- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-04
- Bylos Nr.
- I2-3052-816/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00530-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Iveta Pelienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- I. N.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- "Transdepas"
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Violetos Petkevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo I. N. (I. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Transdepas“, dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. N. (I. N.) skunde prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 22S57371.
Nurodo, kad skundžiamu sprendimu buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad pareiškėjo darbdavys buvo nubaustas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, pareiškėjas teigia, kad jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje iki 2023 m. birželio 1 d., tačiau pastarąjį atsakovas panaikino dėl to, jog Migracijos departamentas gavo informacijos iš Valstybinės darbo inspekcijos dėl UAB „Transdepas“ (toliau – ir Bendrovė) pripažinimo pažeidusia įstatymo nuostatas, susijusias su trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarka. Bendrovei 2021 m. liepos 13 d. nutarimu buvo paskirta 200 Eur bauda už minėtos tvarkos pažeidimą. Pareiškėjo teigimu, jis pateikė atsakovui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi 2019 m. gegužės 9 d., kai Bendrovė dar nebuvo nubausta ir pripažinta pažeidusia Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Taigi pareiškėjas mano, kad Migracijos departamentas pareiškėjui panaikino leidimą laikinai gyventi atbuline data, kas reiškia, kad neteisėtai ir nepagrįstai.
Pabrėžia, kad dėl tokio Migracijos departamento priimto sprendimo pareiškėjas atsidūrė visiškoje teisinio neapibrėžtumo situacijoje, nes pareiškėjas negali dirbti ir grįžti iš darbo komandiruotės užsienyje, kurioje yra šiuo metu.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2021 m. liepos 13 d. Bendrovei surašytas nutarimas, kuriuo Bendrovė pripažinta pažeidusi Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą (už trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus). Bendrovei paskirta 200 Eur bauda sumokėta 2021 m. liepos 29 d. Taigi, atsakovo teigimu, pareiškėjo darbdavį patraukus administracinėn atsakomybėn už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad Migracijos departamentas pareiškėjo turimą leidimą laikinai gyventi panaikino atgaline data, nes tokie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs bei neatitinka realios situacijos. Įstatyme nurodytas imperatyvus leidimo gyventi panaikinimo pagrindas. Nors pareiškėjui leidimai laikinai gyventi buvo išduoti dvejų metų laikotarpiui, tai nereiškia, kad pareiškėjas galėjo tikėtis, jog leidimai laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios. Pats pareiškėjas savo skunde neginčija sprendimo pagrindo.
Taip pat nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, turėjo atsižvelgti į tai, kad dėl tokio priimto sprendimo pareiškėjas negalės dirbti ir grįžti iš komandiruotės užsienyje. Teigia, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisės vertinti šios normos taikymo sąlygų ir šiame įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Dėl to Migracijos departamentas turi pareigą panaikinti užsieniečiams išduotus leidimus laikinai gyventi.
Atkreipia dėmesį į tai, kad sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas. Mano, kad priimtas sprendimas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, todėl jo panaikinti pagrindo nėra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas keliamas dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 9 d., tuo pagrindu, jog ketina dirbti Bendrovėje Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi).
Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui 2019 m. birželio 27 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2021 m. birželio 16 d. Šis leidimas Migracijos departamento 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu buvo pakeistas į leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2023 m. birželio 1 d. Pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2019 m. spalio 14 d.
Migracijos departamentas, atlikdamas užsieniečių kontrolę nustatė, kad 2021 m. liepos 13 d. Bendrovei surašytas nutarimas, kuriuo Bendrovė pripažinta pažeidusi Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą (už trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus). Bendrovei paskirta 200 Eur bauda sumokėta 2021 m. liepos 29 d.
Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Byloje nustatyta, kad skundžiamas sprendimas grindžiamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktu, kuriame nustatyta, kad laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, kadangi leido nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. balandžio 29 d. dirbti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M., turėjusiam nacionalinę „D“ vizą, išduotą kitos įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) prašymu.
Įstatymo 50 straipsnio, nustatančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 19 (a) punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, kai darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalys numato to paties įstatymo 55 straipsnyje išvardintų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimus (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudą) nustačius nelegalaus darbo atvejus. Pažymėtina, kad minėtame 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis).
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalys numato atsakomybę dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims.
Taigi leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas.
Nagrinėjamu atveju pasakytina, kad pareiškėjas neginčija ginčijamo sprendimo pagrindo, kad Bendrovė yra bausta už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. Teismo įsitikinimu, Migracijos departamentas turėjo vertinti ir įvertino duomenis, kurie buvo aktualūs priimant skundžiamą sprendimą, o būtent, jog Bendrovė Valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. liepos 31 d. nutarimu nubausta pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą, už tokį pažeidimą jai skiriant baudą (Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju nėra svarbu, ar būtent pareiškėjo atžvilgiu buvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis, nes tokios aplinkybės nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatos reikalavimo, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Tai ne kartą išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamuoje teismų praktikoje (2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5344-556/2019).
Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad Migracijos departamentas pareiškėjui panaikino leidimą laikinai gyventi atbuline data. Dėl šio argumento pasisakydamas, teismas pažymi, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje numatytas imperatyvus leidimo gyventi panaikinimo pagrindas. Neatitiktis Įstatymo reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose (2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA- 5344-556/2019; 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019). Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktu, įvertinęs visą surinktą medžiagą, pagrįstai skundžiamu sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Jokių išimčių Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nenustatyta, todėl atsakovo priimtas sprendimas yra proporcingas ir adekvatus. Atsakovui nesuteikta teisė priimti alternatyvių sprendimų minėtu Įstatymo pagrindu. Sprendime, prtiešingai nei teigia pareiškėjas, nenurodyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas nuo jo išdavimo dienos.
Pareiškėjo skunde nurodomas argumentas, kad dėl priimto sprendimo pareiškėjas negali dirbti ir grįžti iš komandiruotės užsienyje, vertintinas kaip neturintis įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir, kaip teisingai atsakovas pažymėjo, ginčijamo sprendimo vykdymas šioje situacijoje yra sustabdytas pagal Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl pareiškėjo leidimas laikinai gyventi kol kas galioja. Taip pat akcentuotina, kad, be kita ko, priimtas Migracijos departamento sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo tuo pačiu ar kitais pagrindais, jei pareiškėjai atitinka Įstatymo nustatytas sąlygas ir pagrindą. Be to, tinkamas darbo sąlygas darbuotojui privalo užtikrinti darbdavys. Migracijos departamentas atsakingas už migracijos procesų Lietuvos Respublikoje teisėtumo užtikrinimą ir priežiūrą (užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir kt.). Atitinkamai skundžiamas sprendimas priimtas atsakovo kompetencijos ribose.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, jog skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam teisės aktui nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, jame išsamiai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertinos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, o motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis. Taigi nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą administracinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3, 4 dalimis,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo I. N. (I. N.) skundą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.