Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Janina Zaržeckienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. L., J. Ž. ir akcinė bendrovė DNB bankas, institucija teikianti išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė A. L. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo nepilnamečiai vaikai gyvena bute, be to, pareiškėjas ir skolininkė J. Ž. gyvena Jungtinėje Karalystėje, kurioje yra pasikreipę dėl bankroto proceso pradėjimo, todėl manytina, kad nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su tėvais ir yra išvykę iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas nurodo, kad iš varžytynių parduodamas turtas yra šeimos turtas, tačiau ši aplinkybė nėra esminė vykdomojoje byloje, nes nepanaikina hipotekos kreditoriaus teisės reikalauti nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės A. L. žinioje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0140/16/02133 pagal Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro 2016 m. lapkričio 11 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 14-1740 dėl skolinio įsipareigojimo sumos, notaro atlyginimo už vykdomojo įrašo išdavimą, 5 proc. metinių palūkanų ir sumokėtų būtinųjų vykdymo išlaidų išieškojimo solidariai iš P. Ž. ir J. Ž., priverstinai iš viešųjų varžytynių parduodant įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį Marijampolėje, Gėlių g. 14-47. 2017 m. balandžio 21 d. antstolė A. L. patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo paskelbė minėto įkeisto nekilnojamojo turto antrąsias varžytynes (b. l. 10). Pareiškėjas nesutikdamas su priimtu patvarkymu dėl antrųjų varžytynių paskelbimo pateikė skundą, kurio antstolė netenkino ir jį perdavė nagrinėti teismui.

Pareiškėjas savo reikalavimą atšaukti nekilnojamojo turto antrąsias varžytynes ir panaikinti turto areštą grindžia tuo, kad antstolė A. L. visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nukreipė išieškojimą į pareiškėjo butą, kuriame gyvena du nepilnamečiai vaikai, kurių vienintelė gyvenamoji vieta yra šiame bute, pardavus turtą iš varžytynių pareiškėjo vaikai liks be gyvenamojo būsto, tačiau pareiškėjas įrodymų, kad butas esantis Marijampolė, - yra vienintelė vaikų gyvenamoji patalpa (vieta), teismui nepateikė. Priešingai byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. Ž. ir nepilnamečiai vaikai M. Ž. ir M. Ž. 2016 m. spalio 25 d. yra deklaravę išvykimą į Jungtinę Karalystę (b. l. 22), Mokinių registro duomenų bazėje nepilnamečiai vaikai nėra registruoti (b. l. 21), be to, pats pareiškėjas savo gyvenamąją vietą nurodo Jungtinėje Karalystėje, kurioje tiek pareiškėjas tiek J. Ž. yra kreipęsi dėl bankroto proceso pradėjimo ir jų prašymai priimti bei pradėta bankroto procedūra (duomenys yra vykdomojoje byloje Nr. 0140/16/02133. Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad iš varžytynių parduodame bute nei pareiškėjo, nei nepilnamečių vaikų rasti nepavyko, taip pat skyrius neturi duomenų kokiam laikotarpiui pareiškėjas bei jo nepilnamečiai vaikai išvyko į užsienio valstybę, ar planuoja grįžti į Lietuvą, kokiomis sąlygomis ir kam priklausančiame būste gyvena (b. l. 20).

Šeimos turtu yra pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa. Jeigu šeima turi keletą gyvenamųjų patalpų (butų, namų ir pan.), šeimos turtu yra pripažįstama tik viena gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, CK 2.14 straipsnio 1 punktas numato, kad nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas ir jo šeima faktiškai ir nuolat gyvena iš varžytynių parduodamame bute, todėl, teismas sprendžia, kad šis nekilnojamasis turtas nelaikomas nei šeimos turtu nei nepilnamečių vaikų nuolatine gyvenamąja vieta.

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra nurodęs, kad pareiga rūpintis vaikais pirmiausia yra tėvų pareiga ir ji negali būti be pagrindo perkeliama kitiems asmenims. Ta aplinkybė, kad fizinis asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsniu, tėvai turi pareigą pasirūpinti savo nepilnamečiai vaikais, tame tarpe ir aprūpinant vaiką būstu. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Pagal kasacinio teismo praktiką Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

Esant nustatytoms aplinkybėms bei pareiškėjui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių skunde išdėstytas aplinkybes, tai yra neįrodžius jog butas esantis Marijampolė, Gėlių g. 14-47, yra vienintelė vaikų gyvenamoji vieta (CPK 178 straipsnis), teismas nenustatė, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais. Išieškotojas yra hipotekinis kreditorius, turintis pirmumo teisę prieš kitus kreditorius. Teismas nenustatė jog antstolė netinkamai vykdo vykdomąją bylą Nr. 0140/16/02133, todėl nepagrįstas ir neįrodytas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo P. Ž. skundo dėl antstolės A. L. veiksmų netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas per tris dienas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.