Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2022-02-10 · Civilinė byla Nr. 2YT-1636-1048/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-10
Bylos Nr.
2YT-1636-1048/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00161-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Aušra Diržienė (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1636-1048/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00161-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.11
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Aušra Diržienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, J. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022-01-11 teisme gautas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) skundas, kuriuo prašo panaikinti antstolio Jono Petriko 2021-12-13 patvarkymą Nr. S-21-172-51936 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomojoje byloje Nr. 0172/11/01445. Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, kad išieškojimo negalimumo aktas ir patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo nepagrįstai grąžinti išieškotojai – VMI, kadangi 2011-10-20 vykdomasis dokumentas Nr. A2.9.-485-824/2011 buvo išduotas Kretingos rajono apylinkės teismo, ir vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, baudų, paskirtų iki 2015-07-01, administravimo ir išieškojimo klausimus sprendžia ir nutarimo skirti baudą kontrolę vykdo nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, - protokolą surašęs organas (pareigūnas). Todėl antstolis patvarkymu anksčiau nurodytą vykdomąjį dokumentą turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui, o ne VMI, nes būtent administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio organo (pareigūno) kompetencija spręsti klausimą dėl tolimesnio Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-10-20 išduoto vykdomojo dokumento vykdymo.

Be to, pareiškėja skunde pateikė prašymą pratęsti pareiškėjai terminą skundui paduoti. Nurodė, kad antstolio Jono Petriko 2021-12-13 patvarkymą Nr. S-21-172-51936 gavo 2021-12-16, nustatytas 20 dienų terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti baigėsi 2022-01-05.

Antstolis Jonas Petrikas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Patvarkyme nurodė, jog institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir vykdomi CPK tvarka (CPK 584, 587 straipsniai). Jeigu pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI (CPK 638 straipsnio 2 dalis). VMI, būdama Lietuvos Respublikos atstovė išieškojimuose į valstybės biudžetą, turi visas išieškotojo teises ir pareigas. Šiuo atveju, jeigu išieškotojas sprendžia, kad vykdomasis dokumentas turi būti persiųstas pareigūnui, surašiusiam administracinio teisės nusižengimo protokolą, tai gali padaryti ir pašto siuntą gavusi valstybės institucija, o ne rašyti skundą dėl antstolio veiksmų tam, jog antstolis atliktų veiksmus, kurių nedraudžiama atlikti ir pačiai institucijai. Pažymėjo, jog pareiškėja pateikdama 2022-01-10 skundą Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleido termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti.

Suinteresuotas asmuo J. D. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad 2022-01-11 antstolio Jono Petriko patvarkyme Nr. S22-120 nurodyta, jog pareiškėja nepraleido termino skundui dėl antstolio 2021-12-13 priimto patvarkymo paduoti ir antstolis nustatytu terminu skundą su priimtu patvarkymu perdavė teismui, teismas 2022-01-14 priėmė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, nesvarstydamas klausimo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, kam turi būti grąžinamas vykdomasis dokumentas, antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, t.y. ar VMI, kaip išieškotojai, ar institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0172/11/01445 duomenų nustatyta, jog antstolis Jonas Petrikas vykdė vykdomąją bylą Nr. 0172/11/01445, pradėtą pagal 2011-10-20 Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.9.-485-824/2011 dėl 200,00 Lt (57,92 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko J. D. išieškotojo valstybės, atstovaujamos VMI, naudai.

Antstolis, atlikęs skolininko J. D. turtinės padėties patikrinimą, nustatė, kad nėra duomenų apie skolininko vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, registruotą kilnojamąjį turtą, nėra registruotų transporto priemonių, skolininko vardu kredito įstaigose atidarytose sąskaitose nėra piniginių lėšų, taip pat nustatė, kad nėra duomenų apie skolininkui priklausantį turtą ar pinigines lėšas esančius pas trečiuosius asmenis, skolininkas nedirba ir jokių piniginių lėšų negauna (v. b. l. 157-163). Nustatytų aplinkybių pagrindu antstolis surašė 2021-12-13 išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-51930 (v. b. l. 166) ir priėmė 2021-12-13 patvarkymą Nr. S-21-172-51936 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (v. b. l. 167), kuriame nurodė, kad vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užbaigiama vykdyti vykdomoji byla Nr. 0172/11/01445 ir vykdomasis dokumentas Nr. A2.9.-485-824/2011 grąžinamas išieškotojai – VMI.

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Vykdymo proceso teisinis reguliavimas pirmiausia skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į vykdymo proceso specifiką ir siekiant užtikrinti visų asmenų interesų pusiausvyrą, vykdymo proceso taisyklės yra detaliai sureguliuotos CPK ir jo normų taikymo tvarką nustatančioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose norminiuose teisės aktuose (CPK 583 straipsnio 1 dalis).

CPK 631 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžti vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindai. Vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui: <...>; 2) jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį; <...>. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 631 straipsnio 4 dalis). Vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) šio Kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; <...> (CPK 632 straipsnio 1 dalis).

Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad jog antstolis vykdė vykdomąją bylą Nr. 0172/11/01445 pagal 2011-10-20 Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.9.-485-824/2011 dėl 200,00 Lt (57,92 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko J. D. išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI, naudai. 2011-10-20 Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.9.-485-824/2011 antstoliui vykdymui pateikė išieškotoja - Lietuvos Respubliką atstovaujanti VMI (v. b. l. 6-7). Taigi, vykdomoji byla buvo pradėta pačios išieškotojos prašymu.

Išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas. Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnio 2 dalis). Neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi CPK nustatyta tvarka (ABTĮ 99 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK), kuris galiojo iki 2016-12-31, 309 straipsnio 1-2 dalyse pažymėta, kad klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas); nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui). Tačiau teismo vertinimu, šios nuostatos nereiškia, kad nutarimą priėmęs organas turi pareigą kontroliuoti nuobaudos vykdymo procesą. Perduotas vykdyti vykdomasis raštas yra vykdomas pagal CPK nuostatas, kurios reglamentuoja vykdymo procesą. CPK 1 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog esant prieštaravimų tarp CPK normų ir šiuo atveju, iki 2016-12-31 galiojusio ATPK normų, vadovaujamasi vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis, kadangi priverstinio vykdymo proceso taisykles apibrėžia būtent CPK normos. Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, tiek, kiek šie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir šie dokumentai yra vykdomi CPK nustatyta tvarka (CPK 584, 587 straipsniai). Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai (CPK 638 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog antstolis Jonas Petrikas pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą patvarkymą, todėl skundas netenkintinas. Pažymėtina, jog tokią praktiką formuoja ir teismai (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1150-459/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1153-253/2021).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundo dėl antstolio Jono Petriko veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/11/01445 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Aušra Diržienė