mušė L. D. draugai (1 t., b. l. 136, 137).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. D. parodė, kad 2019-05-03, vakare su T. K., A. B., T. G. nuėjo į jo sugyventinės nuomojamą butą, nunešė jų vaikams maisto, visi buvo blaivūs. Jis jau savaitę pykosi su sugyventine, kuri jį paliko dėl kito vyro. Sugyventinės bute rado R. B. ir E. B. ir nusprendė, jog sugyventinė su kažkuriuo iš jų yra neištikima jam. Visi nuėjo į balkoną parūkyti, jis išėjo ir girdėjo, jog balkone kilo ginčas. Liko kambaryje su vaikais ir nežino, kas vyko balkone, o po to virtuvėje. Vėliau A. B. sakė, kad R. B. mušė virtuvėje televizoriaus laidu. Tą patį vakarą R. B. brolis ėmė siųsti SMS žinutes, kvietė ateiti į krepšinio aikštelę (duomenys neskelbtini)., pasišnekėti apie tai, kas įvyko bute. Matė, kad aikštelėje yra 3 vaikinai, lyg dar buvo mergina. T. K., išlipdamas iš automobilio, iš salono paėmė ir į kairės rankos megztinio rankovę įsidėjo didelį peilį, nesakydamas, kokiu tikslu, o jis ir neklausė. Jiedu išlipo iš automobilio ir ėjo prie vaikinų – R. B., ir E. B.. T. K., priėjęs prie R. B., kažką sakė. Atsisukęs pamatė greitai nubėgantį R. B., o T. K., rankoje laikantį peilį. Netrukus atvykę policijos pareigūnai T. K. rankovėje rado peilį (1 t., b. l. 127, 128, 131, 132).
2019-05-03 įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 16-18) ir jo priede - fotolentelėje (1 t., b. l. 19, 20) užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta Šilutės m. Pelkės g., ties namu Nr. 5 esanti krepšinio aikštelė.
2019-05-05 įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 21-24) ir jo priede - fotolentelėje (1 t., b. l. 25-30) užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta (duomenys neskelbtini), buto balkone, virtuvėje.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Smurtavimas sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, jog 2019-05-03 apie 15 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto su R. B. metu, tyčia televizoriaus laidu sudavė tris kartus R. B. į dešinę šlaunį. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo R. B. ir liudytojų (E. B., D. B., A. B., Ž. B., L. D.) prodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei kita rašytinė byloje esanti medžiaga. Byloje pateikta specialisto išvada Nr. G 858/2019(03) patvirtina, kad R. B. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas išvadą, jog be kaltinamojo prisipažinimo yra surinkta pakankamai duomenų pagrįsti kaltinamojo A. B. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį
BK 145 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo momento.
Grasinimas kaip teisinė sąvoka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Taigi taikant baudžiamąją atsakomybę pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, t. y., kad grasinimas yra realus ir gali būti įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016). Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2014).
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų duomenų, kurie pagal BPK 20 straipsnį pripažintini įrodymais, visumą, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis T. K. 2019-05-03 apie 21 val., (duomenys neskelbtini), krepšinio aikštelėje, apsvaigęs nuo alkoholio, rankoje laikydamas peilį, nukreipė į nukentėjusiojo R. B. krūtinės sritį ir pasakė „papjausiu“, dėl ko R. B. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šias faktines aplinkybes patvirtino pats kaltinamasis T. K., o taip pat šios aplinkybės nustatytos ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais R. B. parodymais bei liudytojų (E. B., D. B., L. D.) parodymais, kurie patvirtina, jog nukentėjusysis buvo išsigandęs ir, bijodamos, jog kaltinamasis gali įgyvendinti savo grasinimus, pabėgo ir nedelsiant paskambino policijos pareigūnams. Taigi byloje esančių įrodymų visuma įrodo, jog grasinimas buvo realus. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo T. K. veika atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį ir pagal minėtą straipsnį kvalifikuota teisingai.
Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo ir bausmės skyrimo
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis A. B. anksčiau nebuvo teistas, taip pat nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, jo padaryta nusikalstama veika priskinama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai, gailėjosi, atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, dėl ko pastaroji atsisakė nuo civilinio ieškinio(1 t. b. l. 101-103).
Kadangi A. B. anksčiau teistas nebuvo (1 t., b. l. 170), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 169), buvusio darbdavio – UAB „(duomenys neskelbtini)“, pas kurį dirbo sezoninius darbus, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip darbštus, ramaus būdo darbuotojas (1 t. b. l. 167), duomenų apie A. B. psichikos sveikatos sutrikimus, priklausomybės ligas byloje taip pat nėra, teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis A. B. susitaikė su nukentėjusiu, prašė baudžiamąją bylą nutraukti (2 t. b. l. 125), yra pagrindo manyti, kad A. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Todėl teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje yra visi BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, taip pat nėra BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, kurioms esant A. B. negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamasis A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas ir baudžiamosios bylos dalis kaltinamojo A. B. atžvilgiu nutrauktina.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. b. l. 191-192) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Skirdamas bausmę T. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai ir gyvybei), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą (nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir būdamas recidyvistu, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai), taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – daug kartų teistas (2 t., b. l. 22-37), ir baustas administracine tvarka (2 t. b. l. 9-21), nuo 2017-05-08 dirba IĮ „(duomenys neskelbtini)“ elektromonteriu (darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip darbuotojas, keliantis kvalifikaciją), taip pat deklaruoja metines pajamas (2 t. b. l. 6, 126-127, 131-132), yra sukūręs šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai (2 t., b. l. 118-130).
Pagal teismų praktiką, laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė galėtų būtų skiriama tik išskirtiniais atvejais (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019-10-17 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-274-255/2019).
Šiuo atveju teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad bausmės tikslai T. K. galėtų būti pasiekti skiriant švelnesnės rūšies bausmę, todėl BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti jam skirtina griežčiausia BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui.
Kadangi kaltinamasis T. K. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir T. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Be to, T. K. bausmės laiką įskaitytinas ir laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-05-03 iki 2019-05-05 (BK 66 straipsnis) (2 t. b. l. 69-76).
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nors nagrinėjamoje byloje teismas ir konstatavo, kad yra pagrindas skirti kaltinamajam griežčiausią bausmės rūšį, vis tik mano, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinti be realaus šios bausmės atlikimo, nes T. K. dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, augina mažamečius vaikus, kuriems privalo teikti išlaikymą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes teismas mano, jog yra pagrindas T. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, skiriant jam papildomas pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose bei taikant BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Kaltinamajam T. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. b. l. 77-78, 80-81) – paliktinos nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktinis įrodymas – peilis, kuriuo buvo grasinta nukentėjusiajam, kaip nusikaltimo įrankis, sunaikintinas (1 t. b. l. 155-157) (BK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
A. B., kaltinamą padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, jam susitaikius su nukentėjusiuoju R. B. ir baudžiamąją A. B. bylą nutraukti.
A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. K. paskirti galutinę 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-05-03 iki 2019-05-05, vieną sulaikymo parą, prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir nustatyti, kad T. K. neatliktos bausmės dalis yra 8 (aštuoni) mėnesiai ir 27 (dvidešimt septynios) dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, T. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją per visą šį laikotarpį:
- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 75 straipsnio 2 dalimi, paskirti T. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje Gavėjo sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią T. K. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – T. K. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktinį įrodymą – peilį sunaikinti, pavedant tai atlikti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui (kvito Nr. 066125).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.