Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-438-190/2013

Teisėja Robertas Rainys Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02514-2010-0

2013 m. birželio 17 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš A. J. priteista 5548,50 Lt R. M., 1254 Lt T. E. ir 315 Lt O. A. naudai.

Iš A. J. priteista 3780 Lt Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad 2010-07-18 apie 23.30 val. atspaudęs įėjimo durų rėmą, įsibrovė į patalpą – kirpyklą, esančią (duomenys neskelbtini), iš kur slaptai pagrobė svetimą – R. M. turtą – plaukų kirpimo mašinėlę „Oster“- 220 litų vertės, 3 kirpimo mašinėlių galvutes 255 litų vertės, plaukų džiovintuvą - 200 litų vertės, elektrines šukas „Vitek“ - 38 litų vertės, žnyples plaukams sukti „Philips“ - 35 litų vertės, elektrines šukas - 50 litų vertės, žnyples plaukams tiesinti - 120 litų vertės, kompaktinių plokštelių grotuvą „TCH“ - 300 litų vertės, plastikinę dėžutę su dangčiu - 7 litų vertės, 3 šepečius 60 litų vertės, 6 šukų komplektą - 40 litų vertės, peniuarą - 40 litų vertės, 2 vnt. plaukų putų „Lisap“ 40 litų vertės, 3 vnt. plaukų putų „Schwarzkopf“ 28,50 litų vertės, plaukų laką „Lisap“ - 20 litų vertės, plaukų balzamą „Lisap“ - 20 litų vertės, plaukų žėlę „Lisap“ - 22 litų vertės, 2 vnt. skysto muilo 12 litų vertės, 100 ml kvepalų „Chanel“ - 300 litų vertės, 75 ml kvepalų „Pacco Robanne“ - 250 litų vertės, šešėlius - 10 litų vertės, 30 vnt. plaukų dažų „Lisap“ 300 litų vertės, plaukų suktukus - 20 Lt vertės, skaitmeninį fotoaparatą „HP“ - 200 litų vertės, 6 žirkles plaukams kirpti 600 litų vertės, vaistinėlę - 40 litų vertės, cheminę medžiagą plaukams - 30 litų vertės, R. M. vardu išduotą LR piliečio pasą Nr.LJ515021, kirpyklos projektą - 3070 litų vertės, 2 sanitarinės higienos pažymas 36 litų vertės, neturinčius materialinės vertės daiktus - tualetinį vandenį „Habana“, akinius nuo saulės, vazą, montavimo putas, purkštuvą, vašką, laką „Nova“, žėlę „Enliven“, formavimo skystį „V“, plaukų laką „Taft“, aliejų „Oster“, kondicionierių „Schwarzkopf“, plaukų žėlę „XXL“, kremą tiesinimui „Cenko“, plaukų džiovintuvą, žnyples plaukams sukti, 3 šukas, plaukų aliejų, segtukus, tuo padarydamas R. M. 6363,50 litų žalą, T. E. turtą – žirkles plaukams kirpti „Jaguar“ - 500 litų vertės, filiravimo žirkles - 100 litų vertės, plaukų džiovintuvą - 155 litų vertės, žnyples plaukams sukti - 50 litų vertės, elektrines šukas - 52 litų vertės, 10 šukų komplektą - 40 litų vertės, kirpimo mašinėlę „Oster“ - 360 litų vertės, odines basutes - 60 litų vertės, 2 vnt. plaukų lako 45 litų vertės, plaukų putas - 15 litų vertės, plaukų žėlę - 19 litų vertės, „Schwarzkopf“ vašką - 12 litų vertės, plaukų kondicionierių - 18 litų vertės, neturinčius materialinės vertės plastmasinius ir metalinius segtukus ir kabliukus, padarydamas T. E. 1426 litų žalą, O. A. turtą – „Nokia“ mobiliojo ryšio telefono pakrovėją - 10 litų vertės, leidimą nuolat gyventi Lietuvoje Nr.LT6227093 - 70 litų vertės, neįgaliojo pažymėjimą Nr.0565761 - 50 litų vertės, Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą Nr.9018098 - 10 litų vertės, medicininę vaistų kompensavimo knygelę - 50 litų vertės, vaistus „Merzatapinas“ - 50 litų vertės, vitaminus sąnariams „Versan“ - 50 litų vertės, vaistus „Truksalis“ - 25 litų vertės, padarydamas O. A. 315 litų žalą.

Nuteistojo teigimu, nepagrįstai skundžiamajame nuosprendyje yra nurodyta, jog jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nes jis gyveno, t.y. buvo registruotas ir dirbo Vokietijoje.

A. J. atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėjęs teisėjas daugeliu atveju, kai jis (apeliantas) bandydavo paaiškinti bylos aplinkybes, jį nutraukdavo, teigdamas, kad tai nesusiję su nagrinėjama byla. Be to, liudytojai D. I. duodant parodymus, ją taisė, aiškino kaip duoti parodymus. Nuteistasis pažymi, jog po liudytojų apklausų nebuvo teisminių ginčų, dėl ko jis neturėjo galimybės paprašyti nukentėjusiųjų pateikti teismui dokumentus (įsigijimo kvitus, garantinius talonus), patvirtinančius, kad jie turėjo neva iš jų pavogtus daiktus, t.y., kad jų nurodyti daiktai iš viso egzistavo. Taip pat apylinkės teismas nepatikrino, kad tiek nukentėjusysis O. A., tiek liudytoja D. I. yra teisti ir turi savo tikslų.

Nuteistasis A. J. pažymi, jog jo kviesta liudytoja R. P. sesuo A. P.-Zalanskienė yra sakiusi, kad sesers dokumentai yra sufalsifikuoti ir jų ten nebuvo, tačiau teisme tai paneigė. Taigi, jei jis būtų to iš jos anksčiau negirdėjęs, jis nebūtų prašęs šią liudytoją apklausti teisme. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisme liudytoja apklausta tyrėja N. Ž. neatsakė į jo klausimą, teigdama, jog nepamena, kas rodo, jog ji atsimena tai, kas jai yra naudinga.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. J., Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kitas padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę.

A. J. skundžiamu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs tyčinę apysunkią nusikalstamą veiką, praeityje jau teistas septynis, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei – vagystes, plėšimą (t. 1, b.l. 93-95), taip pat baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimus nėra (t. 1, b.l. 91-92).

Kolegija atkreipia dėmesį, jog skundžiamu nuosprendžiu padarytą nusikaltimą nuteistasis įvykdė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, praėjus vos pusę metų po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, A. J. teisingai parinkta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, A. J. bausmė paskirta tinkamai, atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes bei nuteistojo asmenybę.

Kolegija deklaratyviais ir nepagrįstais objektyviais baudžiamosios bylos duomenimis pripažįsta A. J. teiginius, jog bylą nagrinėjęs teisėjas daugeliu atveju, kai jis bandydavo paaiškinti bylos aplinkybes, jį nutraukdavo, teigdamas, kad tai nesusiję su nagrinėjama byla, be to, liudytojai D. I. duodant parodymus, ją taisė, aiškino kaip duoti parodymus, po liudytojų apklausų nebuvo teisminių ginčų, dėl ko jis neturėjo galimybės paprašyti nukentėjusiųjų pateikti teismui dokumentus (įsigijimo kvitus, garantinius talonus), patvirtinančius, kad jie turėjo neva iš jų pavogtus daiktus. Apygardos teismas, susipažinęs su teisiamųjų posėdžių protokolais pažymi, kad tokie apelianto teiginiai nepasitvirtino. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų tyrimo metu A. J. galėjo uždavinėti klausimus tiek nukentėjusiesiems, tiek liudytojams ir šia galimybe pasinaudojo. Be to, jis pateikė prašymą pakartotinai į posėdį kviesti liudytoją D. I. ir teismas šį jo prašymą tenkino. Taip pat teisiamojo posėdžio protokolas tvirtina, kad, prieš pabaigiant įrodymų tyrimą, A. J. prašymų ir papildymų neturėjo, todėl buvo pradėtos baigiamosios kalbos, o po jų kaltinamajam buvo suteiktas paskutinis žodis. Taigi, kolegija sprendžia, kad baudžiamojo proceso nuostatos pažeistos nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad nei nuteistasis A. J. , nei jo gynėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 261 str. 6 d., pastabų dėl teisiamojo posėdžių protokolų teismui nepateikė.

Tai, jog, nuteistojo teigimu, nepagrįstai skundžiamajame nuosprendyje yra nurodyta, jog jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nes jis gyveno, t.y. buvo registruotas ir dirbo Vokietijoje, o taip pat tai, kad apylinkės teismas nepatikrino, kad tiek nukentėjusysis O. A., tiek liudytoja D. I. yra teisti ir turi savo tikslų, taip pat kiti apeliacinio skundo teiginiai, nepaneigia A. J. kaltės jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, taip pat neturėjo reikšmės skiriant bausmės rūšį bei nustatant jos dydį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija nutarė: nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.