Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant R. S., dalyvaujant ieškovėms D. J., J. L., jų atstovui advokatui Kazimierui Juknai, atsakovei R. B., jos atstovui Valdui Rutkauskui,

viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo pagal D. J. ir J. L. ieškinį R. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su pagalbiniais ūkio pastatais (duomenys neskelbtini): D. J. priklauso 2/3 dalys šių pastatų, o J. L. ir R. B. po 1/6 dalį šių pastatų. Nekilnojamas turtas neatidalintas, nenustatyta naudojimosi juo tvarka, todėl visos bendrasavininkės turtu naudojasi bendrai. Šiuo metu atsakovė yra įsikūrusi kambaryje 1-2/17,51 kv. m, ieškovė naudojasi kambariu 1-1/17,63 kv. m, kambarys 1-3/10,11 kv. m yra laisvas, juo niekas nesinaudoja. Ieškovė J. L. nuolat šiose patalpose negyvena. Kitomis patalpomis gyvenamajame name bendrasavininkės naudojasi bendrai. Būtina nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką, kadangi atsakovė nuolat konfliktuoja su ten nuolat gyvenančia D. J., kelia triukšmą, kai ši jau eina miegoti, naudodamasi kambariu 1-2/17,51 kv. m vaikšto pro kambarį 1-1/17,63 kv. m, kuriame miega D. J., garsiai uždarinėja duris, todėl taip trukdo D. J. ilsėtis. Siekiant to išvengti, būtina nustatyti patalpų naudojimosi tvarką ir atsakovei paskirti naudotis kambariu 1-3/10,11 kv. m, kadangi jis yra atokiausiai nuo ieškovės D. J. gyvenamo kambario 1-1/17,63 kv. m, į jį galima patekti tiesiai iš virtuvės (1-4/11,51 kv. m), nereikia pereiti kitų kambarių, jis labiausiai atitinka atsakovės turimą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Veranda 1-7, turėtų būti palikta naudotis ieškovėms, nes ten laikomi D. J. ūkiui prižiūrėti skirti drabužiai, daiktai. Virtuvė, vonia, veranda 1-8, koridorius bei pagalbiniai ūkiniai pastatai turėtų būti palikti bendram naudojimuisi. Atsakovės priešieškinyje nurodyta patalpų naudojimosi tvarka nėra gera, kadangi atsakovė prašo jai paskirti naudotis patalpa (kambariu) 1-1/17,63 kv. m., kuri pagal savo plotą yra pati didžiausia, didesnė nei jai priklausytų pagal turimą nuosavybės dalį, be to, tam, kad ieškovės galėtų patekti į patalpą 1-2/17,51 kv. m, joms reiktų praeiti pro atsakovės naudojamą kambarį arba padaryti duris tarp kambarių 1-3/10,11 kv. m bei 1-2/17,51 kv. m, o tam reiktų investuoti lėšas (b. l. 45-47).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad šalys yra statinių, esančių (duomenys neskelbtini) bendrasavininkės. Ieškovei D. J. priklauso 2/3 dalys, ieškovei J. L. priklauso 1/6 dalis ir atsakovei R. B. priklauso 1/6 dalis šioje nuosavybėje. Šalys nesutaria dėl naudojimosi patalpomis tvarkos, todėl prašo ją nustatyti teismo. Ieškovių pateiktas naudojimosi patalpomis būdas yra racionaliausias, patogiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus. Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Nekilnojamojo turto registro išrašas-pažymėjimas patvirtina, kad D. J. priklauso 2/3 dalys, J. L. ir R. B. po 1/6 dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kuriuos sudaro: gyvenamasis namas, du ūkiniai pastatai, viralinė ir šulinys; įrašų apie jų naudojimosi tvarką nėra (b. l. 6,7). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje nurodyta statinių, esančių (duomenys neskelbtini), charakteristika: gyvenamąjį namą sudaro trys kambariai 1-1/17,63 kv. m, 1-2/17,51 kv. m, 1-3/10,11 kv. m; virtuvė 1-4/11,51 kv. m, vonia 1-5/3,75 kv. m, dvi verandos 1-7/5,33 kv. m ir 1-8/4,92 kv. m bei koridorius 1-6/2,90 kv. m, bendro ploto – 73,66 kv. m, gyvenamo ploto, skaičiuojant tris kambarius – 45,25 kv. m (b. l. 8-11). Gimimo liudijimas patvirtina, kad E. B., gim. 1994-05-23, yra atsakovės R. B. sūnus (b. l. 18). Iš skundo matyti, kad dėl smurto artimoje aplinkoje D. J. buvo parašiusi skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatui kaltindama netinkamu elgesiu atsakovę R. B.; žymų apie tai, kad šis skundas registruotas šioje institucijoje nėra (b. l. 27). Pažyma patvirtina, kad siena tarp kambarių 1-2 ir 1-3 įrengta iš silikatinių plytų, sienos padengtos tinku ir tapetuotos; laikančios namo konstrukcijos yra medinės sijos, kurios įtvirtintos ant išorinių namo sienų; minėtoji siena yra pertvarinė, todėl techniškai galima įrengti duris sienoje tarp kambarių 1-2 ir 1-3 (b. l. 38,39). Liudytojas S. L. (ieškovės J. L. sutuoktinis) patvirtino, kad tarp R. B. ir D. J. vyrauja nuolatiniai konfliktai, D. J. bijo, kad R. B. gali padegti namus, nes nuolat grasina tai padaryti. Šiuo metu R. B. sūnus yra pilnametis ir gyvena su jais. Nurodė, kad kambariui 1-3 reikia kosmetinio remonto, nes jis daug metų neatnaujintas (b. l. 47,48).

Ginčo šalys yra statinių bendraturčiai. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kreipimasis į teismą reiškia, jog ginčo šalys (bendraturčiai) išnaudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos, todėl teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Ginčo esmė yra ta, kad bylos šalys nesutaria, kuriai šaliai naudotis turi būti paskirtas kambarys 1-1. Iš byloje esančio plano matyti, kad kambarys 1-1 yra 17,63 kv. m ploto, pro šį kambarį patenkama į kambarį 1-2. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo-pažymėjimo matyti, kad atsakovei priklauso 1/6 dalis gyvenamojo namo, kurio gyvenamasis plotas (trys kambariai po 10,11 kv. m, 17,51 kv. m, 17,63 kv. m) yra 45,25 kv. m. Įvertinus tai, kad atsakovei priklauso 1/6 dalis, jai tenkantis plotas sudarytų 7,54 kv. m. Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, siekiama nustatyti konkretaus bendraturčio naudojamą daikto dalį, o bendraturčiui paskiriamos naudojimui dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Iš to spręstina, kad atsakovei negali būti paskirta naudotis patalpa, žymiai didesnė nei yra nustatyta jos dalis bendrojoje nuosavybėje, nes taip bus pažeisti kitų bendrasavininkų interesai. Todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas paskirti jai naudotis kambariui 1-1/17,63 kv. m yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Šioje dalyje pažymėtina ir tai, kad šis kambarys yra pereinamas ir tam, kad jį izoliuoti, reiktų padaryti įėjimą į kambarį 1-2 pro kambarį 1-3. Nors iš atsakovės pateiktos pažymos matyti, kad tai atlikti techninė galimybė yra, tačiau tam būtinos investicijos, be to, kaip matyti iš plano, siena tarp kambarių 1-1 ir 1-2 yra plona, pertvarinė, todėl bet koks triukšmas šiame kambaryje bus labiau girdimas nei iš kitų kambarių, o byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad viena iš priežasčių, sąlygojusių D. J. kreipimąsi į teismą ir buvo kiek galima labiau sumažinti iš atsakovės gyvenamojo kambario sklindantį triukšmą, nes pagal amžių, gyvenimo būdą, jų gyvenimo ritmas yra skirtingas. Atsakovės argumentai, kad šis kambarys jai yra per mažas, nes ji turi ir sūnų, todėl remiantis Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas) 4.10 punkte įtvirtinta tinkamo būsto sąlyga, nustatančia, kad plotas, tenkantis vienam asmeniui, negali būti mažesnis nei 14 kv. m, negali būti pripažinti reikšmingais, nes šio reglamento 1 punkte nenustatyta, kad jis būtų taikomas šiems teisinimas santykiams, o šeimos narių skaičius neįtakoja nuosavybės dalies padidėjimo (CK 4.77 straipsnis). Pagal atsakovei tenkančią dalį – 7,54 kv. m, labiausiai tinkanti patalpa yra kambarys 1-3/10,11 kv. m. Šį kambarį skirti naudotis atsakovei prašo ir ieškovės. Pažymėtina ir tai, kad ieškovių argumentai, kad šis kambarys yra nuošaliausias, į jį patenkama tiesiai iš virtuvės (1-4), kurią šalys prašo palikti bendram naudojimuisi, visos šio kambario sienos yra storos, todėl triukšmas bus maksimaliai izoliuotas ir netrukdys 1-1 kambaryje miegančiai D. J., pripažintini pagrįstais, nes būtent toks naudojimosi patalpomis būdas yra racionaliausias. Atsakovė nurodo, kad šiam kambariui reikia remonto, jis yra drėgnas ir vėsus, o ji buvo susiremontavusi kambarį 1-2, kuriuo dabar naudojasi. Atsakant į šiuos atsakovės argumentus, pažymėtina, kad nustatant naudojimosi tvarką turi būti atsižvelgiama į nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką, tačiau atsakovė neprašo jai paskirti naudotis patalpa 1-2, ši patalpa yra 17,51 kv. m ploto, todėl aiškiai viršija jai tenkančią nuosavybės dalį, be to, šis kambarys neizoliuotas ir bet koks patekimas į jį susijęs su kitų kambarių perėjimu. Ieškovės pripažįsta, kad šiam kambariui būtinas kosmetinis remontas, tačiau turto išlaikymas, jo būklės priežiūra neatsiejama nuo nuosavybės teisių turinio. Jeigu atsakovė mano, kad ji padidino daikto vertę, gali kreiptis dėl bendrosios nuosavybės teise turimos dalies padidėjimo (CK 4.77 straipsnis). Šalys sutinka, kad veranda 1-7, būtų palikta naudotis ieškovėms, tokia naudojimosi tvarka tenkina abi šalis, atsakovė iš esmės neprieštarauja ir ieškovių reikalavimui pagalbinius pastatus (du ūkinius pastatu, viralinę, šulinį) palikti bendram naudojimui, todėl šioje dalyje ieškinys taip pat tenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 1 200 Lt (už ieškinio surašymą ir atstovavimą teisme, b. l. 37), kurios pagrįstos pinigų priėmimo kvitu ir, įvertinus tai, kad atstovas teisines paslaugas teikė viso bylos nagrinėjimo metu, surašant tiek procesinius dokumentus (ieškinį), tiek atstovaujant posėdžiuose, pagrįstos, neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) minimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių. Ieškinys tenkintinas, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės. Iš atsakovės priteistinos ir ieškovės išlaidos, turėtos žyminiam mokesčiui sumokėti – 144 Lt (b. l. 2). Šias išlaidas apmokėjo D. J., todėl jos priteistinos jai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 273 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką: 1) D. J. ir J. L. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-1/17,63 kv. m (kambarys), 1-2/17,51 kv. m (kambarys) ir 1-7/5,33 kv. m (veranda); R. B. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpa, plane pažymėta indeksu 1-3/10,11 kv. m (kambarys); 2) bendram šalių naudojimuisi paskirti patalpas, pažymėtas indeksais 1-4/11,51 kv. m (virtuvė), 1-5/3,57 kv. m (vonia), 1-6/2,90 kv. m (koridorius), 1-8/4,92 kv. m (veranda su įėjimu į gyvenamąjį namą); 3) ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtą 3I1/m, viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtą 5I1/p, ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtą 7I1/ž, kiemo statinius (šulinį) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirti bendram naudojimuisi.

Atsakovės R. B. a. k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 344 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.