Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-03-07 · Administracinė byla Nr. A-63-608-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-07
Bylos Nr.
A-63-608-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius, Roma Sabina
Atsakovas
Vie
Advokatai
Vilius Putkis
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. A63 – 608/2011Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Laimucio Alechnaviciaus (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienes (pranešeja) ir Romano Klišausko,

Sekretoriaujant Alinai Dokutovicienei,dalyvaujant pareiškejui P. Š.,pareiškejo atstovui advokatui Viliui Putkiui,atsakovo atstovui Vyciui Kisieliui,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalu ministerijos apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. baland˛io 12 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo P. Š. skunda atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalu ministerijos del neišmoketos išeitines kompensacijos ir vidutinio darbo u˛mokescio u˛ u˛delsta atsiskaityti laika priteisimo bei ipareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškejas P. Š. (toliau – ir pareiškejas) skundu (b. l. 2 – 6) kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydamas ipareigoti atsakova Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalu ministerijos (toliau – ir atsakovas, Viešojo saugumo tarnyba) iskaiciuoti i jo nepertraukiama vidaus tarnybos sta˛a išeitinei kompensacijai gauti 9 metu 8 menesiu 16 dienu laikotarpi nuo 1983 m. lapkricio 15 d. iki 1993 m. liepos 1 d., ištarnauta Alytaus grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijos burio viršininko pareigose; priteisti iš atsakovo dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitine kompensacija, kuri atskaicius visus mokescius yra lygi 7 200 Lt; priteisti iš atsakovo vidutini darbo u˛mokesti u˛ visa u˛delsta atsiskaityti laika, t. y. nuo 2009 m. spalio 19 d. iki tol, kol atsakovas sumokes jam priklausancia išeitines kompensacijos dali; priteisti iš atsakovo bylinejimosi išlaidas.

Pareiškejas nurode, kad atsakovas 2009 m. spalio 19 d. prieme isakyma Nr. 47TE-261 „Del vidaus tarnybos pulkininko leitenanto P. Š. atleidimo“. Pretenziju del atleidimo pagrindo jis neturi, tik nesutiko su išeitines kompensacijos apskaiciavimo tvarka, kadangi buvo neteisingai apskaiciuotas jo nepertraukiamasis tarnybos sta˛as. Pa˛ymejo, kad atsakovas i nepertraukiamaji jo tarnybos sta˛a neiskaiciavo iki 1993 m. liepos 1 d. ištarnautu 9 metu 8 menesiu 16 dienu Alytaus grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijos burio viršininko pareigose. Pareiškejo nuomone, tarnybos sta˛as pradedant dirbti pas atsakova nenutruko, o tesesi, kadangi iš Alytaus grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijos burio viršininko pareigu i Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Vidaus tarnybos I – ojo pulko 2 kuopos vado pavaduotojo pareigas auklejamajam darbui buvo perkeltas tolimesnei tarnybai darbdaviu susitarimu. Iki 1993 m. liepos 1 d. jis vykde Alytaus grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijos burio viršininko pareigas, jo tarnybos santykiai tesesi nepertraukiamai. Mane, jog nagrinejama situacija visiškai atitinka nepertraukiamo sta˛o samprata, itvirtinta Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Pasak pareiškejo, jo nepertraukiamo tarnybos sta˛o trukme yra 25 metai 12 menesiu 4 dienos. Del neišmoketos išeitines kompensacijos dalies priteisimo pareiškejas nurode, kad atsakovas, neteisingai paskaiciuodamas nepertraukiamo tarnybos sta˛o trukme, išmokejo ne visa jam priklausancia išeitine kompensacija. Kadangi jo nepertraukiamo tarnybos sta˛o trukme viršijo 20 metu, jam priklausanti dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitine kompensacija didintina tris kartus, t. y. turi buti lygi šešiu menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitinei kompensacijai. Nurode, kad vidutinis darbo u˛mokestis yra lygus 3 600 Lt, todel visos priklausancios kompensacijos dydis yra lygus 21 600 Lt. Del vidutinio darbo u˛mokescio u˛ u˛delsta atsiskaityti laika priteisimo pareiškejas nurode, kad atsakovas nevykde Vidaus tarnybos statuto 58 straipsnyje numatyto reikalavimo ir atleidimo diena (2009 m. spalio 19 d.) nesumokejo dalies išeitines kompensacijos, t. y. 7 200 Lt. Kompensacijos atsakovas nera sumokejes iki šiol.

Atsiliepimas

Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba atsiliepimu i skunda (b. l. 23 – 24) praše ji atmesti kaip nepagrista.

Viešojo saugumo tarnyba nurode, kad Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnyje nera numatyta, jog pagal vidaus tarnybos sta˛a gali buti didinama Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnyje numatyta išeitine kompensacija, todel atsi˛velgiant i ši teisini reguliavima, laike, kad vidaus tarnybos sta˛as negali buti prilyginamas Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 2 dalyje itvirtintam nepertraukiamam tarnybos sta˛ui. Nurode, kad nagrinejamu laikotarpiu tarnybos santykius reglamentaves teises aktas – Lietuvos Respublikos 1991 m. gruod˛io 18 d. laikinojo vidaus tarnybos istatymo Nr. 1-2120 1 straipsnis vidaus reikalu sistemos vidaus tarnyba apibudina kaip strukturiniu padaliniu, veikianciu Lietuvos vidaus reikalu sistemoje ir vykdanciu specifines valstybes vidaus tvarkos palaikymo funkcijas, visuma. Istatymu leidejas aiškiai pasisake, kad sistema yra atskiru strukturiniu padaliniu visuma. Atskiri strukturiniai padaliniai turejo juridiniu asmenu statusa ir savo valdymo organus. Todel laike, kad atleidimas iš vieno strukturinio padalinio ir paskyrimas i kita atrodo logiškas, pagristas ir atitinka tuo metu tarnybos santykius reglamentavusius teises aktus. Be to, teises akto, reglamentavusio nagrinejamu laikotarpiu vidaus tarnybos pareigunu teisinius santykius – Vidaus tarnybos statuto 33 – 38 punktuose numatytas vidaus reikalu sistemos pareigunu perkelimo i kitas pareigas baigtinis sarašas. Pa˛ymejo, kad pareiškejo teiginys, jog jo tarnybos sta˛as nenutruko pradedant dirbti pas atsakova, kadangi jis buvo „perkeltas tolimesnei tarnybai darbdaviu susitarimu” neatitinka faktiniu aplinkybiu, nes pareiškejo darbo santykiai su vienu darbdaviu nutruko ir prasidejo su kitu: jis Vidaus reikalu ministro 1993 m. bir˛elio 7 d. isakymu Nr. 313 atleistas iš Alytaus miesto grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijos burio viršininko pareigu ir paskirtas Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos vidaus tarnybos 1-ojo pulko 2-os kuopos vado pavaduotoju auklejamajam darbui, o ne perkeltas teises aktu, tuo metu reglamentavusiu vidaus tarnybos pareigunu tarnybos santykius, tvarka.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. baland˛io 12 d. sprendimu (b. l. 49 – 55) pareiškejo skunda tenkino iš dalies, ipareigojo Viešo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalu ministerijos iskaiciuoti i pareiškejo nepertraukiama vidaus tarnybos sta˛a išeitinei kompensacijai gauti 9 metu 8 menesiu 16 dienu laikotarpi nuo 1983 m. lapkricio 15 d. iki 1993 m. liepos 1 d., ištarnauta Alytaus grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijos burio viršininko pareigose; priteise pareiškejui iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalu ministerijos dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitine kompensacija, lygia 9 269,65 Lt, neatskaicius mokesciu; priteise pareiškejui iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalu ministerijos vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsta atsiskaityti laika nuo 2009 m. spalio 19 d. iki 2010 m. baland˛io 12 d., viso 26 908,37 Lt; kitoje dalyje skunda atmete; priteise pareiškejui iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalu ministerijos 460 Lt bylinejimosi išlaidu.

Teismas, remdamasis byloje esanciais dokumentais, nustate, kad 1993 m. baland˛io 8 d. raportu Vidaus reikalu ministro pavaduotojui tuo metu Alytaus grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijos burio viršininko pareigas ejes pareiškejas papraše pervesti ji tolimesnei tarnybai i Vidaus reikalu ministerijos vidaus tarnybos I-aji pulka, 2-os kuopos pavaduotoju auklejamajam darbui. 1993 m. baland˛io 9 d. raporta vizaves Alytaus grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijos viršininkas nurode – „sutinku atleisti”; I-ojo pulko vadas nurode – „tarpininkauju“; Pataisos reikalu departamento direktorius vizavo irašydamas „sutinku“. Vidaus reikalu ministerijos 1993 m. bir˛elio 7 d. isakymu Nr. 313 „Del tarnybos eigos“ kapitonas P. Š. paskirtas Vidaus reikalu ministerijos vidaus tarnybos I-ojo pulko 2-os kuopos vado pavaduotoju auklejamajam darbui, atleidus iš Alytaus miesto grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijos burio viršininko pareigu – nuo 1993 m. liepos 1 d. Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalu ministerijos vadas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 5 punktu (del laikinojo nedarbingumo neatvykus i tarnyba daugiau kaip 140 kalendoriniu dienu per paskutinius 12 menesiu) ir 57 straipsniu, 2009 m. spalio 19 d. isakymu Nr. 47TE-261 „Del vidaus tarnybos pulkininko leitenanto P. Š. atleidimo“ nuo 2009 m. spalio 19 d. atleido iš pareigu vidaus tarnybos pulkininka leitenanta P. Š., Kauno dalinio Intendantines kuopos vado pavaduotoja (isakymo 1 punktas); ipareigojo išmoketi 4 menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitine kompensacija u˛ nepertraukiamai ištarnautus 16 metu 3 menesius 18 dienu <…> (isakymo 2 p.). Viešojo saugumo tarnyba 2009 m. lapkricio 23 d. rašte Nr. 47GR-21 „Del išeitines kompensacijos“ pareiškeja informavo, kad atleid˛iant pareiguna iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 15 punkta jam išmokama jo dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitine kompensacija; nurode, pareiškejo sta˛as Viešojo saugumo tarnyboje yra 16 metu 3 menesiai 18 dienu, rašte remiamasi Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies nuostata. Teismas remesi 2003 m. baland˛io 29 d. istatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 1 dalimi, 57 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruod˛io 23 d. sprendimu administracineje byloje Nr. A442-1542/2009 ir konstatavo, kad teises aktai leid˛ia pareiškejui i nepertraukiama sta˛a iskaiciuoti ne tik atsakovo istaigoje u˛tarnauta sta˛a, bet ir sta˛a, igyta kitoje vidaus tarnybos istaigoje. Pa˛ymejo, kad darbovieciu pakeitimo metu galiojes Darbo istatymu kodeksas vartoja savoka „nepertrauktasis darbo sta˛as“ (44, 51-3, 96, 197, 199 straipsniai), taciau jos apibre˛imo nepateikia. Teismas pa˛ymejo, jog aiškinantis, ar pareiškejo darbovietes pakeitima galima laikyti perkelimu iš vienos darbovietes i kita, turi buti remiamasi jo tarnybos santykius reglamentavusiais teises aktais, kurie galiojo darbovietes pakeitimo metu. Pa˛ymejo, jog Laikinojo Vidaus tarnybos istatymo originalioje redakcijoje, galiojusioje nuo 1992 m. sausio 5 d. iki 1996 m. sausio 1 d. nebuvo teises normu, nustatanciu perkelimo iš darbovietes i darboviete tvarka. Remesi šio istatymo 12 straipsniu, jo 5 dalimi, Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnyboje statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304, 33 punktu, 36 punktu. Laike, jog šioje byloje svarbu nustatyti, ar galima laikyti, kad pareiškejas 1993 m. bir˛elio 7 d. isakymu Nr. 313 buvo priimtas i nauja darba, ar šis isakymas laikytinas jo perkelima patvirtinanciu dokumentu. Remesi Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnyboje statuto 2 – 10 punktais, nustatanciais priemimo i vidaus tarnyba tvarka; 2 punkto 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 3 ir 5 punktais. Pa˛ymejo, jog priemimo i tarnyba procedura sudaro asmens noro buti priimtam išreiškimas pareiškime, jo patikrinimas centrineje medicinines ekspertizes komisijoje bei patikrinimas pagal Vidaus reikalu ministerijos ir policijos istaigu iskaitas. Pastebejo, jog šiuo atveju pareiškejas neraše pareiškimo jo atleisti iš tarnybos ir priimti i kita tarnyba, o taip pat nera duomenu apie jo patikrinimus. Kadangi pareiškejas yra gimes 1955 metais, 1993 m. bir˛elio 7 d. isakymo Nr. 313 priemimo metu jam buvo daugiau nei 30 metu, taciau nera duomenu, kad šis atvejis butu pripa˛istamas išimtiniu pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnyboje statuto 2 punkto 2 dali. Pareiškejo 1993 m. baland˛io 8 d. pareiškime prašoma pervesti ji iš vienos tarnybos i kita, kas, teismo nuomone, atitiktu prašyma perkelti, o ne atleisti ir naujai priimti. Kadangi perkelimo atveju baigiasi tarnyba vienoje tarnyboje ir prasideda kitoje, tai iš pirmosios tarnybos asmuo turi buti atleid˛iamas, o kita priimamas. Todel, teismo vertinimu, Alytaus grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijos viršininko viza, kad jis sutinka, jog pareiškejas butu atleistas, nepaneigia perkelimo buvimo. Remesi tuo metu galiojusio Darbo istatymu kodekso 39 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Teismo nuomone, tai, kad pareiškejas yra parašes pareiškima ne del jo atleidimo iš darbo, rodo tai, kad ant šio pareiškimo, pavadinto „raportu“, yra jo busimos darbovietes vado viza del tarpininkavimo. Jeigu butu rašomas pareiškimas del atleidimo, tokia viza nebutu reikalinga. Pareiškejo atleidimas ir priemimas atliktas tuo paciu Vidaus reikalu ministerijos isakymu. Ivertines nustatytas aplinkybes, teismas laike, kad susidariusi padetis pareiškejui pakeiciant darboviete vertintina kaip jo perkelimas iš vienos darbovietes i kita. Remesi Laikinojo vidaus tarnybos istatymo 1 straipsniu. Pa˛ymejo, jog Vidaus reikalu ministerijos 1993 m. bir˛elio 7 d. isakymo Nr. 313 priemimo metu nebuvo detalaus reglamentavimo, kaip turi buti atliekamas perkelimas iš vieno vidaus tarnybos strukturinio padalinio i kita. Teismui pateikti duomenys leido daryti išvada, kad pareiškejas buvo perkeltas iš vieno strukturinio padalinio i kita, todel jam turejo buti išsaugotas nepertrauktasis darbo sta˛as darbovietes pakeitimo metu. Teismo manymu, atsakovas nepagristai i nepertraukiama sta˛a pareiškejui neiskaiciavo 9 metu 8 menesiu 16 dienu laikotarpio, kai jis tarnavo Alytaus grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijoje nuo 1983 m. lapkricio 15 d. iki 1993 m. liepos 1 d. Iskaiciavus ši laikotarpi, gaunama, kad pareiškejo nepertraukiamas sta˛as yra didesnis nei 20 metu, todel vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 57 straipsniu pareiškejui turi buti mokama ne keturiu, o šešiu menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitine kompensacija. Pasisakydamas del kompensacijos u˛ u˛delsta atsiskaityti laika teismas remesi Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 1 dalimi, Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimu administracineje byloje Nr. A662-1078/2009. Pa˛ymejo, jog tam, kad butu galima priteisti kompensacija u˛ u˛delsta atsiskaityti laika, reikalinga nustatyti dvi salygas: kad atleidimo diena darbdavys atsiskaite nepilnai ir kad darbuotojas nera kaltas del neatsiskaitymo. Nurode, jog kadangi darbdavys netinkamai apskaiciavo pareiškejo nepertraukiama sta˛a, tai pareiškejui buvo išmoketa ne viso dyd˛io kompensacija. Del šios aplinkybes pareiškejo kaltes nera, kadangi darbdavys turejo visus reikalingus duomenis kompensacijos dyd˛iui paskaiciuoti. Tuo remdamasis teismas pareiškejo reikalavima šioje dalyje tenkino. Atkreipe demesi, jog kai kuriuose Lietuvos Respublikos istatymuose yra numatyta galimybe priteisti tam tikra kompensacine išmoka iki teismo sprendimo visiško ivykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnyje numatytos palukanos pagal prievoles) arba iki teismo sprendimo isigaliojimo dienos (Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalyje numatytas vidutinio darbo u˛mokescio u˛ priverstines pravaikštos laika priteisimas). Bylos atveju nei Vidaus tarnybos statute, nei Darbo kodekse nera nustatyta taisykle, kad nesavalaikio su darbo santykiais susijusiu išmoku mokejimo atveju butu galima Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatyta išmoka priteisti u˛ perioda ilgesni, nei iki teismo sprendimo paskelbimo dienos. Teismo nuomone, nuostatos nebuvimas turi buti suprantamas ne kaip teisinio reguliavimo spraga, kuri turi buti u˛pildyta analogiškus santykius reguliuojanciomis normomis, bet kaip nustatytas teisinis reguliavimas. Todel konstatavo, kad visiškai tenkinti pareiškejo reikalavima del vidutinio darbo u˛mokescio priteisimo u˛ u˛delsta atsiskaityti laika, nera teisinio pagrindo ir vidutinis darbo u˛mokestis priteisiamas nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo paskelbimo dienos. Del moketinu dyd˛iu teismas pa˛ymejo, jog kompensacijos paskaiciavimui remiamasi dyd˛iu, kuris buvo atsakovo paskaiciuotas apskaiciuojant pareiškejui išmoketa 4 menesiu dyd˛io kompensacija, po 4 634,83 Lt (18 539,30 : 4). Tiek išeitine kompensacija pagal Vidaus tarnybos statuto 57 straipsni, tiek kompensacija u˛ u˛delsta atsiskaityti laika pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dali buvo paskaiciuota pagrindu imant vidutini darbo u˛mokesti. Ši išmoka pareiškejui turi buti priteisiama u˛ 5 menesius ir 17 darbo dienu. Teismas taip pat iš dalies tenkino pareiškejo prašyma del išlaidu atlyginimo.

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 59 – 61) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. baland˛io 12 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima. Apeliacinis skundas grind˛iamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Vidaus reikalu ministerijos 1993 m. bir˛elio 7 d. isakyme Nr. 313 darbo sutarties pasibaigimo prie˛astis suformuluota aiškiai ir atitinka faktines darbo pasibaigimo aplinkybes. Pareiškejo darbo santykiu pasibaigimas su vienu darbdaviu ir prad˛ia su kitu yra akivaizdus.

2. Nuostata „nepertraukiamas darbas toje darbovieteje“ nera tapati Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkto savokai „nepertraukiamas darbo sta˛as“. Pareiškejo darboviete nuo 1993 m. liepos 1 d., kur jis nepertraukiamai dirbo iki 2009 m. spalio 19 d., buvo Vidaus tarnybos 1-as pulkas (nuo 2007 m. baland˛io 1 d. – Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalu ministerijos). Sta˛as šioje darbovieteje išeitinei išmokai gauti yra 16 m. 3 men. 18 d.

Atsiliepimas

Pareiškejas atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 67 – 70) prašo ji atmesti ir priteisti bylinejimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Perkelimo atveju baigiasi tarnyba vienoje darbovieteje ir prasideda kitoje, tai iš pirmosios tarnybos asmuo turi buti atleid˛iamas, o i kita priimamas. Taciau tai visiškai nereiškia, jog tarnybos santykiai tokiu atveju nutruksta bei kad tokiu atveju i nepertraukiamaji sta˛a nera iskaiciuojamas laikotarpis, nepertraukiamai ištarnautas iki perkelimo momento.

2. Išeitines kompensacijos tvarka atleid˛iant pareiguna iš vidaus tarnybos reglamentuoja specialus teises aktas – Vidaus tarnybos statutas, todel atsakovas visiškai nepagristai remiasi Darbo kodekso 140 straipsniu, numatanciu išeitines kompensacijos mokejimo tvarka atleid˛iant darbuotoja, o ne pareiguna.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje gincas iš esmes kiles del to, ar pareiškejo tarnybos laikotarpis nuo 1983 m. lapkricio 15 d. iki 1993 m. liepos 1 d. iskaiciuotinas i nepertraukiama tarnybos sta˛a išeitinei kompensacijai gauti.

Taigi pirmiausia teiseju kolegija nagrines ir vertins pagristuma bei teisetuma tos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. baland˛io 12 d. sprendimo dalies, kuria buvo išsprestas klausimas del pareiškejo nepertraukiamo tarnybos sta˛o išeitinei kompensacijai gauti skaiciavimo bei kompensacijos dyd˛io.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškejas iš Viešojo saugumo tarnybos atleistas 2009 m. spalio 19 d. Viešojo saugumo tarnybos vado 2009 m. spalio 19 d. isakymu pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkta (del laikinojo nedarbingumo neatvykus i tarnyba daugiau kaip 140 kalendoriniu dienu per paskutiniuosius 12 menesiu) (nors paciame isakyme nurodyta, kad isakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 5 punktu, taciau tai laikytina rašymo apsirikimu) (b. l. 12).

Išeitiniu kompensaciju atleid˛iant pareiguna iš vidaus tarnybos klausimus reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegu˛es 18 d.) nustatyta, kad atleid˛iant pareiguna iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4, 11, 15 ir 16 punktus, išmokama jo dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitine kompensacija. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dyd˛io kompensacija pareigunams, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metu – du kartus, daugiau kaip 20 metu – tris kartus.

Vidaus tarnybos pareigunu teisinius santykius reglamentuojanciuose teises aktuose (Vidaus tarnybos statute, Valstybes tarnybos istatyme) nera itvirtinta teises normu, nustatanciu nepertraukiamos tarnybos skaiciavimo salygu ir tvarkos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinedamas analogiško pobud˛io bylas (butent del išeitines kompensacijos didinimo, nepertraukiamai ištarnavusiems vidaus tarnyboje pareigunams) yra suformaves vieninga praktika, jog tokiu atveju, remiantis Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 5 straipsniu, šiems teisiniams santykiams taikytini darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys istatymai bei kiti teises aktai (˛r. 2009 m. gegu˛es 24 d. nutarti administracineje byloje Nr. A438-571/2009; 2009 m. gruod˛io 23 d. sprendima administracineje byloje Nr. A442-1542/2009; 2010 m. spalio 15 d. nutarti administracineje byloje Nr. A146-1241/2010 ir kt.).

Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad nepertraukiamasis darbo sta˛as – tai laikas, dirbtas vienoje imoneje, istaigoje, organizacijoje arba keliose imonese, istaigose, organizacijose, jeigu iš vienos darbovietes i kita buvo perkelta darbdaviu susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukianciais darbo sta˛o, arba jeigu darbo pertrauka neviršija nustatytu terminu. Taigi, darbo istatymai i nepertraukiama darbo sta˛a iskaito tik ta laika, kuri darbuotojas dirbo vienoje imoneje, istaigoje, organizacijoje; jei iš vienos darbovietes i kita buvo perkelta darbdaviu susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukianciais darbo sta˛o; taip pat i nepertraukiama darbo sta˛a gali buti iskaiciuota nustatytu terminu neviršijanti pertrauka.

Atkreiptinas demesys, jog pagrindo taikyti atsakovo nurodomu Darbo kodekso 140 straipsnio nuostatu del išeitines išmokos mokejimo atsi˛velgiant i darbuotojo nepertraukiamaji sta˛a toje darbovieteje bei 168 straipsnio nuostatu del kasmetiniu papildomu atostogu nera, nes, kaip mineta, išeitiniu kompensaciju atleid˛iant pareiguna iš vidaus tarnybos klausimus reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio nuostatos, kurios nustatant nepertraukiama vidaus tarnybos sta˛a taikomos kartu su Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis.

Atsi˛velgiant i išdestytas aplinkybes, šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagristai nustatinejo, ar pareiškejas i Vidaus tarnybos I-ojo pulko 2-os kuopos vado pavaduotojo pareigas buvo paskirtas naujai ar perkeltas.

Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalu sistemoje statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 (akto redakcija, galiojusi nuo 1992 m. rugsejo 11 d. iki 1993 m. spalio 28 d.), 2 – 22 punktuose buvo reglamentuojamas priemimas i tarnyba, nustatyti reikalavimai priimamiems i tarnyba asmenims, priemimo i tarnyba apribojimai ir draudimai u˛imti atitinkamas pareigas. Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalu sistemoje statuto 33 – 38 punktuose buvo reglamentuojamas pareigunu perkelimas i kitas pareigas.

Bylos med˛iaga nustatyta, kad pareiškejas, eidamas Alytaus grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijos burio viršininko pareigas, 1993 m. baland˛io 8 d. raportu, adresuotu Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos ministro pavaduotojui, praše pervesti ji tolimesnei tarnybai i Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Vidaus tarnybos I-ojo pulko 2-os kuopos vado pavaduotojo pareigas (b. l. 7). Raportas suderintas su Alytaus grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijos viršininku (sutiko atleisti), Pataisos reikalu departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos direktoriumi, Vidaus tarnybos I-ojo pulko vadu (nurode, kad tarpininkauja). Vidaus reikalu ministras 1993 m. bir˛elio 7 d. isakymu Nr. 313 paskyre kapitona P. Š. Lietuvos vidaus reikalu ministerijos Vidaus tarnybos I-ojo pulko 2-os kuopos vado pavaduotoju auklejamajam darbui, atleidus iš Alytaus miesto grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijos burio viršininko pareigu, – nuo 1993 m. liepos 1 d. (b. l. 9).

Byloje nera duomenu, kad pareiškejas buvo atleistas iš pareigu Alytaus miesto grie˛to re˛imo pataisos darbu kolonijoje ir Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalu sistemoje statuto nustatyta tvarka, kaip atitinkantis visus reikalavimus asmuo, priimtas i tarnyba Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Vidaus tarnyboje. Pareiškejo atleidimas iš vienu pareigu ir paskyrimas i kitas pareigas buvo iformintas vienu isakymu. Nors Vidaus reikalu ministro 1993 m. bir˛elio 7 d. isakymo Nr. 313 priemimo metu teises aktais pareigunu perkelimo i kitas pareigas tvarka nebuvo aiškiai reglamentuota, taciau nesant duomenu, jog pareiškejas buvo priimamas i tarnyba Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Vidaus tarnyboje laikantis Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalu sistemoje statute nustatytos tvarkos (pasitikrines Vidaus reikalu ministerijos centrineje medicinines ekspertizes komisijoje, patikrintas pagal Vidaus reikalu ministerijos ir policijos istaigu iskaitas ir kt.), nera pagrindo abejoti, jog Vidaus reikalu ministro 1993 m. bir˛elio 7 d. isakymu Nr. 313 buvo iformintas butent pareiškejo perkelimas i kitas pareigas darbdaviu susitarimu.

Patikrinusi byla (Administraciniu bylu teisenos istatymo 136 str.) teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ivertines irodymus, teisingai nustate, jog laikotarpis nuo 1983 m. lapkricio 15 d. iki 1993 m. liepos 1 d, kai pareiškejas buvo perkeltas i kitas pareigas, Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo prasme iskaiciuotinas i nepertraukiama vidaus tarnybos sta˛a išeitinei kompensacijai gauti. Pareiškejas nepertraukiamai tarnavo vidaus tarnyboje nuo 1983 m. lapkricio 15 d. iki 2009 m. spalio 19 d (daugiau nei 20 metu) ir atitinka Statuto 57 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas salygas gauti jo dvieju menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitine kompensacija, padidinta tris kartus.

Nei atsakovas, nei pareiškejas jokiu argumentu del priteistinos kompensacijos dyd˛io (sumos) nenurode. Ivertinusi bylos med˛iaga, teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais del pareiškejui priteistinos neišmoketos išeitines kompensacijos dyd˛io ir ju nebekartoja.

Del pareiškejo reikalavimo priteisti iš atsakovo vidutini darbo u˛mokesti u˛ visa u˛delsta atsiskaityti laika, t. y. nuo 2009 m. spalio 19 d. iki tol, kol atsakovas sumokes jam priklausancia išeitines kompensacijos dali, pa˛ymetina, jog Lietuvos Aukšciausiasis Teismas ne karta yra pasisakes, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje itvirtinta darbdavio pareiga sumoketi vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsimo laika yra papildomas atleid˛iamo darbuotojo teisiu apsaugos svertas, jei darbdavys netinkamai vykdytu pareiga laiku atsiskaityti. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojamoje teises aiškinimo ir taikymo praktikoje pabre˛iama, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmoketas darbo u˛mokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleid˛iamu darbuotoju visiškai neatsiskaite atleidimo diena. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali buti efektyvi ir pasiekti tikslus, del kuriu ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teises pa˛eidimui, u˛ kuri yra skiriama. Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo u˛mokestis u˛ visa u˛delsimo atsiskaityti laika – moketina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleid˛iamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmoketas visas jam priklausantis vieno menesio (ar daugiau) darbo u˛mokestis. Jeigu atleid˛iamam darbuotojui nebuvo išmoketa ma˛esne u˛ jo vidutini darbo u˛mokesti suma, tai tokiais atvejais pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dali moketinos išmokos dydi sudaro neišmoketo darbo u˛mokescio dalis, išieškoma u˛ u˛delsimo laika. Darbdavio, u˛delsusio atsiskaityti su darbuotoju, prievole atsiskaityti bei moketi kaip sankcija atitinkama išmoka darbuotojui yra testine ir apima visa u˛delsimo laika (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis D. L. v. UAB „ Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegu˛es 12 d. nutartis P. M. v. UAB „Swiss logistic“ byloje Nr. 3K-3-267/2008; kt.). Tuo atveju, kai kyla šaliu gincas del išeitines išmokos mokejimo ir teismas konstatuoja, kad darbuotojui ši išmoka priklauso ir turejo buti sumoketa, tokia situacija reiškia, kad darbdavys ne visiškai atsiskaite su atleid˛iamu darbuotoju jo atleidimo diena. Del to, jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomos Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nurodytos teisines pasekmes, nepaisant to, buvo šaliu gincas del tam tikros išmokos mokejimo ar ne, jeigu jis u˛delse atsiskaityti ne del darbuotojo kaltes (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. bir˛elio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2007). Analogiškos praktikos del vidutinio darbo u˛mokescio priteisimo u˛ visa u˛delsimo laika laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (˛r. 2009 m. spalio 8 d. nutartis administracineje byloje Nr. A662-1078/2009, 2009 m. gruod˛io 28 d. nutartis administracineje byloje Nr. A822-1534/2009; 2010 m. bir˛elio 21 d. nutartis administracineje byloje Nr. A662-877/2010).

Atsi˛velgdama i nustatytas bylos faktines aplinkybes, tarp ju – u˛delstos išmoketi kompensacijos dydi, Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje itvirtinta teisini reguliavima bei nurodyta šios teises normos aiškinimo ir taikymo praktika, teiseju kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vidutinis darbo u˛mokestis priteistinas nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo paskelbimo dienos. Remiantis aukšciau išdestytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir pareiškejo reikalavimas del vidutinio darbo u˛mokescio u˛ visa u˛delsta atsiskaityti laika priteisimo tenkintinas visiškai.

Pareiškejas atsiliepime i apeliacini skunda prašo jam priteisti bylinejimosi išlaidas. Administraciniu bylu teisenos istatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teise gauti iš kitos šalies savo išlaidu atlyginima. To paties straipsnio 6 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teise reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kuriu atlyginimo klausimas sprend˛iamas Civilinio proceso kodekso ir kitu teises aktu nustatyta tvarka. Pareiškejo pateikti irodymai patvirtina jo turetas išlaidas advokato pagalbai apmoketi (b. l. 64 – 66), šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatu tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. baland˛io 2 d. isakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose del civilinese bylose priteistino u˛mokescio u˛ advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dyd˛io (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyto priteistino u˛mokescio u˛ advokato teikiamas tokios rušies teisines paslaugas maksimalaus dyd˛io, todel priteistinos visos (Rekomendaciju 8.11 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teiseju kolegija

nutaria:

Atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalu ministerijos apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. baland˛io 12 d. sprendima pakeisti – pareiškejo P. Š. skunda tenkinti. Priteisti iš atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalu ministerijos vidutini darbo u˛mokesti u˛ visa u˛delsta atsiskaityti laika, t. y. nuo 2009 m. spalio 19 d. iki tol, kol atsakovas sumokes jam priklausancia išeitines kompensacijos dali.

Kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. baland˛io 12 d. sprendimo dali palikti nepakeista.

Pareiškejui P. Š. iš atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalu ministerijos priteisti 250 Lt bylinejimosi išlaidu, patirtu byla nagrinejant apeliacines instancijos teisme.

Teisejai Laimutis AlechnaviciusRoma Sabina AlimieneRomanas Klišauskas