Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės atstovams Mariui Stasiukoniui, Donatui Stelmokui, Jūratei Blinstrubaitei,

atsakovo Kėdainių pagalbos šeimai centro atstovėms Sandrai Sagatienei, advokatei Ramunei Jatautienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajone ieškinį atsakovams O. N., I. T.-N. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, atsakovų O. N., I. T.-N. priešieškinį ieškovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, atsakovams Kėdainių rajono savivaldybei, Kėdainių pagalbos šeimai centrui dėl diskriminacijos, trečiasis asmuo J. Š., Institucija, teikianti išvadą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovės prašė tenkinti ieškinį. Nurodė, kad atsakovų sveikata jiems neleidžia tinkamai rūpintis kūdikiu, atsakovė dėl savo fizinės negalios negeba tinkamai paimti vaiko, laikyti buteliuko, atsakovui yra socialinių įgūdžių stoka, jis turi psichinę negalią, todėl mano, kad jam sunku įsisavinti teikiamą informaciją. Mobili komanda teikė pagalbą, buvo rengiami įvairūs kursai ir užsiėmimai, teikiama kompleksinė pagalba, psichologo, psichiatro pagalba. Tėvai ne visada priėmė pagalbą. Su šeima iki gimdymo dirbo Pagalbos šeimai centras, motina jau nuo vasario mėnesio gyveno jame ir buvo teikiama pagalba iki gimdymo. Atvejo vadybos posėdyje specialistai teigė, kad yra teigiamų postūmių, tačiau jie nėra pakankami, jog šeima galėtų auginti kūdikį. Specialistai konstatuoja abiejų tėvų socialinių įgūdžių trūkumą, kelia susirūpinimą atsakovo nestabili psichinė būsena ir emocijų nevaldymas, O. N. I. T.-N. atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą. Visi specialistai akcentavo, kad pagalba reikalinga atsakovams 24 valandas per parą. Pagalbos šeimai centre nėra galimybės užtikrinti pagalbą visą parą, nes nėra tokios funkcijos. Reikalinga kito žmogaus pagalba užtikrinti vaiko interesus. Iš artimų šeimos narių neatsirado kas gali jiems pagelbėti (2020-10-01 teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 00 sek. – 59 min. 55 sek.). Nurodė, kad nesutinka su priešieškiniu. Vaikas buvo paimtas iš šeimos dėl nesaugumo, dėl to, kad mama dėl savo negalios negalėjo tinkamai pasirūpinti vaiku, jo pirminiais poreikiais, pamaitinti, aprengti. Vaikui kilo grėsmė, nes mama nesugebėjo pasirūpinti, atsiradus tėvui taip pat buvo vertinama, ar jis galėtų auginti dukrą, jis dalyvavo posėdžiuose. Iki šios dienos yra labai daug pokyčių šeimoje, bet nėra tokių pokyčių, kad šiandien galėtų grąžinti vaiką. Kai gaunamas pranešimas, yra vertinamas grėsmės lygis, buvo nustatytas antras grėsmės lygis, dėl ko vaikas buvo paimtas, bet vėliau matė, kad buvo pastangos, šeima nebuvo palikta be paslaugų. Pagal reglamentavimą Vaiko teisių skyrius, tik gavęs pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, reaguoja į jį. Vaiko teisių skyrius neturi kompetencijos dėl negimusių vaikų ir dėl šeimų, tai yra paslaugos, yra socialinių paslaugų centrai, yra savivaldybės (2021-01-26 teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 43 sek. – 42 min. 00 sek.).

Teismo posėdyje atsakovė I. T.-N. sutiko su ieškiniu. Paaiškino, kad pati sugebėtų pasirūpinti dukra, kai dukrai sukaks 2-3 m. Su mergaite dabar galėtų žaisti. Pamaitinti šiuo metu dukros pati negalėtų, tik vėliau, kai ji pati mokės valgyti. Pasirūpinti dukra galėtų, jei būtų žmogus, kuris galėtų padėti. Kai vyras dirbtų, jai reikėtų pagalbos visą tą laiką. Šeimos narių, kurie padėtų auginti vaiką, nėra. Gavo pagalbos iš specialistų, kažkiek ja pasinaudojo. Toliau reikia pagalbos. Su vyru būna visko. Vyras išmoko šiek tiek prižiūrėti dukrą, nupraustų, pamaitintų, panešiotų, pavežiotų. Patarimais gali padėti vyrui, nes kaip mama turi motinystės jausmą. Tėvams padėdavo auginti seses, palikdavo ją pažiūrėti brolius ir seseris, tada jai viskas buvo gerai. Liga, dėl kurios sunku valdyti rankas, atsirado, kai jai buvo 16 metų (2020-10-01 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 33 min. 59 sek. – 1 val. 43 min. 25 sek.).

Teismo posėdyje Kėdainių rajono savivaldybės atstovai pareiškė, kad nesutinkama su priešieškiniu. Socialinės paramos skyrius rengia planą ir aprašą, kurį tvirtina savivaldybės taryba. Šioje situacijoje padarė viską. Kreipėsi dėl asmeninio asistento skyrimo ir jie priėmė sprendimą teikti. Vedėja dalyvavo atvejo vadybos posėdyje ir pasisakė, kad būtų stiprinami atsakovų pozityvios tėvystės įgūdžiai. Socialinės paslaugos reglamentuojamos kataloge, įvardinama sudėtis ir trukmė, tų paslaugų yra daug ir kiekviena turi savo prašymą. Atvejo vadyba apjungia visų sričių specialistus ir jie sprendžia. Kas buvo numatyta plane, teikė tas paslaugas. Reikia nustatyti kitą dalyką kaip tėvystės įgūdžiai, to administracija neįtakoja. Į posėdį buvo sukviesta daug specialistų, informacija siųsta į ministeriją, planas yra pakankamai realus ir niekas jo neginčija ir reikia pasiekti tikslus, numatytus plane, socialinės paslaugos yra tęstinis ir ilgas procesas, kurio rezultatas negali būti pamatuotas. Mano, kad suteikė visas paslaugas, kurias nuostatai joms suteikia. Neteikia paslaugų, kurios nėra numatytos kataloge (2020-10-01 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 43 min. 50 sek. – 2 val. 10 min. 1 sek.). Savivaldybė atsakinga už socialinių paslaugų organizavimą ir teikimą gyventojams, atsižvelgiant į iškilusius poreikius ir teikiant paslaugas vadovaujasi teisės aktais. Socialinių paslaugų įstatyme yra aiškinama, kad globos paslaugos yra licencijuojamos ir šias licencijas suteikia Socialinių priežiūros paslaugų departamentas, jeigu įstaiga atitinka tam tikrus reikalavimus, teikiama tam tikra licencija tam tikrai globos rūšiai teikti. Tokios globos rūšies, kaip institucinė globa šeimai su negalia, auginančiai vaikus, nėra. Licencijos yra apibrėžtos ir savivaldybė nebūtų galėjusi išplėsti, nes nėra tokių teisės aktų. 2020 m. keitėsi teisės aktai ir praplėstas socialinių paslaugų katalogas, kuriame atsirado papildoma paslauga - apgyvendinimas krizių centruose, kur gali apsigyventi ne vienas iš vaiko tėvų, o šeima su vaiku, kuriai būtų teikiamos intensyvios socialinės priežiūros paslaugos. Atsižvelgiant į tai, Kėdainių rajono savivaldybė pakeitė Kėdainių pagalbos šeimai centro nuostatus, kad atsirastų nauja paslaugos rūšis, būtent socialinės priežiūros paslaugos kur būtų teikiamos šeimoms apsigyvenus krizių centre. Jeigu nėra tokios rūšies licencijos, tai ir nesikreipi gauti tą licenciją, kurios nėra. Kadangi vyksta pasitarimas tarpinstituciniu lygmeniu, kur dalyvauja Socialines apsaugos ir darbo ministerija, tuo metu nematė pagrindo, kad reikia dar papildomai rašyti kažkokį kreipimąsi savivaldybės vardu, kad praplėstų (2021-01-26 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 10 min. 53 sek. – 1 val. 17 min. 10 sek.).

Teismo posėdyje Kėdainių pagalbos šeimai centro atstovė pareiškė, kad nesutinka su priešieškiniu. 2019 m. rugpjūtį, kuomet gimė atsakovų dukra, motinos negalia, jos sąlygotas negebėjimas pasirūpinti kūdikio pačiais mažiausiais ir būtiniausiais poreikiais, užtikrinti jos saugumą, tėvas tuo metu nesuprato, kad vaiko motinai yra reikalinga pagalba visa parą, nesuprato ir nevertino atsakomybės už naujagimį ir dėl socialinių įgūdžių stokos negalėjo užtikrinti kūdikio priežiūros, dėl vaiko amžiaus, dėl visų minėtų sąlygų buvo reikalinga ypatinga ir intensyvi vaiko priežiūra ir visos šitos objektyvios aplinkybės sąlygojo tai, kad paslaugų šeimai poreikis buvo susijęs ne su socialine priežiūra, o tokias paslaugas būtent teikia Pagalbos šeimai centras, o su nuolatine pagalba, kuri teises aktais yra įvardijama, kaip licencijuojama socialinės slaugos paslauga, o Pagalbos šeimai centras ir tuo metu ir šiuo metu tokių paslaugų neteikia. Tos paslaugos dar iki kūdikio gimimo buvo ieškoma visoje Lietuvoje, tačiau tokių paslaugų, kurių šeimai reikėjo, visoje Lietuvoje neteikė nei viena įstaiga ir šios dienos duomenimis neteikia. Pagalbos šeimai centras tikrai padarė dėl šios šeimos viską, ką galėjo ir darė tai nuo pat pradžių. Nuo pat pradžių organizavo šeimai susitikimus globos centre su vaiku, viskas buvo daroma, kad nenutrūktų tėvų ir vaiko ryšys. Susitikimai vyko visą laiką nuo pat 2019-08-05 iki šiol, globėja yra itin bendradarbiaujanti, nekilo bėdų kūdikį atvežti į susitikimus, tam, kad tėvai mokytųsi įgūdžių ir susitikimai būdavo tikrai netrumpi. Pagalbos šeimai centro steigėjas yra Kėdainių rajono savivaldybės taryba. Funkcijas nustato steigėjas ir jos yra apibrėžtos nuostatuose, patvirtintuose Kėdainių rajono savivaldybės tarybos. Socialinės paslaugos yra teikiamos pagal socialinių paslaugų katalogą, vadovaujantis socialinių paslaugų katalogu ir Socialinių paslaugų įstatymu. Atsakovams teikė bendrąsias socialines paslaugas, socialinės priežiūros paslaugas, nes įtraukė bendruomenės institucijas į pagalbos teikimo procesą, matydami mamos, tuo metu dar besilaukiančios, galimai specialiuosius poreikius, inicijavo poreikių pervertinimą, kad visokeriopai mamai padėti. Nuolatinė pagalba patenka po globos sąvoka, tuo tarpu centre teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. Centre yra žmogus, kuris dirba visą parą, jis keičiasi, bet pati paslaugos sudėtis, ko būtent tada reikėjo ir dabar reikia šeimai, centras neteikė nei tada, nei dabar. Tai tiesiog yra priežiūra, nes ten gyvena ne viena šeima, paslaugų gavėjų iš viso būna 20 ir natūralu, kad negalėtų darbuotojas teikti tą intensyvią, nuolatinę pagalbą, tai yra globos paslauga. Ir centras, jeigu būtų norėjęs, nebūtų galėjęs tokios paslaugos suteikti, nes jam nėra pavesta. Tuo metu neturėjo pagrindo kreiptis į steigėją. Teisės aktai nenumato tokios paslaugos apskritai, jos nėra net socialinių paslaugų kataloge. Pagalbos planuose pažymėta, kad nuo 2020 m., kai jau centras galėjo apgyvendinti mamą su vyru laikinojo apgyvendinimo namuose, tuo metu pasiūlytos paslaugos šeima atsisakė. Sausio pradžioje tėvams buvo pasiūlyta intensyvinti įgūdžių ugdymą Laikinojo apgyvendinimo namuose, tačiau jie šitos paslaugos atsisakė. Atsakovės tėtis buvo kviečiamas kelis kartus, kad atsirastų galimybė auginti vaiką su artimųjų pagalba, ne institucijoje. 2020 m. vasarį buvo pakviesta atsakovo mama, irgi buvo vertintos jos galimybės padėti auginti šeimai vaiką. Bet tokio žmogaus nei tada, nei dabar neatsirado. Su steigėjo atstovais kalbėjo 2020 m. balandžio mėnesį telefonu. Buvo noras padėti šiai šeimai. Tarpinstituciniame susitikime dalyvavo ministerijos atstovai, Kėdainių rajono savivaldybės atstovai, Kėdainių moterų krizių centro atstovai, Kėdainių bendruomenės socialinio centro atstovai, neįgaliųjų organizacijos atstovai, pagalbos šeimai centras, tiek globos centras, tiek atvejo vadyba, buvo įtraukta pakankamai nemažai žmonių. Neįgaliųjų organizacijos atstovai taip pat dalyvavo ir atvejo vadybos posėdyje 2020 m. liepos mėnesį (2021-01-26 teismo posėdžio garso įrašas: 44 min. 46 sek. – 1 val. 10 min. 15 sek.).

Teismo posėdyje trečiasis asmuo J. Š. nurodė, kad sutinka būti paskirta nuolatine K. N. globėja. Šiuo metu su mergaite yra labai stiprus ryšys. Iš pradžių mergaitė turėjo problemų su galvyte, dabar jau problemų neturi. Mergaitė atvyko į šeimą nuo 2019-08-05. Nusprendė padėti vienišai moteriai, po dviejų savaičių atsirado tėvas, po to vyko posėdžiai, nuo pat pradžių važiavo su vaiku, kad ir piktas vaikas būdavo, nuo pat pradžių dėjo pastangas jiems padėti. O. N. neklausdavo nieko, ragindavo jį atlikti paprasčiausius dalykus, internete pasiskaityti apie vaiko raidą, su socialinėmis darbuotojomis kartu padėdavo jiems ugdytis. I. T.-N. daug pataria, tik vyras dažnai neklausydavo, ji duodavo tikrai gerus patarimus. Tėvai tikrai myli dukrą. Tėvai turi galimybę auginti, kai ji bus savarankiška. Mamai reikia padėti supjaustyti kietesnį maistą. Vaikas labai judrus, gal būtų sudėtingas vaiko suvaldymas, jei vaikas lauke nubėgtų kažkur toliau. Šiuo metu tėtis padarys, jeigu jam pasakysi ką reikia padaryti, maudė vieną kartą, nagus kerpa su baime, reikia įgūdžių. Pagalbos reikia ir naktį, nes dabar nerami, dantukai dygsta. Vieni nesusitvarkytų. Kai O. N. nevartojo vaistų, kai jie pasibaigė, jam kyla agresija ir jai baisu, jei taip nutiktų prie vaiko. Vaistus pradėjo gerti, kai apsigyveno krizių centre. Tėvams reikėjo daugiau pastangų įdėti ir gal vaikas jau gyventų su jais krizių centre (2020-10-01 teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 22 min. 34 sek. – 2 val. 38 min. 58 sek.).

Teismo posėdyje liudytoja I. R. paaiškino, kad dirba Pagalbos šeimai centre, paslaugas atsakovų šeimai teikia nuo 2020-01-13. Iš pradžių teikė bendrąsias socialines paslaugas. Nuo spalio mėnesio jų namuose teikia praktinės tėvystės įgūdžių paslaugas, klientams pageidaujant ugdyti įgūdžius, būnant tik dukrai šalia, taip pat teikia konsultavimo, informavimo paslaugas. Šią dieną šeima paslaugas priima noriai. Tėvystės įgūdžiai yra formuojami, pažengę labai nedaug, bet stengiasi ir jie mokosi. Iš pradžių reikėjo ugdyti jų socialinius ir buitinius įgūdžius, per kelis mėnesius padarė pažangą. Bandė kurti tėvų ryšį su mergaite, nes mergaitė iš pradžių jų visai neprisileisdavo. Maisto gamybos įgūdžiai yra formuojami, maudymosi įgūdžiai pradėti formuoti, asmens higienos įgūdžiai yra suformuoti ir juos reikia stiprinti ir tęsti, atsižvelgiant į vaiko raidą, nes mergaitė auga. Laisvalaikio, saugumo ir emocinės būklės įgūdžiai yra formuojami, vaiko raidos įgūdžiai yra formuojami, nes jie yra labai silpni pas tėvus, sveikatos priežiūros įgūdžiai yra silpni, šiuo metu jie tik formuojami, rūbelių įgūdžiai yra formuojami. Vienas maudymas įvyko tėčiui pageidaujant, šitie įgūdžiai yra tik pradedami formuoti. Nagų nekirpo, nes tėtis prisipažino, kad dar bijo. Įžvalgų tėvai dėl vaiko priežiūros nėra pasakę. Žino, kad O. N. ne visada vartoja medikamentus ir jeigu jų nevartoja, jis žino kas yra, bet pastaruoju metu stengiasi vartoti vaistus ir vykdyti gydytojo rekomendacijas, primenant darbuotojai. Šeimai buvo pateikta ir literatūra, ir internetinė medžiaga, ir nuorodos, kur jie galėtų patobulinti savo įgūdžius, bent jau teoriškai, tėvai šitoje vietoje iniciatyvos neparodė. Ugdant tėvystės įgūdžius buvo atsižvelgta į tėvų emocinę būklę ir į jų gebėjimą priimti teikiamą informaciją, buvo atsižvelgta į tai, kad kai kurie dalykai vyksta truputį sulėtintai. Visą parą teikiamų paslaugų pagal įstatymus nėra. Jeigu šeima pageidautų, darbuotojas ateitų ir savaitgalį. Yra laikino apgyvendinimo namai, kur būtų tos paslaugos teikiamos, bet tėvai jų atsisako. Ten žmonės gyvena savarankiškai, bet ten yra žmonės, kurie padeda ugdyti įgūdžius ir pataria, tačiau tėvai yra atsakingi už savo vaikus (2020-11-25 teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 8 sek. – 24 min. 28 sek.).

Teismo posėdyje liudytoja V. L. paaiškino, kad teikia atsakovams asmeninio asistento paslaugas du kartus per savaitę po 3 valandas. Eina į parduotuves kartu apsipirkti, jie būna apgalvoję ko reikia ir kiek lėšų gali išleisti. Stengiasi, taupo deda pinigus dukrai, kiekvieną kartą, gavę pašalpas, deda po kelis eurus į dėžutę. I. N. turi sveikatos problemų. Tvarkosi, daugiau O. N., kiek pastebėjo. I. N. yra užsispyrusi ir, jos nuomone, rengiasi ne pagal sezoniškumą. Patarimai ir pagalba jiems yra tikrai reikalinga. Jos pagalba turėtų būti padėti I. N. išsimaudyti – šios pagalbos atsisakė. Po to abi tvarkė spintą, bandė padėti ir paaiškinti, kad vasarinius ir žieminius rūbus reikia laikyti atskirai. Teikia buitinę pagalbą, palydį į polikliniką, parduotuvę, padeda parnešti pirkinius. Klausia patarimų dėl maisto gaminimo. Gamina abu. Teko matyti bendraujant su dukra. Dukra neina pas mamą, eina tik pas tėtį, tėtis puikiai geba užimti ir pakalbinti. Turi vaikui rūbelių, nupirkę komodą, pirko tyreles, žaislus pagal jos amžių. Kiek pastebėjo, reikia jiems sakyti, kad reikia tą daryti, jau mergaitė atsikėlė reikia ruošti pavakarius, kaip rengti, reikia dar mokinti. Priima pagalbą, bet jiems reikia sakyti ką reikia daryti. Vaiko poreikius geriau supranta tėtis. Jis tvarko namus, plauna grindis. Mama eina atnešti valgyti, gerti. Mamos iniciatyvos susitikimuose su dukra nematė (2020-11-25 teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 3 sek. – 1 val. 3 min. 15 sek.).

Teismo posėdyje liudytoja A. Š. nurodė, kad yra Kėdainių pagalbos šeimai centro atvejo vadybininkė. Tiek mama, tiek tėtis turi negalią, jiems būtina intensyvi socialinio darbuotojo ir kitų specialistų pagalba, paslaugos teikiamos intensyviai, įgūdžiai nėra ir nebuvo stiprūs savitvarkos ir kitų įgūdžių formavime, pozityviai nusiteikę vienas kito atžvilgiu ir noru dėl mergaitės, tačiau šią dieną yra teikiamos kompleksinės paslaugos šiai šeimai, tiek psichologo, tiek socialinio darbuotojo ir kitų specialistų. Paslaugos teikiamos pagal teisės aktus ir centras yra išnaudojęs visas galimybes, kad šeima stiprėtų, augtų ir ugdytų savo įgūdžius ir galėtų gyventi savarankiškai. Šeimai buvo siūlyta apsigyventi laikinojo apgyvendinimo namuose, šeima noro neišreiškė. Buvo bendrauta ir ieškota galimybės, ar kas galėtų pagelbėti tokiai šeimai, kuriai reikėtų nuolatinės priežiūros, bet tokios galimybės nėra, nes institucijos, kuri teiktų tokias paslaugas nėra. Kiekvienam įgūdžio formavimui reikalingas laiko tarpas, t. y. maisto gaminimas, jis yra suformuotas, tačiau visą laiką reikalinga pagalba padėti, priminti, taip pat atsižvelgti į vaiko raidą, jis suformuotas, bet ir vaikas jau valgo savarankiškai. Vaiko asmens higiena, maudymasis ir priežiūra – kol kas įgūdžiai silpni, būtinas tęstinis formavimas. Vaiko aprengimas ir nurengimas yra suformuotas, reikia palaikymo ir stiprinimo, atsižvelgiant į vaiko raidą. Šeimai reikia priminti, kad vaiko poreikiai ir pomėgiai kinta. Laisvalaikio įgūdžiai taip pat suformuoti, tačiau pagal vaiko raidą reikia formuoti ir stiprinti. Vaiko miego užtikrinimas, pakankamai pasiektas, tačiau reikalingas priminimas ir stiprinimas. Saugumo užtikrinimo įgūdis - reikalingas tęstinis šio įgūdžio formavimas. Buvo intensyvinamos paslaugos, ilginamas susitikimų laikas. Reikalingas formavimas ir paslaugų tęstinumas. Paslaugos vis tiek bus teikiamos. Su tokia situacija ir iškeltomis problemomis susidūrė pirmą kartą turbūt net Lietuvos mastu, rengiama darbo grupė dėl didesnio spektro paslaugų plano plėtimo (2020-11-25 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 5 min. 05 sek. – 1 val. 55 min. 17 sek.).

Teismo posėdyje liudytoja R. T. paaiškino, kad yra Kėdainių pagalbos šeimai centro atvejo vadybininkė. Pagalbos šeimai centras gavo Kauno klinikų raštą, tuomet buvo organizuotas posėdis ir I. T. buvo apgyvendinta Laikinojo apgyvendinimo namuose, buvo teikiamos socialinės priežiūros paslaugos ir bendrosios, vaiko tėvo šalia nebuvo. I. T. su kūdikiu grįžo į Pagalbos šeimai centro Laikinojo apgyvendinimo namus, bet centre nebuvo teikiama tokia paslauga, kad 24 val. būtų nuolatinė priežiūra, kuri buvo reikalinga, sutikus su pasiūlymu I. T. grįžo į savo namus. Posėdžio metu buvo nuspręsta, kad dėl mamos negalios, kūdikis bus apgyvendintas globėjų šeimoje, ir ji su tuo sutiko. Kūdikis buvo paimtas todėl, kad mama buvo palikta viena, neturėjo artimųjų pagalbos, tėvo šalia nebuvo, jis buvo ją palikęs, o mama dėl savo negalios negalėjo auginti kūdikio viena. Kol I. T. buvo viena, su ja buvo lengva dirbti ir teikti paslaugas, ji priėmė socialinio darbuotojo siūlymus ir patarimus. Kai atsirado šalia O. N., tapo sunkiau, kadangi nuolat viskam buvo prieštaravimai, bet teikiant intensyvias paslaugas, sutelkus komandinį darbą jis persiorientavo, pradėjo priimti patarimus, mokymus, pozityvios tėvystės kursus lankė, lavino tėvystės įgūdžius, paskutiniu metu su šeima sunkumų nelabai buvo. Su viskuo sutiko, viską priėmė, mokėsi, ugdėsi, tik tiek, kad dėl turimų sveikatos problemų nelabai tie įgūdžiai sekėsi. Reikalinga nuolatinė pagalba, reikalinga fizinė pagalba ir konsultacinė, pamokymai, patarimai (2021-02-04 teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 24 min – 31 min. 56 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas, priešieškinis netenkinamas.

Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų.

(Duomenys neskelbtini) gimė K. N.. Jos mama I. T.. 2019-08-02 nustatyta vaiko tėvystė – K. N. tėvu nurodytas O. N. (Duomenys neskelbtini) sudaryta I. T. ir O. N. santuoka. K. N. neturi sveikatos sutrikimų.

O. N. nuo (duomenys neskelbtini) yra VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje. Diagnozė – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Skirtas medikamentinis gydymas. Priklausomybės ligų priežiūros grupėje nėra. Lėtinių ligų neturi.

I. T.-N. nuo (duomenys neskelbtini) yra VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje. Diagnozė – lengvas protinis atsilikimas. Priklausomybės ligų priežiūros grupėje nėra. Taip pat diagnozuota degeneracinė pamatinių ganglijų liga, ekstrapiramidiniai judesių sutrikimai. Neurologų sekama nuo vaikystės, taikomas simptominis gydymas pagal neurologų paskyrimus.

2019-07-23 VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras nurodė, kad I. T. lankosi pas neurologus ir psichiatrus dėl nuo vaikystės diagnozuotų ligų. Specialieji poreikiai nenustatyti. Mano, kad pacientei bus reikalinga pagalba auginti ir prižiūrėti kūdikį.

2019-07-01 priimtas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritorinis skyriaus sprendimas nenustatyti I. T.-N. specialiųjų poreikių, nes jos diagnozė neatitinka nustatytų kriterijų. Pateikus prašymą peržiūrėti sprendimą 2019-08-02 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius paliko galioti teritorinio skyriaus sprendimą, kuriuo specialieji poreikiai nenustatyti.

2019-07-29 nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis.

2019-08-01 nustatytas antras grėsmės vaikui lygis ir priimtas sprendimas paimti vaiką iš atstovų. Nustatyta, kad be kitų žmonių pagalbos ir nuolatinės priežiūros vaikas negali augti I. T. namuose. Jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Atvejo vadybos posėdžio metu padaryta išvada, kad O. N. nesuprato tėvystės pareigų. I. T. tėvas atsisakė padėti dukrai, mama mirusi.

2019-08-07 Kauno apylinkės teismas išdavė leidimą paimti K. T. iš motinos I. T.

2020-02-25 atvejo vadybos posėdyje, kuriame dalyvavo I. T.-N., jos tėvas R. T., teta R. V., O. N., jo mama R. D., Kėdainių pagalbos šeimai centro specialistai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, psichologė, globėja, buvo nutarta, kad šeima nėra pajėgi auginti kūdikį, kreiptis dėl vaiko atskyrimo, nuolatinės globos nustatymo, toliau organizuoti tėvų susitikimus su vaiku du kartus per mėnesį kas antrą savaitę. Mama negali užtikrinti saugios vaiko priežiūros, tėvams trūksta tėvystės įgūdžių. Artimieji nurodė neturintys galimybių padėti auginti K. N. Pagalbos plano įpareigojimus šeima vykdė, paslaugos teikiamos toliau.

Susitikimo protokolai rodo, kad tėvų susitikimai su dukra rengiami dažnai ir reguliariai. Jų metu stebimas pozityvus tėvų bendravimas su dukra, tėvai skatinami ugdyti tėvystės įgūdžius, mokomi kaip elgtis, bendrauti su dukra, ją prižiūrėti (pakeisti sauskelnes, aprengti, pamaitinti). Konstatuoti įvairūs praktiniai sunkumai, iškylantys tėvams, pvz. motinos negalėjimas paimti vaiką ant rankų ir kt.

Iš šeimos lankymo žurnalų, Laikino apgyvendinimo namų darbo su šeima dienoraščio matyti, kad šeimai pastoviai teikiamos socialinės priežiūros paslaugos: informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, atstovavimo, patarta įvairiais klausimais, ugdyti praktiniai tėvystės įgūdžiai.

2020-07-14, 2020-08-20 O. N. ir I. T.-N. raštu pareiškė, kad sutinka, jog dukrą augintų globėja J. Š. Jie nori dalyvauti dukros gyvenime ir jos neatsisako, tačiau šiuo metu patys auginti dukters negali, artimieji nesutinka padėti.

2020-08-18 Kėdainių pagalbos šeimai centras rašte nurodė, jog susisiekė su O. N. giminaite I. M., tačiau ši nurodė neturinti galimybės padėti N. auginti dukrą.

2020-08-21 O. N. ir I. T.-N. pateikė prašymą nutraukti Laikino apgyvendinimo namų bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros sutartį. Sutartis nutraukta. Kėdainių pagalbos šeimai centras toliau tęsė socialinių paslaugų teikimą – socialinis darbuotojas teikia paslaugas ne rečiau kaip 4 kartus per mėnesį, esant poreikiui, ir dažniau, I. T.-N. nuo 2020-09-18 naudojasi Kėdainių bendruomenės socialinio centro skirta asmeninio asistento paslauga, kuri teikiama du kartus per savaitę.

2021-01-14 I. T.-N. ir O. N. pateikė prašymą nutraukti Laikino apgyvendinimo namų paslaugos sutartį.

2021-01-15 I. T.-N. ir O. N. raštu prašė paankstinti atvejo vadybos posėdį ir peržiūrėti planą. Nurodė, kad jie pabandė patys prižiūrėti dukrą ir suprato, kad jiems dar reikia laiko, dukra yra per maža ir jie nenori jos traumuoti. Prašė trumpinti susitikimų su dukra laiką.

Tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnio 1 dalis). Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų buvo atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

Vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Tėvų ir vaiko atskyrimas yra laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).

Bylos duomenų visuma sudaro pagrindą manyti, kad ieškinio reikalavimas dėl K. N. atskyrimo nuo tėvų yra pagrįstas. Atsakovai dėl savo psichinės sveikatos būklės, o atsakovė – dar ir dėl savo fizinės sveikatos būklės nulemtų problemų, negali tinkamai rūpintis dukra, užtikrinti mergaitei saugumo bei jos minimalių interesų apsaugos. Patys atsakovai teismui pripažino, kad sutinka su šiuo ieškinio reikalavimu, t. y. dukra šiuo metu yra per maža, kad jie galėtų patys ja pasirūpinti, be to, dukra nėra prie jų pripratusi, buvimas su tėvais, kelia dukrai, o ir jiems patiems, įtampą. Mano, kad galės patys auginti dukrą, kai ši bus bent penkerių metų amžiaus. Tiek iš pačių atsakovų paaiškinimų, tiek iš liudytojų parodymų bei rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė dėl savo neurologinės ligos viena visiškai negali pasirūpinti dukra (negali jos paimti ant rankų, aprengti, pamaitinti, pagaminti maistą, apsaugoti nuo aplinkos keliamų pavojų). Atsakovams dėl jiems diagnozuotų psichinių susirgimų sunku greitai įsisąmoninti informaciją, jiems trūksta tėvystės, buitinių ir socialinių įgūdžių. Be šalia esančių žmonių patarimų, pamokymų atsakovas negali pagaminti maisto, išmaudyti dukrą, dukrai pravirkus, tėvai nežino, kokių veiksmų imtis, patys neidentifikuotų galimo dukters susirgimo. Šeimos lankymo žurnaluose, kuriuose fiksuoti socialinių darbuotojų apsilankymai šeimos namuose, kaskart nurodyta, kad atsakovams buvo primenama, mokoma elementarūs buities ir vaiko priežiūros dalykai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovams buvo sudaryta galimybė kartu su dukra gyventi Kėdainių pagalbos šeimai centro Laikino apgyvendinimo namuose, kur yra darbuotojas, prireikus, galintis suteikti pagalbą, tačiau atsakovai pageidavo, kad dukra neliktų su jais nakvoti ir buvo iškviesta laikinoji globėja, kad pasiimtų dukrą. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad buvo momentų, kai atsakovui ar abiem atsakovams trūko motyvacijos ugdyti savo tėvystės įgūdžius. Nors vieningai pripažįstama, kad atsakovai daro pažangą, tačiau šiuo metu ji dar nėra pakankama, kad jie patys gebėtų auginti dukrą. Nustatyta, kad nėra artimų asmenų, galinčių nuolat būti šalia ir padėti atsakovams auginti savo dukrą. Teikiamų socialinės priežiūros paslaugų nepakanka, kad šiuo metu atsakovai pajėgtų patys pasirūpinti savo dukra, o visą parą teikiamos paslaugos (institucinė socialinė globa) šalyje nėra licencijuotos ir neteikiamos.

Sprendžiant dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, prioritetas teikiamas vaiko gerovei ir jo interesų užtikrinimui. Šioje byloje išnagrinėtų ir įvertintų faktinių aplinkybių visuma suponuoja, kad šiuo metu dėl objektyvių aplinkybių, t. y. atsakovų sveikatos būklės, nepaisant atsakovams intensyviai teikiamų socialinės priežiūros paslaugų, nesant galimybės teikti institucinės socialinės globos paslaugą, tėvai negali užtikrinti dukters K. N. minimalių interesų apsaugos, todėl, siekiant užtikrinti K. N. interesus, ji turi būti atskirta nuo tėvų iki tol, kol tėvai įgis pakankamai gebėjimų, dukra paaugs, ar susiklostys kitos palankios aplinkybės, kurioms esant, bus galima spręsti, kad tėvai gebės patys ar padedami kitų saugiai ir tinkamai auginti dukrą.

Atskirtai nuo tėvų K. N. išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus K. N. nuo tėvų, tėvai O. N. ir I. T.-N. netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis O. N. ir I. T.-N. gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

Dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

2019-08-23 K. N. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta J. Š. 2020-02-20 atliktas laikinosios globos patikrinimas, nustatyta, kad globa sėkminga, vaiko interesų pažeidimų nefiksuota. 2020-02-27 J. Š. pateikė prašymą skirti ją K. N. nuolatine globėja. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius teigiamai įvertino J. Š. pasirengimą būti nuolatine globėja. Kėdainių vaikų globos namai „Saulutė“ pateikė išvadą, kad J. Š. atitinka globėjams keliamus reikalavimus ir turi visas privalomas kompetencijas. Buities sąlygos tinkamos. J. Š. vykdo individualią veiklą. Neturi sveikatos sutrikimų, neteista, administracine tvarka nebausta. Globoja dar vieną mergaitę. R. Š. sutinka, kad sutuoktinė J. Š. būtų paskirta nuolatine K. N. globėja. R. Š. neteistas, administracine tvarka nebaustas.

Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma teismo nutartimi (CK 3.263 straipsnis). Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą (CK 3.256 straipsnis). Vaiko globėjas (rūpintojas) parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju (rūpintoju), jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku bei vaiko interesus (CK 3.268 straipsnio 1 dalis).

J. Š. globoja K. N. pusantrų metų. Iš bylos duomenų visumos matyti, kad ji labai nuoširdžiai rūpinasi mergaite, jos gerove, mergaitė yra prie jos prisirišusi. Pažymėtina, kad J. Š. ne tik atlieka globėjos funkcijas, tačiau ir geranoriškai stengiasi užtikrinti mergaitės ir tėvų bendravimą, jų tarpusavio ryšio palaikymą ir stiprinimą, pataria, padeda tėvams. Atsakovai taip pat teigiamai vertina J. Š., pripažįsta, kad ji mergaitei yra „tarsi antra mama“. J. Š. charakterizuojama teigiamai. Patikrinus globos sąlygas, nustatyta, kad ji atitinka reikalavimus. Pagal savo asmenines savybes, objektyvias aplinkybes J. Š. gali būti paskirta K. N. nuolatine globėja. K. N. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma J. Š. gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Tėvų išlaikymo pareiga išlieka ir atskyrus vaiką nuo tėvų.

Pagal bendrąją praktiką laikytina, kad pusantrų metų amžiaus vaiko minimaliems poreikiams (maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, vaistai, lavinimo priemonės) patenkinti optimali suma yra apie 200 Eur. K. N. mokama 70 Eur dydžio išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, kuri pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įskaitoma į bendrą vaikui reikalingo išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Likusi būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingos pinigų sumos dalis turi būti padalinama tarp abiejų tėvų.

I. T.-N. mokama šalpos neįgalumo pensija (217,80 Eur) ir našlaičių pensija (132,37 Eur). Atsakovei apribotas darbingumo lygis, jos turimas fizinės sveikatos sutrikimas jai iš esmės maksimaliai mažina galimybes dirbti ir padidinti gaunamas pajamas. O. N. šiuo metu nedirba. Atsakovas yra dirbęs (paskutinį kartą 2020 m.), buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Sodros duomenimis O. N. pajamas šiuo metu sudaro nedarbo draudimo išmoka.

Iš atsakovų prašoma priteisti išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 50 Eur iš kiekvieno. Atsakovai su tuo nesutinka, motyvuodami tuo, kad tai per didelė suma, be to, jie pageidauja teikti išlaikymą dukrai, nupirkdami daiktus ar maistą. Ieškovės atstovės pažymėjo, kad šiuo reikalavimu turi užtikrinti vaiko teisę į išlaikymą, tačiau dėl išlaikymo dydžio palieka spręsti teismui.

Pripažintina, kad atsakovų finansinė padėtis yra sudėtinga. Jų bendros pajamos per mėnesį yra apie 500 Eur. Atsakovams reikalinga patenkinti ir savo būtinuosius poreikius, t. y. nusipirkti maistą, vaistus, sumokėti mokesčius. Jie neturi finansinių galimybių užtikrinti net minimalius dukters poreikius, tačiau tai nereiškia, kad jie gali apskritai neteikti dukrai išlaikymo. Pažymėtina, kad nėra duomenų, jog atsakovui būtų apribotas darbingumo lygis, jis neserga fizinėmis ligomis, dėl kurių negalėtų dirbti. Esant minėtai atsakovės situacijai dėl nedarbingumo, atsakovas turėtų prisiimti didesnę atsakomybę šeimoje ir stengtis ieškoti jo situaciją atitinkančio darbo, kad galėtų padidinti šeimos pajamas ir išlaikyti dukrą.

Dėl atsakovų noro teikti išlaikymą nepinigine išraiška, pažymėtina, kad bylos duomenys rodo, jog atsakovai be pagalbos ne visiškai geba atpažinti dukters poreikius pagal jos raidą. Todėl galimos situacijos, kad dukrai nupirkti daiktai (žaislai, rūbai ar pan.) gali jai netikti. Tokiu atveju atsakovų lėšos būtų panaudotos netikslingai ir dukrai tai neduotų naudos. J. Š. teismo posėdyje pažadėjo atsakovams atidaryti K. N. banko sąskaitą, į kurią atsakovai pervestų išlaikymo lėšas, kurios būtų taupomos. Atsakovai tam neprieštaravo. Esant aptartai situacijai, K. N. interesus labiausiai atitiktų piniginio išlaikymo jai teikimas.

Atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu esamą atsakovų finansinę padėtį, iš kiekvieno iš atsakovų priteisiamas išlaikymas dukrai periodinėmis išmokomis po 30 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-03-16) iki dukters pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

J. Š. skiriama K. N. mokamų išlaikymo lėšų tvarkytoja ir turto administratore. J. Š. išaiškinama, kad globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais teisės normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3. 203 straipsnio 1 dalis). Ne vaiko interesams panaudotos lėšos gali būti išieškomos iš globėjo (rūpintojo) (CK 3.203 straipsnio 2 dalis).

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl priešieškinio.

Atsakovai O. N. ir I. T.-N. prašo nustatyti, kad Kėdainių rajono savivaldybė kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi Kėdainių rajone, Kėdainių pagalbos šeimai centru diskriminavo atsakovus dėl jų negalios, o jų dukrą – dėl ryšių su negalia.

Bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigoje atsakovai pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė atsakove įtraukti Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priteisti atsakovams ir jų dukrai neturtinę žalą po 30 000 Eur kiekvienam. Patikslintas priešieškinis nebuvo priimtas, remiantis CPK 143 straipsnio 1 dalimi, nes tai užvilkins bylos nagrinėjimą. Bylos, kurioje pagrindinis sprendžiamas klausimas susijęs su mažamečiu vaiku ir jo interesų užtikrinimu, siekiant kaip įmanoma operatyviau nustatyti vaiko padėtį, nagrinėjimas neturi būti tęsiamas, papildant įrodinėjimo dalyką kitokiais įrodinėjimo aspektais pasižyminčiomis aplinkybėmis. Kaip buvo išaiškinta teismo posėdyje, atsisakymas priimti patikslintą priešieškinį neatima teisės atsakovams inicijuoti atskirą civilinę bylą.

Atsisakius priimti patikslintą priešieškinį, nagrinėjamas pradinis priešieškinis, kuriame reikalavimas dėl diskriminacijos pripažinimo pareikštas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Kėdainių rajone, Kėdainių rajono savivaldybei ir Kėdainių pagalbos šeimai centrui.

Nustatyta, kad 2019 m. gegužės mėnesį nutarta I. T. išimties tvarka apgyvendinti Kėdainių pagalbos šeimai centro laikino apgyvendinimo namuose motinoms ir vaikams, siekiant užtikrinti besilaukiančios moters saugumą ir laiku suteikti reikiamą pagalbą, nes buvo abejojama, ar prasidėjus gimdymo procesui, ji pati sugebės pasikviesti pagalbą. Atvejo vadybos posėdžio protokole nurodyta, kad, gyvendama Kėdainių pagalbos šeimai centro laikino apgyvendinimo namuose motinoms ir vaikams, I. T. pati savarankiškai negebėjo atlikti buities darbus, pasigaminti valgyti, nuolat reikėjo socialinio darbuotojo pagalbos, gimdyti buvo lydima socialinio darbuotojo, kadangi pati viena negeba savarankiškai funkcionuoti. Pagalba reikalinga smulkiausiuose kasdienio gyvenimo darbuose.

2019-07-26 Kėdainių pagalbos šeimai centras raštu kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, informuodamas, kad Pagalbos šeimai centro laikino apgyvendinimo namuose motinoms ir vaikams nuo 2019-06-09 teikiamos socialinės priežiūros paslaugos I. T., nuo 2019-01-31 teikiama atvejo vadybos paslauga, 2019-07-24 I. T. pagimdė kūdikį, prašoma įvertinti grėsmės vaikui lygį.

2019-07-30 Kėdainių pagalbos šeimai centras raštu informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių ir Kauno klinikų administraciją, kad I. T. ir jos naujagimei Pagalbos šeimai centro laikino apgyvendinimo namuose motinoms ir vaikams paslaugų teikti nėra galimybės, vadovaujantis Kėdainių pagalbos šeimai centro laikino apgyvendinimo namų motinoms ir vaikams tvarkos aprašo 6.8 punktu, kuriame nurodyta, jog „užtikrinamos namų aplinkos sąlygos motinai su vaiku, kuriems nereikia nuolatinės, intensyvios priežiūros, sudarant jiems sąlygas savarankiškai tvarkytis savo asmeninį (šeimos) gyvenimą“.

Atvejo vadybos posėdžiai rengti 2019-02-13, 2019-05-30, 2019-08-01, 2019-08-14, 2019-10-01, 2019-11-19, 2020-02-25, 2020-04-24, 2020-05-26, 2020-06-08, 2020-06-25, 2020-07-20, 2020-08-12, 2020-08-20, 2020-10-06, 2020-11-20, 2020-12-04, 2021-01-15.

2020-04-28 I. T.-N. pateikė prašymą skirti jai asmeninio asistento paslaugas. 2020-05-08 pateikė atsisakymą nuo šių paslaugų, nurodžiusi, kad savimi geba pasirūpinti pati. 2020-08-07 pateikė pakartotinį prašymą skirti jai asmeninio asistento paslaugas.

2020-05-05 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją apie paslaugų teikimą N. šeimai.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierė, atlikusi tyrimą dėl galimai nesuteiktos pagalbos ir socialinių paslaugų (neišnaudotų visų valstybės ir savivaldybės priemonių, siekiant išsaugoti vaiką biologinėje šeimoje) negalią turintiems tėvams bei galimai netinkamo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigų atlikimo bei galimo vaiko teisių pažeidimo, 2020-06-10 pažymoje konstatavo, kad tyrimo metu surinkti duomenys ir jų vertinimas neleidžia daryti prielaidų ar išvadų dėl diskriminacijos K. N. atžvilgiu dėl jos tėvų sveikatos būklės, priimant sprendimus, susijusius su globos jai nustatymu, paslaugų jos tėvams teikimu. Atkreiptas Kėdainių rajono savivaldybės dėmesys į efektyvios ir savalaikės pagalbos negalią turintiems tėvams trūkumą, neigiamai įtakojantį vaiko teisės gyventi šeimoje užtikrinimą. Pasiūlyta Kėdainių rajono savivaldybei imtis priemonių, tobulinant ir efektyvinant vaiko teisių apsaugos ir socialinių paslaugų organizavimo sritis ir jų tarpusavio papildomumą, užtikrinant, kad šeimos (ypatingai, negalią turintys tėvai), auginančios vaikus su negalia, esant poreikiui, gautų jų poreikius atitinkančią, efektyvią ir savalaikę pagalbą. Pasiūlyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, formuojant ir įgyvendinant politiką, susijusią su vaiko teisių ir teisėtų interesų apsauga, įvertinti negalios politikos strategijose, programose, priemonių planuose numatytų įgyvendinti tikslų ir priemonių, susijusių su negalią turinčių tėvų teisės auginti savo vaikus ir vaikų teisės augti savo šeimoje, teisės į saugią aplinką tinkamas vystymosi sąlygas dermę.

2011-12-09 Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-442 patvirtintas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas, kurio 8 punkte numatyta, kad šeimų, kurioms reikalingos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, jų vaikų socialinių paslaugų poreikį nustato Kėdainių pagalbos šeimai centro socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeimomis.

2018-06-29 Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-140 patvirtintas Kėdainių rajono savivaldybės darbo su šeimomis, taikant atvejo vadybą, tvarkos aprašas. Aprašo 14 punkte įtvirtinta, kad atvejo vadybininkas, nustatęs, kad savivaldybėje teikiamos šeimoms reikalingos pagalbos nepakanka, pagalbos pasiūla neatitinka vaikų ir jų šeimų poreikių, apie tai informuoja koordinatorių, kuris inicijuoja veiksmus, numatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro, sveikatos apsaugos ministro, švietimo ir mokslo ministro, vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintose Savivaldybės bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo rekomendacijose, teikia administracijos direktoriui siūlymus dėl naujų pagalbos šeimoms paslaugų teikimo.

2019-09-27 Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-188 patvirtinti Kėdainių pagalbos šeimai centro nuostatai. Tai yra socialinių paslaugų įstaiga, kuri, be kitų nuostatų 8 punkte nurodytų paslaugų, teikia: socialinės priežiūros paslaugas ir laikiną apgyvendinimą motinai (tėvui ar kitam vaiko atstovui pagal įstatymą) ir vaikams laikino apgyvendinimo namuose (8.2. papunktis), koordinuoja ir teikia socialinės priežiūros paslaugas šeimoms (8.5. papunktis), teikia atvejo vadybos paslaugas šeimoms teisės aktų nustatyta tvarka (8.7. papunktis), organizuoja ir koordinuoja kompleksinių paslaugų šeimai teikimą (8.8. papunktis).

2020-04-17 Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-88 patvirtintas Kėdainių rajono savivaldybės 2020 m. socialinių paslaugų planas. Plane numatyti tikslai: užtikrinti socialinių paslaugų bendruomenėje teikimą; užtikrinti socialinės globos ir socialinės priežiūros paslaugų teikimą senyvo amžiaus asmenims ir neįgaliems asmenims, šeimoms, vaikams, likusiems be tėvų globos; užtikrinti socialinių paslaugų teikimą asmenims, turintiems psichinę negalią; užtikrinti paslaugų šeimai, globėjams teikimą; įsteigti Kėdainių rajono savivaldybėje asmenų su psichine negalia grupinius gyvenimo namus; teikti socialinių dirbtuvių paslaugą.

2020-04-20 Kėdainių pagalbos šeimai centras rašte Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė, kad Laikino apgyvendinimo namuose paslaugos teikiamos vadovaujantis Kėdainių pagalbos šeimai centro nuostatais, patvirtintais Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2019-09-27 sprendimu Nr. TS-188, ir Kėdainių pagalbos šeimai centro direktoriaus 2020-01-02 įsakymu Nr. V-2/1 patvirtintu Kėdainių pagalbos šeimai centro laikino apgyvendinimo namų veiklos organizavimo tvarkos aprašu, kuriame nurodyta, jog laikino apgyvendinimo namuose „užtikrinamos namų sąlygos motinai (tėvui ar kitam vaiko atstovui pagal įstatymą), jų vaikui ar laikinojoje priežiūroje esantiems vaikams, kuriems nereikia nuolatinės, intensyvios priežiūros, sudarant jiems sąlygas savarankiškai tvarkytis savo asmeninį (šeimos) gyvenimą“. Laikino apgyvendinimo namuose paslauga teikiama iki vienerių metų laiko. Darbo dienomis paslaugas teikia vienas socialinis darbuotojas, kuris taip pat dirba ir su Kėdainių miesto teritorijoje gyvenančiomis ir socialinių įgūdžių stokojančiomis šeimomis, ir socialinio darbuotojo padėjėjas, kuris paslaugas klientams teikia vidutiniškai nuo pusiaudienio darbo dienomis ir visą parą savaitgaliais ir švenčių dienomis.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pateikė išvadą byloje, kurioje nurodyta, kad negalią turinčių tėvų atžvilgiu nebuvo įgyvendinta Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių Konvencijos 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga užtikrinti atitinkamos pagalbos neįgaliesiems, kai jie vykdo su vaikų auklėjimu susijusius įsipareigojimus, teikimą bei 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga, jog vaikas jokiu būdu negali būti atskirtas nuo tėvų dėl tėvų neįgalumo. Aplinkybė, jog negalią turintiems tėvams nebuvo tinkamai pritaikytos sąlygos auginti savo dukrą, leidžia pagrįstai teigti, kad tėvai patyrė diskriminaciją dėl neįgalumo, o jų dukrai nepagrįstai nesudarytos sąlygos augti biologinėje šeimoje.

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 2 straipsnyje apibrėžta, kad diskriminacija dėl neįgalumo – bet koks išskyrimas, atstūmimas ar apribojimas dėl neįgalumo, kuriais siekiama pabloginti ar paneigti arba dėl kurių pabloginamas ar paneigiamas visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pripažinimas, įgyvendinimas ar naudojimasis jomis lygiai su kitais asmenimis politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, pilietinėje ar bet kurioje kitoje srityje. Tokia diskriminacija apima visų formų diskriminaciją, įskaitant atsisakymą tinkamai pritaikyti sąlygas.

Reikalaujant pripažinti buvus diskriminaciją, skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas.

Byloje nustatytų aplinkybių ir teisės aktų visuma nesudaro pagrindo teigti, kad būtent Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajone, Kėdainių rajono savivaldybė ir Kėdainių pagalbos šeimai centras diskriminavo atsakovus dėl jų negalios ar jų dukrą dėl ryšių su negalia.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija apibrėžta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnyje. Be kitų funkcijų, tarnyba bei jos struktūriniai padaliniai: užtikrindama visų savivaldybių teritorijose gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų (50 straipsnio 1 dalies 11 punktas); sudaro mobiliąsias komandas intensyviai pagalbai šeimai teikti (50 straipsnio 1 dalies 13 punktas); bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais (50 straipsnio 1 dalies 17 punktas); bendradarbiauja su kitomis šiame įstatyme nustatytomis ministerijomis bei kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis vaiko teisių apsaugos politikos koordinavimo ir įgyvendinimo klausimais (50 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Šiuo atveju, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajone, gavęs ligoninės pranešimą, kad I. T.-N. pagimdė dukrą ir nėra pajėgi ja pasirūpinti, pagal priskirtą kompetenciją įvertino grėsmės vaikui lygį ir priėmė atitinkamus sprendimus, t. y. kreipėsi į teismą dėl leidimo paimti vaiką išdavimo, organizavo atvejo nagrinėjimą, visą laiką bendradarbiavo su kitomis institucijomis, sprendžiant atvejo problemas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos tikslas yra vaiko interesų apsauga. Šiuo atveju, K. N. buvo paimta iš tėvų, įvertinus grėsmės vaikui lygį, kurį būtina vertinti esamu momentu, o ne tam tikroje laiko perspektyvoje. Vaikus augina tėvai, turintys įvairias negalias, ir vaikai, jei jiems nekyla reali grėsmė, nėra paimami iš tėvų tik dėl to, kad šie yra neįgalūs. Taip nebuvo ir šiuo atveju. K. N. buvo paimta iš tėvų, nes esamu konkrečiu momentu, kai buvo gautas pranešimas ir vertinamas grėsmės lygis, nebuvo asmenų, galinčių padėti neįgaliems tėvams auginti vaiką, bei nebuvo numatytas atitinkamų paslaugų, kurių organizavimas nepriklauso Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos teritorinių skyrių kompetencijai, teikimas. Jei šie faktoriai būtų užtikrinti, nekeliant grėsmės vaikui, atsakovai, būdami neįgalūs, tikėtina, būtų galėję auginti vaiką. Reaguojant į tai ir siekiant tuo momentu apsaugoti mažametę K. N., buvo priimti minėti sprendimai, pagrįsti pirmiausia vaiko saugumo ir jo interesų užtikrinimo principu. Valstybės vaiko teisių apsaugos kontrolierė, atlikusi tyrimą, nenustatė pažeidimų. Faktinių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajone atliko jai priskirtą funkciją ginti vaiko interesus ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad diskriminavo atsakovų šeimą dėl jų negalios ar jų dukrą dėl ryšių su negalia.

Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 52 straipsnio 1 dalį savivaldybės institucijos ir įstaigos: organizuoja ir finansuoja socialinių ir kitų reikalingų paslaugų vaikui ir šeimai prieinamumą ir kompleksiškumą, teikdamos prioritetą paslaugų teikimui bendruomenėje (52 straipsnio 1 dalies 1 punktas); dalyvauja įgyvendinant valstybinės vaiko teisių apsaugos funkcijas ir bendradarbiauja su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotais teritoriniais skyriais, kitomis valstybės ir kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos srityje (52 straipsnio 1 dalies 3 punktas); užtikrina vaikui ir šeimai pirminę informacinę, konsultacinę pagalbą, organizuoja socialinių paslaugų ir kitos pagalbos teikimą šeimai, užtikrina, kad socialinių paslaugų įstaigų ar kitų įstaigų, kurioms savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimai tam tikroje savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, vadovai laiku paskirtų atvejo vadybininkus ir pagal poreikį – kitus atvejo vadybos specialistus, rūpinasi pagalbos planuose nustatytų priemonių ir paslaugų suteikimu (52 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Socialinių paslaugų teikimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme. Pagal šio įstatymo 1 straipsnį socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinės paslaugos yra bendrosios (informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės paslaugos, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne bei kitos paslaugos) ir specialiosios (socialinė priežiūra ir socialinė globa). Socialines paslaugas, jų turinį pagal atskiras socialinių paslaugų rūšis bei socialinių paslaugų įstaigų tipus apibrėžia socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (6 straipsnis, 7 straipsnis, 8 straipsnis). Socialinė globa yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė pagalba, kuriai reikia nuolatinės specialistų priežiūros. Socialinė globa pagal trukmę skirstoma į dienos, trumpalaikę ir ilgalaikę (8 straipsnio 5 dalis, 6 dalis).

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnyje apibrėžta savivaldybės kompetencija socialinių paslaugų teikimo srityje, kurią sudaro: socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimo planavimas, socialinių paslaugų organizavimas, bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybės kontroliavimas. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad Kėdainių rajono savivaldybė vykdė Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje numatytas funkcijas, sprendžiant dėl socialinių paslaugų atsakovų šeimai teikimo.

Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-04-05 įsakymu Nr. A1-93, išskiriamos dviejų rūšių specialiosios socialinės paslaugos: socialinė priežiūra ir socialinė globa. Socialinei priežiūrai priskiriama: pagalba į namus; socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas; apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose; laikinas apnakvindinimas; intensyvi krizių įveikimo pagalba (7 punktas). Socialinei globai priskiriama: dienos socialinė globa; trumpalaikė socialinė globa; ilgalaikė socialinė globa (8 punktas).

Kėdainių pagalbos šeimai centro kompetencija pagal jų nuostatus apima tik socialinės priežiūros paslaugų teikimą. Bylos duomenų visuma patvirtina, kad Kėdainių pagalbos šeimai centras teikė ir teikia plačios apimties atsakovų pageidaujamas jo kompetencijai priskirtas Socialinių paslaugų kataloge numatytas bendrąsias socialines (informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo) ir specialiąsias socialinės priežiūros paslaugas (pagalbos į namus, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, apgyvendinimo Laikino apgyvendinimo namuose). Dar iki gimdymo I. T. buvo taikyta individuali išimtis ir ji buvo apgyvendinta Laikino apgyvendinimo namuose, siekiant tinkamai pasirūpinti tuo metu vieniša, neįgalia nėščiąja, užtikrinti pagalbos teikimą gimdymo metu. Todėl, įvertinus teisės aktų nuostatas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Kėdainių pagalbos šeimai centras, vykdydamas jam nustatytas aiškiai apibrėžtas funkcijas, diskriminavo atsakovus dėl negalios, o jų dukrą dėl ryšių su negalia.

Visapusiškai įvertinus faktines aplinkybes, nustatyta, kad atsakovų situacija lemia specifinių paslaugų, kurias apima socialinė institucinė globa, reikalingumą. Kėdainių pagalbos šeimai centro atstovė nurodė, kad buvo kreiptasi į keletą kitų Lietuvoje veikiančių socialinės globos įstaigų, taiau nei viena iš jų atsakovams reikiamos paslaugos neteikia. Pagal atsakovų padėtį, nulemtą jų abiejų psichinės ir atsakovės fizinės negalios, jiems būtina nuolatinė, t. y. visą parą nenutrūkstama priežiūra ir pagalba. Kitaip tariant, tam, kad atsakovų šeima galėtų pati auginti savo mažametę dukrą, būtina, kad šalia nuolat būtų žmogus, teikiantis tiek fizinę pagalbą, tuo atveju, jei su mergaite būtų viena mama, tiek kitokią pagalbą abiem tėvams (patartų, primintų, parodytų, pamokytų elementarių vaiko auginimo ir kitų socialinių įgūdžių, įspėtų, paskatintų). Iš esmės, tai turėtų būti tam tikras socialinės globos (institucinės ar klientų namuose) modelis. Konkrečiu atsakovų atveju, pažymėtina ir tai, kad atsakovas O. N. nurodė, jog juos trikdo nuolatinis kitų asmenų buvimas jų namuose, o, gyvendami Laikino apgyvendinimo namuose, jautė aplinkos spaudimą. Atsižvelgiant į tai, asmenys, kurių veiksnumas nėra apribotas, turėtų būti globojami tam tikromis sąlygomis, kurias jie turėtų sutikti priimti.

Tuo tarpu Socialinių paslaugų kataloge išskiriamos tokios socialinės globos paslaugos: 1) dienos socialinė globa – tai visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu, jos gavėjai: vaikai su negalia, suaugę asmenys su negalia, senyvo amžiaus asmenys, teikiama institucijoje ar asmens namuose; 2) trumpalaikė socialinė globa – tai visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba krizių atvejais, vaikams laikinai netekus tėvų globos, šeimos nariams, globėjams, rūpintojams laikinai dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų ir kt.) negalint prižiūrėti asmenų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra – „atokvėpio“ paslaugos, socialinės rizikos suaugusiems asmenims po medicininės reabilitacijos siekiant integruotis į visuomenę, jos gavėjai: vaikai, laikinai likę be tėvų globos, socialinės rizikos vaikai, suaugę asmenys su negalia, vaikai su negalia, socialinės rizikos suaugę asmenys, senyvo amžiaus asmenys, suaugusiems žmonėms su negalia paslauga teikiama globos namuose, specializuotuose globos ir slaugos namuose, grupiniuose gyvenimo namuose, paslaugos teikimas terminuotas; 3) ilgalaikė socialinė globa – tai visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba, jos gavėjai: be tėvų globos likę vaikai, kuriems nustatyta nuolatinė globa, vaikai su negalia, suaugę asmenys su negalia, senyvo amžiaus asmenys, suaugusiems žmonėms su negalia paslauga teikiama globos namuose, specializuotuose globos ir slaugos namuose, grupiniuose gyvenimo namuose, paslauga gali būti teikiama neterminuotai.

Pažymėtina, kad nei viena iš ankstesnėje pastraipoje išvardintų Socialinių paslaugų kataloge numatytų socialinės globos paslaugų neapima socialinės globos teikimo neįgalių asmenų šeimai, auginančiai sveiką vaiką. Kadangi socialinės globos paslaugų teikimas yra licencijuojamas, esamų socialinių įstaigų, teikiančių socialinės globos paslaugas, veikla negali būti pačių įstaigų iniciatyva išplėsta, t. y. įstaigos pačios ar jų steigėjos (savivaldybės) negali nuspręsti teikti paslaugos rūšies, kuriai nesuteikta licencija, ir kuri nenumatyta Socialinių paslaugų kataloge.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą socialinių paslaugų politikos formavimas, organizavimas, koordinavimas, jos įgyvendinimo kontrolė, teisės aktų projektų dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, socialinės globos normų, socialinės globos įstaigų licencijavimo rengimas priklauso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijai. Socialinių paslaugų įstatyme nėra reglamentuota savivaldybės ar socialinių paslaugų įstaigos iniciatyvos teisė ar pareiga pradėti licencijuojamos socialinės paslaugos teikimo organizavimą. Atsižvelgiant į viešojoje teisėje galiojančius principus, nustatančius subjektų kompetencijos ribas, nėra pagrindo aiškinti Socialinių paslaugų įstatyme numatytas savivaldybės funkcijas plečiamai.

Taigi, įvertinus faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, yra pagrindas daryti išvadą, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajone, Kėdainių rajono savivaldybė ir Kėdainių pagalbos šeimai centras veikė pagal jiems imperatyviomis teisės aktų normomis nustatytą kompetenciją. Tai, kad valstybėje nėra licencijuota socialinės globos rūšis, būtina atsakovų I. T.-N. ir O. N. šeimai, o Socialinių paslaugų įstatyme galimai yra teisinio reguliavimo spragos, nenumatant efektyvaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo, negali būti priskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajone, Kėdainių rajono savivaldybės ir Kėdainių pagalbos šeimai centro atsakomybei.

Kaip minėta, atitinkamos socialinės globos rūšies nebuvimas yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, t. y. valstybės atsakomybė. Bylos duomenys rodo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo informuota apie I. T.-N. ir O. N. situaciją. Apie tai ministeriją informavo Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius bei Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. Apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reakciją į situaciją duomenų nėra. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba išvadoje nurodė, kad teisinio reguliavimo nebuvimas yra diskriminacijos forma, šiuo atveju, nesant reikiamos socialinės globos paslaugos rūšies, atsakovai patyrė diskriminaciją dėl negalios, o jų dukra – diskriminaciją dėl ryšių su negalia. Kaip minėta, socialinės priežiūros paslaugų politikos formavimas, kuris apima ir socialinės globos paslaugų spektro plėtimą, yra valstybės atsakomybė. Nesant reikiamos paslaugos, jos reikalingi žmonės galimai yra išskiriami iš kitų visuomenės subjektų. Todėl atsakovai I. T.-N. ir O. N. turi teisę kvestionuoti valstybės atsakomybę dėl galimos jų, jų dukters diskriminacijos, teisės į šeimos neliečiamybę pažeidimo, nesant atitinkamo teisinio reguliavimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šalys bylose dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų yra atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiami.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Netenkinus atsakovų priešieškinio, nėra pagrindo spręsti dėl advokato atstovavimo išlaidų priteisimo atsakovams.

Atsakovas pagal priešieškinį Kėdainių pagalbos šeimai centras pateikė prašymą priteisti patirtas advokato atstovavimo išlaidas. Netenkinus priešieškinio, šios išlaidos priteistinos iš atsakovų I. T.-N. ir O. N.. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju, spręstina, kad, atsižvelgiant į aptartą atsakovų I. T.-N. ir O. N. socialinę, finansinę padėtį, egzistuojančius abipusius paslaugų teikimo santykius tarp jų ir Kėdainių pagalbos šeimai centro, atstovavimo išlaidų iš atsakovų priteisimas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl atstovavimo išlaidos Kėdainių pagalbos šeimai centrui nepriteisiamos.

Kiti proceso klausimai.

Bylos medžiaga yra nevieša (CPK 10 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį, priešieškinio netenkinti.

Atskirti K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo tėvų I. T.-N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą ir jos nuolatine globėja paskirti J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su nuolatine globėja J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš I. T.-N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 30 (trisdešimt eurų) Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-03-16) iki dukters pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), K. N. teikiamų išlaikymo lėšų tvarkytoja ir turto administratore.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Pripažinti bylos medžiagą nevieša.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.