- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2012-05-04
- Bylos Nr.
- 2S-314-544/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01904-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- B. Ž.
- Trečiasis asmuo
- A. T., K. J., J. V.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-314-544/2012
n u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarties nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-2807-589/2012 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei B. Ž., tretiesiems asmenims A. T., K. J., J. V., dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 8000 Lt tiesioginių nuostolių, 10 procentų palūkanų nuo 63 000 Lt sumos netiesioginių nuostolių už laikotarpį nuo 2012-01-14, t.y. nuo planuojamos gautinos sumos už parduotus žemės sklypus dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė tai, kad atsakovė nepagrįstai atsisako patraukti savo žemės sklypo ribas pagal 2009-10-05 susitarimą, pateikė nepagrįstą ieškinį, dėl kurio užtikrinimo buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, padarę jam tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, nes buvo apribota teisė disponuoti turtu ir nebuvo sudaryta sklypo pirkimo-pardavimo sutartis su potencialiu pirkėju, nuvertėjo jo iš pirkėjo gauti pinigai, jie liko neinvestuoti (b. l. 3-5).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-03-29 nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2012-04-14 ieškinio trūkūmams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškinys neatitinka CPK 111, 135 str. 1 d. 2,, 3, 4 p., 2 d. reikalavimų, nes jame turi būti nurodoma aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad ieškovas turi teisę ir pareigą ieškinio dalyką ir pagrindą suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama ir kad atsakovas galėtų tinkamai atsiliepti į pareikštą ieškinį. Nurodė, kad, šalindamas ieškinio trūkumus, ieškovas turi pateikti naują vientisą procesinį dokumentą, kuriame būtų aiškiai suformuluotas jo reikalavimas atsakovei bei nurodytos aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai grindžiami. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagrindinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, todėl ieškovas negali formuluoti sąlyginio reikalavimo priteisti netiesioginius nuostolius nuo planuojamos gauti sumos. Nors ieškovas prašo sujungti Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamas dvi bylas, tačiau, atsisakius priimti priešieškinį, į teismą kreipiantis su savarankišku ieškiniu ieškovas ieškinio dalyką ir pagrindą turi suformuoti taip, kad būtų aišku kokio materialinio teisinio rezultato siekiama (b. l. 13-14).
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-29 nutartį ir išspęsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjam skundui pagrįsti nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta netinkamai išaiškinus, pritaikius ir pažeidus procesinės teisės normas (CPK 263 str., 329 str.). Reikalavimas ieškinyje nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti suvokiamas pernelyg plačiai. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo suformulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Šiuo atveju ieškinyje nurodė CK įtvirtintą subjektinę teisę, kurią pažeidė atsakovė ir pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 str.). Iš ieškinio turinio yra aiškus tiek reikalavimas atsakovei, tiek faktinis ieškinio pagrindas. Mano, kad nurodė pakankamai informacijos ir pateikė pakankamą kiekį rašytinių įrodymų tam, kad būtų galima apibrėžti būsimo teisminio nagrinėjimo dalyką ir jo ribas. Pateikdamas ieškinį, ieškovas pasinaudojo CPK 5 str. įtvirtinta procesine galimybe įgyvendinti savo teisę kreiptis teisminės gynybos, todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ir teisminės gynybos prieinamumo principą. Mano, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad ieškovas negali formuluoti sąlyginio reikalavimo priteisti netiesioginius nuostolius nuo planuojamos gauti sumos, yra neteisėta, nes ieškinio priėmimo nagrinėjime vertindamas materialiuosius teisinius santykius teismas perėmė atsakovo funkcijas, o reikalavimas jau ieškinio priėmimo stadijoje įrodyti reikalavimų pagrįstumą tolesnį procesą daro beprasmį. LAT šiuo klausimu yra suformuluota konkreti teismų praktikos pozicija, kad negalima atsisakyti priimti pareiškimą dėl materialiojo teisinio pobūdžio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, jog ieškovas neįrodė turįs teisę į reikalavimo patenkinimą, kadangi iki teismo sprendimo priėmimo ieškovas laikytinas tikėtinu materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, subjektu, iš ieškinio turinio teismui galint daryti prielaidą, jog ieškovas yra ginčijamų materialiųjų teisinių santykių subjektas, jo ieškinys turėtų būti priimamas ir nagrinėjamas. Suformuluodamas minėtą išvadą pirmosios instancijos teismas negalėjo perimti atsakovo funkcijų, o tai padaręs pažeidė teismo bešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisės į tinkamą teismo procesą principus. Atsisakymas priimti priešieškinį nereiškia, jog šio ieškinio formulavimas turi kažkuo skirtis nuo 2012-02-27 priešieškinio formulavimo. 2012-02-27 priešieškinis atitiko ieškiniui keliamus reikalavimus ir jame buvo CPK 143 str. 2 d. nurodyti pagrindai. Priešieškinis buvo pateiktas ginantis nuo pareikšto ieškinio, todėl priešieškinio nagrinėjimas kartu su ieškiniu turėjo padėti išaiškinti visas reikšmingas bylai aplinkybes bei įgyvendinti vieną iš civilinio proceso tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.). Ieškinyje pateiktas reikalavimas sujungti civilines bylas, nes dviejų tarpusavyje susijusių reikalavimų nagrinėjimas vienoje byloje yra pagrįstas ir teisėtas, užtikrins proceso ekonomiškumą, koncentruotumą, leis neįvelti šalių į šalutinių, su pareikštu ieškiniu nesusijusių faktinių ir teisinių aplinkybių aiškinimąsi bei leis proceso šalims išvengti šio naujo teismo proceso (b. l. 16-18).
Atskirasis skundas tenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-29 nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.), nes šis teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas (CPK 115 str. 2 d., 4 d., 135 str. 1 d. 2-4 p., 2 d., 138 str.), dėl ko nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad minėtus ieškinio trūkumus jis įpareigotas pašalinti nepagrįstai, nes iš ieškinio turinio matyti, kad tiek reikalavimas atsakovei, tiek faktinis ieškinio pagrindas yra aiškūs ir suprantami. Kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškinio pagrįstumo įrodyti nereikia, mano, jog pateikė pakankamą kiekį rašytinių įrodymų tam, kad būtų galima apibrėžti būsimo teisminio nagrinėjimo dalyką ir jo ribas. Apelianto argumentai iš esmės vertinti teisėtais ir pagrįstais.
CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.). Ieškinio priėmimo stadijoje ieškovas turi nurodyti ieškinio pagrindą, bet ne jį įrodyti. Teismas šioje stadijoje turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.). Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, kurie sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Taigi, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003, 2008-07-10 nutartis Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.). Civilinis procesas pagrįstas šalies disponavimu jai suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia, kas reiškia, kad civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė, kurią jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, neturėjo teisinių prielaidų konstatuoti duomenų, susijusių su ieškovo teise reikalauti netiesioginių nuostolių ir šio reikalavimo pagrįstumu, nepakankamumą bei nustatyti įpareigojimus, kurie galimai turėtų reikšmę ateityje sprendžiant, ar pareikšti reikalavimai tenkintini, ar jie pagrįsti ir įrodyti konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis. Šioje proceso stadijoje teismo manymas, kad ieškovės reikalavimas nėra pakankamai teisiškai ar faktiškai pagrįstas įrodymais, negali turėti įtakos ieškinio priėmimui ir jo nagrinėjimui bei riboti asmens teisės į jo interesų ir teisių gynimą teisme. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas teismui, priėmus procesinį dokumentą nagrinėjimui, numato galimybę prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti (LR CPK 225 str. 1 p. ir 5 p.), įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str. 1 d.) bei atlikti kitus veiksmus, reikalingus tinkamai išnagrinėti bylą. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę reikalauti, kad ieškovė nurodytų ieškinio faktinį pagrindą ir jį sudarančias aplinkybes, jei ji jų visai nebūtų nurodžiusi, tačiau neturėjo pagrindo nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu reikia (galima) reikšti ieškinį ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis jį pagrįsti. Todėl nebuvo pagrindo taikyti LR CPK 115 str. 2 d. nuostatų ir nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi ieškovės ieškinys iš esmės atitiko CPK 111, 113, 114, 135 straipsniuose numatytus reikalavimus, keliamus jo formai ir turiniui, ir jame nebuvo tokių netikslumų, kurie sudarytų esmines kliūtis tolesnei proceso eigai. Todėl daroma išvada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti, o klausimą dėl ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 137 str. 1 d., 329 str. 1 d., 338 str.). Taip išsprendus klausimą kiti atskirojo skundo argumentai esminės reikšmės nebeturi, todėl dėl jų nebepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.