Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo (Vilniaus rajonas) skyriaus prokurorės Irenos Sakson pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis bei gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas penkis kartus, paskutinį kartą 2024 m. sausio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, jam skirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. R. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – tėvui V. R., o būtent: jis, 2024 m. balandžio 12 d. apie 18:50 val. namo, (duomenys neskelbtini), kieme panaudojo fizinį smurtą prieš tėvą V. R., žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą ir tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais T. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. R. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, visiškai prisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Narkologo ir psichiatro įskaitose jis neregistruotas. Parodymus duos lietuvių kalba. 2024 m. balandžio 11 d., laiko nurodyti negali, nes nepamena, tarp jo ir tėvo įvyko žodinis konfliktas dėl asmeninių priežasčių. Kadangi abu buvo išgėrę, jie pradėjo konfliktuoti. Tėvas jį užgauliojo, todėl jis supyko ir vieną kartą, kokia ranka, neprisimena, tėvui sudavė į veidą. Tėvui iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jam labai gėda dėl to, kaip pasielgė, jis tiesiog buvo išgėręs, nesuvokė ką daro. Jis tėvo atsiprašė, pastarasis jam atleido. Prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Kaltinamojo T. R. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 12 d. apklaustas liudytoju nukentėjusysis V. R. parodė, kad gyvena kartu su žmona L. R., sūnumi T. R. ir šio šeima, t. y. sugyventine D. Ž. ir jų dviem vaikais, adresu (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 12 d. apie 1:.50 val. sėdėjo kieme ant suoliuko. Tuo metu iš namų išėjo sūnus T. R.. Sūnus priėjo prie jo ir, nieko nesakęs, dešiniu kumščiu vieną kartą sudavė jam į veidą. Nuo smūgio jam iš nosies pasipylė kraujas, sąmonės neprarado. Sūnus, sudavęs smūgį, grįžo atgal į namus. Kieme buvo sūnaus sugyventinė. Pastaroji iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Dėl nurodytų sūnaus veiksmų jis pajuto fizinį skausmą, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Iki pareigūnams atvykstant sūnus iš namų pasišalino. Kur pastarasis išėjo, jis nežino. Anksčiau sūnus taip pat smurtavo prieš jį, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sūnus dažnai konfliktuoja, dažniausiai taip daro būdamas išgėręs. 2024 m. balandžio 11 d. sūnus konfliktavo dėl turto, prašė perrašyti jam namą. Daugiau apie šį įvykį papasakoti nieko neturi. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje.

2024 m. gegužės 23 d. papildomos apklausos metu V. R. parodė, kad civilinio ieškinio sūnui nereikš, pretenzijų jam neturi, nes sūnus jo atsiprašė ir jis atleido. Po įvykio į gydymo įstaigas nesikreipė, nes nereikėjo. Po suduoto smūgio iš nosies jam bėgo kraujas, bet trumpai. Kraujosruvų veide po smūgio neliko. Skausmą, kurį patyrė smūgio metu, vertina 3 balais iš 10. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti.

2024 m. balandžio 12 d. apklausta liudytoja D. Ž. parodė, kad ji gyvena kartu su sugyventinio T. R. tėvais, V. R., L. R. bei vaikais adresu (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 12 d. apie 18:50 val. būdama namuose išgirdo, kaip kieme ginčijasi sugyventinis su savo tėvu. Ji, iškart išbėgusi į kiemą, pastebėjo, kad jie pradėjo grumtis. Ji bandė juos išskirti. Grumtynių metu sugyventinis vieną kartą dešiniu kumščiu trenkė tėvui į veidą. Po smūgio V. R. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po to sugyventinis nuėjo į savo kambarį. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Iki pareigūnams atvykstant sugyventinis pasišalino iš namų. Kur pastarasis išėjo, ji nežino. Anksčiau jos sugyventinis taip pat smurtavo prieš ją, grasindavo jai. Šiuo metu jam paskirti įpareigojimai, bet jis jų nesilaiko. Pradėjo vėl vartoti alkoholinius gėrimus. Būdamas apsvaigęs, sugyventinis tampa labai agresyvus, dažnai konfliktuoja, ypač su tėvu.

2024 m. balandžio 12 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Įvykio vieta neaptverta, nesaugoma, vaizdo kameromis nestebima. Prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ant suoliuko guli rožinės spalvos skuduras su raudonos spalvos dėmėmis, galimai kraujo. Skuduras paimtas ir supakuotas į voką Nr.1. Daugiau įvykio vietoje reikšmingų tyrimui objektų nerasta.

2024 m. balandžio 12 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota V. R. kūno apžiūra. Apžiūros metu V. R. veide ant nosies galo užfiksuotos raudonos spalvos dėmės, nosis paraudusi. Kitų sužalojimų nenustatyta.

2024 m. gegužės 21 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše „PSS-20240412-194319UTC+0300“, kurio trukmė 05:18 min., užfiksuota, kaip į įvykio vietą atvykusius pareigūnus pasitinka D. Ž. ir V. R., kuris paaiškina, kad jį sumušė sūnus. D. Ž. nurodo, kad gynė V. R. nuo sūnaus. Asmenys su pareigūnais bendrauja lauke. V. R. nurodė, kad sūnus pabėgo. Pareigūnai aiškinasi, kur galėjo pabėgti T. R.. D. Ž. ir V. R. nurodo, kad nežino, kur T. R. gali būti. D. Ž. paaiškina, kad T. R. ne pirmą kartą muša tėvą bei nurodo, kad pastarasis yra labai agresyvus.

2024 m. gegužės 27 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašytas „BPC“ garso įrašas, kurio ID (duomenys neskelbtini), data – 2024 m. balandžio 12 d., laikas – 18:59:22, trukmė – 03:15 min. Pranešėjas V. R..

BPC: 112.

Vyriškas balsas: Alio, policija? Noriu policiją iškviest.

Vyriškas balsas: (duomenys neskelbtini) kaimas.

Vyriškas balsas: Jo.

Vyriškas balsas: Sūnus sumušė mane.

Vyriškas balsas: (duomenys neskelbtini).

Vyriškas balsas: Ne.

Vyriškas balsas: Sūnus.

Vyriškas balsas: Namuose, jis irgi namuose.

Vyriškas balsas: T. R.. Ne pirmą kartą jau.

Vyriškas balsas: V. R..

Vyriškas balsas: Yra vienas.

Vyriškas balsas: Jo, jie nieko nematė, pas močiutę, nu.

Vyriškas balsas: (duomenys neskelbtini). Jie nieko nematė.

Vyriškas balsas: Nuosavas namas.

Vyriškas balsas: Atsiprašau, o gal nereikia tos policijos? Taip mes išsiaiškinsim. Gerai?

Vyriškas balsas: Nu gerai, nereikia. Gerai? Atsiprašau labai, kad paskambinau.

BPC: Supratau.

BPC: Negaliu dabar atsakyti, jau išsiųsta yra policija.

Vyriškas balsas: Tai gerai, tada.

BPC: Viso gero.

Vyriškas balsas: Viso gero.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje T. R. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. T. R. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis prieš tėvą V. R. panaudojo fizinį smurtą. Be T. R. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo V. R. ir liudytojos D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, objektų apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės ir kiti surinkti ir aukščiau įvertinti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog T. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – tėvą V. R., tai yra tyčia vieną kartą kumščiu sudavė V. R. į veidą ir tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė V. R. fizinį skausmą. T. R., atlikdamas smurtinius veiksmus V. R. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka apibrėžta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos narys yra, be kita ko, kartu gyvenantys nusikalstamą veiką padariusio asmens tėvai. Byloje nustatyta, kad V. R. yra T. R. tėvas, jie gyvena kartu, todėl pripažintina, jog kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis T. R. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

T. R. pranešus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie tokią galimybę jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę T. R., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę. T. R. padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau teistas, baustas už administracinius nusižengimus. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės pasiūlytą bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK straipsniu, T. R. skiriama 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina galutinė 40 (keruriasdešimties) parų arešto bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu T. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus, savo veiksmus vertina kritiškai, nors buvo teistas, bet dėl padarytos veikos gailisi, tėvo atsiprašė ir su juo susitaikė, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, todėl kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešiems) mėnesiams. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, laikytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be intensyvios priežiūros, tačiau paskyrus jam atitinkamus įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi bei 5 dalies 5, 7, 10, 11 punktais, T. R. paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, kaltinamajam T. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Minėta, kad 2024 m. sausio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu T. R. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams. Nors BK 64 straipsnyje reglamentuojamas bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, o BK 65 straipsnyje nustatytos bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės, tačiau pažymėtina, kad baudžiamuoju įsakymu laisvės atėmimo bausmė neskirtina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalis), todėl teismas nebendrina šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės su 2024 m. sausio 23 d. priimtu nuosprendžiu T. R. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kita vertus, paminėtina, kad šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė gali būti bendrintina vykdymo procese, kreipiantis į teismą su teikimu dėl bausmių bendrinimo pagal kelis vykdytinus nuosprendžius.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina T. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rožinis skuduras su raudonos spalvos dėmėmis, supakuotas į voką Nr. 1, perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniu, T. R. paskirtą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi bei 5 dalies 5, 7, 10, 11 punktais, T. R. paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, T. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti T. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rožinį skudurą su raudonomis dėmėmis, supakuotą į voką Nr. 1, perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.