Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 187 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, b papunkčiu, nuteistajam skirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, prieš tai laisvės apribojimo bausmę pakeičiant laisvės atėmimu, ir galutinė bausmė G. B. nustatyta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš G. B. 78 337 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo R. V..

Priteista iš G. B. 10 500 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo L. D..

Priteista iš G. B. 51 314,85 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo S. A..

Priteista iš G. B. 5600 Lt turtinės žalos atlyginimo A. D..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. B. nuteistas už tai, kad tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikino didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2013 m. kovo 22 d., apie 1.00 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia padegė valstybei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, antrojo aukšto patalpas, ir taip visuotinai pavojingu būdu sugadino bei sunaikino tame name gyvenusių nukentėjusiųjų turtą, t. y. (duomenys neskelbtini) bute buvusius R. V. priklausančius bendros 49 587 Lt vertės namų apyvokos daiktus, įvairius baldus, buitinę techniką, papuošalus ir kitą turtą, (duomenys neskelbtini) bute buvusius L. D. priklausančius bendros 10 500 Lt vertės baldus, buitinę techniką, rūbus, namų apyvokos daiktus ir kitą turtą, (duomenys neskelbtini) bute buvusius A. D. priklausančius bendros 5600 Lt vertės daiktus – buitinę techniką, elektrinius įrankius ir kitą turtą ir (duomenys neskelbtini) bute buvusius S. A. priklausančius bendros 11 314,85 Lt vertės namų apyvokos daiktus, baldus ir buitinę techniką, iš viso visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą 77 001,85 Lt vertės turtą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai G. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.

Apeliantas pateiktu skundu nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už didelės vertės svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu. Tvirtina, kad svetimą turtą jis sunaikino ne tyčia, o dėl neatsargumo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to teisingai nuteistojo G. B. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

Visuotinai pavojingu svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laikoma veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Teismų praktikoje visuotinai pavojingais būdais dažniausiai laikomi padegimai, sprogdinimai, taip pat gali būti užtvindymai, griūtys ir pan.

Nagrinėjamoje byloje G. B. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nustačius, kad jis tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikino didelės vertės svetimą turtą. Būtent tokias šioje byloje nustatytas aplinkybes patvirtina: iš dalies paties nuteistojo G. B. parodymai, duoti apylinkės teismo posėdžio metu, kai jis pripažino numetęs nuorūką namo viduje į kampą ir išėjęs, nors, kaip nurodė pats, toje vietoje, kur jis numetė nuorūką, buvo vatų, pakulų (2 t., 209–210 b. l.); nukentėjusiosios R. V. parodymai, kai ji apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jai G. B. buvo rašęs SMS pranešimus su grasinimais – „padegsiu“, o įvykio dieną G. B. atėjus pas ją į namus ir jai pastarojo neįsileidus, jis labai supyko, keikėsi ir pradėjo grasinti, jog padegs namą, po to bute pajuto dūmų kvapą ir suprato, jog G. B. kažką padegė (2 t., 212–213 b. l.); liudytojo R. L. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis nurodė, kad yra nustatyta gaisro kilimo zona, kuri yra pažymėta schemoje, gaisras kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio, įnešto į tam tikrą zoną, tai padegimas (2 t., 215–216 b. l.); liudytojos D. M. parodymai, kai ji nurodė, kad dūmai pasirodė po 10–15 minučių nuo G. B. grasinimų (2 t., 217 b. l.); kiti rašytiniai byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai: 2013-03-22 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio turinio matyti, kad buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas, kuriame kilo gaisras, ir pateikta specialisto išvada, kad pagal pastato konstrukcijų apdegimo laipsnį nustatyta, jog gaisro židinio zona yra pietrytinėje ir pietvakarinėje pastato pusėse, o pagal gaisro kilimo aplinkybes ir gaisro židinio zoną labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – tyčinė žmonių veikla (padegimas) (1 t., 9–14 b. l.); Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos aktas dėl kilusio gaisro, kuriame gaisro kilimo priežastimi nurodomas įtariamas tyčinis padegimas (1 t., 15 b. l.); SMS pranešimų išklotinės, iš kurių matyti, kad G. B. grasino nukentėjusiajai R. V. (1 t., 33–40 b. l.); pažyma apie kilusį gaisrą, iš kurios matyti, kad gaisro metu mansardoje išdegė sandėliukas, mansardoje apdegė 3 kambariai – apie 80 kv. m ploto, apdegė ir sulieti vandeniu namų apyvokos daiktai, apdegė medinės stogo konstrukcijos, nuardyta 30 kv. m stogo plto, sulieti du pirmo aukšto butai, labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl tyčinio padegimo (1 t., 45 b. l.); alkoholio matuoklio šaknelė, iš kurios matyti, kad G. B. 2013 m. kovo 22 d. 2.18 val. buvo nustatytas 2, 76 promilių girtumas (1 t., 69 b. l.); G. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad G. B. parodė patalpą, kurioje numetė neužgesintą nuorūką (1 t., 79–81 b. l.).

Taigi, pirmiau išdėstytais duomenimis, o ne prielaidomis ar nepatikimais duomenimis, nuteistojo G. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta. Ir nors apeliantas skunde nurodo, kad nusikaltimą jis įvykdė ne tyčia, o iš neatsargumo, tačiau kolegija atmesdama tokią nuteistojo versiją pažymi, kad anksčiau ištirti ir išnagrinėti duomenys tvirtina, jog nuteistasis dar iki gaisro kilimo ne kartą rašė nukentėjusiajai R. V. įvairias grasinamo pobūdžio žinutes, tarp jų ir tokias, kad padegs, ką, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajai įvykio dieną pastarojo neįsileidus į namus, ir padarė, t. y. padegė gyvenamąjį namą. Be to, iš 2013-03-22 įvykio vietos apžiūros protokole pateiktos specialisto išvados matyti, kad gaisro židinio zona yra pietrytinėje ir pietvakarinėje pastato pusėse (1 t., 9–14 b. l.), o tai leidžia teigti, kad gaisras kilo keliose vietose. Taigi visos šios aptartos aplinkybės yra tie objektyvūs duomenys, kurie pagrindžia plika akimi nematomą vidinę asmens būseną, t. y. subjektyvinės pusės – žinojimo ir suvokimo, kad gaisrą jis sukelia tyčia, būtent to ir siekdamas – buvimą, tai patvirtina ir nuteistojo skundo apygardos teismui dėl kardomosios priemonės pakeitimo turinys, kai jis pats nurodė – „uždegeu kadangi neisileido išgėrusio y namus“ (1 t., 132 b. l.).

Dėl to, kas paminėta, konstatuotina, kad nuteistasis G. B. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia. O nenustačius nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klaidos, nėra ir pagrindo švelninti apeliantui skirtą bausmę, kurią skiriant, be kita ko, buvo atsižvelgta ir į visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, į tai, kad apeliantas nusikalto neatlikęs bausmės, būdamas keturis kartus teistas, jog įvykdė labai pavojingą tyčinį apysunkį nusikaltimą. Todėl kolegija sprendžia, kad prielaidų išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. B. bausmę, pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prieš tai nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantui skirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos ir atitinka tiek jo padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo G. B. apeliacinį skundą ir švelninti jam skirtą bausmę nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti.