Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovių Marijampolės savivaldybės administracijos ir Marijampolės savivaldybės atstovėms A. G., S. L.,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei N. P., trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. U., V. U. ir L. V. skundą atsakovėms Marijampolės savivaldybės administracijai ir Marijampolės savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. G., D. B. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai teismo prašo: 1) panaikinti Marijampolės savivaldybės mero 2017 m. liepos 17 d. (raštą) sprendimą atsisakyti formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui Nr. SA-7143-(12.7.E); 2) įpareigoti Marijampolės savivaldybės administraciją suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012, kuriuo įpareigojo atsakovę A. G. pašalinti savavališkos statybos žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. per 6 mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, pastatytą valstybei priklausančiame žemės sklype, ir sutvarkyti statybvietę.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016 A. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 buvo patenkintas. Teismas atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei A. G., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui, R. B. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

A. G. civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016 pateikė priešieškinį, kuriuo prašė leisti jai teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesius parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu nusprendė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 pakeisti: atsakovės A. G. priešieškinį patenkinti, t. y. leisti atsakovei A. G. teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu neįvykdžius, tai yra negavus statybą leidžiančio dokumento, palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012.

Po priimtų teismo sprendimų su 2017 m. birželio 14 d. prašymu buvo kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių bei prašoma užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą ir atkurti nuosavybės teises natūra į žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius 2017 m. liepos 10 d. raštu Nr. 20SD-3790-(14.20.47.) informavo, jog jie, siekdami užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, kreipėsi į Marijampolės savivaldybės merą ir administracijos direktorių, prašydami nedelsiant pateikti dokumentus, reikalingus sprendimų priėmimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius 2017 m. liepos 21 d. raštu Nr. 20SD-4096-(14.20.47.) informavo, jog gavo Marijampolės savivaldybės mero 2017 m. liepos 17 d. atsakymą Nr. SA-7143-(12.7.E), kuriame nurodyta, jog Marijampolės savivaldybė negali suformuoti žemės sklypo su į jį patenkančia A. G. nelegalaus statinio dalimi, kadangi suformuoto žemės sklypo riba, kaip tai numatyta teisės aktų, negali kirsti statinio.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Nagrinėjamuoju atveju atsakovė atsisako vykdyti jai Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas pareigas, t. y. formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui dėl valstybinėje žemėje esančio nelegalaus priestato.

Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-708-555/2017 yra konstatuota, jog kasacinis teismas panašiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir šiuo atveju, t. y. kuomet savavališkai pastatytą pastatą atsisakoma įteisinti dėl to, kad asmuo nėra įgijęs teisių į žemę, ant kurios stovi pastatas, o žemės sklypą atsisakoma formuoti, nes jame yra be statybos leidimo pastatytas namas, yra pažymėjęs, kad yra neleistina tokia situacija, kad atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, jog, neįgyvendinus vienos teisės, negalimas kitos teisės įgyvendinimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima įgyvendinti, kol neįgyvendinta antroji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014). Šiuo atveju neteisėtai pastatytas statinys, kurio statybos neteisėtumą pripažino teismas ir įpareigojo šį statinį nugriauti, negali būti laikomas statiniu, kuriam taikomi savivaldybės rašte nurodyti norminių aktų reikalavimai, draudžiantys formuoti sklypą kertant statinį. Atsižvelgiant į prioritetą, kuris turi būti teikiamas nuosavybės teisių atkūrimui, ir tai, kad nuosavybės atkūrimo procesas trunka jau 27 metus, manytina, kad formalios kliūties egzistavimas negali pateisinti atsisakymo formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui.

Atsakovių Marijampolės savivaldybės administracijos ir Marijampolės savivaldybės atstovės su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjai skundžia Marijampolės savivaldybės mero 2017 m. liepos 17 d. raštą Nr. SA-7143-(12.7.E) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. U. ir M. J. O.“, kuris adresuojamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui, o Marijampolės savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 4 d. raštas Nr. SA-6676-(12.E) „Dėl žemės sklypo formavimo nuosavybės teisių atkūrimui“, kuris skirtas pareiškėjų atstovams, advokato P. B. kontorai, neskundžiamas.

Skundžiamame rašte nurodoma, kad negalima suformuoti žemės sklypo, reikalingo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai su į jį patenkančia A. G. dalimi nelegalaus statinio, kuris yra priestato (3a1/p) prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, esanti už žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, kadangi, vadovaujantis teritorijų planavimą ir žemės sklypų formavimą reglamentuojančių teisės aktų – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ – nuostatomis, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir t. t.).

Nuo 2012 metų nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1583-896/2012, kurioje nuspręsta leisti atsakovei A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p žemės sklype, kurio unikalus Nr. 1801-0030-0140, nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Atsakovei A. G. neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą 6 mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, įpareigoti atsakovę A. G. per 6 mėnesius išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype, ir sutvarkyti statybvietę; per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigoti ieškovę nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą 3a1/p žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant jos patirtas išlaidas iš atsakovės.

Paskutinis teismo sprendimas yra neskundžiamas, o jame nurodomas terminas dar nesuėjęs, todėl reikalavimų, susijusių su ginčo žemės sklypu, reiškimas šiuo metu neturi teisinio pagrindo, be to, ne pareiškėjų kompetencija kvestionuoti teismo sprendimo įvykdymo galimumą, kai nepasibaigęs tam skirtas terminas.

Atsakovė savavališkos statybos padarinių pašalinimo byloje A. G., vykdydama sprendimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kreipėsi į Marijampolės savivaldybę.

Žemės sklypas, reikalingas statinių, esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, į kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams, bus formuojamas vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatomis ir atsižvelgiant į nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, pagal kurį inventorizuotas sklypo plotas yra 1033 kv. m. Tai, kad (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo savininkė A. G. rekonstruodama jai priklausantį gyvenamąjį namą pristatė dviejų aukštų priestatą, kurio dalį pastatė už sklypo ribos valstybinėje žemėje (iš esmės – (duomenys neskelbtini) esančių statinių eksploatacijai naudojamame žemės sklype) ir kuris pripažintas savavališka statyba, nėra pagrindo keisti (duomenys neskelbtini) formuojamo žemės sklypo ribų, konfigūracijos ir ploto, paliekant tarpą tarp minėtų žemės sklypų ir taip dirbtinai suformuojant įsiterpusį plotą, kadangi laisvos valstybinio fondo žemės šioje teritorijoje nėra.

A. G. valstybinėje žemėje savavališkai pastatė ne visą priestatą, o tik jo dalį, kuri nesuformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl jai eksploatuoti atskiras žemės sklypas negali būti formuojamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 20 punktu, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), taip pat tuos atvejus, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Nuostatų 21 punkte nustatyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Akivaizdu, kad šių teisės akto reikalavimų neįmanoma išpildyti formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini)nuosavybės teisių atkūrimui, kol nepašalinti savavališkos statybos padariniai (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai savo skunde nurodytus reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostatomis, tačiau reikalavimas, skirtas Marijampolės savivaldybės administracijai, negali būti pagrįstas teisės aktų reglamentavimui prieštaraujančių sprendimų priėmimu, o nurodytos pareiškėjų aplinkybės negali būti taikomos konkrečiu atveju, kadangi jos nepagrindžiamos teisės normomis, (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.), o tai įrodo, kad skundas pateiktas formuluojant reikalavimą, kuris šiuo metu prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, palaikė pareiškėjų argumentus ir prašė skundą patenkinti.

Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 106 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus statinius, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą detalųjį planą, žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurie turi būti pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo skyriaus prašymo suprojektuoti žemės sklypą ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui. Atsižvelgdama į minėto teisės akto nuostatą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos negali priimti sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, kol savivaldybės administracijos direktorius nepateikė patvirtinto detaliojo plano, žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projekto ir žemės sklypo kadastro duomenų bylos.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius (toliau – ir Skyrius), siekdamas užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą Marijampolės mieste, ne kartą su raštais kreipėsi į Marijampolės savivaldybės merą ir Marijampolės savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas kuo skubiau suprojektuoti žemės sklypą, reikalingą statinių eksploatacijai, ir pateikti jo kadastrinių matavimų bylą, kad būtų galima A. U. ir M. J. O. priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, tačiau iki šiol minėti dokumentai nėra pateikti.

Ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo tęsiasi jau nuo 2012 metų ir tiek pat laiko pareiškėjams negalima atkurti nuosavybės teisių į iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę, todėl, siekiant užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, tikslinga būtų įpareigoti Marijampolės savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, paliekant ginčo žemės dalį, kurioje yra savavališka statyba, taip būtų atsižvelgta į visų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, jog jai nesuprantama, dėl kokių priežasčių pareiškėjams nesuformuojamas sklypas, kadangi, jos nuomone, jai priklausantis pastatas tikrai tam nekliudo.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjai prašo: 1) panaikinti Marijampolės savivaldybės mero 2017 m. liepos 17 d. (raštą) sprendimą atsisakyti formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui Nr. SA-7143-(12.7.E); 2) įpareigoti Marijampolės savivaldybės administraciją suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą byloje Nr. 2-1583-896/2012, kuriuo įpareigojo atsakovę A. G. pašalinti savavališkos statybos žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. per 6 mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, pastatytą valstybei priklausančiame žemės sklype, ir sutvarkyti statybvietę.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016 A. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 buvo patenkintas. Teismas atnaujino procesą byloje Nr. 2-1583-896/2012 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei A. G., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui, R. B. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

A. G. civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016 pateikė priešieškinį, kuriuo prašė leisti jai teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesius parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu nusprendė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 pakeisti: atsakovės A. G. priešieškinį patenkinti, t. y. leisti atsakovei A. G. teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu neįvykdžius, tai yra negavus statybą leidžiančio dokumento, palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą byloje Nr. 2-1583-896/2012.

2018 m. sausio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi patenkinus pareiškėjos A. G. prašymą, atidėtas iki 2018 m. balandžio 13 d. šio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016, kurio rezoliucinė dalis patikslinta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi ir kuriuo A. G. įpareigota per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus teisės aktų nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, vykdymas.

2018 m. kovo 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 4 d. nutartis palikta nepakeista.

Ginčo teisinius santykius (žemės sklypų, kuriuose yra statiniai, formavimo tvarką) reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“.

Atsakovės šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtinos viešojo administravimo subjektui, todėl savo veikloje (taip pat priimdamos administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Iš to plaukia, jog atsakovės privalo užtikrinti, kad, atliekant viešojo administravimo veiksmus bei priimant sprendimus, būtų laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytų viešojo administravimo principų, taip pat objektyvumo principo, reiškiančio, jog sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs – atitikti faktines aplinkybes, kurias patvirtina surinktų ir objektyviai įvertintų įrodymų visuma. Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (ABTĮ 13, 20 ir 57 str.). Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui ABTĮ nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nurodytų pagrindų, kuriems esant viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (LVAT 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.). Teismas, įvertinęs atsakovės rašto – atsakymo turinį, taip pat įvertinęs jį pareiškėjų skundo ir jų atstovo paaiškinimo, atsakovių atsiliepimo bei atsakovių atstovių paaiškinimo teismo posėdyje kontekste, daro išvadą, kad ginčijamame rašte atsakovė argumentus išdėstė aiškiai, logiškai, rišliai, nedviprasmiškai, jie pakankamai argumentuoti. Raštas yra aiškus ir nesukelia teisiškai neaiškios situacijos.

Skundžiamame rašte nurodoma, kad negalima suformuoti žemės sklypo, reikalingo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai su į jį patenkančia dalimi A. G. nelegalaus statinio, kuris yra priestato (3a1/p) prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, esanti už žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, kadangi, vadovaujantis teritorijų planavimą ir žemės sklypų formavimą reglamentuojančių teisės aktų – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ – nuostatomis, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir t. t.).

Pareiškėjai skundžia Marijampolės savivaldybės mero 2017 m. liepos 17 d. raštą Nr. SA-7143-(12.7.E) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. U. ir M. J. O.“, kuris adresuojamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui, o Marijampolės savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 4 d. raštas Nr. SA-6676-(12.E) „Dėl žemės sklypo formavimo nuosavybės teisių atkūrimui“, kuris skirtas pareiškėjų atstovams, advokato P. B. kontorai, neskundžiamas.

Iš pirmiau išdėstytų teisės normų turinio, nustatytų aplinkybių bei ginčijamo rašto turinio matyti, jog tai yra viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriuo informuojama, jog žemės sklypas pagal esamą situaciją negali būti suformuotas. Kadangi pareiškėjų siekis ir yra sklypo suformavimas, tai toks viešojo administravimo subjekto dokumentas pareiškėjų teisėms turi įtakos.

Pareiškėjai skunde iškeltus reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostatomis. Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkte nurodytą tvarką (procedūrą) savivaldybės administracijos direktorius informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pagal nustatytą tvarką patvirtinus miesto teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus teikia ir žemės sklypo projektavimą (esant laisvos (neužstatytos) žemės) atlieka pagal žemėtvarkos skyriaus prašymą. Pažymėtina, jog Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkto nuostatos nesaisto žemėtvarkos skyriaus galimybių, jei reikia, pakartotinai kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su prašymais dėl informacijos suteikimo apie atitinkamos teritorijos laisvą (neužstatytą) žemę ir galimybę toje teritorijoje suformuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui pretendentams natūra.

Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas, kuriame nurodyta, kad nėra galimybės projektuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, žemėtvarkos skyriui yra kliūtis priimti sprendimą pagal pretendentų prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę natūra.

Iš esmės pareiškėjai nenurodo, kokius teisės aktus pažeidė atsakovė priimdama ginčijamą sprendimą, nenurodo sprendimo neteisėtumo pagrindų. Kaip jau minėta, pareiškėjai skunde iškeltus reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostatomis. Reikalavimas, skirtas Marijampolės savivaldybės administracijai, negali būti pagrįstas teisės aktų reglamentavimui prieštaraujančių sprendimų priėmimu, o nurodytos pareiškėjų aplinkybės negali būti taikomos konkrečiu atveju, kadangi jos nepagrindžiamos teisės normomis (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.), o tai įrodo, kad skundas pateiktas formuluojant reikalavimą, kuris šiuo metu prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, reglamentuojančiomis žemės sklypų formavimą, žemės sklypų dydžių ir privatizuojamų žemės sklypo dalių dydžio nustatymą, konstatuotina, kad jos taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, žemės sklypo planus ir nustatant žemės sklypų dydžius ir privatizuojamas žemės sklypo dalis) grąžinamus natūra (turėtoje vietoje) ir perduodamus (suteikiamus) nuosavybėn neatlygintinai naudojamus namų valdų žemės sklypus, naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių ar įrenginių Lietuvos Respublikos piliečiams pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad miestuose ir iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, išskyrus Neringos miestą, parduodami namų valdų žemės sklypai, kurių ribos nustatytos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose, tačiau šie žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,2 hektaro Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 hektaro – kituose miestuose.

Žemės sklypas, kuris reikalingas statinių, esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai ir į kurį atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams, turi būti formuojamas vadovaujantis Taisyklių nuostatomis ir atsižvelgiant į nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, pagal kurį inventorizuotas sklypo plotas yra 1033 kv. m.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. G. valstybinėje žemėje savavališkai pastatė ne visą priestatą, o tik jo dalį, kuri nesuformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl jai eksploatuoti atskiras žemės sklypas negali būti formuojamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 20 punktu, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), taip pat tuos atvejus, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Nuostatų 21 punkte nustatyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Akivaizdu, kad šių teisės akto reikalavimų neįmanoma išpildyti formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių atkūrimui, kol nepašalinti savavališkos statybos padariniai (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 44 punktu, prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams eksploatuoti, nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas.

Kaip jau minėta anksčiau, 2018 m. sausio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi patenkintas pareiškėjos A. G. prašymas ir atidėtas iki 2018 m. balandžio 13 d. šio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalies vykdymas, o 2018 m. kovo 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 4 d. nutartis palikta nepakeista. Kaip matyti iš išdėstytų faktinių aplinkybių, dėl gyvenamojo namo priestato 3a1/p žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos padarinių pašalinimo (arba jų įteisinimo) teismo nustatytas terminas dar nepasibaigęs. Taip pat terminas buvo nepasibaigęs ir ginčijamo Marijampolės savivaldybės mero 2017 m. liepos 17 d. (rašto) sprendimo atsisakyti formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui Nr. SA-7143-(12.7.E) priėmimo metu.

Remiantis ABTĮ 16 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Taigi, nei pareiškėjai, nei kiti asmenys negali kvestionuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo ir privalo jį vykdyti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, jog išnagrinėjus bylą nenustatyta ginčijamo sprendimo naikinimo pagrindų (iš esmės jų nenurodė ir pareiškėjai), ir į tai, jog teismo sprendimais A. G. nustatytas terminas dėl savavališkos statybos įteisinimo (pašalinimo) nesibaigė, pareiškėjų skundas atmestinas.

Kaip jau analizuota, pareiškėjai skunde iškeltus reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostatomis. Pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę buvusiems savininkams susigrąžinti žemę natūra (žr. Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. nutarimą).

Tačiau teismas pažymi, jog iš nuosavybės teisių atkūrimą (restituciją) reglamentuojančių teisės normų matyti, kad įstatymų leidėjas pasirinko ribotą restituciją. Įstatymais reguliuojant nuosavybės teisių atkūrimą buvo būtina atsižvelgti į tai, kad per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma. Įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę nacionalizuotą turtą susigrąžinti natūra. Tačiau kartu numatyta galimybė natūra turto negrąžinti, o jį iš buvusių savininkų išpirkti, nuosavybės teisę atkuriant kitais įstatyme numatytais būdais. Konstitucinis Teismas 2002 m. gegužės 10 d. nutarime pabrėžė, kad išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grąžinamas savininkams natūra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymų numatytais būdais. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Šio įstatymo preambulėje konstatuojama, kad piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra – už jį teisingai atlyginama. Šio įstatymo 12 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kuriais valstybė žemę išperka. Įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad žemė išperkama valstybės, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui.

Priešingai, nei teigia pareiškėjai, jog atsakovės atsisako vykdyti joms pavestas funkcijas nesuplanuodamos ir nesuformuodamos pareiškėjams grąžintino žemės sklypo, iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovės siekia tai padaryti, net savo atsiliepime į skundą pažymi, jog sklypas bus formuojamas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Tačiau, kaip matyti iš byloje pateiktų ir pirmiau analizuotų įrodymų (teismų sprendimų ir nutarčių), ginčas tarp šalių sprendžiamas teismuose jau nuo 2012 metų, ir čia nėra atsakovių kaltės.

Žemės sklypų, kuriuose yra statinių, formavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“. Taigi, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad visi savivaldybės vykdomajai institucijai priskirti veiksmai atlikti tinkamai.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjų skundas atmestinas. Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.