Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei S. Š. dėl palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, taip pat trumpai išdėstyti motyvus. Teismas bylą išnagrinėjo rašytine tvarka, negavęs nei vienos iš šalių prašymo dėl žodinio nagrinėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnametę dukrą T. T., gim. (duomenys neskelbtini). Antstolei Jurgitai Bareikienei buvo pateiktas vykdyti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 7 d. vykdomasis raštas Nr. N-2-02894-127/2005, dėl išlaikymo išieškojimo po 250 Lt per mėnesį laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio 7 d. iki šalių dukros pilnametystės. Ieškovas, įvertinęs atsakovei mokėtas išlaikymo sumas, 2019 m. spalio 8 d. kreipėsi į antstolę J. Bareikienę dėl permokėtos išlaikymo sumos grąžinimo. Antstolė 2019 m. spalio 9 d. patvarkymu Nr. S-19-18-11200 pasiūlė šalims atvykti į antstolės kontorą ir apsvarstyti permokos grąžinimo klausimą (el. bylos apyrašo b. l. 4–5). Antstolė 2019 m. lapkričio 22 d. priėmė patvarkymą dėl išlaikymo permokos užskaitymo Nr. S-19-18-12862, kuriuo nutarė susidariusią 1190,35 Eur išlaikymo permoką užskaityti už einamuosius alimentus, skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. spalio 20 d. imtinai (el. bylos apyrašo b. l. 9–16).

Ieškovas taip pat pateikė teismui UAB saugos tarnybos „Argus“ 2019 m. balandžio 24 d. pažymą Nr. 86, patvirtinančią ieškovo darbovietės pervestų piniginių lėšų sumą į atsakovės banko sąskaitą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. raštą dėl informacijos suteikimo Nr. (8.20)DV_S-29918, kuriame nurodyta, jog ieškovas ne visą laikotarpį teikė išlaikymą nepilnametei dukrai ir nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn., nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. kovo mėn., nuo 2011 m. sausio mėn., iki 2011 m. gegužės mėn., šalių nepilnametei dukrai buvo mokama po 56,48 Eur kasmėnesinė išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo (el. bylos apyrašo b. l. 20–23; 26–27).

CK 6.240 straipsnio 1 dalis numato, kad be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas, remdamasis minėtomis Civilinio kodekso nuostatomis, vertindamas, kad dėl susidariusios permokos už teiktą išlaikymą nepilnamečiui vaikui atsakovė yra be pagrindo įgijusi ir naudojusi jai nepriklausančią pinigų sumą, todėl turėtų sumokėti įstatymo numatytas palūkanas, prašo priteisti 297,59 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2015 m. iki 2019 m. ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, pateiktus papildomus dokumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo sutikti su ieškinyje išdėstytais argumentais.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Orientaciniu kriterijumi, teikiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažįstama minimalioji mėnesinė alga. Pvz. nuo 2018 m. kiekvieno iš tėvų teikiamo išlaikymo suma būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti turėjo būti ne mažesnė kaip 200 Eur, nuo 2019 m. suma turėjo būti ne mažesnė nei 215 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. suma turėtų būti ne mažesnė nei 235 Eur.

Iš antstolės 2019 m. lapkričio 22 d. patvarkymo Nr. S-19-18-12862 matyti, kad ieškovas per vieną mėnesį laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2019 m. turėjo teikti 90 – 100 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai. Faktiškai sumokėtas išlaikymo sumas patvirtina UAB saugos tarnybos „Argus“ 2019 m. balandžio 24 d. pažyma Nr. 86, iš kurios matyti, kad teiktos išlaikymo sumos kas mėnesį neviršija 86–101 eurų. Taigi, ieškovo teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui nesiekė minimalios vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti mokėtinos sumos.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko gyvenamąją vietą nustačius su vienu iš tėvų, šiam iš tėvų tenka pagrindinė kasdienė vaiko priežiūra, taigi ir būtinos išlaidos, reikalingos vaikui tinkamai aprūpinti, taip pat nenumatytos išlaidos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnis) bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje e2S-489-565/2019).

Nagrinėjamu atveju, ieškovui prašant priteisti 297,59 Eur palūkanų sumą, atsiradusią dėl nepilnamečiui vaikui teiktos išlaikymo permokos sumos, kuria naudojosi atsakovė, teismui svarbu įvertinti ir šalių nepilnamečio vaiko interesus. Sutiktina su atsiliepime išdėstytais atsakovės argumentais, kad ieškovui žinant konkrečią teismo priteistą mokėtiną išlaikymo sumą nepilnamečiui vaikui, buvo pervedama didesnė pinigų suma, todėl vertinama, kad teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui permoka susidarė dėl paties ieškovo veiksmų, o ne dėl atsakovės kaltės.

Atsakovė permokos dydžio neginčijo, bendradarbiavo tiek su pačiu ieškovu, tiek su antstole J. Bareikiene. Dėl susidariusios permokos, ieškovui nekyla pareiga faktiškai mokėti išlaikymo sumų nepilnamečiui vaikui iki 2020 m. spalio 20 d., kol bus užskaityta sumokėta permoka.

Remiantis išdėstyta teismų praktika, nurodytomis teisės normomis, darytina išvada, kad ieškovui teikus nepilnamečiui vaikui išlaikymą ženkliai mažesnėmis sumomis, nei teismų praktikoje pripažįstamas minimalus išlaikymas vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti, o atsakovei gautas didesnes, nei buvo priteistos, išlaikymo pinigų sumas panaudojus išimtinai vaiko interesams patenkinti, ieškovo prašomų 297,59 Eur palūkanų ir 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimas pablogintų šalių nepilnamečio vaiko materialinę padėtį, pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovo pareikštas ieškinys atmetamas, kaip pažeidžiantis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgus į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovo prašomos 415 Eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.

Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 269-270 straipsniais, 307 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

E. V. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.