Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. T. atstovui adv. p. Egidijui Nedzinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. T. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. T. 2023 m. rugpjūčio 10 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 489 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 10 d., 12.30 val. nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio (toliau ir – Orderis) Nr. (duomenys neskelbtini) galiojančio iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. 8.42 val. laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nesiartinti 100 metrų atstumu prie pavojų patiriančio asmens – Ž. T., nebendrauti, neieškoti ryšių su pavojų patiriančiu asmeniu – Ž. T..

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja R. G. dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – Ž. T., išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, 2023 m. rugsėjo 7 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nenustačius Ž. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustačius vieną sunkinančią aplinkybę – administracinį nusižengimą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, pripažino jį kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnio 2 dalyje. Nutarimu Ž. T. paskirta administracinė nuobauda – 200 eurų dydžio bauda.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. rugsėjo 28 d. gautas Institucijos persiųstas administracine tvarka nubausto asmens Ž. T. skundas dėl Institucijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo panaikinimo. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodo, kad su nutarime nurodytu pažeidimu nesutinka, kadangi apie Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį sužinojo 2023 m. rugpjūčio 10 d., kuomet į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), atvykęs pareigūnas paaiškino, kad jam yra 2023 m. rugpjūčio 9 d. 21.15 val. išduotas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. 2023 m. rugpjūčio 9 d. 21.15 val. atvykę policijos pareigūnai neįteikė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio ir nepranešė elektroninėmis priemonėmis. Nebuvo įteiktas Orderis popierine forma, nebuvo su juo supažindintas ir niekur nepasirašė. Jokio pranešimo į elektroninį paštą negavo. Prašo teismo panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą arba teismui nustačius, kad buvo teisingai ir tinkamai informuotas apie Orderio įteikimą, skirti minimalią administracinę nuobaudą už Administracinį nusižengimą. (b. l. 3–8)

Institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo Ž. T. skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodo, kad Ž. T. smurto orderis buvo įteiktas elektroninėmis priemonėmis, kuris nurodė pats Ž. T., t. y. 2023-08-09 21.20 val. siųsta SMS tel. Nr. (duomenys neskelbtini), bei laiškas el. paštu (duomenys neskelbtini). Todėl prievolė įteikti popierinę formą nekilo. Pažymėtina, kad su asmeniu kruopščiai buvo tikslinami jo kontaktiniai duomenys, net kelis kartus kartojant bei pačiam asmeniui parodant kaip pareigūnas juos užsirašė, tai užfiksuota ir byloje esančio įrašo. Šiuo atveju, tokius kontaktinius duomenis padiktavo pats asmuo, todėl už jų teisingumą prisiimą atsakomybę jis pats, o be to apie smurto orderį asmuo buvo informuotas ne tik elektroniniu paštu, bet ir telefono numeriu SMS žinute, o kaip matyti telefono numeris sutampa su asmens realiai naudojamu kontaktiniu numeriu, kuris yra nurodytas ir teikiant skundą. SMS žinutėje, kuri yra automatizuota, taip pat matėsi informacija apie išduotą smurto orderį bei jo nevykdymo pasekmes bei galimybę daugiau informacijos apie jį sužinoti policijos įstaigoje. Dėl skunde keliamo administracinės nuobaudos individualizavimo klausimo, Institucija pažymi, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos dydis buvo parinktas atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, todėl pagrindo ją švelninti nėra. Institucija prašo Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą (b. l. 15–22).

Pareiškėjo Ž. T. atstovas adv. p. Egidijus Nedzinskas teismo posėdžio skundą palaikė jame nurodytais motyvais.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Liudytoja Ž. T. posėdžio metu nurodė, kad rugpjūčio 9 d. kartu su broliu grįžo iš baro išgėrę, namuose dar išgėrė, tačiau brolis pradėjo mėtyti baldus, ji išsigando ir iškvietė policiją, policija jį išsivežė. Apie išduotą orderį nieko nežinojo, brolis buvo labai girtas, ji pati buvo mažiau išgėrusi. Rugpjūčio 10 d. nuo ryto nebuvo namuose, todėl kaip grįžo brolis, ji nematė. Neatsimena, kad broliui būtų išaiškinta apie išduotą orderį.

Liudytojas E. B. nurodo, kad rugpjūčio 10 d. važiavo patikrinti ar asmuo laikosi orderio išdavimo sąlygų. Nuvykę rado Ž. T. namuose, jam iškarto paaiškino dėl ko atvyko, patikrino blaivumą ir užfiksavo, jog buvo nesilaikoma išduoto orderio. Negali pasakyti, ar asmuo žinojo apie jam išduotą orderį. Atvykus nurodytu adresu, kiek atsimena, asmuo buvo vienas.

Liudytojas Ž. L. nurodė, jog dėl gausos įvykių, šio konkretaus įvykio neatsimena.

Liudytojas M. D. nurodo, kad dirba Kauno AVPK Reagavimo valdybos 1-ajame skyriuje. Atvykę į iškvietimą rugpjūčio 9 d. surašė orderį nuo smurto artimoje aplinkoje. Tikslių aplinkybių neatsimena, tačiau atsimena, jog abu asmenys buvo neblaivūs, buvo sunku su jais susikalbėti. Išduodant Orderį, asmuo informuojamas el. paštu ir telefonu, jis turėjo nurodyti kontaktus ir jais buvo informuotas, taip pat buvo informuotas ir žodžoi. Negali pasakyti ar asmuo suprato apie jam išduotą orderį.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog pareiškėjas Ž. T. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2023 m. rugpjūčio 10 d., 12.30 val., nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini) galiojančio iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. 08.42 val. laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nesiartinti 100 metrų atstumu prie pavojų patiriančio asmens – Ž. T., nebendrauti, neieškoti ryšių su pavojų patiriančiu asmeniu – Ž. T..

Teismui pateiktu skundu pareiškėjas Ž. T. su Institucijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimu nesutinka, kadangi Policijos pareigūnai jo tinkamai neinformavo apie jo atžvilgiu priimtą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį nei raštu, nei elektroninių ryšių priemonėmis. Taip pat policijos pareigūnai jo neinformavo apie jam nustatytus įpareigojimus ir jo teises, apie kuriuos jis sužinojo tik tada, kai jam buvo surašytas protokolas.

ANK 489 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų dvidešimt eurų.

Pažymėtina, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcija numato, kad siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nurodyti skundai, paduoti apylinkės ar apygardos teismui, tiek, kiek nenustatyta šiame įstatyme, nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Įstatymo 18 straipsnis numato administracinę atsakomybę pagal ANK nustatytą tvarką asmenims, melagingai pranešusiems apie smurtą artimoje aplinkoje, piktnaudžiavusiems smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų teisėmis, piktnaudžiavusiems smurtą patyrusių asmenų teisėmis, nesilaikiusiems apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų. Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis numato, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, ir atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika.

Minėto Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas: 1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas; 2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu; 3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus; 4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir kartu su juo gyvenančiais pilnamečiais asmenimis ir (ar) vaikais. Šio straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog policijos pareigūnas apie sprendimą dėl apsaugos nuo smurto orderio skyrimo (jei nusprendžiama skirti apsaugos nuo smurto orderį, nurodoma apsaugos nuo smurto orderio skyrimo data ir laikas) privalo nedelsdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu informuoti: 1) smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, jam taikomus įpareigojimus, jų taikymo trukmę, atsakomybę už taikomų įpareigojimų nesilaikymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus) (nurodomi juridinių asmenų pavadinimai, veiklos vykdymo vietos adresai, telefono ryšio numeriai, elektroninio pašto adresai); 2) smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, kai apsaugos nuo smurto orderis skiriamas, – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų taikymo trukmę, atsakomybę už taikomų įpareigojimų nesilaikymą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens teisę skųsti sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį; kai apsaugos nuo smurto orderis neskiriamas, – apie priimtą sprendimą neskirti apsaugos nuo smurto orderio, sprendimo neskirti apsaugos nuo smurto orderio apskundimo tvarką, nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, taip pat apie atsakomybę už piktnaudžiavimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų teisėmis; 3) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotus teritorinius skyrius – apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomus įpareigojimus, jų taikymo trukmę (nurodoma vaiko vardas, pavardė, gimimo data, vaiko buvimo vietos adresas, apsaugos nuo smurto orderio skyrimo aplinkybės, jei jos tuo metu žinomos), jeigu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu gyvena vaikas, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo yra vaikas, vaikas yra tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta; 4) specializuotos kompleksinės pagalbos centrą ir jam perduoti smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo, atlikto vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, rezultatus. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras privalo susisiekti su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir jam pasiūlyti specializuotą kompleksinę pagalbą, jei jis sutinka ją gauti. To paties straipsnio 5 dalyje nurodoma, kai smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, kurioje jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 5-V-506 buvo patvirtintas „Dėl policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje ir sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio priėmimo, jo vykdymo ir kontrolės tvarkos aprašas (toliau – Aprašas)“. Aprašo III skyriaus 9 dalyje nurodoma, jog policijos pareigūnas smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą atlieka naudodamasis PRĮR funkcionalumais lange „Pirminis informacijos patikrinimo rezultatas“. Pasirinkęs klasifikatoriuje „SAA pavojaus rizikos vertinimas“ užpildo galimai smurtavusiu ar pavojų keliančio asmens ir pavojų keliančio asmens duomenis, nurodo telefono numerį ir (ar) elektroninio pašto adresą. Jeigu šių kontaktinių duomenų nėra, pranešimai, susiję su apsaugos nuo smurto orderio skyrimu ar neskyrimu, ir kita privaloma PPA (smurtą artimoje aplinkoje patyręs ar pavojų patiriantis asmuo) ir PKA (smurtavęs ar pavojų keliantis asmuo) pateikti informacija, nurodyta ANSAAĮ, baigus smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą, PPA ir PKA įteikiami popierine forma. Nurodžius PPA ir PKA kontaktinius duomenis, pranešimai, nurodyti ANSAAĮ, PPA ir PKA išsiunčiami elektroninėmis ryšio priemonėmis automatiškai. Skirtą apsaugos nuo smurto orderį įteikus PKA popierine forma ir jam jį pasirašius, policijos pareigūnas turi jį nufotografuoti arba nuskenuoti ir įkelti į PRĮR. Kai įvykio vietoje PKA nėra, jam apsaugos nuo smurto orderį įteikia į įvykį reagavęs policijos pareigūnas, o dėl objektyvių priežasčių to negalint padaryti, įteikimą organizuoja OVP. Pranešimą apie skirtą ar neskirtą apsaugos nuo smurto orderį įteikus PPA popierine forma, jo pasirašyti ir įkelti į PRĮR nereikia.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs liudytojų parodymus, neturi pagrindo sutikti su Institucijos nutarime pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje yra surinkta patikimų duomenų, kurie leistų daryti neginčytiną išvadą dėl Ž. T. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnio 2 dalyje. Tokio procesinio sprendimo Institucija nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Iš byloje esančio apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pavojų keliantis asmuo yra Ž. T., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), orderio skyrimo laikas – 2023 m. rugpjūčio 9 d. 21.15 val., orderis galioja iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. 8.42 val. Pavojų keliančiam asmeniui, t. y. Ž. T. nustatyti šie įpareigojimai: 1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini); 2) nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamoje vietoje, esančioje adresu – (duomenys neskelbtini); 3) nesiartinti 100 metrų atstumu prie pavojų patiriančio asmens Ž. T.; 4) nebendrauti ir neieškoti ryšių su pavojų patiriančiu asmeniu Ž. T.. Liudytoja Ž. T. teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji taip pat apie išduotą orderį nieko nežinojo ir negali patvirtinti, jog broliui buvo išaiškinta apie išduotą orderį. Liudytojas M. D. surašęs Orderį, teismo posėdžio metu patvirtino, jog asmenys buvo neblaivūs, tačiau ar asmuo suprato apie jam išduotą Orderį, nepatvirtino. Liudytojas E. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog atvykus patikrinti ar asmuo laikosi orderio išdavimo, namuose rado Ž. T. ir jam iš karto paaiškino, dėl ko atvyko. Liudytojas taip pat nepatvirtino, jog Ž. T. žinojo apie jam išduotą Orderį.

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, išklausęs liudytojų Ž. T., E. B., Ž. L., M. D. teisme duotus parodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad pareiškėjas Ž. T. buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu išduotą smurto artimoje aplinkoje orderį. Pažymėtina, jog Institucija yra atsakinga už tai, kad asmuo būtų tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu išduotą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, asmeniui taikomus įpareigojimus, jų taikymo trukmę, atsakomybę už taikomų įpareigojimų nesilaikymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką, artimiausias įstaigas, kuriose teikiamos nakvynės paslaugos, taip pat apie galimybes lankyti smurtinio elgesio keitimo programą (mokymus). Byloje esančiame Institucijos atsiliepime nurodoma, jog pareiškėjas buvo informuotas elektroniniu paštu ir telefono numeriu trumpąja žinute. Tačiau byloje pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) atsakymas, kuriame nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2023-08-09 d. 20.00 val. iki 2023-08-10 d. 12.00 val. nėra fiksuota įeinančių SMS pranešimų į abonentinį (b. l. 40). Iš bylos medžiagos matyti, jog 2023-08-09 21.16 val. el. paštu ((duomenys neskelbtini)) išsiųstas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (administracinių nusižengimų bylos b. l. 8–17). Tačiau nėra duomenų, jog toks elektroninio pašto adresas būtų nurodytas ir valstybės informacinių sistemų registre. Kaip matyti, iš byloje pateikto susirašinėjimo Ž. T. elektroninis paštas yra – (duomenys neskelbtini). Byloje nėra kitų rašytinių įrodymų ir (ar) kitų duomenų patvirtinančių, jog pareiškėjui Ž. T. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis būtų išsiųstas Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog minėtas orderis jam būtų įteiktas pasirašytinai. Pažymėtina, jog anksčiau aptartame ir išdėstytame teisiniame reglamentavime yra nurodyta ir išaiškinta smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo tvarka ir pagrindai, todėl tiek apie naujai įsigaliojusį teisinį reglamentavimą, tiek apie smurto artimoje aplinkoje orderio taikymą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam ar pavojų patiriančiam asmeniui ir galimai smurtavusiam ar pavojų keliančiam asmeniui smurto artimoje aplinkoje orderis turi būti įteiktas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais, t. y. asmuo turi būti tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu taikomus įpareigojimus, jų taikymo trukmę, atsakomybę už taikomų įpareigojimų nesilaikymą, sprendimo skirti apsaugos nuo smurto orderį apskundimo tvarką ir kt. Šiuo atveju, byloje nėra objektyvių duomenų, jog pareiškėjas Ž. T. būtų įstatyme nustatyta tvarka informuotas apie jo atžvilgiu taikomą apsaugos nuo smurto orderį, juo skirtus įpareigojimus bei gresiančią atsakomybę už skirtų įpareigojimų nesilaikymą ir paneigtų pareiškėjo teiginius, jog orderis jam nebuvo įteiktas, o apie juo taikomus įpareigojimus bei atsakomybę už įpareigojimų nesilaikymą, jam nebuvo žinoma.

Būtent dėl šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. T. kaltei pagal ANK 489 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymius preziumuoti kyla per daug abejonių, kurios vertintinos pareiškėjo naudai. Atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad Ž. T. 2023 m. rugpjūčio 10 d. 12.30 val. nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojimų, ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnio 2 dalyje.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog apkaltinamasis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti atsakomybėn patraukto asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K–594/2012, 2K-110/2013). Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn Ž. T. patrauktas nepagrįstai, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 5651 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną Ž. T. atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.