Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2944-814/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-11-22Kauno apylinkės teismas
  2. T-926-737/2020Nutartis · 2020-05-18Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-22
Bylos Nr.
1-2944-814/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11030-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Kaltinamasis
V. P.
Nukentėjusysis
E. G., V. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2944-814/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11030-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1 (S)
KAUNO apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 22 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,sekretoriaujant Rasai Šaltienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui,kaltinamajam V. P.,nukentėjusiosioms E. G., V. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2019 m. kovo 17 d. apie 18 val., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare, kartu su juo gyvenančia sutuoktine V. P., metu tyčia metė peilį į nukentėjusiąją V. P., kuris įsmigo jai į kairę šlaunį.

Be to, jis sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2019 m. liepos 16 d., apie 16 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su E. G. metu, tyčia pastūmė rankomis nuo savęs nukentėjusiąją E. G., nuo ko ji nukrito ant sofos, gulinčiai ant sofos nukentėjusiajai E. G. sudavė kumščiais į vairias kūno vietas, nukentėjusiajai nukritus ant grindų, spyrė jai į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai E. G. odos nubrozdinimą alkūnėje, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje pusėje.

Fizinio skausmo sukėlimas

V. P., apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje. Parodė, kad tai galėjo būti 2019 m. kovo 17 d., apie 18 val., namuose (duomenys neskelbtini). Jis kartu su žmona V. P. gėrė alų, begerdami susiginčijo. V. P. jam pradėjo prikaišioti buvusią sugyventinę, su kuria jis ilgą laiką gyveno. Susinervinęs paėmė nuo stalo peilį, metė į nukentėjusiąją ir pataikė į koją. Kadangi nukentėjusioji sėdėjo užsidėjusi koją ant kojos, peilis atsimušė į koją ir nukrito ant žemės. Jis paėmė odekoloną, zelionkos ir suteikė nukentėjuisiajai pagalbą. Policijos pareigūnus iškvietė kaimynė (duomenys neskelbtini). Su savo žmona nukentėjusiąja V. P. labai gerai sugyvena, abu augę vaikų namuose, vienas kitą supranta. Po įvykio jis atsiprašė savo žmonos, ji jam atleido. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Alkoholį vartoja nedažnai, geria tik alų. Gydytis nuo alkoholizmo nesutiktų. Jis yra pensininkas, gyvena iš jo gaunamos pensijos. Sunku pragyventi iš jo gaunamos 300 eurų pensijos. Būna, kad užsidirba, pakapoja malkas už pavalgymą. Gyvena savivaldybės suteiktame socialiniame bute. Jeigu teismas skirtų, sutiktų dirbti viešuosius darbus. Jei tą kartą būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs, girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Gailisi padaręs nusikaltimą, savo elgesį vertina blogai.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo kaltė be paties kaltinamojo prisipažinimo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent:

Nukentėjusioji V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis - jos vyras. Įvykis galėjo būti 2019 m. kovo 17 d. Abu su vyru atsinešė butelį alaus, begerdami susiginčijo, tarp jų kilo konfliktas. Kaltinamasis, lupinėdamas vario laidus, metė į ją peilį. Peilis pradūrė džinsus, įdūrė į koją ir nukrito. Ji išsigando, kai peilis įsmigo į koją, nepamena, ar suriko. Tada jie labai susikoliojo. Kaimynė, išgirdusi triukšmą, iškvietė pareigūnus. Atvykę pareigūnai išsivežė V. P., o ji liko namie. Po to atėjo tyrėjas, ji viską papasakojo, tyrėjas klausė, ar ji rašys pareiškimą. Ji pareiškimą rašyti atsisakė, į medikus nesikreipė. Po to kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Nedažnai tarp jų kyla konfliktai. Kaimynė (duomenys neskelbtini) juos stebi, pastoviai kviečia policiją, net garsiau pakalbėti negali.

Liudytoja E. G. parodė, kad ji gyvena ketvirtame aukšte, o kaltinamasis - penktame. Apie įvykį su peiliu ji nieko nežino. Ar kovo 17 d. buvo triukšmas, riksmai, negali pasakyti. Triukšmas būna dažnai, kai būna ramu, ji nekviečia pareigūnų. Ar 2019 m. kovo 17 d. apie 18 val. kvietė pareigūnus, nepamena. Jei triukšmaujama, ji kviečia pareigūnus, tai nutinka dažnai.

2019 m. kovo 18 d. asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta nukentėjusioji V. P.. V. P. kairės blauzdos priekinėje srityje, apie jos vidurį, yra paviršinis sužalojimas - žaizda, kuri yra 8 mm ilgio. Ant žaizdos užsidėjęs sudžiūvusio kraujo sluoksnis. Aplinkui žaizdą yra žalios spalvos plotas, galimai nuo briliantinės žalumos. Kitokių išorinių sužalojimų ant V. P. kūno nesimato (b. l. 63).

2019 m. kovo 18 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad V. P. pateikė juodos spalvos moteriškas kelnes (b. l. 67).

2019 m. balandžio 18 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtos kelnės, pateiktos V. P. 2019 m. kovo 17 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Kelnės džinsinės, juodos spalvos. Kairės kelnių klešnės priekinėje dalyje 6 cm nuo išorinės siūlės ir 36 cm nuo juosmens yra 0,7 cm ilgio mechaninis pažeidimas. Jis yra skersai klešnės. Vidinėje kairės klešnės pusėje, ties mechaniniu pažeidimu, yra kelios pavienės įvairaus dydžio ir intensyvumo, rusvos spalvos dėmės, primenančios kraują. Didžiausia dėmė 1,5 cm skersmens. Ji yra 1 cm atstumu nuo mechaninio pažeidimo (b. l. 68).

Alkoholio matavimo prietaiso registracijos žurnale nurodyta, jog V. P. 2019 m. kovo 17 d. 18.34 val. nustatytas 1,02 promilės neblaivumas (b. l. 78–81).

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei V. P. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Vertinant nustatytus kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus (pelio metimas į nukentėjusiąją ir pataikymas jai į koją) teismas neabejoja, kad šiuo atveju nukentėjusiajai kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, neabejotina, kad V. P. suprato, jog sukels fizinį skausmą ir tokių pasekmių norėjo.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui - kartu su juo gyvenančiai sutuoktinei. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad padaręs nusikaltimą kaltu visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams.

Fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas

V. P., apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, neprisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Parodė, kad su E. G. jų santykiai labai blogi. (duomenys neskelbtini) jam 7 metus, tiek laiko jis gyvena tame bute, neduoda ramybės. 2019 m. liepos 16 d. jo žmona išvedė pasivaikščioti šuniuką. Sugrįžusi iš lauko į namus, neužilgus rado nugaišusį šuniuką. Mano, kad E. G. nunuodijo šuniuką. E. G. eina pas kaimynus, renka visokius parašus, niekas jos nekenčia. Jis ėjo pas kaimynę (duomenys neskelbtini) pasiaiškinti dėl šuniuko. (duomenys neskelbtini) buto durys buvo atidarytos ir jis įėjo į vidų. Būdamas buto koridoriuje, pasakė apie šuniuką. (duomenys neskelbtini) norėjo jį stumti, tada jis nustūmė ją nuo savęs ant lovos. Po pastūmimo E. G. prisėdo ant lovos, ant jos nukrito ir ėmė rėkti. Ant grindų ji nekrito. Jis smūgių nei rankomis, nei kojomis nesudavė. E. G. rėkė garsiai, iš kelių butų išėjo kaimynai. Jam išėjus iš (duomenys neskelbtini) buto, atbėgo kaimynai. Kaimynams jis pasakė, kad (duomenys neskelbtini) nunuodijo šuniuką. Jis nežino, iš kur pas (duomenys neskelbtini) atsirado nustatyti sužalojimai. Su (duomenys neskelbtini) jie pykstasi nuolat. Galėjo (duomenys neskelbtini) numesti jų šuniukui maisto, įdėjusi nuodų, ir laiptinėje šuo galėjo suėsti. Bute pas nukentėjusiąją praleido 3-4 minutes, o ne 15-lika, kaip nurodė nukentėjusioji.

Nukentėjusioji E. G., apklausta įrodymų tyrimo teisme metu, parodė, kad su kaltinamuoju ji visada pykstasi. 2019 m. liepos 16 d., apie 16 val., paskambino į jos duris. Pažiūrėjusi per akutę, pamatė kaimynę V. P.. Nueidama (duomenys neskelbtini) susikeikė, pasakė „dabar tau „k“ tai bus”. Ji truputį pravėrė duris, norėjo pasakyti V. P., kad ji panašesnė į „k“, matė, kaip V. P. nueidinėjo. Norėjo užsidaryti buto duris, bet V. P. neleido, per prievartą įsiveržė į jos butą, ją nustūmė ir ėmė spardyti. Ji labai išsigando. Sofa yra per porą žingsnių nuo durų. Kaltinamasis ją stūmė į kambarį, ji krito ant sofos aukštielninka, negalėjo atsikelti. Tada (duomenys neskelbtini) jai gulinčiai į galvą kumščiais smūgiavo. (duomenys neskelbtini), patampęs ją už plaukų, trenkė ant grindų, spardė kairį šoną, spyrė ne kartą ir ne du, kokius aštuonis, mušė kumščiais į galvą ir kitur, trankė kur papuolę, net akyse buvo tamsu. Ji šaukėsi pagalbos. V. P. išeidamas paliko praviras buto duris. Pas kaimynę (duomenys neskelbtini) buvo atvykusi dukra. Po įvykio praėjus 10-15 min., ji gulėjo, atsistoti negalėjo. Atėjus kaimynėms, kaltinamasis pabėgo. Kaimynės matė pas ją atėjusį kaltinamąjį. Kaltinamasis pas ją buvo 15-20 min. ir visą tą laiką spardė, sulaužė du šonkaulius, tampė už plaukų. Ji atsikėlė prie atėjusių pas ją į namus kaimynių. Ji net negalėjo kalbėti, atgauti kvapo, buvo sumušti plaučiai, buvo mėlynės po krūtimi, pilvo šone, nugaroje, alkūnėje, ant kojų. Jai nustatė šonkaulio lūžį. Po įvykio sunkiai ėjo. Išėjus kaimynėms, pati kvietė greitąją pagalbą. Kaltinamojo šunelio ji akyse nėra mačiusi. Kaltinamasis laikė šuniuką vonioje, šuniukas būdavo alkanas, jo lauke vedžiojant niekada nematė. Neteisingai ją apkaltino dėl šunelio nugaišimo. Kaltinamasis nekenčia jos dėl jos reiklumo. Iš pradžių atėjus V. P. pas ją, ji nekvietė pagalbos, manė, kad apsiramins. Matydama, kad nesibaigia spardymas, kvietė pagalbą.

Liudytoja G. A., apklausta įrodymų tyrimo teisme metu, parodė, kad E. G. - mamos kaimynė, nei su ja, nei su kaltinamuoju ji nebendrauja. Buvo vasara, datos tiksliai neatsimena, ji viešėjo pas mamą (duomenys neskelbtini). Tėvų butas šalia E. G. buto, toje pačioje laiptinėje. Tą dieną išgirdo labai stiprų trenksmą į duris. Pažvelgusi per durų akutę, išgirdo šaukiant: „policija“. Grįžo pas mamą ir vėl greitai išlėkė į laiptinės aikštelę. Tuo metu kaltinamasis jau buvo nukentėjusiosios buto viduje. Ji į kaimynės buto vidų nėjo, bijojo, kas vyko viduje, nematė. Po sekundės į laiptinę išlėkė mama, ji riktelėjo: „kas čia vyksta“. Tada iš kaimynės E. G. buto kaip kulka išlėkė kaimynas V. P.. V. P. buvo piktas ir vėl grįžo į E. G. butą. Ji muštynių nematė, negirdėjo jokių garsų, jokio pliaukštelėjimo. Kaimynės buto durys buvo praviros, matėsi jos koridorius ir virtuvė. Tas garsus smūgis, spėja, kad buvo kaimynės buto durų smūgis į jos mamos buto duris. Viskas vyko labai greitai. Kaltinamasis nukentėjusiosios bute praleido kelias minutes. Kai kaltinamasis išėjo iš nukentėjusiosios buto, po kelių sekundžių išėjo ir pati nukentėjusioji. V. P. buvo susinervinęs, apsisuko, lyg nukentėjusiąją atgal pastūmė. Ji kaimynei siūlė pagalbą, kaimynė pasakė, kad pagalbą išsikvies pati. Matė, kad kaimynė buvo susijaudinusi. Apie kaltinamąjį ir jo žmoną ji nieko blogo negali pasakyti. Jų laiptinė neprišnerkšta, jie niekada nieko neprašo, neužkabina ir neužgaulioja žmonių, triukšmo ji negirdėjo. Kaimynė (duomenys neskelbtini) galėtų su kaimynais šilčiau bendrauti, yra dėl subildėjimo daužiusi jos mamos buto sieną.

Liudytoja N. M., apklausta įrodymų tyrimo teisme metu, parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji - kaimynai. Galėjo būti vasara, tikslaus laiko nepamena, pas ją namuose buvo jos dukra. Apie 17 val. pasigirdo triukšmas laiptinėje, kaimynės metalinės durys trenkėsi į jų duris. Dukra, pažiūrėjusi per durų akutę, išėjo į laiptinės aikštelę. Iš paskos išėjo ir ji. Iš kaimynės buto išgirdo šaukiant „policija, policija“. Ji paklausė „kas čia darosi“. Tuo metu iš E. G. buto išbėgo V. P.. Jis pasakė, kad nukentėjusioji šešis metus neduoda ramiai gyventi, kad jų šunį nunuodijo. Kai V. P. išėjo iš E. G. buto, (duomenys neskelbtini) buvo tarpdury. Dukra jos paklausė, gal greitosios reikia, klausė, kam ji įsileido kaimyną. E. G. buto durys atsidaro į laiptinę, ne į buto vidų, vadinasi E. G. duris atidarė pati. Ji mano, kad nukentėjusioji pati provokuoja V. P.. Ji girdi nukentėjusiąją vidury dienos, rėkiant: „baikite trankytis“. Ji iš V. P. buto triukšmo negirdi, ji tik girdi, kaip rėkia E. G.. Išgirdę durų trenksmą, jos su dukra per minutę išėjo iš buto į laiptinę. Kaltinamasis nuo durų trenksmo iki jų išėjimo į laiptinę nukentėjusiosios bute pabuvo apie minutę. Jos dukra jai sakė, kad išgirdęs ją sakant, „kas čia vyksta”, V. P. išėjo iš nukentėjusiosios buto. Po jos užrėkimo kaltinamasis išėjo iš nukentėjusiosios buto ir tarpdury pasirodė nukentėjusioji. Nematė, kad ji būtų pastumta. Nukentėjusioji E. G., stovėdama tarpduryje, sakė, kad V. P. ją pastūmė, mušė. Nesakė, kad buvo spardoma, kumščiais mušama. Dukrai pasiūlius pagalbą, kaimynė E. G. atsisakė, pasakė, kad pati pasirūpins. Matėsi, kad E. G. buvo susinervinusi. Apie šuns nugaišimą nežino, tik iš kalbų žino, kad (duomenys neskelbtini) labai išgyveno dėl šuns, kaltino kaimynę. Pas kaimynę į vidų nei ji, nei dukra užėjusios nebuvo.

Liudytoja V. P., apklausta įrodymų tyrimo teisme metu, parodė, kad jie turėjo šuniuką. Kaimynė E. G. sakė, kad šuniukas jai trukdo, loja. Vedžiojant šunį lauke, buvo numestas faršo gabaliukas ir šuo jį suėdė. Grįžus į namus, šuniukas nustipo. Vyras pasakė, kas jiems keršija, jų kaimynei (duomenys neskelbtini) pastoviai viskas trukdo. (duomenys neskelbtini) jiems visą laiką keršija. Ji praeidama paskambino į kaimynės E. G. buto duris. Ji vyrui liepė nesiaiškinti su (duomenys neskelbtini) dėl šuniuko. Ji, lipdama laiptais žemyn, išgirdo kaimynę rėkiant. Po kelių sekundžių į laiptinę išėjo kaimynės, liudytojos šioje byloje, sakė nemačiusios, kad jis daužytų nukentėjusiąją. Viskas vyko labai greitai, paties įvykio ji nematė. Vyras sakė, kad nukentėjusiajai truputį uždavė, stumtelėjo, palietęs už galvos, nukentėjusioji rėkė.

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio (duomenys neskelbtini), butas pirmoje laiptinėje, ketvirtame aukšte, buto durys tiesiai. Butas vieno kambario, tvarkingas (1 t., b. l. 92, 93).

Specialisto išvada Nr. G1997/2019(02) nustatyta, kad E. G. konstatuota odos nubrozdinimas alkūnėje, poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairėje pusėje E. G. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis ir koja, ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Sužalojimai pagal turimus duomenis vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 112).

Kaltinamasi V. P. neigia atlikęs kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai. Nesant liudytojų, tiesiogiai mačiusių visą įvykį, ir galinčių patvirtinti ar paneigti kaltinamojo ar nukentėjusiosios parodymus, kaltei bei faktinėms aplinkybėms nustatyti, duomenų pakankamumui įvertinti yra ypač svarbus nukentėjusiosios ir kaltinamojo aiškinimo nuoseklumas bei neprieštaringumas iš karto po įvykio bei vėlesnių procesų metu.

Teismo posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad V. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors apklaustas teisme kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikaltimą, nurodydamas, kad prieš nukentėjusiąją fizinio smurto nevartojo, o tik rankomis ją pastūmė, tačiau padarė tai bandydamas atstumti ją nuo savęs, nuo ko ji nukrito ant sofos, tačiau nukentėjusiosios parodymais iš dalies teisme bei jos parodymais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymai teisiamojo posėdžio metu ir specialisto išvada nustatytos įvykio aplinkybės leidžia teismui daryti tokią išvadą.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad įvykis buvo 2019 m. liepos 16 d. apie 16 val. kaltinamojo ir nukentėjusiosios gyvenamajame name. Kaltinamasis, manydamas, kad nukentėjusioji nunuodijo jo šunį, atėjo pas ją į namus išsiaiškinti. Kadangi santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios jau seniai yra konfliktiški, nukentėjusioji pastoviai kviečia policijos pareigūnus dėl neva jų keliamo triukšmo, kaltinamajam nuėjus pas nukentėjusiąją į namus išsiaiškinti, kodėl ji nunuodijo jų šunį, kilo konfliktas, kaltinamasis nustūmė ėjusią link jo nukentėjusiąją, kuri nuo pastūmimo nukrito ant sofos. Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu V. P. ir E. G. parodymai skiriasi. Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme V. P. nurodė, kad iš tiesų jis pastūmė nukentėusiąją E. G., kuri nukrito ant lovos, tačiau padarė tai ginantis, norėdamas pats išvengti nukentėjusiosios pastūmimo, smūgių nei rankomis, nei kojomis nesudavė. Tuo tarpu nukentėjusioji E. G., apklausta teisme, nurodė, kad kaltinamasis, įėjęs į jos namus, stūmė ją į kambarį, ji nukrito ant sofos, gulinčiai sudavė ne mažiau aštuonis smūgius į galvą, po to, patampęs už plaukų, trenkė ją ant grindų, spardė 15-20 min., sulaužė du šonkaulius. Tokie nukentėjusiosios prodymai, kad ji buvo 15-20 min. spardoma (vėliau, baigiamųjų kalbų metu jau nurodė, kad kaltinamasis ją spardė 3-5 minutes), kad jai buvo suduoti ne mažiau 8 smūgiai į galvą, buvo tampoma už plaukų ir nutrenkta ant grindų, sulaužyti du šonkauliai, kelia teismui abejonių, kadangi nėra pagrįsti kitais įrodymais. Objektyvių duomenų, patvirtinančių šiuos nukentėjusiosios parodymus, byloje nėra. Kaip nurodė liudytoja G. A., kaltinamasis pas nukentėjusiąją bute buvo trumpą laiką ir buvo labai įpykęs. Todėl po daugybės smūgių kojomis ir rankomis į galvą, į kūną, bei spardant 15-20 minučių (vėliau nurodė, kad buvo spardoma 3-5 minutes), kaip teigė nukentėjusioji, turėjo likti dideli ir sunkūs sužalojimai ar net ištikti mirtis. Specialisto išvadoje konstatuota odos nubrozdinimas alkūnėje, poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairėje pusėje. Jokie kiti sužalojimai kitose kūno vietose nukentėjusiajai nenustatyti. Iš byloje esančių įrodymų, t. y. kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų matyti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios susiklostę gana konfliktiški santykiai, kas leidžia manyti, kad nukentėjusioji yra linkusi hiperbolizuoti įvykius ir galbūt nesąmoningai, sureikšmindama įvykio aplinkybes, siekia kaltinamojo pripažinimo kaltu. Todėl, atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas nukentėjusiosios parodymus nelaiko nuosekliais, jais vadovaujasi tik ta dalimi, kuri neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad įėjęs į butą V. P. pradėjo ant jos rėkti, nustūmė ją ant sofos ir kumščiais kelis kartus trenkė į įvairias kūno vietas, ji, bandydama gintis, stotis, pargriuvo ant žemės, jai pargriuvus, V. P. koja spyrė kelis kartus į kairįjį šoną, jai buvo nustatytas krūtinės ląstos sumušimas ir buvo įtariama šonkaulio lūžis. Nors kaltinamasis neprisipažįsta sudavęs nukentėjusiajai smūgius, tačiau tokie jo parodymai paneigti iš dalies ir nukentėjusiosios parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Teismas tiki ir vadovaujasi šiais ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios parodymais, kurie atitinka kitus byloje esančius įrodymus, ir grindžia jais kaltinamojo kaltę, nes juos patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad E. G. sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis ir koja, ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje, bei iš dalies ir liudytojų: G. A. parodymais teisiamojo posėdžio metu, kur ji nurodė, kad išgirdusi šaukiant „policija“, ir staiga išėjusi iš buto į laiptinę, pamatė, kaip kaltinamasis V. P. išlėkė piktas iš nukentėjusiosios buto, ir staiga sugrįžęs atgal į nukentėjuiosios butą lyg nukentėjusiąją E. G. stumtelėjo, N. M. parodymais teisiamojo posėdžio metu, kur ji nurodė, kad nukentėjusioji E. G., stovėdama tarpduryje, sakė, kad V. P. ją stumdė, mušė ir netiesioginiais liudytojos V. P. parodymais teisiamojo posėdžio metu, kur ji nurodė, kad jos vyras V. P. jai sakė, kad nukentėjusiajai truputį uždavė, stumtelėjo palietęs už galvos, kad nukentėjusioji rėkė.

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei V. P. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma (išskyrus dalyje paneigtus kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus), jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti išreikštas. Teismas, vertindamas nukentėjusiosios amžių, jos nurodytus ir nustatytus faktinius kaltinamojo veiksmus – pastūmimą, nuo kurio nukrito ant sofos, spyrimą, sudavimą kumščiu į įvairias kūno vietas, neabejoja, kad šiuo atveju nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nustatyti faktiniai kaltinamojo veiksmai neabejotinai patvirtina, kad jis suprato, jog taip sukelia fizinį skausmą ir to nori.

Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi, įvertinus įrodymų visumą, nustatyta, jog dėl jo tyčinių smurtinių veiksmų nukentėjusiajai E. G. sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Faktiniai kaltinamojo smurtiniai veiksmai neabejotinai įrodo, kad jis žmogaus sveikatą sutrikdė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

BK 140 straupsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. P., atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi, vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Kaltinamasis V. P. neteistas, administracinėmis nuobaudomis baustas (2 t., b. l. 72–76), yra registruotas Jonavos Psichikos sveikatos centro narkologinio bei psichiatrinio kabineto įskaitoje, dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo, registruotas priklausomybės ligų įskaitoje (2 t., b. l. 80), nedirbantis, pensininkas, padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes ir į tai, kad pasekmių sveikatai nesukelta, o tai rodo mažesnį veikos pavojingumo laipsnį, tai sudaro pagrindą manyti, kad ateityje smurtinio pobūdžio veiksmai nesikartos, veikos daugiau atsitiktinio pobūdžio.

Individualizavus kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti V. P. už nusikaltimų padarymą skiriant viešųjų darbų bausmes, su kurių paskyrimu kaltinamasis sutinka (BK 46 straipsnio 1 dalis), neviršijančias sankcijoje numatyto bausmės vidurkio.

Kadangi nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, padaryta prieš šeimos narį, vadovaujantis BK 72² straipsniu, turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojimą įvykdant per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, V. P. į bausmės laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2019 m. kovo 17 d. 18:00 val. iki 2019 m. kovo 18 d. 15:53 val., vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę. Nustatydamas pridėtiną bausmės dalį, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį, priežastis, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendžia, kad turi būti pridėta dalis paskirtos bausmės, t. y. 2 mėnesiai.

V. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 104 straipsnio dalis numato, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui, paskirtam gynėjui, atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų, o vadovaujantis BPK 105 straipsniu iš kaltinamojo valstybės naudai išieškomos ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ar teismo turėtos proceso išlaidos. Kadangi liudytojai G. A. iš teismo lėšų buvo išmokėtos kelionės į teismą išlaidos - 45,20 Eur, šios liudytojos turėtos kelionės į teismą išlaidos pripažintinos procesinėmis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK BPK 103 str. 1 dalies 1 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su CD laikmenomis -paliktinas prie bylos medžiagos, peilis, kuriuo buvo sužalota V. P. ir jos kelnės, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Kaltinamajam išaiškintina Viešųjų darbų bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistojo gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, adresu Jonava, Klaipėdos g. 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

Kaltinamajam išaiškintina, kad, paduodant apeliacinį skundą, jame privaloma nurodyti pageidavimą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo. Kaltinamasis turi teisę prašyti, kad jo apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka arba rašytinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 - 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant V. P. kas mėnesį dirbti ne mažiau 30 valandų neatlygintinai visuomenės labui (iš viso 90 valandų).

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant V. P. kas mėnesį dirbti ne mažiau 30 valandų neatlygintinai visuomenės labui (iš viso 120 valandų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, skirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę V. P. paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį dirbti ne mažiau 30 valandų visuomenės labui (iš viso 180 valandų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. kovo 17 d. 18:00 val. iki 2019 m. kovo 18 d. 15:53 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant 6 šešioms viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, V. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigojant tris mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Priteisti iš V. P. 45,20 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 20 ct) išmokėtas liudytojai proceso išlaidas valstybės naudai (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, voką su CD laikmenomis palikti prie bylos, peilį, V. P. kelnes, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Lina Šafronienė