- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 1A-60/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys, Rūta Mickevičienė, Valdimaras Bavėjanas (pran.)
- Nuteistasis
- A. J., L. N., M. T., T. Š., D. A., D. Č., M. P., L. P., M. V.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),
gynėjams Vytautei Ladigaitei-Balčiūnienei, Vladimirui Vlasovui, Arvydui Milučiui, Elenai Žilėnienei, Jolantai Teresei Litvinskienei, Juozui Lelertavičiui, Stanislovui Nalivaikai, Stasei Kazlauskienei, Stanislavai Jorudienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. N., M. T., T. Š., D. A., D. Č., M. P., L. P., M. V. ir A. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo
L. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
L. P. pagal BK 159 str. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką, tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.
Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo nuo 2006 m. gegužės 14 d. iki 2006 m. gegužės 21 d. laikas.
M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
M. V. pagal BK 159 str. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką, tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.
Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo nuo 2006 m. gegužės 14 d. iki 2006 m. gegužės 21 d. laikas.
- pagal BK 199 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams;
- pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo nuo 2005 m. vasario 23 d. iki 2005 m. vasario 25 d. ir nuo 2006 m. gegužės 14 d. iki 2006 m. gegužės 21 d. laikas.
M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams.
M. P. pagal BK 159 str. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką, tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., ši bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 86 MGL (11180 Lt) dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams bei 86 MGL (11180 Lt) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmė paskirti atlikti pataisos namuose.
D. Č. pripažinti kaltu pagal BK 199 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirta 150 MGL (18750 Lt) dydžio bauda.
D. Č. pagal BK 159 str. išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką, tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo nuo 2006 m. gegužės 14 d. iki 2006 m. gegužės 16 d. laikas ir paskirta galutinė 146 MGL (18250 Lt) dydžio bauda, nustatant ją per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
L. N. pripažintas kaltu pagal BK 199 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirta 100 MGL (12500 Lt) dydžio bauda.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo nuo 2006 m. gegužės 14 d. iki 2006 m. gegužės 16 d. laikas ir paskirta galutinė 96 MGL (12000 Lt) dydžio bauda, nustatant ją per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
M. T. pripažintas kaltu pagal BK 199 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirta 100 MGL (12500 Lt) dydžio bauda.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo nuo 2006 m. gegužės 14 d. iki 2006 m. gegužės 16 d. laikas ir paskirta galutinė 96 MGL (12000 Lt) dydžio bauda, nustatant ją per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
T. Š. pripažintas kaltu pagal BK 199 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirta 100 MGL (12500 Lt) dydžio bauda, nustatant ją per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
A. J. pagal BK 159 str. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką, tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti P. S., P. K., G. K., E. K., R. K., J. G. ir V. Mr. tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. A. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, užvaldė svetimą turtą, o būtent: 2005 m. vasario 10 d., apie 19 val. 30 min., jis atvežė ir pardavė I. T. keturias dėžes cigarečių ,,Saint George“, namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje I. T. sumokėjus D. A. 1600 Lt, į rūsį įbėgo E. J. ir T. G.. E. J. sugriebė I. T. už kaklo, ranka užspaudė burną ir taip atėmė galimybę priešintis, o T. G. iš rūsio išnešė 1200 Lt vertės tris dėžes cigarečių ,,Saint George“ ir vėliau jas perdavė D. A..
L. P., M. V., D. A., M. P., A. J., D. Č., L. N., M. T. ir T. Š. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe su P. S., P. K., G. K., E. K., R. K., J. G., V. Mr. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nepateikdami muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL (32500 Lt) dydžio sumą, tokiomis aplinkybėmis:
Šalies argumentai
Nuteistasis L. N. apeliaciniu skundu prašo sumažinti jam paskirtą baudą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą bausmę. Teismas pažeidė BK 54 str. nuostatas, nes neįvertino apelianto asmenybės ir vaidmens nusikaltimo padaryme. Proceso metu jis davė nuoseklius parodymus apie tai, kad nežinojo, ką darys jį pasamdęs asmuo, t. y. ar gabens kontrabandą, ar akcizais apmokestinamas preke, ar atliks kokius nors kitokius veiksmus. Apeliantui tik reikėjo stebėti kelio dalį (duomenys neskelbtini), kur jį nuvežė ir paliko bei pranešinėti jam duotu telefonu apie pasieniečių automobilių judėjimą. Todėl apeliantas teigia, kad nežinojo, jog padeda vykdyti kontrabandą. Dėl šios priežasties jis nepripažino savo kaltės, padarius nusikaltimą.
Be to, nusikaltimo padaryme jo veiksmai buvo antraeiliai. Jis šiuo metu studijuoja, jo studijos yra valstybės nefinansuojamos, registruotas darbo biržoje. Taip pat, skunde apeliantas nurodo savo turtinę padėtį ir šeimos sudėtį. Jis anksčiau neteistas, nusikaltimo padarymo metu buvo ką tik sulaukęs pilnametystės, labai nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Po nusikalstamos veikos padarymo daugiau jokių teisės pažeidimų nepadarė ir ateityje pažada daugiau nebenusikalsti. Apeliantas, nurodydamas BK 47 str. 3 d. 4 p. numatytą baudos dydį, mano, kad jam turi būti sušvelninta paskirta bausmė.
Nuteistasis M. T. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Šio apelianto skundas grindžiamas analogiškais argumentais, kaip ir nuteistojo L. N. apeliacinis skundas. Nuteistasis M. T. taip pat teigia, kad jo parodymai yra nuoseklūs, nusikaltimo padaryme vaidmuo buvo antraeilis ir nežinojo jį pasamdžiusio asmens ketinimų. Jis studijuoja, jo studijos yra valstybės nefinansuojamos, nedirba, registruotas darbo biržoje, anksčiau neteistas ir labai nuoširdžiai gailisi dėl savo atliktų veiksmų.
Nuteistasis T. Š. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą baudą. Šio apelianto skundas grindžiamas analogiškais argumentais, kaip ir nuteistųjų L. N. bei M. T. apeliaciniai skundai. Apeliantas, kaip ir nuteistieji M. T. ir L. N., skunde nurodo apie jo parodymų nuoseklumą, nusikaltimo padaryme vaidmens antraeiliškumą ir nežinojimą jį pasamdžiusio asmens ketinimų. Dėl sunkios finansinės situacijos visoje šalyje, jis negauna jokių pajamų iš jo vardu registruoto ūkininko ūkio. Nurodydamas savo šeimyninę ir materialinę padėtį, teigia, kad jam turėtų būti ženkliai sumažintas paskirtos baudos dydis. Anksčiau neteistas ir labai nuoširdžiai gailisi dėl savo atliktų veiksmų.
Nuteistasis D. A. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 199 str. 1 d. išteisinti, o baudžiamąją bylą dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., padarymo nutraukti, vadovaujantis BK 38 str. nuostatomis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl apelianto pripažinimo kaltu už kontrabandos padarymą yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus. Apelianto nuomone, dėl neteisingo įrodymų vertinimo, buvo pažeistos BPK normos.
Skundo autorius plačiai aptaria apelianto, nuteistųjų M. V. ir A. J., liudytojos L. M. parodymus ir teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku jis (D. A.) buvo visai kitoje vietoje ir jokio nusikaltimo nepadarė.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos“ 13 p. nuostatas, liudytojo M.J. parodymai turi būti vertinami kritiškai ir atmesti.
Apeliantas niekada neturėjo pravardės „u.“, su kitu nuteistuoju L. P. nebuvo pažįstamas, su juo telefonu ar kitu būdu nebendravo ir apelianto pokalbių nebuvo įrašyta. Pagal byloje sankcionuotus operatyvinius tyrimo veiksmus apelianto tariamos pravardės tyrimas nebuvo atliekamas. Todėl apie apelianto pravardę pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta remiantis tik L. P. telefone išsaugotą ir pavadintą telefono numerį, priklausantį apeliantui, yra visiškai nepagrįsta ir prielaidos pobūdžio. Be to, L. P. telefoninių pokalbių buvo klausomasi, tačiau jokie pokalbiai tarp šio nuteistojo ir apelianto nėra įrašyti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto telefono pokalbių išklotinės ir prisijungimas prie celių bokštų buvimo vietų patvirtina, jog iš apelianto telefono buvo bendrauta su A. J. ir M. P. bei įvykio naktį - 2006 m. gegužės mėn. naktį iš 13 d. į 14 d. buvo tose vietose, kuriomis buvo vežami į nusikaltimo padarymo vietą bendrininkai bei iš jų parvežami, taip pat gabenamos kontrabandinės cigaretės, nepagrįsta. Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių buvus apelianto pokalbius su paminėtais asmenimis, o įvykio naktį apelianto telefonas buvo M. V.. Tai byloje patvirtinta apelianto, M. V. ir liudytojos L. M. parodymais. Skundo autoriaus nuomone, teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos“ 3 p. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 p. nuostatas.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. Č. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Apeliantas pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių apelianto žinojimą, jog bus vykdomas sunkus nusikaltimas - kontrabanda, kad bus gabenamos iš Rusijos Federacijos privalomos pateikti muitinei prekės – cigaretės, kurių vertė viršys 250 MGL sumą. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik pareigūnų parodymais, kad tą naktį Nemuno upe kažkas iš Rusijos Federacijos turėjo perplukdyti į Lietuvos Respubliką tam tikrą kiekį cigarečių, ir padarė išvadą, kad šios cigaretės, kurių natūroje jau net nėra, nes jos buvo pagrobtos iš saugojimo vietos, tikrai buvo perplukdytos, neteisėtai pateko į Lietuvos teritoriją ir apeliantas apie tai žinojo bei sutiko dalyvauti tokioje nusikalstamoje veikoje. Byloje yra tik nustatyta, kad pareigūnai cigaretes aptiko tik jau esančias Lietuvos teritorijoje, t. y. jie nepatvirtino kada ir kokiu būdu jos pateko į Lietuvą. Taip pat byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad apeliantas anksčiau nepažinojo kitų nuteistųjų šioje byloje, su jais niekada nebendravo. Be to, nėra nustatytas konkretus cigarečių kiekis, jos nėra apžiūrėtos ir nenustatyta tikroji jų vertė.
Vadovaudamasis BK 25 str. 3 d. nuostatomis, skunde teigia, kad apkaltinamajame nuosprendyje nenurodyta, kokiais duomenimis remiantis teismas padarė išvadą apie apelianto priklausymą organizuotai grupei. Apeliantas neneigia, kad M. V. pasiūlė jam užsidirbti, jis sutiko, tačiau jam (apeliantui) nebuvo pasakyta, ką konkrečiai turės daryti. Skunde nurodo savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, ir teigia, kad jokių nusikalstamų veiksmų neatliko. Apelianto nuomone, duomenys, kad M. V. parašė jo parvežti vaikinus, pasilikti pas save automobilį, nepatvirtina, jog apeliantas dalyvavo organizuotos grupės veikloje. Be to, su kitais asmenimis tą vakarą jokio kontakto nepalaikė, su niekuo nebuvo susitaręs susitikti, joks vaidmuo nebuvo jam paskirtas ir nežinojo ką kiti nuteistieji šioje byloje tuo metu darė. Teismo išvada, kad apeliantas kaip organizuotos grupės narys dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, yra visiškai nepagrįsta.
Skunde nurodydamas BK 47 str. l d. 4 p. nuostatas bei apeliantui paskirtos baudos dydį, teigia, kad teismas pažeidė BK 41 str. 5 p. reikalavimus, nes nepagrįstai neatsižvelgė į apeliantą charakterizuojančias aplinkybes (anksčiau neteistas, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba) bei neįvertino jo turtinės padėties bei vaidmens nusikaltimo padaryme. Jis yra jauno amžiaus, neturi jokio turto, byloje nėra jokių duomenų, kad jo pragyvenimo šaltinis būtų kažkokios nelegalios pajamos. Skundo autorius pažymi, kad jis jokio atlygio iš nusikalstamos veikos negavo.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį. Skundo autorius plačiai aptardamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytus apelianto, kitų nuteistųjų ir liudytojų parodymus, telefoninių pokalbių suvestines ir kitus duomenis bei teismo argumentus, ginčija išvadą dėl kontrabandos padarymo. Jo nuomone, ši išvada nepagrįsta objektyviais įrodymais, ištirtais teisminio nagrinėjimo metu, o grindžiama tik prielaidomis ir spėjimais.
Skunde pažymima, kad kontrabandinės cigaretės buvo rastos toli nuo valstybės sienos, jų gabenimas neužfiksuotas jokiomis techninėmis priemonėmis, nei vienas pareigūnas, buvęs prie Nemuno, nematė cigarečių, jų pakuočių, asmenų, atplaukiančių iš Rusijos pusės, o matė tik nuvažiuojančius automobilius. Apelianto nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad teismas neteisingai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl kontrabandos padarymo. Nes pats cigarečių suradimo faktas nėra įrodymas, patvirtinantis apelianto ir kitų nuteistųjų kaltę dėl kontrabandos įvykdymo. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kada buvo sukurta organizuota grupė, kokiu laikotarpiu ji veikė, nenurodyta kaltinime Rusijos Federacijoje Kaliningrado srityje esančių nenustatytų asmenų atlikti nusikalstami veiksmai dalyvaujant tokioje grupėje.
Teismo išvada, kad telefoniniuose pokalbiuose ir jų suvestinėse užfiksuoti duomenys patvirtina apelianto bendravimą su L. P., kuris davė nurodymus išvežioti bendrininkus į nurodytas vietas, visiškai nepagrįsta. Apeliantas pažymi, kad šių telefoninių pokalbių turinys yra nekonkretus, neinformatyvus ir šiuose pokalbiuose nėra kalbama apie kontrabandos organizavimą, jos įvykdymą, cigarečių gabenimą.
Skundo autorius nurodo, kad nuteistasis M. V. paneigė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, todėl jais vadovautis teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neturėjo teisės. Apeliantas nebuvo sulaikytas tuoj po įvykio, nepastebėtas šalia įvykio vietos, jam įtarimas pareikštas tik po ilgo laiko tarpo, o kaltinimas nekonkretus, neobjektyvus, neišsamus, jame nenurodytos būtinos aplinkybės (vieta, laikas, nusikaltimo sudėties elementai). Todėl apeliantui nesuprantama, kokie jo veiksmai yra nusikalstami, o byloje neįrodyta, jog rastos cigaretės buvo atgabentos kontrabandos būdu ir kad tai padarė būtent apeliantas su kitais nuteistaisiais. Vadovaudamasis BPK 305 str., teigia, kad teismas netinkamai kvalifikavo apelianto ir kitų nuteistųjų veiksmus.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. P. apeliaciniu skundu prašo priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Šio apelianto skundas grindžiamas lygiai tokiais pačiais argumentais, kaip ir nuteistojo A. J. apeliacinis skundas. M. P., kaip ir nuteistasis A. J., skunde plačiai analizuoja skundžiamo nuosprendžio aprašomąją dalį, nurodo cigarečių radimo vietą, ginčija teismo išvadas dėl nusikalstamos veikos – kontrabandos padarymo, organizuotos grupės požymių nustatymo, telefoninių pokalbių turinio ir nuteistojo M. V. parodymų vertinimo. Jis taip pat nurodo kada ir kur buvo sulaikytas ir ginčija jam pareikštų įtarimų bei kaltinimų turinį.
Skundo autorius, rašydamas savo vardu apeliacinį skundą, jo 6-ame lape nurodo, kad apeliantas yra ne M. P., bet „L. P.“. Tačiau, taip pat mano, kad byloje neįrodyta, jog rastos cigaretės buvo atgabentos kontrabandos būdu ir tai padarė būtent byloje nuteisti asmenys.
Šalies argumentai
Nuteistasis L. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Šis skundo autorius skundą grindžia taip pat analogiškais nuteistųjų A. J. ir M. P. apeliacinių skundų argumentais. Papildomai šiame skunde ginčijama specialisto išvada dėl garso įrašuose užfiksuoto balso nustatymo, nes ji yra tik tikėtina. Apelianto nuomone, teismas šią išvadą turėjo vertinti nuteistojo L. P. naudai.
Nuteistasis M. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Šis nuteistasis skunde nurodo lygiai tokius pačius argumentus ir teiginius kaip ir nuteistieji A. J., M. P. bei L. P.. Papildomai šiame skunde tik ginčijamos teismo išvados dėl jo (M. V.) parodymų vertinimo ir jo pravardės.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. J., jo ir kitų nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantų kaltė dėl kontrabandos padarymo yra neginčijamai įrodyta.
Apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo, o taip pat dėl bausmių dydžių.
Dalis nuteistųjų (D. A., D. Č., A. J., M. P., L. P., M. V.) neigia savo kaltę ir prašo juos išteisinti. Nuteistieji L. N., M. T. ir T. Š. prašo švelninti jiems paskirtas bausmes.
Nuteistieji D. A., A. J., M. P., L. P., M. V. ir D. Č. savo apeliaciniuose skunduose ginčydami kaltę, teigia, jog byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad cigaretės buvo kontrabandos būdu atgabentos į Lietuvos Respubliką. Šių cigarečių suradimas netoli valstybinės sienos esą dar nepatvirtina kontrabandos fakto.
Su šiais skundų argumentais sutikti negalima.
Iš liudytojų M. G., V. S., M. Al., R. N., M. L., A. Mi., A. Ž. ir kitų (duomenys neskelbtini) rinktinės pasieniečių parodymų matyti, kad nuteistųjų sulaikymo operacija buvo organizuota turimos operatyvinės informacijos apie būsimą cigarečių kontrabandą iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką pagrindu, nors tiksli kontrabandos gabenimo vietą nebuvo žinoma. Tai, kad pareigūnų turima informacija apie organizuojamą kontrabandą buvo tikra, patvirtina kontrabandinių cigarečių, šias cigaretes gabenančių transporto priemonių, konkrečių asmenų sulaikymas ir vieno iš jų sužeidimas.
Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis M. V. aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, jog dėžės su cigaretėmis turėjo būti kontrabandos būdu atgabentos per Nemuno upę iš Rusijos Federacijos. Tokius parodymus M. V. davė ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnams (12 t. 44-45, 48-51, 1136-114 b. l.), bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (12 t. 55-57 b. l.). Šie M. V. parodymai apie kontrabandos padarymo aplinkybes, jo atliktus veiksmus bei buvimo vietas patvirtina telefoninių pokalbių su M. P. ir A. J. turinys (12 t. 123, 131-137 b. l.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiuos nuteistojo M. V. parodymus, juos gretino su kitais bylos duomenimis ir pagrįstai šiais ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais grindė apkaltinamąjį nuosprendį, o teisme duotus parodymus atmetė.
Iš tiesų, pats kontrabandinių cigarečių plukdymo per Nemuną faktas liudytojų parodymais ar techninėmis priemonėmis nėra užfiksuotas. Tačiau šioje nutartyje jau aptarti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog cigaretes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo atgabentos iš Rusijos Federacijos.
Kolegijos nuomone, ir patys apeliantai suvokia, kad cigaretės su rusiškomis banderolėmis pasienio ruože neatsirado iš niekur, nebuvo pamestos, pamirštos. Todėl dar papildomai įrodinėti šią aplinkybę nėra prasmės.
Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, cigaretės buvo rastos ir apžiūrėtos įvykio vietoje ir VSAT (duomenys neskelbtini) rinktinėje (1 t. 106-115, 122-148 b. l.). Klaipėdos teritorinė muitinė savo pažymoje nurodė, kad rastų 19500 pakelių cigarečių ,,Saint George Light“ muitinė vertė yra 41783 Lt. Ši vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199 str. 1 d.
Tai, kad kontrabandinės cigaretės vėliau iš saugojimo vietos buvo pavogtos dar nereiškia, kad jų kiekis ir vertė byloje nėra nustatyti.
Tokiu būdu, byloje yra nustatyti visi būtinieji nusikalstamos veikos (kontrabandos) požymiai.
Nuteistasis D. A. skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojos L. M. parodymus, o nuteistojo A. J. parodymų visai neaptarė ir nevertino.
Su šiais teiginiais taip pat negalima sutikti.
Iš paminėtos liudytojos parodymų, užfiksuotų 2009 m. rugsėjo 2 d. teisiamojo posėdžio protokole (20 t. 111-112 b. l.) seka, kad ji praėjus trims metams nuo įvykio negalėjo įvardinti nakties, kurią praleido su nuteistuoju. Ji taip pat netvirtino, kad sekančią dieną po šios nakties D. A. buvo sulaikytas. Ji tik nurodė, jog apie apelianto sulaikymą sužinojo iš D. Ab. motinos. Ji taip pat nedavė parodymų, jog apeliantas neturėjo mobilaus ryšio telefono ir kad ji davė jam savo telefoną. Ši liudytoja paaiškino, jog neprisimena ar D. A. turėjo telefoną ir nežino kiek kartų jis buvo sulaikytas. Taigi, šios liudytojos parodymai apelianto kaltės nepatvirtina ir nepaneigia. Būtent taip paminėtos liudytojos parodymus įvertino pirmosios instancijos teismas.
Nuteistasis A. J. pirmosios instancijos teisme iš esmės jokių parodymų, tarp jų ir naudingų D. A. (išskyrus tai, kad pastarasis neįvardintu laiku prašė paskolinti žvejybos įrankius) nedavė. Tokio pobūdžio A. J. parodymai yra išdėstyti skundžiamame nuosprendyje (nuosprendžio 4-as lapas). Kaip reikėtų vertinti tokius visai neinformatyvius A. J. parodymus nenurodo ir pats apeliantas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir liudytojo M. J. parodymus ir pagrįstai jais rėmėsi. Kad nuteistasis D. A. turėjo pravardę ,,.U.“ patvirtino ne tik paminėtas liudytojas, bet kiti objektyvūs bylos duomenys.
Štai, L. P. mobiliojo ryšio telefone buvo įvestas abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis asmeniui, pravarde ,,U.“ (10 t. 7-21 b. l.). Byloje nustatyta, kad šiuo abonentiniu numeriu naudojosi D. A. ir kad šis telefonas rengimosi daryti nusikalstamą veiką ir jos darymo metu veikė būtent tose vietose, kuriose buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės ir nusikaltimo bendrininkai (8 t. 39, 57-59 b. l.).
Iš telefoninių pokalbių išklotinės (9 t. 29-36 b. l.) matyti, jog M. P. telefonu pranešė L. P. kokia tvarka važiavo automobiliai su kontrabandinėmis cigaretėmis. Šio pokalbio metu M. P. informavo, kad paskutiniu automobiliu važiavo ,,U.“, kurį bandydami sulaikyti, apšaudė sienos apsaugos pareigūnai.
Kito telefoninio pokalbio metu M. P. informavo M. V., kad ,,apšaudė D., kuris patepė pasikrovęs“ (12 t. 123, 131-137 b. l.). Šių telefoninių pokalbių turinio analizė ir liudytojų D. At. ir A. V. parodymai, kad buvo šaudoma į gale kolonos važiuojantį automobilį ,,Subaru Legacy“, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šį automobilį vairavo D. A., kurio pravardė yra ,,U.“. Aptarti telefoniniai pokalbiai ir paminėtos L. P. mobilaus ryšio telefono SIM kortelės apžiūros protokolas įrodo, kad D. A. ir L. P. buvo pažįstami. Tai, kad paminėti asmenys nusikalstamos veikos metu betarpiškai tarpusavyje nekontaktavo, šios išvados, o tuo pačiu ir D. A. kaltės, nepaneigia.
Žemesnės instancijos teismas
Iš tiesų, M. V. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad 2006 m. gegužės 13 d. vakare buvo paėmęs D. A. mobilaus ryšio telefoną, nes jo telefono baterija buvo išsikrovusi.
Pažymėtina, kad tokių parodymų (apie naudojimąsi D. A. telefonu) M. V. ikiteisminio tyrimo metu niekada bedavė. Byloje (12 t. 128-137 b. l.) nustatyta, kad nusikalstamos veikos darymo metu M. V. jam priklausančiu telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), bendravo su kitais bendrininkais. Tai reiškia, jog jo telefono baterija nebuvo išsikrovusi, todėl naudotis D. A. telefonu nebuvo reikalo. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teisme duoti M. V. parodymai apie naudojimąsi D. A. telefonu neatitinka tikrovės.
Nuteistasis D. A. nuosprendį dėl nuteisimo pagal BK 180 str. 1 d. ginčija apeliuodamas tik į sprendimo nuteisti jį pagal BK 199 str. 1 d. neteisėtumą. Nustačius, kad apeliantas pagal BK 199 str. 1 d. nuteistas pagrįstai, darytina išvada, jog teismo sprendimas nuteisti D. A. pagal BK 180 str. 1 d. atitinka BK 38 str. 4 d. reikalavimus ir teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-357/2005, 2K-586/2005, 2K-125/2006, 2K-429/2007).
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas - tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).
Būtinas šio instituto požymis yra bent dviejų bendrininkų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t.t.) ir jis galimas visose nusikalstamos veikos stadijose iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys Nr. 2K-630/2011, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009).
Be to, tam, kad konstatuoti bendrininkavimo (ypač aukštesnio organizuotumo formos) požymių buvimą nebūtina nustatyti, jog visi bendrininkai pažinojo vieni kitus ir aktyviai bendravo tarpusavyje. Aukštesnio lygio bendrininkavimo formoms būdinga, kad konspiracijos sumetimais atskiri bendrininkai nėra informuojami apie nusikalstamos veikos organizatorius ar vadovus, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių sudėtį. Tačiau tai nereiškia, jog jie neatsako už visų bendrininkų veiksmais pasiektą rezultatą. Būtent taip D. Č., A. J., M. P., L. P., M.V. ir kitų nuteistųjų objektyviai atliktus veiksmus ir jų tyčios turinį įvertino pirmosios instancijos teismas.
Skundžiame nuosprendyje išdėstyti visi teismo procese patikrinti įrodymai, tarp jų ir nuteistųjų parodymai, atlikta šių parodymų analizė, atskleidžiant jų turinį bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, motyvuotai paneigti įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėms prieštaraujantys nuteistųjų parodymai.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirti ir tinkamai įvertinti telefoniniai pokalbiai ir SMS žinutės (8 t. 53-55, 57-59 b. l.; 12 t. 131-134 b. l.) paneigia nuteistojo D. Č. teiginius, esą, jis visų kitų nuteistųjų nepažinojo ir su jais nebendravo.
Kolegija taip pat netiki D. Č. paaiškinimais, kad jis nežinojo kodėl jam naktį pasienio ruože reikėjo stebėti aplinką ir pranešti M. V. apie policijos pasieniečių automobilių judėjimą ar išvežioti į kitas stebėjimo vietas jam nepažįstamus asmenis. Tokie D. Č. teiginiai yra naivūs, visai neįtikinami ir todėl nereikalaujantys atskiro aptarimo.
Analogiškai vertintini ir tokio paties turinio nuteistojo L. N., M. T. bei T. Š. apeliacinių skundų argumentai. Iš telefoninių pokalbių suvestinių matyti, jog šie nuteistieji nusikalstamos veikos darymo metu bendravo su L. P. ir tarpusavyje (7 t. 159-161 b. l.; 8 t. 23-26, 57-69 b. l.).
Maža to, šie nuteistieji informuodavo telefonu L. P. apie padėtį stebimose vietovėse (11 t. 2- 34 b. l.).
Nuteistojo A. J. apeliaciniame skunde teigiama, kad jo ir L. P. telefoniniai pokalbiai yra neinformatyvūs ir nekonkretūs. Iš jų, esą, negalima daryti išvados apie kontrabandinių cigarečių gabenimą. Analogiškai byloje esančių telefoninių pokalbių turinys yra vertinamas ir M. P., L. P. bei M. V. apeliaciniuose skunduose. Su tokiu paminėtų telefoninių pokalbių vertinimu sutikti negalima. Minėtų asmenų telefoniniai pokalbiai visų bylos duomenų kontekste yra pakankamai informatyvūs, konkretūs ir aiškiai suprantami. Juose tiesiogiai kalbama apie kontrabandinio krovinio gabenimo eigą, šiame procese dalyvaujančius asmenis, teisėsaugos pareigūnų veiksmus (9 t. 29-36 b. l.), duodami nurodymai bendrininkus (,,šucherius“) išvežioti į stebėjimo vietas (10 t. 120-153 b. l.), suteikiama informacija apie policijos ir VSAT pareigūnų judėjimą (11 t. 2-65 b. l .). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai protokole apie techninių priemonių panaudojimą ir jų prieduose užfiksuotus duomenis pripažino įrodymais ir jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį.
Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamieji (nuteistieji) ir (ar) jų gynėjai, gali teismui tik pateikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir visų nuteistųjų paaiškinimus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek teisme, vertino visų bylos duomenų visete ir ne taip kaip norėtų nuteistieji ir (ar) jų gynėjai, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir (ar) nepagrįstas. Be to, apeliantai savo skunduose nenurodo, kad jų kaltė pagrįsta ne įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis, o teismas įrodymais būtų pripažinęs duomenis, kurių nebuvo galima patikrinti BPK numatytais veiksmais. Taigi, teigti, kad apygardos teismas pažeidė BPK 20 ar (ir) 305 str. reikalavimus, nėra jokio pagrindo.
A. J. apeliaciniame skunde nėra aiškiai informuota kokią reikšmę sprendžiant jo kaltės ir veikos juridinio įvertinimo klausimus turi tai, kad jis nusikaltimo darymo vietoje nebuvo sulaikytas ir tai, kad įtarimas jam pareikštas po ilgesnio laiko tarpo. Todėl atsakyti į tokius skundo argumentus nėra galimybės.
Šiame apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad A. J. pareikštas kaltinimas yra nekonkretus (nenurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, šios veikos sudėties elementai).
Kolegija daro išvadą, kad šios bylos kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. reikalavimus. Kaltinamajame akte pakankamai aiškiai išdėstytos reikšmingos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (vieta, laikas, būdas, nurodyti konkretūs bendrininkų veiksmai). Tai, kad asmenys kaltinime nurodytu laiku perplukdę cigaretes per Nemuną (duomenys neskelbtini) ribose, nėra nustatyti, kitų bendrininkų atsakomybės nešalina. Šios aplinkybės taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 str. reikalavimus.
Nuteistasis A. J. ir D. Č. bei netiesiogiai ir kiti apeliantai savo apeliaciniuose skunduose ginčija teismo išvadą, kad bendrininkai veikė organizuota grupe.
Skundžiamame nuosprendyje pakankamai argumentuotai aptartas organizuotos grupės narių tarpusavio funkcijų ir užduočių pasiskirstymas, bendro tikslo ir išankstinio susitarimo buvimas. Byloje taip pat yra nustatyta, kad grupės nariai palaikė pastovius ryšius, turėjo savo vadovą (L. P.). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendrininkai veikė aukštesniame organizuotumo lygyje, nei paprasta bendrininkų grupė, yra pagrįsta ir teisėta.
Nuteistųjų M. P., L. P., M. V. apeliacinių skundų argumentai yra analogiški A. J. skundo argumentams, kurie šioje nutartyje yra jau aptarti. M. V. apeliaciniame skunde papildomai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie jo pravardę (,,G.“) nepagrįsta jokiais įrodymais.
Šis skundo argumentas taip pat neatitinka tikrovės.
Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu mobilaus ryšio telefono abonento numeris Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė M. V. (6 t. 89-94 b. l.). Būtent šis abonento numeris, priklausantis asmeniui, pravarde ,,G.“, buvo įvestas L. P. mobilaus ryšio SIM kortelės atmintyje (10 t. 18 b. l.). Taigi, šie bylos duomenys patvirtina, jog būtent M. V. pravardė yra ,,G.“.
Iš teismo nuosprendyje aptartų ir tinkamai įvertintų įrodymų matyti, kad į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu buvo įvežtas didelis kiekis (ne mažiau kaip 19500 pakelių cigarečių ,,Saint George Lights“), kurių vertė viršija 250 MGL. Tai, kad kai kurie nuteistieji, tarp jų ir D. Č., galimai nežinojo tikslaus kontrabandos dalyko kiekio ir vertės, taip pat nešalina jų baudžiamosios atsakomybės, nes dėl bendrų nuteistųjų nusikalstamų veiksmų atsiradę padariniai visiems bendrininkams yra bendri ir atskirai nedalijami.
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi byloje surinktų ir šioje nutartyje aptartų duomenų visetu, nuosprendžio išvados yra pagrįstos patikimais įrodymais, tinkamai įvertinus jų tarpusavio ryšį ir loginę seką.
Todėl tenkinti D. A., A. J., M. P., L. P., M. V. ir D. Č. apeliacinius skundus nėra pagrindo.
Nuteistieji L. N., M. T. ir T. Š. savo apeliaciniuose skunduose ginčija jiems paskirtų bausmių dydžius. Toks alternatyvus reikalavimas (švelninti bausmę) yra nurodytas ir D. Č. skunde.
Skirdamas šiems nuteistiesiems baudas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 47 str. redakcija, galiojusia iki 2011 m. balandžio 28 d., kuri numatė, jog už sunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama iki 300 MGL dydžio bauda. Nuo 2011 m. balandžio 28 d. galiojanti šio įstatymo redakcija numato baudą iki 1500 MGL.
Nuteistiesiems L. N., M. T. ir T. Š. už sunkaus nusikaltimo padarymą paskirtos 100 MGL dydžio (12500 Lt) baudos. D. Č. paskirta 150 MGL (18750 Lt) dydžio bauda. Šiems nuteistiesiems paskirtos baudos yra, atitinkamai, daugiau nei tris ir daugiau nei du kartus mažesnės už kontrabandos dalyko (cigarečių) vertę.
Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, skundžiamame nuosprendyje yra įvertintos BK 54 str. 2 d. numatytos aplinkybės, tarp jų ir kaltininkų asmenybės, vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme, nusikalstamos veikos pavojingumas.
Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų motyvų matyti, kad būtent paminėtos aplinkybės (nusikalstamų veikų pavojingumas, kaltininkų asmenybės, jų vaidmuo nusikaltimo padaryme) ir nulėmė teismo sprendimą skirti šiems nuteistiesiems ne griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, bet alternatyvią bausmę – baudą.
BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje yra tik viena nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Todėl sprendimas paskirti nuteistiesiems veikų padarymo metu galiojusio baudžiamojo įstatymo nustatytas bausmes – baudas, kurių dydžiai neviršijo šios bausmės rūšies vidurkių, numatytų BK 47 str. 3 d. 2 ir 4 p., neprieštarauja BK 54 str. 2 d. bei 61 str. nuostatoms ir nepažeidžia teisingumo principo.
Pažymėtina ir tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, t. y. siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Tuo tarpu apeliantai nepagrįstai sureikšmina tik asmenybes apibūdinančius duomenis (anksčiau neteisti, charakterizuojami teigiamai, sunki materialinė padėtis, jaunas amžius, atlygio už dalyvavimą nusikalstamoje veikoje negavimas) ir iš esmės nevertina kitų bausmės rūšiai ir dydžiui reikšmės turinčių aplinkybių, iš kurių nei vienai įstatymas nesuteikia prioritetinės reikšmės.
Tokiu būdu šioje byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės savo dydžiu yra aiškiai per griežtos.
Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų L. P., M. V., A. J. D. A., M. P., D. Č., L. N., M. T., T. Š. apeliacinius skundus atmesti.
Į bausmės atlikimo laiką A. J. įskaityti suėmimo nuo 2012 m. kovo 31 d. iki 2012 m. birželio 29 d. laiką.