- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-07
- Bylos Nr.
- A-63-608-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius, Roma Sabina
- Atsakovas
- Vie
- Advokatai
- Vilius Putkis
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Laimucio Alechnaviciaus (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienes (praneeja) ir Romano Kliausko,
vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal atsakovo Vieojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalu ministerijos apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. baland˛io 12 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejo P. . skunda atsakovui Vieojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalu ministerijos del neimoketos ieitines kompensacijos ir vidutinio darbo u˛mokescio u˛ u˛delsta atsiskaityti laika priteisimo bei ipareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareikejas P. . (toliau – ir pareikejas) skundu (b. l. 2 – 6) kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, praydamas ipareigoti atsakova Vieojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalu ministerijos (toliau – ir atsakovas, Vieojo saugumo tarnyba) iskaiciuoti i jo nepertraukiama vidaus tarnybos sta˛a ieitinei kompensacijai gauti 9 metu 8 menesiu 16 dienu laikotarpi nuo 1983 m. lapkricio 15 d. iki 1993 m. liepos 1 d., itarnauta Alytaus grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijos burio virininko pareigose; priteisti i atsakovo dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io ieitine kompensacija, kuri atskaicius visus mokescius yra lygi 7 200 Lt; priteisti i atsakovo vidutini darbo u˛mokesti u˛ visa u˛delsta atsiskaityti laika, t. y. nuo 2009 m. spalio 19 d. iki tol, kol atsakovas sumokes jam priklausancia ieitines kompensacijos dali; priteisti i atsakovo bylinejimosi ilaidas.
Pareikejas nurode, kad atsakovas 2009 m. spalio 19 d. prieme isakyma Nr. 47TE-261 „Del vidaus tarnybos pulkininko leitenanto P. . atleidimo“. Pretenziju del atleidimo pagrindo jis neturi, tik nesutiko su ieitines kompensacijos apskaiciavimo tvarka, kadangi buvo neteisingai apskaiciuotas jo nepertraukiamasis tarnybos sta˛as. Pa˛ymejo, kad atsakovas i nepertraukiamaji jo tarnybos sta˛a neiskaiciavo iki 1993 m. liepos 1 d. itarnautu 9 metu 8 menesiu 16 dienu Alytaus grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijos burio virininko pareigose. Pareikejo nuomone, tarnybos sta˛as pradedant dirbti pas atsakova nenutruko, o tesesi, kadangi i Alytaus grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijos burio virininko pareigu i Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Vidaus tarnybos I – ojo pulko 2 kuopos vado pavaduotojo pareigas auklejamajam darbui buvo perkeltas tolimesnei tarnybai darbdaviu susitarimu. Iki 1993 m. liepos 1 d. jis vykde Alytaus grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijos burio virininko pareigas, jo tarnybos santykiai tesesi nepertraukiamai. Mane, jog nagrinejama situacija visikai atitinka nepertraukiamo sta˛o samprata, itvirtinta Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Pasak pareikejo, jo nepertraukiamo tarnybos sta˛o trukme yra 25 metai 12 menesiu 4 dienos. Del neimoketos ieitines kompensacijos dalies priteisimo pareikejas nurode, kad atsakovas, neteisingai paskaiciuodamas nepertraukiamo tarnybos sta˛o trukme, imokejo ne visa jam priklausancia ieitine kompensacija. Kadangi jo nepertraukiamo tarnybos sta˛o trukme virijo 20 metu, jam priklausanti dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io ieitine kompensacija didintina tris kartus, t. y. turi buti lygi eiu menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io ieitinei kompensacijai. Nurode, kad vidutinis darbo u˛mokestis yra lygus 3 600 Lt, todel visos priklausancios kompensacijos dydis yra lygus 21 600 Lt. Del vidutinio darbo u˛mokescio u˛ u˛delsta atsiskaityti laika priteisimo pareikejas nurode, kad atsakovas nevykde Vidaus tarnybos statuto 58 straipsnyje numatyto reikalavimo ir atleidimo diena (2009 m. spalio 19 d.) nesumokejo dalies ieitines kompensacijos, t. y. 7 200 Lt. Kompensacijos atsakovas nera sumokejes iki iol.
Atsiliepimas
Atsakovas Vieojo saugumo tarnyba atsiliepimu i skunda (b. l. 23 – 24) prae ji atmesti kaip nepagrista.
Vieojo saugumo tarnyba nurode, kad Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnyje nera numatyta, jog pagal vidaus tarnybos sta˛a gali buti didinama Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnyje numatyta ieitine kompensacija, todel atsi˛velgiant i i teisini reguliavima, laike, kad vidaus tarnybos sta˛as negali buti prilyginamas Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 2 dalyje itvirtintam nepertraukiamam tarnybos sta˛ui. Nurode, kad nagrinejamu laikotarpiu tarnybos santykius reglamentaves teises aktas – Lietuvos Respublikos 1991 m. gruod˛io 18 d. laikinojo vidaus tarnybos istatymo Nr. 1-2120 1 straipsnis vidaus reikalu sistemos vidaus tarnyba apibudina kaip strukturiniu padaliniu, veikianciu Lietuvos vidaus reikalu sistemoje ir vykdanciu specifines valstybes vidaus tvarkos palaikymo funkcijas, visuma. Istatymu leidejas aikiai pasisake, kad sistema yra atskiru strukturiniu padaliniu visuma. Atskiri strukturiniai padaliniai turejo juridiniu asmenu statusa ir savo valdymo organus. Todel laike, kad atleidimas i vieno strukturinio padalinio ir paskyrimas i kita atrodo logikas, pagristas ir atitinka tuo metu tarnybos santykius reglamentavusius teises aktus. Be to, teises akto, reglamentavusio nagrinejamu laikotarpiu vidaus tarnybos pareigunu teisinius santykius – Vidaus tarnybos statuto 33 – 38 punktuose numatytas vidaus reikalu sistemos pareigunu perkelimo i kitas pareigas baigtinis saraas. Pa˛ymejo, kad pareikejo teiginys, jog jo tarnybos sta˛as nenutruko pradedant dirbti pas atsakova, kadangi jis buvo „perkeltas tolimesnei tarnybai darbdaviu susitarimu” neatitinka faktiniu aplinkybiu, nes pareikejo darbo santykiai su vienu darbdaviu nutruko ir prasidejo su kitu: jis Vidaus reikalu ministro 1993 m. bir˛elio 7 d. isakymu Nr. 313 atleistas i Alytaus miesto grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijos burio virininko pareigu ir paskirtas Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos vidaus tarnybos 1-ojo pulko 2-os kuopos vado pavaduotoju auklejamajam darbui, o ne perkeltas teises aktu, tuo metu reglamentavusiu vidaus tarnybos pareigunu tarnybos santykius, tvarka.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. baland˛io 12 d. sprendimu (b. l. 49 – 55) pareikejo skunda tenkino i dalies, ipareigojo Vieo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalu ministerijos iskaiciuoti i pareikejo nepertraukiama vidaus tarnybos sta˛a ieitinei kompensacijai gauti 9 metu 8 menesiu 16 dienu laikotarpi nuo 1983 m. lapkricio 15 d. iki 1993 m. liepos 1 d., itarnauta Alytaus grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijos burio virininko pareigose; priteise pareikejui i Vieojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalu ministerijos dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io ieitine kompensacija, lygia 9 269,65 Lt, neatskaicius mokesciu; priteise pareikejui i Vieojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalu ministerijos vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsta atsiskaityti laika nuo 2009 m. spalio 19 d. iki 2010 m. baland˛io 12 d., viso 26 908,37 Lt; kitoje dalyje skunda atmete; priteise pareikejui i Vieojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalu ministerijos 460 Lt bylinejimosi ilaidu.
Teismas, remdamasis byloje esanciais dokumentais, nustate, kad 1993 m. baland˛io 8 d. raportu Vidaus reikalu ministro pavaduotojui tuo metu Alytaus grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijos burio virininko pareigas ejes pareikejas paprae pervesti ji tolimesnei tarnybai i Vidaus reikalu ministerijos vidaus tarnybos I-aji pulka, 2-os kuopos pavaduotoju auklejamajam darbui. 1993 m. baland˛io 9 d. raporta vizaves Alytaus grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijos virininkas nurode – „sutinku atleisti”; I-ojo pulko vadas nurode – „tarpininkauju“; Pataisos reikalu departamento direktorius vizavo iraydamas „sutinku“. Vidaus reikalu ministerijos 1993 m. bir˛elio 7 d. isakymu Nr. 313 „Del tarnybos eigos“ kapitonas P. . paskirtas Vidaus reikalu ministerijos vidaus tarnybos I-ojo pulko 2-os kuopos vado pavaduotoju auklejamajam darbui, atleidus i Alytaus miesto grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijos burio virininko pareigu – nuo 1993 m. liepos 1 d. Vieojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalu ministerijos vadas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 5 punktu (del laikinojo nedarbingumo neatvykus i tarnyba daugiau kaip 140 kalendoriniu dienu per paskutinius 12 menesiu) ir 57 straipsniu, 2009 m. spalio 19 d. isakymu Nr. 47TE-261 „Del vidaus tarnybos pulkininko leitenanto P. . atleidimo“ nuo 2009 m. spalio 19 d. atleido i pareigu vidaus tarnybos pulkininka leitenanta P. ., Kauno dalinio Intendantines kuopos vado pavaduotoja (isakymo 1 punktas); ipareigojo imoketi 4 menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io ieitine kompensacija u˛ nepertraukiamai itarnautus 16 metu 3 menesius 18 dienu <…> (isakymo 2 p.). Vieojo saugumo tarnyba 2009 m. lapkricio 23 d. rate Nr. 47GR-21 „Del ieitines kompensacijos“ pareikeja informavo, kad atleid˛iant pareiguna i vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 15 punkta jam imokama jo dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io ieitine kompensacija; nurode, pareikejo sta˛as Vieojo saugumo tarnyboje yra 16 metu 3 menesiai 18 dienu, rate remiamasi Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies nuostata. Teismas remesi 2003 m. baland˛io 29 d. istatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 1 dalimi, 57 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruod˛io 23 d. sprendimu administracineje byloje Nr. A442-1542/2009 ir konstatavo, kad teises aktai leid˛ia pareikejui i nepertraukiama sta˛a iskaiciuoti ne tik atsakovo istaigoje u˛tarnauta sta˛a, bet ir sta˛a, igyta kitoje vidaus tarnybos istaigoje. Pa˛ymejo, kad darbovieciu pakeitimo metu galiojes Darbo istatymu kodeksas vartoja savoka „nepertrauktasis darbo sta˛as“ (44, 51-3, 96, 197, 199 straipsniai), taciau jos apibre˛imo nepateikia. Teismas pa˛ymejo, jog aikinantis, ar pareikejo darbovietes pakeitima galima laikyti perkelimu i vienos darbovietes i kita, turi buti remiamasi jo tarnybos santykius reglamentavusiais teises aktais, kurie galiojo darbovietes pakeitimo metu. Pa˛ymejo, jog Laikinojo Vidaus tarnybos istatymo originalioje redakcijoje, galiojusioje nuo 1992 m. sausio 5 d. iki 1996 m. sausio 1 d. nebuvo teises normu, nustatanciu perkelimo i darbovietes i darboviete tvarka. Remesi io istatymo 12 straipsniu, jo 5 dalimi, Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnyboje statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304, 33 punktu, 36 punktu. Laike, jog ioje byloje svarbu nustatyti, ar galima laikyti, kad pareikejas 1993 m. bir˛elio 7 d. isakymu Nr. 313 buvo priimtas i nauja darba, ar is isakymas laikytinas jo perkelima patvirtinanciu dokumentu. Remesi Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnyboje statuto 2 – 10 punktais, nustatanciais priemimo i vidaus tarnyba tvarka; 2 punkto 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 3 ir 5 punktais. Pa˛ymejo, jog priemimo i tarnyba procedura sudaro asmens noro buti priimtam ireikimas pareikime, jo patikrinimas centrineje medicinines ekspertizes komisijoje bei patikrinimas pagal Vidaus reikalu ministerijos ir policijos istaigu iskaitas. Pastebejo, jog iuo atveju pareikejas nerae pareikimo jo atleisti i tarnybos ir priimti i kita tarnyba, o taip pat nera duomenu apie jo patikrinimus. Kadangi pareikejas yra gimes 1955 metais, 1993 m. bir˛elio 7 d. isakymo Nr. 313 priemimo metu jam buvo daugiau nei 30 metu, taciau nera duomenu, kad is atvejis butu pripa˛istamas iimtiniu pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnyboje statuto 2 punkto 2 dali. Pareikejo 1993 m. baland˛io 8 d. pareikime praoma pervesti ji i vienos tarnybos i kita, kas, teismo nuomone, atitiktu prayma perkelti, o ne atleisti ir naujai priimti. Kadangi perkelimo atveju baigiasi tarnyba vienoje tarnyboje ir prasideda kitoje, tai i pirmosios tarnybos asmuo turi buti atleid˛iamas, o kita priimamas. Todel, teismo vertinimu, Alytaus grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijos virininko viza, kad jis sutinka, jog pareikejas butu atleistas, nepaneigia perkelimo buvimo. Remesi tuo metu galiojusio Darbo istatymu kodekso 39 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Teismo nuomone, tai, kad pareikejas yra paraes pareikima ne del jo atleidimo i darbo, rodo tai, kad ant io pareikimo, pavadinto „raportu“, yra jo busimos darbovietes vado viza del tarpininkavimo. Jeigu butu raomas pareikimas del atleidimo, tokia viza nebutu reikalinga. Pareikejo atleidimas ir priemimas atliktas tuo paciu Vidaus reikalu ministerijos isakymu. Ivertines nustatytas aplinkybes, teismas laike, kad susidariusi padetis pareikejui pakeiciant darboviete vertintina kaip jo perkelimas i vienos darbovietes i kita. Remesi Laikinojo vidaus tarnybos istatymo 1 straipsniu. Pa˛ymejo, jog Vidaus reikalu ministerijos 1993 m. bir˛elio 7 d. isakymo Nr. 313 priemimo metu nebuvo detalaus reglamentavimo, kaip turi buti atliekamas perkelimas i vieno vidaus tarnybos strukturinio padalinio i kita. Teismui pateikti duomenys leido daryti ivada, kad pareikejas buvo perkeltas i vieno strukturinio padalinio i kita, todel jam turejo buti isaugotas nepertrauktasis darbo sta˛as darbovietes pakeitimo metu. Teismo manymu, atsakovas nepagristai i nepertraukiama sta˛a pareikejui neiskaiciavo 9 metu 8 menesiu 16 dienu laikotarpio, kai jis tarnavo Alytaus grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijoje nuo 1983 m. lapkricio 15 d. iki 1993 m. liepos 1 d. Iskaiciavus i laikotarpi, gaunama, kad pareikejo nepertraukiamas sta˛as yra didesnis nei 20 metu, todel vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 57 straipsniu pareikejui turi buti mokama ne keturiu, o eiu menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io ieitine kompensacija. Pasisakydamas del kompensacijos u˛ u˛delsta atsiskaityti laika teismas remesi Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 1 dalimi, Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimu administracineje byloje Nr. A662-1078/2009. Pa˛ymejo, jog tam, kad butu galima priteisti kompensacija u˛ u˛delsta atsiskaityti laika, reikalinga nustatyti dvi salygas: kad atleidimo diena darbdavys atsiskaite nepilnai ir kad darbuotojas nera kaltas del neatsiskaitymo. Nurode, jog kadangi darbdavys netinkamai apskaiciavo pareikejo nepertraukiama sta˛a, tai pareikejui buvo imoketa ne viso dyd˛io kompensacija. Del ios aplinkybes pareikejo kaltes nera, kadangi darbdavys turejo visus reikalingus duomenis kompensacijos dyd˛iui paskaiciuoti. Tuo remdamasis teismas pareikejo reikalavima ioje dalyje tenkino. Atkreipe demesi, jog kai kuriuose Lietuvos Respublikos istatymuose yra numatyta galimybe priteisti tam tikra kompensacine imoka iki teismo sprendimo visiko ivykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnyje numatytos palukanos pagal prievoles) arba iki teismo sprendimo isigaliojimo dienos (Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalyje numatytas vidutinio darbo u˛mokescio u˛ priverstines pravaiktos laika priteisimas). Bylos atveju nei Vidaus tarnybos statute, nei Darbo kodekse nera nustatyta taisykle, kad nesavalaikio su darbo santykiais susijusiu imoku mokejimo atveju butu galima Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatyta imoka priteisti u˛ perioda ilgesni, nei iki teismo sprendimo paskelbimo dienos. Teismo nuomone, nuostatos nebuvimas turi buti suprantamas ne kaip teisinio reguliavimo spraga, kuri turi buti u˛pildyta analogikus santykius reguliuojanciomis normomis, bet kaip nustatytas teisinis reguliavimas. Todel konstatavo, kad visikai tenkinti pareikejo reikalavima del vidutinio darbo u˛mokescio priteisimo u˛ u˛delsta atsiskaityti laika, nera teisinio pagrindo ir vidutinis darbo u˛mokestis priteisiamas nuo atleidimo i tarnybos dienos iki teismo sprendimo paskelbimo dienos. Del moketinu dyd˛iu teismas pa˛ymejo, jog kompensacijos paskaiciavimui remiamasi dyd˛iu, kuris buvo atsakovo paskaiciuotas apskaiciuojant pareikejui imoketa 4 menesiu dyd˛io kompensacija, po 4 634,83 Lt (18 539,30 : 4). Tiek ieitine kompensacija pagal Vidaus tarnybos statuto 57 straipsni, tiek kompensacija u˛ u˛delsta atsiskaityti laika pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dali buvo paskaiciuota pagrindu imant vidutini darbo u˛mokesti. i imoka pareikejui turi buti priteisiama u˛ 5 menesius ir 17 darbo dienu. Teismas taip pat i dalies tenkino pareikejo prayma del ilaidu atlyginimo.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 59 – 61) prao Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. baland˛io 12 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima. Apeliacinis skundas grind˛iamas iais pagrindiniais argumentais:
1. Vidaus reikalu ministerijos 1993 m. bir˛elio 7 d. isakyme Nr. 313 darbo sutarties pasibaigimo prie˛astis suformuluota aikiai ir atitinka faktines darbo pasibaigimo aplinkybes. Pareikejo darbo santykiu pasibaigimas su vienu darbdaviu ir prad˛ia su kitu yra akivaizdus.
2. Nuostata „nepertraukiamas darbas toje darbovieteje“ nera tapati Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkto savokai „nepertraukiamas darbo sta˛as“. Pareikejo darboviete nuo 1993 m. liepos 1 d., kur jis nepertraukiamai dirbo iki 2009 m. spalio 19 d., buvo Vidaus tarnybos 1-as pulkas (nuo 2007 m. baland˛io 1 d. – Vieojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalu ministerijos). Sta˛as ioje darbovieteje ieitinei imokai gauti yra 16 m. 3 men. 18 d.
Atsiliepimas
Pareikejas atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 67 – 70) prao ji atmesti ir priteisti bylinejimosi ilaidas. Atsiliepime nurodomi ie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Perkelimo atveju baigiasi tarnyba vienoje darbovieteje ir prasideda kitoje, tai i pirmosios tarnybos asmuo turi buti atleid˛iamas, o i kita priimamas. Taciau tai visikai nereikia, jog tarnybos santykiai tokiu atveju nutruksta bei kad tokiu atveju i nepertraukiamaji sta˛a nera iskaiciuojamas laikotarpis, nepertraukiamai itarnautas iki perkelimo momento.
2. Ieitines kompensacijos tvarka atleid˛iant pareiguna i vidaus tarnybos reglamentuoja specialus teises aktas – Vidaus tarnybos statutas, todel atsakovas visikai nepagristai remiasi Darbo kodekso 140 straipsniu, numatanciu ieitines kompensacijos mokejimo tvarka atleid˛iant darbuotoja, o ne pareiguna.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas i dalies.
Byloje gincas i esmes kiles del to, ar pareikejo tarnybos laikotarpis nuo 1983 m. lapkricio 15 d. iki 1993 m. liepos 1 d. iskaiciuotinas i nepertraukiama tarnybos sta˛a ieitinei kompensacijai gauti.
Taigi pirmiausia teiseju kolegija nagrines ir vertins pagristuma bei teisetuma tos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. baland˛io 12 d. sprendimo dalies, kuria buvo isprestas klausimas del pareikejo nepertraukiamo tarnybos sta˛o ieitinei kompensacijai gauti skaiciavimo bei kompensacijos dyd˛io.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareikejas i Vieojo saugumo tarnybos atleistas 2009 m. spalio 19 d. Vieojo saugumo tarnybos vado 2009 m. spalio 19 d. isakymu pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkta (del laikinojo nedarbingumo neatvykus i tarnyba daugiau kaip 140 kalendoriniu dienu per paskutiniuosius 12 menesiu) (nors paciame isakyme nurodyta, kad isakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 5 punktu, taciau tai laikytina raymo apsirikimu) (b. l. 12).
Ieitiniu kompensaciju atleid˛iant pareiguna i vidaus tarnybos klausimus reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio nuostatos. io straipsnio 1 dalyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegu˛es 18 d.) nustatyta, kad atleid˛iant pareiguna i vidaus tarnybos pagal io Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4, 11, 15 ir 16 punktus, imokama jo dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io ieitine kompensacija. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad io straipsnio 1 dalyje nustatyto dyd˛io kompensacija pareigunams, nepertraukiamai itarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metu – du kartus, daugiau kaip 20 metu – tris kartus.
Vidaus tarnybos pareigunu teisinius santykius reglamentuojanciuose teises aktuose (Vidaus tarnybos statute, Valstybes tarnybos istatyme) nera itvirtinta teises normu, nustatanciu nepertraukiamos tarnybos skaiciavimo salygu ir tvarkos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinedamas analogiko pobud˛io bylas (butent del ieitines kompensacijos didinimo, nepertraukiamai itarnavusiems vidaus tarnyboje pareigunams) yra suformaves vieninga praktika, jog tokiu atveju, remiantis Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 5 straipsniu, iems teisiniams santykiams taikytini darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys istatymai bei kiti teises aktai (˛r. 2009 m. gegu˛es 24 d. nutarti administracineje byloje Nr. A438-571/2009; 2009 m. gruod˛io 23 d. sprendima administracineje byloje Nr. A442-1542/2009; 2010 m. spalio 15 d. nutarti administracineje byloje Nr. A146-1241/2010 ir kt.).
Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad nepertraukiamasis darbo sta˛as – tai laikas, dirbtas vienoje imoneje, istaigoje, organizacijoje arba keliose imonese, istaigose, organizacijose, jeigu i vienos darbovietes i kita buvo perkelta darbdaviu susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukianciais darbo sta˛o, arba jeigu darbo pertrauka nevirija nustatytu terminu. Taigi, darbo istatymai i nepertraukiama darbo sta˛a iskaito tik ta laika, kuri darbuotojas dirbo vienoje imoneje, istaigoje, organizacijoje; jei i vienos darbovietes i kita buvo perkelta darbdaviu susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukianciais darbo sta˛o; taip pat i nepertraukiama darbo sta˛a gali buti iskaiciuota nustatytu terminu nevirijanti pertrauka.
Atkreiptinas demesys, jog pagrindo taikyti atsakovo nurodomu Darbo kodekso 140 straipsnio nuostatu del ieitines imokos mokejimo atsi˛velgiant i darbuotojo nepertraukiamaji sta˛a toje darbovieteje bei 168 straipsnio nuostatu del kasmetiniu papildomu atostogu nera, nes, kaip mineta, ieitiniu kompensaciju atleid˛iant pareiguna i vidaus tarnybos klausimus reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio nuostatos, kurios nustatant nepertraukiama vidaus tarnybos sta˛a taikomos kartu su Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis.
Atsi˛velgiant i idestytas aplinkybes, ioje byloje pirmosios instancijos teismas pagristai nustatinejo, ar pareikejas i Vidaus tarnybos I-ojo pulko 2-os kuopos vado pavaduotojo pareigas buvo paskirtas naujai ar perkeltas.
Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalu sistemoje statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 (akto redakcija, galiojusi nuo 1992 m. rugsejo 11 d. iki 1993 m. spalio 28 d.), 2 – 22 punktuose buvo reglamentuojamas priemimas i tarnyba, nustatyti reikalavimai priimamiems i tarnyba asmenims, priemimo i tarnyba apribojimai ir draudimai u˛imti atitinkamas pareigas. Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalu sistemoje statuto 33 – 38 punktuose buvo reglamentuojamas pareigunu perkelimas i kitas pareigas.
Bylos med˛iaga nustatyta, kad pareikejas, eidamas Alytaus grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijos burio virininko pareigas, 1993 m. baland˛io 8 d. raportu, adresuotu Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos ministro pavaduotojui, prae pervesti ji tolimesnei tarnybai i Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Vidaus tarnybos I-ojo pulko 2-os kuopos vado pavaduotojo pareigas (b. l. 7). Raportas suderintas su Alytaus grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijos virininku (sutiko atleisti), Pataisos reikalu departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos direktoriumi, Vidaus tarnybos I-ojo pulko vadu (nurode, kad tarpininkauja). Vidaus reikalu ministras 1993 m. bir˛elio 7 d. isakymu Nr. 313 paskyre kapitona P. . Lietuvos vidaus reikalu ministerijos Vidaus tarnybos I-ojo pulko 2-os kuopos vado pavaduotoju auklejamajam darbui, atleidus i Alytaus miesto grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijos burio virininko pareigu, – nuo 1993 m. liepos 1 d. (b. l. 9).
Byloje nera duomenu, kad pareikejas buvo atleistas i pareigu Alytaus miesto grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijoje ir Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalu sistemoje statuto nustatyta tvarka, kaip atitinkantis visus reikalavimus asmuo, priimtas i tarnyba Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Vidaus tarnyboje. Pareikejo atleidimas i vienu pareigu ir paskyrimas i kitas pareigas buvo iformintas vienu isakymu. Nors Vidaus reikalu ministro 1993 m. bir˛elio 7 d. isakymo Nr. 313 priemimo metu teises aktais pareigunu perkelimo i kitas pareigas tvarka nebuvo aikiai reglamentuota, taciau nesant duomenu, jog pareikejas buvo priimamas i tarnyba Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Vidaus tarnyboje laikantis Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalu sistemoje statute nustatytos tvarkos (pasitikrines Vidaus reikalu ministerijos centrineje medicinines ekspertizes komisijoje, patikrintas pagal Vidaus reikalu ministerijos ir policijos istaigu iskaitas ir kt.), nera pagrindo abejoti, jog Vidaus reikalu ministro 1993 m. bir˛elio 7 d. isakymu Nr. 313 buvo iformintas butent pareikejo perkelimas i kitas pareigas darbdaviu susitarimu.
Patikrinusi byla (Administraciniu bylu teisenos istatymo 136 str.) teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ivertines irodymus, teisingai nustate, jog laikotarpis nuo 1983 m. lapkricio 15 d. iki 1993 m. liepos 1 d, kai pareikejas buvo perkeltas i kitas pareigas, Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo prasme iskaiciuotinas i nepertraukiama vidaus tarnybos sta˛a ieitinei kompensacijai gauti. Pareikejas nepertraukiamai tarnavo vidaus tarnyboje nuo 1983 m. lapkricio 15 d. iki 2009 m. spalio 19 d (daugiau nei 20 metu) ir atitinka Statuto 57 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas salygas gauti jo dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io ieitine kompensacija, padidinta tris kartus.
Nei atsakovas, nei pareikejas jokiu argumentu del priteistinos kompensacijos dyd˛io (sumos) nenurode. Ivertinusi bylos med˛iaga, teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais del pareikejui priteistinos neimoketos ieitines kompensacijos dyd˛io ir ju nebekartoja.
Del pareikejo reikalavimo priteisti i atsakovo vidutini darbo u˛mokesti u˛ visa u˛delsta atsiskaityti laika, t. y. nuo 2009 m. spalio 19 d. iki tol, kol atsakovas sumokes jam priklausancia ieitines kompensacijos dali, pa˛ymetina, jog Lietuvos Aukciausiasis Teismas ne karta yra pasisakes, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje itvirtinta darbdavio pareiga sumoketi vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsimo laika yra papildomas atleid˛iamo darbuotojo teisiu apsaugos svertas, jei darbdavys netinkamai vykdytu pareiga laiku atsiskaityti. Lietuvos Aukciausiojo Teismo formuojamoje teises aikinimo ir taikymo praktikoje pabre˛iama, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neimoketas darbo u˛mokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios imokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleid˛iamu darbuotoju visikai neatsiskaite atleidimo diena. i sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali buti efektyvi ir pasiekti tikslus, del kuriu ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teises pa˛eidimui, u˛ kuri yra skiriama. Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo u˛mokestis u˛ visa u˛delsimo atsiskaityti laika – moketina (iiekotina) tik tais atvejais, kai atleid˛iamam i darbo darbuotojui nebuvo imoketas visas jam priklausantis vieno menesio (ar daugiau) darbo u˛mokestis. Jeigu atleid˛iamam darbuotojui nebuvo imoketa ma˛esne u˛ jo vidutini darbo u˛mokesti suma, tai tokiais atvejais pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dali moketinos imokos dydi sudaro neimoketo darbo u˛mokescio dalis, iiekoma u˛ u˛delsimo laika. Darbdavio, u˛delsusio atsiskaityti su darbuotoju, prievole atsiskaityti bei moketi kaip sankcija atitinkama imoka darbuotojui yra testine ir apima visa u˛delsimo laika (Lietuvos Aukciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis D. L. v. UAB „ Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegu˛es 12 d. nutartis P. M. v. UAB „Swiss logistic“ byloje Nr. 3K-3-267/2008; kt.). Tuo atveju, kai kyla aliu gincas del ieitines imokos mokejimo ir teismas konstatuoja, kad darbuotojui i imoka priklauso ir turejo buti sumoketa, tokia situacija reikia, kad darbdavys ne visikai atsiskaite su atleid˛iamu darbuotoju jo atleidimo diena. Del to, jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomos Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nurodytos teisines pasekmes, nepaisant to, buvo aliu gincas del tam tikros imokos mokejimo ar ne, jeigu jis u˛delse atsiskaityti ne del darbuotojo kaltes (Lietuvos Aukciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. bir˛elio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2007). Analogikos praktikos del vidutinio darbo u˛mokescio priteisimo u˛ visa u˛delsimo laika laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (˛r. 2009 m. spalio 8 d. nutartis administracineje byloje Nr. A662-1078/2009, 2009 m. gruod˛io 28 d. nutartis administracineje byloje Nr. A822-1534/2009; 2010 m. bir˛elio 21 d. nutartis administracineje byloje Nr. A662-877/2010).
Atsi˛velgdama i nustatytas bylos faktines aplinkybes, tarp ju – u˛delstos imoketi kompensacijos dydi, Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje itvirtinta teisini reguliavima bei nurodyta ios teises normos aikinimo ir taikymo praktika, teiseju kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo ivada, kad vidutinis darbo u˛mokestis priteistinas nuo atleidimo i tarnybos dienos iki teismo sprendimo paskelbimo dienos. Remiantis aukciau idestytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir pareikejo reikalavimas del vidutinio darbo u˛mokescio u˛ visa u˛delsta atsiskaityti laika priteisimo tenkintinas visikai.
Pareikejas atsiliepime i apeliacini skunda prao jam priteisti bylinejimosi ilaidas. Administraciniu bylu teisenos istatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teise gauti i kitos alies savo ilaidu atlyginima. To paties straipsnio 6 dalis nustato, kad proceso alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teise reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo ilaidas, kuriu atlyginimo klausimas sprend˛iamas Civilinio proceso kodekso ir kitu teises aktu nustatyta tvarka. Pareikejo pateikti irodymai patvirtina jo turetas ilaidas advokato pagalbai apmoketi (b. l. 64 – 66), ios ilaidos nevirija Lietuvos advokatu tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. baland˛io 2 d. isakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose del civilinese bylose priteistino u˛mokescio u˛ advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dyd˛io (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyto priteistino u˛mokescio u˛ advokato teikiamas tokios ruies teisines paslaugas maksimalaus dyd˛io, todel priteistinos visos (Rekomendaciju 8.11 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teiseju kolegija
nutaria:
Atsakovo Vieojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalu ministerijos apeliacini skunda tenkinti i dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. baland˛io 12 d. sprendima pakeisti – pareikejo P. . skunda tenkinti. Priteisti i atsakovo Vieojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalu ministerijos vidutini darbo u˛mokesti u˛ visa u˛delsta atsiskaityti laika, t. y. nuo 2009 m. spalio 19 d. iki tol, kol atsakovas sumokes jam priklausancia ieitines kompensacijos dali.
Kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. baland˛io 12 d. sprendimo dali palikti nepakeista.
Pareikejui P. . i atsakovo Vieojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalu ministerijos priteisti 250 Lt bylinejimosi ilaidu, patirtu byla nagrinejant apeliacines instancijos teisme.