Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-11-15 · Byla Nr. Iv-1453-422/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Iv-1453-422/2013Sprendimas · 2013-11-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-15
Bylos Nr.
Iv-1453-422/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00795-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
N. Č.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Advokatai
Arnoldas Blaževičius
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.1-1453-422/2013Proceso Nr. 3-62-3-00795-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 16.5.; 16.8; 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 15 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,dalyvaujant pareiškėjui N. Č., jo atstovui advokatui Arnoldui Blaževičiui,atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Daliai Viskontienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. Č. skundą dėl įsakymo pakeitimo, išeitinės kompensacijos dalies bei delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. Č. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas : 1) pakeisti 2013 m. gegužės 15 d. Kauno apskrities VPK viršininko įsakymo Nr. 20-TE-457 dalį, nurodant, kad pareiškėjo nepertraukiamas stažas išeitinei pašalpai gauti 2013 m. gegužės 15 dienai yra 20 metų 4 mėnesiai 5 dienos; 2) pakeisti 2013 m. gegužės 15 d. Kauno apskrities VPK viršininko įsakymo Nr. 20-TE-457 2 punktą, nurodant Kauno apskrities VPK finansų skyriui pagal LR vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 2 dalį N. Č. išmokėti šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją; 3) priteisti iš atsakovo Kauno apskrities VPK pareiškėjui neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį – 9883,56 Lt.; 4) priteisti iš atsakovo Kauno apskrities VPK pareiškėjui papildomą išeitinės kompensacijos dalį – 7906,50 Lt.; 5) priteisti iš atsakovo Kauno apskrities VPK pareiškėjui 0,06 proc. delspinigių už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną ( b.l. 5-9).

Pareiškėjas skunde nurodė bei jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013-05-15 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 20-TE-457 pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos pagal Lietuvos Respublikos tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą. Su įsakymu dėl jo atleidimo sutinka, tačiau mano, jog netinkamai buvo paskaičiuotas stažas išeitinei išmokai gauti, dėl to neteisingai paskaičiuotas ir laikotarpis, už kurį turėjo būti išmokėta išeitinė kompensacija. Atsakovas taip pat netinkamai paskaičiavo jo vidutinį darbo užmokestį išeitinei kompensacijai gauti.

Nurodė, jog išeitinės kompensacijos vidaus tarnybos pareigūnams mokėjimas yra numatytas Vidaus tarnybos statuto vienuolikto skirsnio „Atleidimas iš vidaus tarnybos" 57 straipsnyje. Statuto 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendras dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinės kompensacijos dydis, kuris gali būti didinamas Statuto 57 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, t.y. pareigūnams, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų - du kartus, daugiau kaip 20 metų - tris kartus. Statuto vienuoliktame skirsnyje „Atleidimas iš vidaus tarnybos" yra išsamiai reglamentuota pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos procedūra bei su tuo susijusios socialinės garantijos. Statuto 57 straipsnio 2 dalyje konkrečiam pareigūnui mokėtinas išeitinės kompensacijos dydis yra siejamas su jo nepertraukiamai ištarnautu metų skaičiumi. Pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, apskaičiuojant pareigūnui priklausančios išeitinės kompensacijos dydį, turėtų būti vadovaujamasi vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principu ir išeitinė kompensacija skiriama bei mokama pagal pareigūno turimą vidaus tarnybos stažą (su sąlyga, kad tarnyba atitinka Statuto 57 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuolatinumo kriterijų), o DK nuostatos dėl nepertraukiamojo darbo stažo skaičiavimo šiuo atveju netaikytinos. Statuto 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo i vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant laikotarpius, nurodytus šios dalies 1-11 punktuose (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.). Pagal minėto straipsnio 9 punktą vienas iš papildomai įskaitomų į tarnybos stažą laikotarpių yra mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas. Pareiškėjo nuomone, kadangi Statutas nenumato tarnybos laiko išeitinei kompensacijai gauti skaičiavimo taisyklių ir tiesiogiai nenukreipia į DK, nepertraukiamas stažas išeitinei kompensacijai gauti turėtų būti skaičiuojamas pagal specialiuosius teisės aktus, t.y. pagal Statuto 37 straipsnį. Dėl nurodytų priežasčių, apskaičiuojant išeitinės kompensacijos dydį, turėtų būti vadovaujamasi vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principu ir išeitinė kompensacija skiriama bei mokama pagal pareigūno turimą vidaus tarnybos stažą. Konkrečiu atveju į vidaus tarnybą pareiškėjas buvo priimtas 1996 m. rugpjūčio 1 d., į tarnybos laiką jam yra įskaičiuotas mokymosi laikotarpis, kaip tai numatyta Statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte, todėl turėtų būti laikoma, kad jis vidaus reikalų sistemoje yra ištarnavęs tokios trukmės laiką, kuris atitinka vidaus tarnybos stažo skaičiavimo tvarką, todėl pareiškėjo vidaus tarnybos laikas išeitinei kompensacijai gauti konkrečiu atveju yra 20 metų 4 mėnesiai 5 dienos, o ne kaip nurodoma skundžiamame įsakyme - 16 metų 9 mėnesiai 14 dienų. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad jo vidaus tarnybos stažas yra didesnis nei 20 metų (20 metų 4 mėnesiai ir 5 dienos), jam turėjo būti paskirta ir išmokėta ne keturių, bet šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija.

Pareiškėjo nuomone, konkrečiu atveju atsakovas neteisingai paskaičiavo vidutinį užmokestį išeitinei kompensacijai gauti. Kadangi laikotarpiais nuo 2012 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. vasario 21 d., nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2013 m. gegužės 15 d. sirgo ir darbo užmokesčio neturėjo ne dėl pateisinamos priežasties, be to, taikant 2003-05-27 LR vyriausybės nutarimu Nr. 650 patvirtinto „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio tvarkos aprašo“ 6.10 punkte nustatytą vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką, jam apskaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis yra didesnis (3953,25 Lt) nei apskaičiuotas pagal Tvarkos aprašo 6.9 punkte nustatytą tvarką (1482,36 Lt), todėl vidutinis darbo užmokestis turėjo būti apskaičiuotas Aprašo 6.10 punkte nustatyta tvarka iš uždarbio, gauto paskutinius 3 mėnesius einančius prieš ligos pradžią (už 2012 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrius neteisingai paskaičiavo pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį, 2013 m. gegužės 17 d. į jo sąskaitą pervesdamas 5929,44 Lt pilnai neatsiskaitė iš darbo atleidimo dieną, kadangi jam turėjo būti išmokėta 15 813 Lt išeitinė išmoka (3953,25 Ltx4 mėn.), todėl atsakovas liko skolingas 9883,56 Lt. Be to, nustačius, kad pareiškėjo vidaus tarnybos stažas yra didesnis nei 20 metų, jam priklauso ne keturių, bet šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija, todėl papildomai turi būti išmokėta 7906,50 Lt išeitinė išmoka. Šias sumas prašo iš atsakovo priteisti, taip pat prašo priteisti 0,06 procentus už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną.

Atsiliepimas

Atsakovas su skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog apskaičiuojant pareigūno vidutinį darbo užmokestį, turi būti vadovaujamasi Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu (toliau - Aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650. Pareiškėjas nuo 2012-11-23 iki 2013-02-21 ir nuo 2013-03-27 iki 2013-05-15 sirgo, nuo 2013-02-22 iki 2013-02-28 ir nuo 2013-03-01 iki 2013-03-26 buvo išėjęs kasmetinių atostogų. Aprašo 6.10 p. nuostatos būtų taikomos tuo atveju, jeigu skaičiuojamu laikotarpiu valstybės tarnautojas būtų nedirbęs tik dėl šiame papunktyje nurodytų priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kad per šį laikotarpį pareigūnas sirgo ir buvo išėjęs kasmetinių atostogų, apskaičiuojant jo vidutinį darbo užmokestį, buvo taikomi Aprašo 6.9 p. reikalavimai. Pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, nepertraukiamas stažas ir vidutinis darbo užmokestis išeitinei kompensacijai gauti apskaičiuotas teisingai, tenkinti jo skundą dėl Kauno apskr. VPK viršininko 2013 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 20-TE-457 „Dėl komisaro N. Č. atleidimo iš vidaus tarnybos" pakeitimo nėra teisėto pagrindo, o kiti reikalavimai yra išvestiniai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas 2013 m. gegužės 15 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 20-TE-457 (b.l. 18) atleistas iš Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo (statutinio valstybės tarnautojo A lygio 9 kategorijos pareigų vidaus tarnybos nuo 2013m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1dalies 15 punkto pagrindu, kai dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu vykdant tarnybos pareigas.

Minėtame įsakyme buvo nurodytas apskaičiuotas pareiškėjo N. Č. vidaus tarnybos stažas: 2013 m. gegužės 15 dienai - 20 metų 4 mėnesiai 5 dienos ir nepertraukiamas stažas išeitinei kompensacijai gauti: 2013m. gegužės 15-ai dienai - 16 metų 9 mėnesiai 14 dienų ( Įsakymo 1punktas). Įsakymo 2 punktu. Kauno apskrities . VPK Finansų skyriui nurodyta pagal Statuto 57 str. 2 d. N. Č. išmokėti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją.

Pareiškėjas neginčija atleidimo iš tarnybos pagrindo, tačiau, jo nuomone, atleidžiant iš tarnybos buvo neteisingai paskaičiuotas stažas bei vidutinis darbo užmokestis išeitinei kompensacijai gauti. Iš esmės byloje ginčas kyla dėl nepertraukiamo stažo sąvokos ir vidutinio darbo užmokesčio dydžio paskaičiavimo tvarkos. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje administraciniu ginču siekia, kad atitinkamai būtų pakoreguotas 2013 m. gegužės 15 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymas Nr. 20-TE-457, kuriuo jis atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2013m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1dalies 15 punkto pagrindu ir skaičiuojant išeitinę kompensaciją į nepertraukiamą stažą būtų įskaitytas ir mokymosi laikotarpis iki 1996-08-01, t.y. laikotarpis iki priėmimo į tarnybą dienos, iki kol pradėjo vykdyti tardytojo pareigas. Be to, pareiškėjo nuomone, paskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį išeitinei kompensacijai gauti, buvo privalu vadovautis 2003-05-27 LR vyriausybės nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio tvarkos aprašo ( toliau ir –Aprašas) 6.10 punkto nuostatomis, tuo tarpu atsakovas nepagrįstai rėmėsi Aprašo 6.9 punktu.

Nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos Vidaus reikalų statuto ( 2012-10-02, įsigaliojo nuo 2013-01-01) 57 straipsnio 1 dalis nustato, kad atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4, 11, 15 ir 16 punktus, išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. Statuto 57 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio kompensacija pareigūnams, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus. Minėtoje įstatymo normoje nurodoma nepertraukiamos tarnybos sąvoka Statute neapibrėžta. Pareiškėjas savo reikalavimą įskaityti į nepertraukiamo stažo laikotarpį mokymosi laiką grindžia Vidaus tarnybos statuto 37 straipsniu, kuris numato vidaus tarnybos stažo skaičiavimo tvarką. Šioje Statuto normoje yra nustatyta, kad vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant laikotarpius, išvardytus Statuto 37 straipsnio 1 dalies 1-11 punktuose (tarp jų ir laikotarpį dėl mokymosi laiko, įtvirtintą 9 punktu). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą teisės taikymo praktiką, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, yra konstatavęs, jog vidaus tarnybos stažo (Statuto 37 str.) ir nepertraukiamos vidaus tarnybos (Statuto 57 str.2 d.) sąvokos nėra tapačios, sisteminis Vidaus tarnybos statuto nuostatų aiškinimas pagrindžia išvadą, jog vidaus tarnybos stažas yra skaičiuojamas ir turi reikšmės nustatant vidaus tarnybos pareigūnų: 1) kasmetinių atostogų trukmę (Statuto 32 str.1 d., 37 str.2 d.); 2) suteikiant galimybę įgyti atitinkamą kvalifikacinę kategoriją (Statuto 36 str.1 d., 37 str.2 d.); 3) suteikiant galimybę gauti priedo dydį už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (Statuto 37 str.3 d.), tačiau ši teisės norma, negali būti taikoma, nustatant nepertraukiamą stažą išeitinės kompensacijos išmokėjimui ( žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-1241/2010, A63-608/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog iš įstatymų, reglamentuojančių vidaus tarnybos pareigūnų teisinius santykius - Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo-matyti, kad juose nėra įtvirtinta taisyklių, kurios nustatytų nepertraukiamojo stažo skaičiavimo sąlygas ir tvarką. Tai lemia, kad remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, šiems teisiniams santykiams gali būti taikomi darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai. Taigi sprendžiant, kokie laikotarpiai gali būti įskaityti į nepertraukiamą tarnybą Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 2 dalies prasme, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte pateiktą sąvoką –„nepertraukiamasis darbo stažas“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A442-1542/2009; 2009 m. gegužės 4 d.nutartį administracinėje byloje Nr.A438-571/2009). Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad nepertraukiamasis darbo stažas - tai laikas, dirbtas vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba keliose įmonėse, įstaigose, organizacijose, jeigu iš vienos darbovietės į kitą buvo perkelta darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo, arba jeigu darbo pertrauka neviršija nustatytų terminų.

Vidaus tarnybos statutas vidaus tarnybą apibrėžia kaip vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ir praradimo bei su vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu susijusių teisinių santykių visumą (Statuto 2 str.1 d.). Vidaus tarnybos sistema – tai Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities vidaus reikalų statutinių įstaigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų visuma bei ryšiai tarp jų (Statuto 2 str.2 d.). Pareiškėjas 1996-08-01 buvo priimtas į Tardymo valdybos prie Kauno m. VPK tardytojo pareigas ( b.l. 28), Vidaus tarnyboje dirbo iki atleidimo, t.y. iki 2013-05-15 ( b.l. 30), todėl atsakovas įsakyme pagrįstai nurodė šį laiką, kaip nepertraukiamą stažą išeitinei kompensacijai gauti , kuris sudarė 2013m. gegužės 15 d. 16 metų 9 mėnesius 14 dienų, neįtraukdamas mokymosi laikotarpio iki 1996-08-01, nes jis neatitiko nepertraukiamo stažo sąvokos aukščiau nurodytų teisės aktų ir suformuotos teismų praktikos dėl analogiško pobūdžio ginčų prasme. Pagal Statuto 57 str. 2dalį pareigūnams, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 10 metų, nustatyto dydžio kompensacija didinama du kartus, todėl pagrįstai įsakymo Nr. 20-TE-457 2dalimi atsakovas nurodė išmokėti 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. Pareiškėjo reikalavimai dėl įsakymo pakeitimo ir 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinės kompensacijos priteisimo yra nepagrįsti, atmestini. Teismas pažymi, jog administracinės bylos, kuriomis remiasi pareiškėjas savo skunde, nėra analogiško pobūdžio šiam ginčui, todėl jomis remtis nėra pagrindo.

Byloje taip pat keliamas ginčas dėl vidutinio darbo užmokesčio dydžio paskaičiavimo teisinio pagrindo. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą valstybės tarnautojui reglamentuoja 2003-05-27 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 650 patvirtintas „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio tvarkos aprašas“. Atsakovas, paskaičiuodamas vidutinį darbo užmokestį išeitinei kompensacijai gauti konkrečiu atveju, vadovavosi Aprašo 6.9 punkto nuostatomis, o pareiškėjo nuomone, turėjo būti taikomos Aprašo 6.10 punkto nuostatos.

Aprašo 6.9. punktas numato, jog jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties neturėjo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal šį Aprašą turi būti apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui nustatytos mėnesinės algos (dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką) arba valandinio (dienos) tarifinio atlygio, o kai darbuotojui nenustatyti šie dydžiai – kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra – darbo sutartyje ar įmonės vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose) nustatyta tvarka (pavyzdžiui, iš panašių profesijų, pareigybių ar padalinio darbuotojų vidutinio tarifinio ar viso darbo užmokesčio) ir atsižvelgiant į kitas šiame Apraše numatytas sąlygas.

Aprašo 6.10 punktas numato, jog, jeigu darbuotojas dėl priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, tėvystės atostogų, dirbanti moteris – dėl nėštumo bei gimdymo atostogų skaičiuojamuoju laikotarpiu neturėjo uždarbio, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš uždarbio, gauto paskutinius 3 mėnesius, (statutinio valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui apmokėti – 6 mėnesius) einančius prieš priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, tėvystės atostogų, ar nėštumo bei gimdymo atostogų pradžią. Ši nuostata taikoma, kai minėtuoju laikotarpiu darbuotojo uždarbis buvo didesnis už darbo apmokėjimo dydžius, nurodytus šio Aprašo 6.9 punkte.

Administracinės bylos duomenimis-pranešimais apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus( b.l. 38-57), 2013-05-27 Kauno apskrities pažyma apie sirgimus ( b.l. 27), įsakymais dėl kasmetinių atostogų ( b.l. 33-36), 2013-09-27 pažyma Nr. 20-s-2514 ( b.l. 73) nustatyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-11-23 iki 2013-02-21 sirgo, laikotarpiu nuo 2013-02-22 iki 2013-03-26 jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos, laikotarpiu nuo 2013-03-27 iki 2013-05-15 sirgo, t.y. nuo 2012m. lapkričio 23 d. iki 2013m. gegužės 15 d. nedirbo nė vienos dienos ir tuo laikotarpiu neturėjo darbo užmokesčio.

Iš Aprašo 6.9 punkto nuostatos matyti, jog, vadovaujantis ja, darbuotojo vidutinis darbo užmokestis yra skaičiuojamas taikant darbuotojui nustatytą „mėnesinę algą“. Pastaroji sąvoka yra apibrėžta Tvarkos aprašo 3.1 punkte ir Tvarkos aprašo 6.9 punkte vartojama žymint pagrindinį darbo užmokestį už atliktą darbą, apskaičiuotą pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: valandinius (dieninius) tarifinius atlygius, mėnesines (pareigines) algas. Konkrečiu atveju pareiškėjui ir buvo paskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis kompensacijai gauti pagal jo paskaičiuotos pareiginės algos vidurkį už 2013m. vasario –balandžio mėnesius, tokiu būdu paskaičiavus, jo 1 darbo dienos vidutinis užmokestis sudaro 101,80 Lt, o 1 mėnesio vidutinis darbo užmokestis – 2127,62 Lt ( b.l. 73).

Konkrečiu atveju administracinėje byloje neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjas didžiąją ginčo laikotarpio dalį neturėjo darbo užmokesčio dėl ligos, t.y. atitinka Aprašo 6.10 p. nurodytą taikymo pagrindą Be to, Aprašo 6.10 punktas imperatyviai nustato, jog ši nuostata taikoma, kai minėtuoju laikotarpiu darbuotojo uždarbis buvo didesnis už darbo apmokėjimo dydžius, nurodytus šio aprašo 6.9 punkte. Kadangi taikant joje nustatytą vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką, t.y. vertinant 3 mėnesių laikotarpį prieš ligos pradžią (2012m. rugpjūčio –spalio mėn.) pareiškėjui apskaičiuotinas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra didesnis ( 3966,40 Lt, b.l. 74), negu apskaičiuotas taikant Tvarkos aprašo 6.9 punkte nustatytą tvarką (2127,62 Lt), todėl darytina išvada, jog atsakovas nepagrįstai vidutinio darbo užmokesčio dydį išeitinei kompensacijai gauti paskaičiavo, taikydamas pareiškėjui nepalankesnį 6.9 punktą. Tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis teismas, aiškindamas Aprašo 6.9p, 6.10p. taikymą (žr.2010-06-21 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. A662-877/2010).

Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui neteisingai paskaičiavus vidutinį darbo užmokestį, buvo išmokėta tik dalis išeitinės kompensacijos, yra teisinis pagrindas jo skundą iš dalies tenkinti, priteisiant neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalį.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjui, taikant Aprašo 6.9p. nuostatas buvo paskaičiuota 4 mėnesių dydžio 8510,48 Lt išeitinė kompensacija, kuri atskaičius mokesčius sudarė 6467,96 Lt. Įvertinus atsakovo buhalterės anksčiau padarytą sąskaitybos klaidą iš išeitinės kompensacijos sumos buvo išskaičiuota 538,53 Lt (b.l.90) ir pareiškėjui buvo išmokėta 5929,44 Lt išeitinė kompensacija ( b.l. 75-76). Pareiškėjas sutinka su atsakovo paskaičiavimu, neginčija sumos dėl sąskaitybos klaidos išskaičiavimo Iš 2013-09-27 Kauno apskrities VPK buhalterinėje pažymoje Nr. 20-s-2514 nurodytų paskaičiavimų ( b.l. 73-74), matyti, jog taikant Aprašo 6.10 p. nuostatas išeitinės kompensacijos dydis priskaičiuotinai už 4 mėnesius sudaro 15865,60 Lt , todėl pripažinus, jog Aprašo 6.9punktas buvo taikytas nepagrįstai iš atsakovo pareiškėjui priteistinas skirtumas tarp paskaičiuotos Aprašo 6.10p. kompensacijos ir 6.9p. pagrindu paskaičiuotos kompensacijos, kuris sudaro 7355,12 Lt ( 15 865,60 Lt -8510,48 Lt) ( b.l. 73-74).

Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo priteisti 0,06 proc. delspinigių už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną. Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalis numato, jog, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Aiškindamas pastarąsias įstatymų nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavę, jog jose nustatyti delspinigiai yra skaičiuojami tik tais atvejais, kai darbuotojo ir darbdavio darbo (tarnybos) teisiniai santykiai nėra nutrūkę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-608-11). Kadangi pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas 2013-05-15 įsakymu Nr. 20-TE-457, o delspinigiai nutrūkus darbo santykiams nėra mokami, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėja

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui N. Č. iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato priskaičiuotinai (neišskaičius mokesčių) 7355, 12 Lt (septynis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt penkis litus 12 cnt) neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė