Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-05-06 · Byla Nr. ATP-163-193/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2013-02-21Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-06Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-06
Bylos Nr.
ATP-163-193/2013
Teisminio proceso Nr.
4-32-3-00671-2012-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ričardas Gilys
Pažeidėjas
J. B.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėjas Algirdas Švedavičius Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-163-193 /2013 Proceso Nr. 4-32-3-00671-2012-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.; 44.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Ričardas Gilys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pažeidėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-02-21 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo netenkintas J. B. a/k (duomenys neskelbtini) skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriaus (toliau – NŽT Pasvalio skyriaus) 2012-11-19 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Nacionalinės žemės tarnybos Pasvalio skyrius 2012-11-19 nutarimu J. B. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą (toliau – pažeidimą), numatytą ATPK 100 straipsnyje ir jam paskyrė nuobaudą –375 Lt baudą.

Nubaustas už tai, kad 2012-05-18 patikrinimo metu (patikrinimo aktas 24 ŽN-(14.24.73)-34) J. B. nuosavybės teise priklausantis 0,8 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k. Pasvalio r. sav., Pasvalio r., nebuvo sutvarkytas taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį, nes žemė yra blogos agrarinės būklės, apleista, nenušienauta iš praėjusių metų, apaugusi sustabarėjusiomis piktžolėmis (kiečiai, usnys, varnalėšos), kurios subrandinusios ir išbarsčiusios sėklas. Tuo J. B. pažeidė: LR Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktą (žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį) bei Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo (toliau – GAAB) 1.6 punktą (ariamos žemės, ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose, sodų ir uogynų tarpueiliuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išvarsčiusių piktžolių (kiečių, usnių, varnalėšų, dilgėlių ir kt.), patvirtintą LR žemės ūkio ministro 2010-03-26 įsakymu Nr. 3 D-281 (ŽŪ ministro 2010-08-10 įsakymu Nr. 3 D-722 redakcija) (Žin., 2010-08-14, Nr. 97-5049).

Šalies argumentai

Apylinkės teismui 2012-12-03 pateiktas J. B. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti NŽT nutarimą kaip nepagrįstą, nes pažeidimas fiksuotas jam priklausančiame kitos paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris panaudos sutartimi (duomenys neskelbtini), 2000-08-02 išnuomotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) rinktinei), o ne jo žemės ūkio paskirties sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas skundžiamu 2013-02-21 nutarimu prašymo netenkino ir paliko galioti 2012-11-19 NŽT nutarimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. B. 2013-02-28 prašo panaikinti apylinkės teismo 2013-02-21 nutarimą ir bylą nutraukti. Mano, kad bylą apylinkės teismas išnagrinėjo neišsamiai ir nepilnai ištyrė įrodymus (rėmėsi žemėtvarkos specialistų raštais, jų – J. M. ir R. Š. parodymais, specialisčių pateiktomis ne žemės ūkio paskirties sklypo fotonuotraukomis). Skundą apylinkės teismas nagrinėjo negavus atsiliepimo į jį, tuo pažeidė ATPK 299 str., o bylą nagrinėjo apie 60 dienų, tuo pažeidė ATPK 282 str. 1 d.

Teigia, jog apylinkės teismo nutarime nėra nurodyta, kad J. M. neturėjo jokios arto foto medžiagos, nors žemės savininkas buvo nustatytas pagal tokią foto medžiagą. Tikslios pažeidimo vietos nustatymui specialistės nenaudojo koordinačių sistemos būdo. J. M. pateiktose dvejose nuotraukose yra fiksuotas kitos paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris naudojamas krašto apsaugos tikslams). Žemės ūkio paskirties 0,8 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitos paskirties 2,0614 ha žemės sklypo susikirtimo ribose t.y. kitos paskirties žemės sklype ir buvo fiksuotos piktžolės. Tačiau šiam sklypui nėra taikomi minėti GAAB 1,2 reikalavimai. Sklypai buvo tikrinti 2012-05-18, o pagal GAAB 1,2 reikalavimą – ganyklos arba pievos turi būti nuganytos arba nušienautos iki rugpjūčio 1 d., todėl dar nebuvo būtina iki patikros datos šį žemės sklypą nušienauti arba nuganyti. Be to, mano, kad jis neprivalėjo pats dirbti žemės ūkio paskirties sklypo, nes ją prižiūrėti ir naudoti tarpusavio žodiniu susitarimu buvo pavedęs P. K..

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyrius prašo skundą atmesti ir palikti galioti Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartį, kuris tinkamai išaiškino ir pritaikė materialines teisės normas, teisingai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundu J. B. nepripažįsta padaręs inkriminuoto ATPK 100 straipsnio pažeidimo.

Apeliacinės instancijos teismas, skundo ribose nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą dėl apeliacinio skundo, patikrinęs Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarimo priėmimo teisėtumą bei pagrįstumą, daro išvadą, kad J. B. prašymą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriaus 2012-11-19 nutarimą apylinkės teismas atmetė pagrįstai. Administracinė nuobauda už pažeidimo žemės ūkyje taisyklių pažeidimą (ATPK 100 str.) J. B. paskirta visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrus bylos aplinkybes bei tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.

Apelianto argumentai, kad apylinkės teismas neišsamiai ir nepilnai ištyrė visas bylos aplinkybes bei įrodymais pripažino tik specialistų pateiktus duomenis bei jų prieštaringus parodymus, kad žemės stovis buvo patikrintas 2012-05-18, nors norminiai aktai leidžia žemę sutvarkyti iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d., kad NŽT specialistės J. M. fotografijose yra fiksuotas ne žemės ūkio paskirties sklypas, atmetami kaip nepagrįsti.

Bylos duomenis I-osios instancijos teismas įvertino tinkamai, vadovaujantis ATPK 256 ir 257 straipsnio reikalavimais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent J. B. priklausantis žemės ūkio paskirties 0,8 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2012-05-18 patikrinimo metu buvo rastas nenušienautas, apaugęs sustabarėjusiomis piktžolėmis, kurios buvo subrandinusios ir išbarsčiusios sėklas. Žemės sklypo ribas Nacionalinės žemės tarnybos specialistai nustatė pagal turimą nuosavybės teisių dokumentaciją. J. B. kaltė įrodyta 2012-05-18 žemės naudojimo patikrinimo aktu, pažeidimo protokolu, liudytojų J. M. ir R. Š. nuosekliais parodymais.

Nors sklypo savininkas J. B. savo kaltę neigia, teigdamas, kad sklypų priežiūrą buvo pavedęs vietiniam gyventojui, tačiau ir tokiu atveju savininkas privalo rūpintis žemės stoviu. Apelianto pozicija, kad NŽT specialistės J. M. fotografijose yra fiksuotas ne žemės ūkio paskirties sklypas, o gretimai esantis, jam priklausantis ne žemės paskirties sklypas, vertintina kritiškai. Šios pozicijos klaidingumą patvirtina I-osios instancijos teismui J. M. pateiktos fotofiksacijos, liudytojų parodymai ir byloje esantys dokumentai. Apelianto nurodomos NŽT specialistės padarytos fotografijos yra tik procesinių dokumentų priedai, kurie nėra savarankiški įrodymų šaltiniai, todėl juose esanti informacija vertinama esančių įrodymų viseto aspektu. Liudytojos patvirtino, kad J. B. priklausantys tiek minimas žemės ūkio paskirties sklypas tiek ir gretimai esantis ne žemės paskirties sklypas, buvo ne vienerius metus nešienauti ir juose esančios subrendusios piktžolės darė žalą aplinkai. Šie abu sklypai ir yra fiksuoti minėtose fotografijose. Akivaizdu, kad patikros atlikimo laikas jokios įtakos atsakomybės už inkriminuotą pažeidimą klausimui neturėjo, kadangi žemės sklypai turi būti nuolat prižiūrimi, tvarkomi bei naudojami pagal pagrindinę tikslinę žemės ūkio naudojimo paskirtį. Nagrinėjamu atveju, žemės savininkas J. B. yra tiesiogiai atsakingas tiek už žemės priežiūrą tiek už jos stovį tiek ir už sklypų ribas skiriančių riboženklių įrengimą, kurie minėtuose sklypuose nėra išsaugoti. Būtent šis, prie pat „Via Baltika“ tarptautinio kelio esantis žemės ūkio paskirties sklypas buvo nešienautas ir jame esančios subrendusios piktžolės darė žalą aplinkai. Taigi, nėra jokio pagrindo išvadai, kad pažeidimas buvo fiksuotas ne J. B. priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype.

Apelianto argumentai, kad jo skundas apylinkės teisme buvo išnagrinėtas negavus institucijos atsiliepimo į jo skundą bei pažeidus skundo nagrinėjimo pradžios terminą, nėra pagrindu pripažinti, kad 2012 m. lapkričio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriaus nutarimas, kuriuo nubaustas J. B. yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad J. B. prašymo I-osios instancijos teismas netenkinto pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Ričardas Gilys