Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. C. patikslintą pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, E. F., R. F., H. G. ir S. C.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. 2023 m. balandžio 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad pareiškimo dalykas yra prašymas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, o ne juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti pavedimą turtą, nustatymas. Pareiškėjas patikslino, jog aplinkybę, kad jis rūpinasi mirusio pusbrolio J. V. turtu, nurodė, kaip patvirtinančią ketinimų rimtumą. Savo pozicijos dėl patikslinto pareiškimo dalyko pareiškėjas nekeitė.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė patikslintą pareiškimą, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad apie teisę paveldėti J. V. turtą pareiškėjas sužinojo tik po V. V. mirties. Palaidojęs sūnėną, pareiškėjas rado įvairių dokumentų, jam kilo klausimų ir abejonių dėl turto priklausomybės, todėl pareiškėjas kreipėsi į notarą ir, gavęs pastarojo atsakymą, sužinojo, kad butas tebėra registruotas palikėjo J. V. vardu.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurias neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau šis terminas nėra naikinamasis. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas terminą atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Taigi, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, sutrukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

9. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas M. C. ir suinteresuoti asmenys R. F., H. G. bei S. C. yra J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), pusbroliai, o suinteresuotas asmuo E. F. – J. V. teta. Mirusysis taip pat turėjo sūnų V. V., tačiau jis mirė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarės Juditos Skrodenytės rašto Nr. S-60 matyti, kad po J. V. mirties Vilniaus miesto 22-ajame notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, dėl paveldimo turto įpėdiniai nesikreipė. Testamentų registre įregistruotų J. V. ar V. V. sudarytų testamentų nėra, taip pat nėra įregistruota nei J. V. ar V. V. palikimo priėmimo faktų, nei palikimo atsisakymo faktų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

10. Pareiškėjas nurodė, kad po jo pusbrolio J. V. mirties liko jo vardu registruotas butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, jis pagrįstai manė, kad palikėjo sūnus V. V. po savo tėvo mirties atliko teisinius veiksmus palikimui priimti, o aplinkybę, jog palikėjo J. V. palikimas nėra priimtas ir paveldėjimo teisės liudijimas nėra niekam išduotas, pareiškėjas sužinojo tik po sūnėno V. V. mirties. Pareiškėjas pažymėjo, kad rūpinosi V. V. laidotuvėmis, turėdamas eilę rūpesčių ir darbų, tik po jų pradėjo domėtis likusiais sūnėno daiktais ir turtu. Sužinojęs apie galimai savo, kaip įpėdinio, teises į J. V. palikimą, būdamas sąžiningas, pareiškėjas apie tai informavo kitus J. V. įpėdinius ir į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik po to, kai jam tapo žinomos kitų galimų J. V. įpėdinių pozicijos dėl jų teisių į palikimą (ne)realizavimo. Pareiškėjas teigė, jog iš karto po V. V. mirties ėmė rūpintis butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), susisiekė su komunalinių paslaugų tiekėju, apmokėjo įsiskolinimą už šiam butui suteiktas komunalines paslaugas ir butu rūpinasi iki šiol.

11. Teismas, atnaujindamas terminą palikimui priimti, turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijas dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Byloje nustatyta, kad palikėjo penktos eilės įpėdinė (teta E. F.) ir šeštos eilės įpėdiniai (pusbroliai R. F., H. G., S. C.) sutinka, kad pareiškėjui būtų atnaujintas terminas palikimui priimti, patys nėra priėmę J. V. palikimo nei faktiškai pradėdami jį valdyti, nei kreipdamiesi į palikimo atsiradimo vietos notarą, ir neturi jokių pretenzijų į mirusio J. V. turtą (2022 m. gruodžio 16 d. ir 2023 m. sausio 18 d. sutikimai). Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į patikslintą pareiškimą prašo patikslintą pareiškimą nagrinėti ir dėl jo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Taigi, nė vienas suinteresuotų asmenų neprieštarauja, kad pareiškėjui būtų atnaujintas terminas palikimui priimti.

12. Pareiškėjas neginčija, kad praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimo, atsiradusio po jo pusbrolio mirties, priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Remiantis pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimais teismo posėdžio metu, pareiškėjas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po pusbrolio mirties, priėmimo dėl to, kad sąžiningai klydo, manydamas, jog neturi teisės į J. V. palikimą, esant jo pirmos eilės įpėdiniui – sūnui V. V. Pareiškėjas teigė, jog pagrįstai manė, kad palikėjo sūnus po tėvo mirties atliko teisinius veiksmus palikimui priimti, buvo taktiškas ir sūnėno apie tai neklausė. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti šiais pareiškėjo dėstomais argumentais.

13. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju visos pirmiau nurodytos aplinkybės sudarė prielaidas įstatymo nustatytam palikimo priėmimo terminui praleisti. Teismo vertinimu, šios aplinkybės pripažintinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po pusbrolio J. V. mirties, priimti. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad apie teisę paveldėti J. V. turtą pareiškėjas M. C. sužinojo tik po sūnėno V. V., J. V. pirmos eilės įpėdinio, mirties (duomenys neskelbtini), kreipėsi į kitus aukštesnės ir tos pačios eilės įpėdinius, siekdamas išsiaiškinti jų valią dėl palikimo (ne)priėmimo, rūpinosi J. V. vardu registruotu turtu, jį prižiūrėjo, sumokėjo susidariusį įsiskolinimą už butui, adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas, todėl pareiškėjo elgesys, kreipiantis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, sužinojus apie teisę paveldėti, vertintinas kaip rūpestingo ir atsakingo asmens. Įvertinus tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), konstatuotina, kad konkrečiu atveju yra pagrindas pareiškėjui atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po pusbrolio mirties, priimti (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).

14. Ginčo dėl teisės paveldėti šioje byloje nekilo, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 290-291, 443, 576-578 straipsniais,

nutaria:

patenkinti pareiškėjo M. C. patikslintą pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjui M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priimti.

Išaiškinti pareiškėjui, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo jis turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.