Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei, kaltinamajam R. J., laiduotojai L. J., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)g.(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. 2021 m. gegužės 7 d., apie 17.52 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 2,56 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. J. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad dabar suprato tą klaidą, vairavo neblaivus. Savo elgesio negali pateisinti. Įvykio dieną jis patyrė tam tikrų stresinių situacijų. Po darbo savo automobilyje nusprendė iš gerti alkoholinių gėrimų. Vėliau nusprendė automobilių važiuoti namo. Važiuodamas atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį, kuriuo vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus. Dabar visur vairuoja žmona, ir į sodybą veža. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą, jį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant žmonos atsakomybėn.

Kaltinamasis R. J., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Kaltinamojo R. J. kaltė, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. V. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate Patrulių rinktinėje, vyriausiojo patrulio pareigose. 2021-05-07 jo pamaina prasidėjo nuo 15.30 val. ir tesėsi iki 2021-05-08, apie 03.30 val. Dirbo kartu su Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės vyriausiąją patrule J. Z.. Patruliuodami Vilniaus mieste, apie 17.38 val., iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gatvėje susidūrė du automobiliai. Pranešėjas įtaria, kad eismo įvykio kaltininkas neblaivus. Atvykus nurodytu adresu gatvėje rado eismo įvykį, kuriame dalyvavo automobilis „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. K. ir automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. J.. Jiems priėjus prie „VW Polo“ vairuotojo, jis paaiškino, kad sustojo prie pėsčiųjų perėjos ir pajuto, kad į jo vairuojamo automobilio galą atsitrenkė kitas automobilis. „VW Polo“ vairuotojas įtarė, kad „VW Passat“ vairuotojas gali būti neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kolegė paklausė pas R. J., ar vartojo šiandien alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad ryte gėrė. Kolegei bendraujant su R. J. iš jo burnos jautė sklindantį alkoholio kvapą, kalba nerišli. Kolegė nustatė jam neblaivumo požymius, dėl to buvo nuspręsta vairuotojo blaivumą patikrinti alkoholio kiekio matuokliu. Apie 17.52 val. pirmu pūtimu R. J. nustatytas 2,56 promilių girtumas, o antru 18.17 val. nustatytas 2.64 promilių girtumas. R. J. kai jie atvažiavo buvo vienas, jų akivaizdoje alkoholio nevartojo. Dėl eismo įvykio surinkta medžiaga ir įvykis užregistruotas Eismo įvykiu informaciniame registre. Dėl eismo įvykio sukėlimo R. J. surašytas administracinių nusižengimų protokolas. Automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Vilnius, Eišiškių pl. 127. R. J. dėl vairavimo neblaiviam, kai nustatytas daugiau nei 1.51 promilių girtumas buvo pristatytas į Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 51-52).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, kad 2021-05-07, apie 17 val. 30 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), jis vairuodamas automobilį „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Sustojo prie pėsčiųjų perėjos praleisti einančios moters su vaiku, kurie ėjo iš darželio. Jam sustojus į jo automobilio galinę dalį dideliu greičiu įvažiavo „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tada jis iš karto išlipo iš automobilio ir „VW Passat“ vairuotojas išlipo iš automobilio. To automobilio vairuotojas jam pasiūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją. Tačiau jis pagal vairuotojo judesius (svirduliavo į šonus), elgsena ir kalbą (nerišli kalba) suprato, kad vairuotojas yra neblaivus ir iš karto pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112. Taip pat nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Po jo pranešimo bendruoju pagalbos numeriu, vairuotojas buvo prie jo priėjęs ir pareiškė, kad jis važiuoja iš įvykio vietos, tačiau jis jam nurodė, kad jis niekur nevažiuoja ir atsisėstų į automobilį bei lauktų atvykstančių pareigūnų. Maždaug po 20 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrino minėto vairuotojo blaivumą, tačiau kokį tiksliai nustatė vairuotojo apsvaigimą, nematė. Taip pat papildomai nurodo, kad „VW Passat“ automobilyje buvo tik vienas asmuo, t. y. vairuotojas. Nori pastebėti, kad perėją ėjusi moteris su vaikų nenukentėjo, jie po eismo įvykio iš karto išėjo. Dar norėtų pridurti, kad automobilį „VW Passat“ jis jau buvo pastebėjęs prie PC „Mada“ Laisvės pr. sankryžoje. Šis automobilis sankryžoje suko į dešinę, tačiau jisai jau tuomet važiavo labai įtartinai, kadangi visi automobiliai suko į dešinę į (duomenys neskelbtini) g. puse, o jis stovėjo ir niekur nevažiavo, tarytum labai lėtai reagavo. Kadangi jis stovėjo ir niekur nevažiavo, tai jis persirikiavo į pirmą eismo juostą ir nusuko iš Laisvės pr. į dešinę, link (duomenys neskelbtini) g., o tada paskui jį pradėjo važiuoti ir automobilis „VW Passat“. Jam jau tada kilo įtarimas, kad šio automobilio vairuotojas gali būti neblaivus (b. l. 57-58).

2021-05-17 neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad R. J. pirmo tikrinimo metu 17.52 val. nustatytas 2,56 promilės neblaivumas; antro tikrinimo metu, 18.17 val., nustatytas 2,64 promilės neblaivumas (b. l. 13).

2021-05-12 kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėti „Body“ kamerų įrašai, kuriuose užfiksuotas sulaikytas įtariamasis (b. l. 26-27).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis R. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore yra 2,56 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo R. J. kaltė visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu, liudytojo D. V., D. K. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, kitų objektų apžiūros protokolu, kita bylos medžiaga. Iš esmės visi surinkti duomenys, alkotesterio rodmenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa bei papildo vieni kitus. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisme buvo gautas kaltinamojo R. J. prašymas dėl laidavimo instituto taikymo, perduodant jį žmonai L. J. pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ( BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis R. J. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau šiurkščių administracinių nusižengimų nėra įvykęs (b. l. 66-67), pats susirado bendrovę, pats sumokėjo žalą draudimui, dirba, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigoje, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nusižengia taip griežtai pirmą kartą, todėl yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nenusikals.

Tačiau vien šių aplinkybių atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.

Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotoja yra kaltinamojo sutuoktinė, charakterizuojama teigiamai, dirba (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ji nurodė, kad šeimoje santykiai geri, nepasikeitė. Įvyko taip, kaip įvyko, kalbėjosi apie tai.

Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką savo vyrui. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir R. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą, be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis).

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

Šiuo atveju R. J. vairavo transporto priemonę būdamas akivaizdžiai neblaivus, kai jo iškvėptame ore yra 2,56 promilės etilo alkoholio koncentracija (sunkus girtumo laipsnis), todėl siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau jis neteistas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vairuodamas neblaivus kėlė pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams, todėl teismo vertinimu 2 metų ir 6 mėnesių teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis prašė skirti kuo trumpesnį teisių atėmimo terminą, tačiau nemano, kad dar trumpesniu teisių atėmimo terminu bus užtikrintas tinkamas elgesys bausmės vykdymo metu bei visuomenės saugumas, kadangi kaltinamasis vairavo vakaro metu, judrioje gatvėje, sukėlė eismo įvykį, tik atsitiktinumo dėka išvengta rimtesnių pasekmių. Tokiais savo neapgalvotais veiksmais jis kėlė pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams.

Dėl automobilio konfiskavimo.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apylinkės teismo cituotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 pažymėjo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra nusikalstamos veikos priemonė, VĮ Regitros duomenimis jis priklauso įmonei UAB „V.“, todėl taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir priteistina 600 konfiskuotino turto vertė (b. l. 33), valstybės naudai.

BK 71 straipsnyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) numatyta, kad teismas gali skirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu 3 metai. Įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstomos veikos (pagal jų sunkumą, rūšį, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus), kurias padarius, asmeniui gali būti skiriama ši baudžiamojo poveikio priemonė. Teismo vertinimu siekiant pilnai įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslus, be kita ko, padaryti auklėjamąjį poveikį ir atitinkamai išvengti asmens nebaudžiamumo situacijos susidarymo tikslinga R. J. paskirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatant konkretų šios įmokos dydį, atsižvelgtina į anksčiau jau aptartų bylos duomenų, apibūdinančių R. J. padarytą nusikalstamą veiką ir jos asmenybę, visumą ir jam skiriama 10 MGL, t. y. 500 eurų dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją šią įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kardomųjų priemonių, kitų klausimų.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Vilniaus apskrities VPK dėl automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugojimo patirtas 18 eurų išlaidas pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo R. J.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. J. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti jį laiduotojos L. J. atsakomybėn pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato.

Baudžiamąją bylą Nr.1- 1-1769-486/2021 R. J. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. gegužės 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 600 (šešis šimtus) eurų, priteisiant ją iš kaltinamojo R. J. valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu kaltinamajam R. J. skirtina 10 MGL, 500 (penkių šimtų) eurų dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją Luminor Bank AS Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas – LR Teisingumo ministerija; juridinio asmens kodas 188604955; mokėjimo paskirtis – mokėtojo vardas, pavardė, asmens kodas).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato dėl automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugojimo patirtas 18 eurų išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo R. J. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai, kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.