Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-17 · Administracinė byla Nr. I-1308-162/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-17
Bylos Nr.
I-1308-162/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
I. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2016 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. S. kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kildinamą iš pareiškėjos laikymo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2016 m. kovo 1 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėja skunde (b. l. 4-6) nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2016 m. kovo 1 d. buvo laikoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) areštinėje pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėja neturtinės žalos atlyginimą kildina iš Klaipėdos AVPK areštinės pareigūnų neteisėtų veiksmų, patalpinant ją į areštinės kameras, neatitinkančias higienos normų reikalavimų. Teigia, kad Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikoma pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą vienam asmeniui, be to, areštinės kamerose buvo šalta, drėgna, jose buvo prastas natūralus apšvietimas, o sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai aptvertas, todėl buvo pažeista jos teisė į privatumą. Pažymi, jog ji buvo priversta valgyti šaltą maistą, kadangi areštinės kamerose nesudarytos galimybės valgyti prie stalo bent kelioms suimtosioms, nes kamerose trūko inventoriaus (būdavo tik viena kėdė), todėl ji turėdavo laukti, kol pavalgys kitos suimtosios.

Nurodo, kad po etapavimo jai nebuvo suteikta galimybė nusiprausti duše, be to, atvykus, ji buvo tikrinama antisanitarinėmis sąlygomis, t. y. ji buvo tikrinama koridoriuje, o ne persirengimo kabinoje. Tvirtina, kad tokiu būdu buvo žeminama, laikoma nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, dėl to patyrė pažeminimą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Mano, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis bei Konstitucijos 21 straipsnis.

Pareiškėja I. S. apie teismo posėdį informuota tinkamai šaukimu (b. l. 46). Šiaulių tardymo izoliatorius pateikė pareiškėjos patvirtinimą, kad jai įteiktas Klaipėdos apygardos administracinio teismo šaukimas bei siųsti procesiniai dokumentai (b. l. 45). Pareiškėja 2016 m. gegužės 3 d. prašymu prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 47).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b. l. 9-14) su pareiškėjos skundu nesutinka.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos skunde išdėstyti teiginiai yra netikslūs ir neaiškūs. Pažymi, kad nuo 2015 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos AVPK areštinė veikia naujame pastate adresu Kauno g. 6, Klaipėda.

Nurodo, kad pareiškėja Klaipėdos AVPK areštinėje periodiškai buvo laikoma nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2016 m. kovo 1 d. Teigia, jog 5 kv. m. minimalaus ploto, tenkančio vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, pažeidimas buvo nežymus, trumpais laikotarpiais ir ne nuolat, t. y. pareiškėja pažeidžiant minimalų kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui buvo laikoma – įvairiais laikotarpiais nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d. kamerose Nr. 3, 4, 5, 10, 13, 14, 24 ir 35. Areštinės kamerose laikomi asmenys yra kviečiami pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojami į teismus, todėl toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius tą pačią parą nėra stabilus, todėl kinta ir kameros tenkantis plotas vienam asmeniui. Tai įvertinus, šis pažeidimas yra nežymus ir neintensyvus, todėl mano, kad tai nelaikytina Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu.

Nurodo, jog Klaipėdos AVPK areštinė atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 215 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ nustatytus reikalavimus, kurie Klaipėdos AVPK areštinėje taikomi ir pareiškėjos buvimo joje metu. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Higienos norma HN 37:2009) 2 punkte yra įtvirtinta, kad veikiančios policijos areštinėms taikomi tik tie Higienos normos HN 37:2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pažymi, jog Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. ir 2015 m. spalio 2 d. atliko Klaipėdos AVPK areštinės kamerų patikrinimą, kurio metu konstatavo, kad oro temperatūra bei santykinė drėgmė atitinka Higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimus, be to, kamerose yra skaidraus stiklo langai. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad natūralaus apšvietimo srauto neatitikčiai pašalinti reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl vadovaujantis Higienos normos HN 37:2009 2 punkto reikalavimais minima neatitiktis nevertinta kaip pažeidimas.

Minimais Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimais nustatyta, kad Klaipėdos AVPK areštinės kamerose ir kitose areštinės patalpose yra įrengtas centrinis šildymas, oro temperatūra bei santykinė drėgmė atitinka galiojančių higienos normų reikalavimus.

Nurodo, kad Klaipėdos AVPK areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai (unitazai ir praustuvės atskirti 1,2-1,3 m aukščio pertvara nuo kameros bendrojo ploto), jie atitinka Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimus. Be to, 2015 m. spalio 2 d. atlikto Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu nustatyta, kad Klaipėdos AVPK areštinės kameroje esantis sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara kaip tai reglamentuoja Higienos normos HN 37:2009 20 punkte. Mano, kad pagal Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimus kamerose įrengti sanitariniai mazgai užtikrina privatumą bei sudaro sąlygas jais nekliudomai naudotis.

Teigia, jog visiems areštinėje laikomiems asmenims suteikta teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Pažymi, jog pareiškėjai galėjo būti nesuteikta galimybė pasinaudoti dušu tik tuo atveju, jei ji buvo laikoma areštinėje trumpiau nei 7 dienas. Be to, areštinėje esantiems asmenims teisės aktais nėra suteikta teisė nusiprausti po šiltu dušu etapu atvykus iš vienos įstaigos į kitą.

Nurodo, jog pagal 2014 m. sausio 6 d. paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 30-4-ST2-14-3, galiojusią iki 2016 m. sausio 14 d., asmenims, laikomiems Klaipėdos AVPK areštinėje maistą ruošė ir tiekė UAB „Rasytė“, o nuo 2016 m. sausio 15 d. sulaikytų asmenų maitinimo paslaugų sutarties Nr. 30-4-ST2-16-3/737 pagrindu, asmenims, laikomiems Klaipėdos AVPK areštinėje, maistą ruošia ir tiekia „Kretingos maistas“. Pažymi, jog areštinės pareigūnai maisto gamyboje ir maisto išdavime areštinėje laikomiems asmenims nedalyvauja.

Šalies argumentai

Teigia, jog kiekvienoje Klaipėdos AVPK areštinės kameroje yra stalas, suolas arba taburetės ir tai patvirtina Klaipėdos AVPK areštinės viršininko 2016 m. kovo 21 d. tarnybiniame pranešime pateikiami duomenys. Be to, nors pareiškėja skunde ir nurodė apie nesudarytą galimybę valgyti sėdint prie stalo, tačiau areštinės kameros neįvardijo ir dėl nurodytos aplinkybės skundų ar prašymų administracijai nepateikė.

Pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos 14 punktu, yra atliekama visa asmens krata. Asmens krata atliekama tam skirtoje patalpoje, kurios švara užtikrinama atliekant kasdieninį valymą drėgnuoju būdu, oro temperatūra bei santykinė drėgmė atitinka keliamus reikalavimus, o šią aplinkybę patvirtina galiojantys leidimai eksploatuoti areštines.

Teigia, jog neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Mano, jog teismui nustačius tai, kad atsakovo atstovas galėjo nežymiai ir neintensyviai pažeisti nustatytus minimalaus ploto, tenkančio vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, reikalavimus bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų laikoma areštinėje blogesnėse sąlygose nei kiti sulaikyti asmenys, todėl teismo prašo pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, tačiau pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 43). Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Į teismo posėdį neatvykus proceso šalims nei jų atstovams, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjos teigimu, ji patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK) areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2016 m. kovo 1 d., atlyginimo priteisimo.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013).

Dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja savo teisių pažeidimą kildina inter alia iš jos laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktas nustato, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininko 2016 m. kovo 21 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-5332 „Dėl I. S. skundo“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ginčui aktualiu laikotarpiu, kameroje, kurioje vienam asmeniui plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m. (iš bendrojo ploto atmetus sanitarinio mazgo plotą), buvo laikoma šiais laikotarpiais: nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2015 m. kovo 24 d. kameroje Nr. 24 (bendras plotas 19,50 kv. m., laikomi 4 asmenys), kurioje vienam asmeniui teko 4,57 kv. m.; nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. balandžio 21 d., kameroje Nr. 10 (bendras plotas 6,18 kv. m., laikomi 2 asmenys), kurioje vienam asmeniui teko 2,49 kv. m.; nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. gegužės 27 d. kameroje Nr. 4 (bendras plotas 14,15 kv. m., laikomi 3 asmenys), kurioje vienam asmeniui teko 4,31 kv. m.; nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 2 d. kameroje Nr. 3 (bendras plotas 15,27 kv. m., laikomi 4 asmenys), kurioje vienam asmeniui teko 3,51 kv. m.; nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2015 m. liepos 24 d. kameroje Nr. 13 (bendras plotas 6,58 kv. m., laikomi 2 asmenys), kurioje vienam asmeniui teko 2,69 kv. m.; nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d. kameroje Nr. 35 (bendras plotas 16,13 kv. m., laikomi 3 asmenys), kurioje vienam asmeniui teko 4,97 kv. m.; nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. kameroje Nr. 14 (bendras plotas 6,56 kv. m., laikomi 2 asmenys), kurioje vienam asmeniui teko 2,68 kv. m.; nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d. kameroje Nr. 5 (bendras plotas 14,88 kv. m., laikomi 3 asmenys), kurioje vienam asmeniui teko 4,56 kv. m. (b. l. 15-16).

Pagal minėtus duomenis pareiškėja 19 parų buvo laikoma kamerose, kuriose vienam asmeniui plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog buvo pažeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktas.

Dėl kitų sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimo

Areštinėse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigūnų veiklą ir darbo organizavimą užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomų asmenų apsaugą ir areštinės vidaus tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.) (minėta, toliau – ir Higienos norma HN 37:2009) nustato policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą. Higienos normos HN 37:2009 5-15 punktuose pateikiamos bendrosios nuostatos, numatančios, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Higienos normos HN 37:2009 18-33 punktuose reglamentuoti policijos areštinių įrengimo reikalavimai. Policijos areštinės kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą (20 punktas). Higienos normos HN 37:2009 21 punkte numatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Policijos areštinės kameroje ir karceryje įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (Higienos normos HN 37:2009 22 punktas). Higienos normos HN 37:2009 24 punkte nurodyta, jog policijos areštinės kamerų ir karcerio pakankama oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti – 18–28 °C, santykinė drėgmė – 30–75 %, oro judrumas – 0,15–0,5 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra – 18–26 °C, santykinė drėgmė – 30–75 %, oro judrumas – 0,05–0,2 m/s. Higienos normos HN 37:2009 31 punkte numatyta, kad policijos areštinių kamerų aprūpinimas baldais, minkštuoju inventoriumi, higienos priemonėmis turi atitikti teisės aktais nustatytas normas.

Faktinę aplinkybę dėl areštinės kamerų tinkamumo eksploatavimui įrodo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. birželio 11 d. patvirtintas leidimas pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 1-ojo padalinio 1-ąją dalį (b. l. 26-27) bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. 5-V-142 leisti pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-ąją dalį nuo 2005 m. vasario 21 d. (b. l. 28). Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. birželio 11 d. patvirtintame leidime pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 1-ojo padalinio 1-ąją dalį nurodyta, kad areštinėje yra <...> langai stikliniai; apšildymas centrinis; patalpų apšvietimas natūralus ir dirbtinis; vėdinimas natūralus ir mechaninis; areštinės patalpų techninė higieninė būklė gera. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005 m. vasario 18 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo akte Nr. 5-IN-31 (b. l. 30-31) nurodyta, kad šioje areštinės dalyje įrengtos 42 vietos kalinamiesiems (13 kamerų). Kiekvienoje kameroje įrengtos pritvirtintos lovos, individualios spintelės, taburetės, sieninės gembės rūbams, unitazai ir praustuvės, atskirti 1,20 m aukščio pertvara nuo kameros bendro ploto.

Pažymėtina, jog nuo 2015 m. gruodžio 28 d. pradėta eksploatuoti naujai pastatyta Klaipėdos AVPK areštinė adresu Kauno g. 6, Klaipėda (b. l. 33).

Pareiškėja teigia, kad areštinės kamerose buvo šalta, drėgna, jose buvo prastas natūralus apšvietimas, kameros nebuvo aprūpintos baldais.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja jokių skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų nėra teikusi, todėl teismas, vertindamas pareiškėjos skundo argumentų pagrįstumą bei atsakovo atsikirtimus į pareikštą skundą, vadovaujasi byloje pateiktu Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininko 2016 m. kovo 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-PR2-5332 „Dėl I. S. skundo“ bei 2015 m. balandžio 13 d. ir 2015 m. spalio 8 d. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais.

Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininko 2016 m. kovo 21 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-5332 „Dėl I. S. skundo“ nurodyta, kad I. S. Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2015 m. gruodžio 28 d. buvo laikoma kamerose Nr. 3, 4, 5, 10, 12, 13, 14, 19, 24, 27, 30, 35 ir 39, o naujoje Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. kovo 1 d. buvo laikoma kamerose Nr. 3, 12 ir 16.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. atliko Klaipėdos AVPK patikrinimą, siekdamas įvertinti areštinės atitiktį Higienos normos HN 37:2009 reikalavimams, taip pat įvertinti asmenų (ne pareiškėjos) 2015 m. kovo 18 d., 2015 m. kovo 23 d. skunduose išdėstytus faktus, (b. l. 17-20). Patikrinimo metu buvo tikrinamos Klaipėdos AVPK areštinės kameros Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. K3-98, kuriame užfiksuoti minėto patikrinimo rezultatai, nustatyta, kad skunduose nurodyti faktai, jog kamerose Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39 šalta ir drėgna, nėra ventiliacijos, kamerų sienos apipelėjusios – nepasitvirtino, bet pasitvirtino tai, kad kamerose netinkama dirbtinė apšvieta. Tačiau šis pažeidimas nebuvo vertinamas kaip Higienos normos HN 37:2009 21 punkto pažeidimas, kadangi apšvietimo sistemos pakeitimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl vadovaujantis Higienos normos HN 37:2009 2 punktu (veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie HN 37:2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais), toks pažeidimas nelaikytinas pažeidimu.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. spalio 2 d. atliko Klaipėdos AVPK patikrinimą, siekdamas įvertinti areštinės atitiktį Higienos normos HN 37:2009 reikalavimams, taip pat įvertinti asmenų (ne pareiškėjos) 2015 m. rugsėjo 11 d., 2015 m. rugsėjo 18 d. skunduose išdėstytus faktus (b. l. 21-23). Patikrinimo metu buvo tikrinamos Klaipėdos AVPK areštinės kameros Nr. 14 ir 23. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo aktu Nr. K3-472, kuriame užfiksuoti minėto patikrinimo rezultatai, nustatyta, kad skunduose nurodyti faktai, jog kamerose Nr. 14 ir 23 šalta, drėgna, nuo sienų ir lubų byra tinkas, ant sienų ir lubų yra pelėsis – nepasitvirtino, bet pasitvirtino tai, kad kamerose netinkama ventiliacija, natūrali ir dirbtinė apšvieta. Tačiau šis pažeidimas nebuvo vertinamas kaip pažeidimas Higienos normos HN 37:2009 21 punkto reikalavimams analogiškais kaip ir 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte argumentais (kadangi apšvietimo sistemos pakeitimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus).

Apibendrinus faktines aplinkybes, kurios buvo užfiksuotos patikrinimo aktuose, konstatuotina, jog pažeidimas dėl dirbtinės apšvietos buvo nustatytas kamerose Nr. 3, 4, 5, 14, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39, dėl natūralios apšvietos kamerose Nr. 14 ir 23, tačiau remiantis Higienos normos HN 37:2009 2 punktu (taip pat ir Higienos normos HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015 m. lapkričio 1 d., 3 punktu), jis nelaikytas pažeidimu, kadangi norint jį pašalinti reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus.

Spręsti, ar kokie nors pažeidimai buvo nustatyti ir kamerose Nr. 10, 12, 13, 19, 24, 27 ir 30, kuriose buvo patalpinta pareiškėja, nėra galimybės, nes patikrinimo metu šios kameros nebuvo patikrintos, o buvo patikrintos tik kameros Nr. 3, 4, 5, 14, 35 ir 39, (kuriose buvo laikoma pareiškėja).

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad net keliose kamerose nebuvo nustatyti pažeidimai dėl kamerų inventoriaus, drėgmės, šalčio bei dirbtinės ir natūralios apšvietos (nebuvo vertinta kaip pažeidimas), laikotarpiu, kai buvo kalinama pareiškėja, todėl darytina išvada, jog minėtų pažeidimų nebuvo ir kamerose Nr. 3, 4, 5, 14, 35 ir 39.

Taigi, pareiškėjos nurodyti pažeidimai dėl kamerų apšvietos, šalčio, drėgmės ir inventoriaus nebuvimo, nepasitvirtino.

Pareiškėja neturtinės žalos atlyginimą kildina ir iš to, kad po etapavimo jai nebuvo suteikta galimybė nusiprausti duše.

Pagal Taisyklių 7.12 punktą, policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, gauti išskalbtą patalynę. Higienos normos HN 37:2009 60 punktas nustato, kad policijos areštinėse laikomi asmenys privalo prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (vėliau tai numatyta Higienos normos HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015 m. lapkričio 1 d., 44 punkte).

Minėta, jog Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. atliko Klaipėdos AVPK patikrinimą, siekdamas įvertinti areštinės atitiktį Higienos normos HN 37:2009 reikalavimams. Patikrinimo akte įvardinti asmenys (ne pareiškėja) buvo nurodę, kad juos etapavus į Klaipėdos AVPK areštinę, nėra suteikiama galimybė nusiprausti šiltame duše. Minėtame patikrinimo akte konstatuota, jog ši aplinkybė nepasitvirtino, kadangi pagal Klaipėdos AVPK areštinėje laikomų asmenų teisės pasinaudoti šiltu dušu grafiką, kaip ir reikalauja Higienos normos HN 37:2009 60 punkto nuostata, suimtiesiems būnant areštinėje savaitę ir ilgiau, yra suteikiama galimybė nusiprausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pažymėta, kad konvojuojami planiniais konvojais asmenys į minimą Higienos normos HN 37:2009 55 punkto (į policijos areštinę patekę asmenys <...> privalo nusiprausti sanitarinės švaryklos duše) reikalavimo nuostatą nepatenka.

Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 30-V-41 nurodyta Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro areštinės viršininkui organizuoti Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro areštinėje laikomų asmenų teisę pasinaudoti šiltu dušu: 1.1) kiekvieno mėnesio šeštadieniais – pirmame kamerų bloke laikomi asmenys; 1.2) kiekvieno mėnesio sekmadieniais – antrame kamerų bloke laikomi asmenys (b. l. 24).

Remiantis minėtu patikrinimo aktu bei Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 30-V-41 spręstina, kad Klaipėdos AVPK areštinėje užtikrinama kalinčiųjų teisė kartą per savaitę nusiprausti šiltame duše, t. y. areštinėje sudaromi grafikai, nurodant kuriomis dienomis tokia galimybė yra suteikiama. Be to, kaip ir pažymėta Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. K3-98, konvojuojamiems planiniais konvojais asmenims Higienos normos HN 37:2009 55 punkto reikalavimo nuostatos netaikomos

Remiantis nustatytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis pareiškėjos argumentas, kad jai pagal teisės aktų nuostatas nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti šiltu dušu, laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėja teigia, kad atvykus, ji buvo tikrinama antisanitarinėmis sąlygomis, t. y. jai liepė nusirengti koridoriuje, o ne persirengimo kabinose.

Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 5-V-139, 14 punkte nustatyta, kad asmenį uždarant į policijos areštinę, atliekama visa asmens krata ir atliekama jo turimų daiktų apžiūra. Asmens krata privalo būti atliekama kiekvieną kartą asmeniui atvykstant į policijos areštinę ir išvykstant iš jos, apie tai darant atžymą elektroniniame registre (registrui neveikiant pildomas 3 priedas).

Klaipėdos AVPK atsiliepime nurodė, kad asmens krata atliekama tam skirtoje patalpoje, kurios švara užtikrinama atliekant kasdieninį valymą drėgnuoju būdu, oro temperatūra bei santykinė drėgmė atitinka keliamus reikalavimus.

Remiantis atsakovo atstovo atsiliepimu bei tuo, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimo metu nenustatė antisanitarinių sąlygų Klaipėdos AVPK areštinės patalpose, pareiškėjos argumentas, kad krata buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėja taip pat teigia turėjusi valgyti šaltą maistą, nes kamerose nebuvo pakankamai inventoriaus atsisėsti prie stalo.

Higienos normos HN 37:2009 8 punkte nustatyta, jog policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Policijos areštinėse laikomų asmenų maitinimo tvarka turi atitikti teisės akto reikalavimus (Higienos normos HN 37:2009 9 punktas). Taisyklių 59 punkte nustatyta, jog asmenims, laikomiems policijos areštinėje, turi būti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis. Policijos areštinės viršininkas turi imtis priemonių nustatytu laiku duoti policijos areštinėje laikomiems asmenis tinkamai paruoštą maistą, kurio kokybė ir kiekis turi atitikti mitybos ir šiuolaikinės higienos reikalavimus. Taisyklių 66 punkte nustatyta, kad karštas maistas turi būti išduodamas ne vėliau kaip per 2 valandas nuo jo paruošimo, įskaitant ir pristatymo laiką.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pagal 2014 m. sausio 6 d. paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 30-4-ST2-14-3, galiojusią iki 2016 m. sausio 14 d., asmenims, laikomiems Klaipėdos AVPK areštinėje maistą ruošė ir tiekė UAB „Rasytė“, o nuo 2016 m. sausio 15 d. sulaikytų asmenų maitinimo paslaugų sutarties Nr. 30-4-ST2-16-3/737 pagrindu, asmenims, laikomiems Klaipėdos AVPK areštinėje, maistą ruošia ir tiekia „Kretingos maistas“. Klaipėdos AVPK 2016 m. sausio 15 d. sudaryta sulaikytų asmenų maitinimo paslaugų sutartis Nr. 30-4-ST2-16-3/737 su VšĮ „Kretingos maistas“ dėl sulaikytųjų maitinimo, patvirtina, kad VšĮ „Kretingos maistas“ įsipareigojo į Klaipėdos AVPK tiekti karštą bei kokybišką maistą, atitinkantį higienos normų reikalavimus (b. l. 34-39).

Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininko 2016 m. kovo 21 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-5332 „Dėl I. S. skundo“ nurodyta, kad areštinės kamerose yra stalas, suolai, kėdės, spintelės. Akcentuotina, jog Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, atlikęs Klaipėdos AVPK areštinės patikrinimą, nenustatė inventoriaus trūkumo kamerose.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas spręstina, jog atsakovas pareiškėjai užtikrino teisę į tinkamą maitinimą.

Pareiškėja nagrinėjamoje byloje akcentuoja, kad netinkamai buvo įrengtas sanitarinis mazgas, t. y. sanitarinis mazgas kamerose nebuvo aptvertas, todėl buvo pažeista jos teisė į privatumą.

Atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime nurodė, kad Klaipėdos AVPK areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai atskirti 1,2 m. aukščio pertvara.

Higienos normos HN 37:2009 20 punkte nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Taisyklių 7.13 punkte, kurioje numatyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005 m. vasario 18 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo akte Nr. 5-IN-31 nurodyta, kad kiekvienoje kameroje unitazai ir praustuvės atskirti 1,20 m aukščio pertvara nuo kameros bendro ploto, t. y. sanitarinis mazgas įrengtas laikantis teisės aktų reikalavimų.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad nepaisant to, kad sanitarinis mazgas kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengtas laikantis jo įrengimo techninius aspektus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau laisvės atėmimo vietose turi būti stengiamasi sudaryti tokias sąlygas, jog asmuo turėtų galimybę privačiai pasinaudoti tualetu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015, 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nustatęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau pertvara neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis dėlto galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas Glotov prieš Rusiją; 2009 m. kovo 12 d. sprendimas Aleksandr Makarov prieš Rusiją).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse pažymima, jog net ir nustačius, kad pertvaros aukštis atitinka teisės akto reikalavimus, turi būti įvertinama, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiškėjo teisė naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

Atsiliepime į skundą nurodomas bendro pobūdžio teiginys, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau nepateikė įrodymų, kad pareiškėja turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu (pvz., buvo užuolaida).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 26, 2014) aptarė neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, įrodinėjimo taisykles, pagal kurias pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiškia, kad kiekviena šalis ar proceso dalyvis turi pareigą pagrįsti savo poziciją įrodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, šiuo atveju atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.

Remiantis tuo kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad pareiškėja turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė Taisyklių 7.13 punktą.

Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjos laikymo areštinėje sąlygas, aptartas įrodinėjimo taisykles, darytina išvada, kad Klaipėdos AVPK areštinėje pareiškėjai nebuvo užtikrinta teisė į privatumą pasinaudojant tualetu (pažeistas Taisyklių 7.13 punktas), be to, pareiškėja 19 parų buvo laikoma kamerose, kuriose vienam asmeniui plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m., tuo būdu pažeidžiant Taisyklių 80 punktą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėja prašo priteisti 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, teigdama, jog dėl to, kad buvo kalinama nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patyrė pažeminimą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (2008 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444–619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 4 (14), 2008).

Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871//02). Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio sveikata.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais: 1) teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą; arba 2) už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

Kadangi pareiškėja neturtinę žalą kildina inter alia iš to, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje jai nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio taikymas, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Teismas atsižvelgdamas į pateiktus išaiškinimus, pažymi, jog administracinėje byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja jos nurodytu laikotarpiu buvo laikoma žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra pateikta duomenų, kad nagrinėjamu atveju buvimas pažeidžiant nustatytą minimalaus ploto reikalavimą pareiškėjai sukėlė sveikatos sutrikimus.

Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjos atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos, t. y. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas.

Pareiškėja Klaipėdos AVPK areštinėje, pažeidžiant Taisyklių 80 punktą buvo laikoma 19 parų (vietoj 5 kv. m. pareiškėjai teko nuo 2,49 kv. m. iki 4,97 kv. m. kameros ploto), be to, nebuvo užtikrinta pareiškėjos teisė į privatumą pasinaudojant tualetu.

Minėta, jog administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrą materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje už kiekvieną kalinimo dieną, kurią buvo pažeista minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto norma, asmeniui priteisiama nuo 6 iki 9 Eur (pvz., 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015 ir A-2183-662/2015; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, 2016 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2314-822/2016).

Teismas atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei į tai, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. balandžio 21 d. (6 paras) teko tik 2,49 kv. m. kameros ploto (beveik dvigubai mažiau nei minimali reikalaujama norma) bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pareiškėjai, dėl minimalaus kalinimo ploto neužtikrinimo, neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 171 Eur (9 Eur už parą) suma, o dėl neužtikrintos pareiškėjos teisės į privatumą pasinaudojant tualetu – 100 Eur. Dėl šių priežasčių pareiškėjos reikalavimas priteisti jai 1 000 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 271 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos I. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjai I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 271 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė